Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. K., administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovui (advokatui) Andriui Krištapavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5459-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Komisariatas) 2022-03-16 nutarimu Nr. 10-ANR_N-5459-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas nutarimas) T. K. patraukė administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaudė 800 Eur bauda, taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrė administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (b. l. 12–14). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad T. K. 2021-12-19, apie 05.17 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,59 prom. neblaivumas. Padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą). T. K. neneigė galimo pažeidimo fakto, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog policijos pareigūnų nustatyti neblaivumo rodmenys gali būti neteisingi dėl netinkamo neblaivumo tikrinimo. T. K. teigė vartojęs nealkoholinius gėrimus (girą ir kavą), o aptartų gėrimų vartojimas ir neblaivumo tikrinimas nepraėjus nustatytam laikui galėjo įtakoti aukštesnius alkoholio koncentracijos rodmenis. T. K. paskirta minimali įstatymo numatyta nuobauda su minimaliu administracinio poveikio priemonės terminu.

2. Teisme 2022-04-19 gautas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-20 nutartimi pagal teismingumą perduotas administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundas, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti (b. l. 2–5). Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant procedūrines teisės normas, nustatančias administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimą neteisminėse institucijose, o taip pat neištyrus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie turėjo įtakos nustatant objektyvią tiesą dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: i) administracinio nusižengimo fiksavimo metu prieš asmens neblaivumo patikrinimą nesilaikyta taisyklių, kurių privalu paisyti naudojantis alkotesteriu; ii) administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu į bylą kaip įrodymas buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas 2021-12-19 asmens galimai padarytas administracinis nusižengimas (pareigūno mobiliąją (angl. body kamera), tačiau vaizdo įrašas iškarpytas, todėl trūksta beveik 15 min. vaizdo įrašo, kuris svarbus aiškinantis aplinkybių detales;

2.2. tyrėjas Arnold Grunt Mejer 2021-12-19 surašė administracinio nusižengimo protokolą, pagal kurį T. K. po pirmojo putimo į alkotesterį buvo nustatytas 0,71 prom. neblaivumas, o po antrojo putimo – 0.61 prom. neblaivumas. Aptarti duomenys gauti naudojant alkotesterį „Alcotest 6810 Nr. AREN-0212“. Prieš duodant asmeniui pūsti pirmąjį kartą tyrėjas tik pasiteirauja, ar asmuo nevartojo alkoholio. Tuo tarpu tokio tipo alkotesterio, koks buvo naudojamas 2021-12-19 aplinkybėms nustatyti, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, vaistai. Prieš pat sulaikymą asmuo, vairuodamas automobilį, vartojo tokius aromatinius gėrimus kaip kavą ir girą. Nors policijos pareigūnas sulaikyto asmens paklausė, ar pastarasis nevartojo alkoholio, bet skirtingai nei nurodyta alkotesterio naudojimo instrukcijoje, policijos pareigūnas nesiaiškino, ar per paskutines 15 minučių asmuo nevartojo kitų aromatinių gėrimų, kurie lygiai taip pat galėtų iškraipyti alkotesterio parodymus. Galimo pažeidimo fiksavimo metu policijos pareigūnas nuosekliai nesilaikė neblaivumo nustatymo procedūros ir dėl to buvo gautas netikslus rezultatas dėl asmens alkoholio koncentracijos;

2.3. asmens sulaikymo metu T. K. buvo suteikta teisė po pirmojo putimo į alkotesterį atlikti antrąjį pūtimą po 15 minučių. Pareigūnui pasiūlius pūsti antrąjį kartą, pareigūnas taip pat pasiūlė asmeniui per šį laiko tarpą „vartoti daug skysčių“. Bendrame vaizdo įraše trūksta beveik 15 minučių vaizdo įrašo fragmento nuo 05 val. 20 min. 45 sek. iki 05 val. 34 min. 04 sek. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnas po pirmojo asmens pūtimo grįžta į automobilį ir po kurio laiko išjungia kamerą (05 min. 20 val. 45 sek.), todėl faktines aplinkybes turėjusi fiksuoti vaizdo kamera ir kameros pagrindu surinktoje medžiagoje pašalinta ta įrašo apimtis, kurioje galėjo matytis, kaip policijos pareigūnas bendrauja su asmeniu, aiškina teisę pūsti antrąjį kartą ir kaip tas pats policijos pareigūnas klaidingai duoda asmeniui patarimą ,,gerti daugiau skysčių“ prieš antrąjį pūtimą. Neturėjęs pagrindo netikėti policijos pareigūno duotu patarimu, per suteiktą 15 minučių laukimo laiko tarpą, T. K. buvo automobilyje ir vartojo kavą bei girą, o šalia jo (T. K.) sėdėjęs keleivis buvo išėjęs iš automobilio asmeniui papildomai nupirkti dar daugiau kavos (aromatinio gėrimo). Iš kameros surinktų duomenų matyti, kad policijos pareigūnas vaizdo kamerą įjungia tik po beveik 15 minučių (05 val. 34 min. 04 sek.). Komisariatas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad iškarpytą vaizdo įrašą pateikė vadovaudamasis Lietuvos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Komisariatas motyvavo, kad Taisyklių 22 punkte numatyta, kad vaizdo stebėjimo priemone užfiksavus įvykį, dėl kurio gali būti pradėta administracinė teisena ir galima nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, pareigūnas padaro šio konkretaus įvykio vaizdo įrašą, jį iškirpdamas kompiuteryje įdiegta vaizdo apdorojimo programa, ir įdeda jį (vaizdo įrašą) į Administracinių nusižengimų registrą. Komisariatas klaidingai interpretavo aptartą teisės normą aiškindamas, kad pagal Taisykles policijos pareigūnas tarsi neprivalėjo laikyti kamerą įjungtą visą laikotarpį, kol vyko galimo pažeidimo fiksavimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikosi pozicijos, kad administracinio nusižengimo fiksavimas konkrečiu atveju apima laiką nuo asmens putimo į alkotesterį (pirmą ir antrą kartą) iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir jo (protokolo) įteikimo potencialiam pažeidėjui;

2.4. byloje surinkta pakankamai duomenų, jog asmens neblaivumo patikrinimą organizavę policijos pareigūnai padarė procedūrinius pažeidimus, netinkamai laikėsi alkotesterio instrukcijos reikalavimų ir dėl to sukėlė abejonių dėl tikrosios (faktinės) alkoholio koncentracijos pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

3. Komisariatas pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundą, kuriame prašė Skundžiamą nutarimą palikti galioti (b. l. 58–59). Nurodė, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Pažeidimas įrodytas alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. T. K. padarė grubų KET pažeidimą. Vairavimas esant neblaiviam kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir galėjo sukelti dar sunkesnes pasekmes. Administracinis nusižengimas buvo padarytas, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo kaltas dėl jo (nusižengimo) padarymo ir trauktinas administracinėn atsakomybėn. Administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

4. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-01, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. palaikė skunde nurodytą prašymą bei išdėstytus argumentus (motyvus) (garso įrašo takelio 00:07:00 min.–00:11:25 min.). Papildomai paaiškino, kad buvo vakaras, kurio metu susirinko pas draugą, kuris gyvena Grigiškėse, pavakaroti. Žinojo, jog turės draugus po vakaronės parvežti namo. Išgėrė taurę vyno 3–4 val. prieš išvažiavimą. Buvo po darbo (dirbo parą). Kadangi buvo mažai valgęs, todėl sustojo degalinėje, kurioje nusipirko kavos puodelį. Paskui važiavo link Trakų miesto, kur sustabdė policijos pareigūnai. Pasiteiravus pareigūnams, ar pastarasis vartojo alkoholį, atsakė, kad alkoholio nevartojo, nes galvojo, kad alkoholį išgėrė senai, todėl bus išsiskaidęs. Pirmu pūtimu įpūtė virš 0,71 prom. Tada policijos pareigūnas pasakė, jog bus antras pūtimas po 15 min., parekomendavo gerti skysčių. Kadangi buvo netoliese kavos apartas, todėl draugas išlipo iš mašinos ir nuėjo nupirkti dar vieną kavos puodelį. Antru pūtimu įpūtė mažiau. Kadangi buvo išsigandę, tai draugas davė burnos gaiviklį (purškalą). Skysčių gerti rekomendavo galimai pareigūnas Deivydas Kareniauskas. Pareigūnas tik bendrai pasiteiravo, ar nebuvo vartota alkoholio.

5. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-17, administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovas (advokatas) Andrius Krištapavičius palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (garso įrašo takelio 00:21:30 min.–00:37:05 min.). Papildomai parodė, jog neaišku, ar kavos gėrimas padidina promilių skaičių išpūstame ore, ar priešingai – kaip tik skaido alkoholį. Kava gali iškraipyti alkoholio koncentraciją ir į didesnę pusę. Alkoholis nesiskaidė taip greitai, kaip galėjo (turėjo) skaidytis, jeigu nebūtų kavos vartojimo. Kiekvienas aromatinis gėrimas, net ir neturintis alkoholio, gali iškraipyti parodymus.

6. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-06, liudytojas A. Ž. (garso įrašo takelio 00:21:15 min.–00:27:06 min.) parodė, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu yra draugai. Teigė, jog su draugais buvo vakarėlyje, kuriame taip pat dalyvavo ir T. K.. T. K. turėjo draugus parvežti namo. T. K. išgėrė vieną taurę vyno. Pavakarojus, sėdo į T. K. automobilį tam, kad T. K. parvežtų namo. Lentvaryje sustabdė policijos pareigūnai. Pamatęs, kad stabdo policijos pareigūnai, iš kišenės išsitraukė burnos gaiviklį ir davė T. K. tam, kad nebūtų aitraus kvapo. Pirmu pūtimu T. K. įpūtė virš leistinos ribos. Tuomet policijos pareigūnas pasakė, kad bus antras pūtimas po 15 min. ir pasiūlė vartoti skysčių. Kadangi automobilyje neturėjo daugiau skysčių, todėl policijos pareigūnas pasiūlė nueiti nupirkti atsigerti. Išėjo iš automobilio ir nupirko kavos. Burnos gaiviklį perka vaistinėje. Prieš pirmą pūtimą T. K. visą kelią gėrė kavą.

7. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-15, liudytojas Arnold Grunt Mejer (garso įrašo takelio 00:09:05 min.–00:17:35 min.) parodė, kad tikrinimo metu iš automobilio nebuvo išėjęs. Ką kalbėjo kolega išėjęs iš mašinos negirdėjo. Neprisimena, kad būtų kas iš sustabdyto automobilio išėjęs. Vaizdo (BODY) kamera turėtų būti įjungta visą laiką nuo iškvietimo pradžios. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kolegės sūnus.

8. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-17, liudytoja Irma Zakarauskytė (garso įrašo takelio 00:02:10 min.–00:10:40 min.) parodė, kad įvykį prisimena. Sėdėjo ant galinės policijos automobilio sėdynės. Nematė, kad iš sustabdyto automobilio būtų kas išėjęs. Jei gauna iškvietimą, tai turi nuo pradžios iki pabaigos filmuoti su kamera.

9. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-06-17, liudytojas Deivydas Kareniauskas parodė, kad yra policijos pareigūnas (garso įrašo takelio 00:11:10 min.–00:20:04 min.). Parodė, kad gali būti, jog po automobilio sustabdymo buvo išlipę žmonės iš sustabdyto automobilio. Kadangi matė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai jaudinosi ir pergyveno, tai siūlė išgerti kavos (šalia stovėjo kavos aparatas). Kamera tarpe tarp pūtimų buvo išjungta, nes ne visų kamerų baterija geba veikti 12 valandų, todėl kartais kameros išjungiamos baterijos taupymo sumetimais. Papildomų klausimų, išskyrus „ar vartojote alkoholio“, neklausė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. byloje sprendžiamas klausimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apskųsto neteisminės institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Komisariatas) – 2022-03-16 priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-5459-2022 (Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 641 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų skundo (iš)nagrinėjimui

11.1. policijos pareigūnai 2021-12-19, apie 05.17 val., transporto priemonių vairuotojų neblaivumo kontrolei sustabdė automobilį „LEXUS GS 450 H“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. K.. Patikrinus vairuotojo neblaivumą prietaisu (alkotesteriu) „Dräger Alcotest 6810“: pirmuoju pūtimu, vykusiu 05.17 val., nustatytas T. K. neblaivumas – 0,71 prom.; antruoju pūtimu, vykusiu 05.32 val., nustatytas T. K. neblaivumas – 0,61 prom. (žr. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Neblaivumo nustatymo 2021-12-19 aktą Nr. 21153045105 (toliau – Neblaivumo nustatymo aktas)) (b. l. 17);

11.2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2021-12-19 sprendimu Nr. 87-ANR_O-4109-2021 (toliau – Sprendimas), vadovaudamasis ANK 604 straipsnio 2 dalimi, sustabdė T. K. teisę vairuoti transporto priemones nuo 2021-12-19 iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje bus priimtas galutinis sprendimas (b. l. 18);

11.3. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2021-12-19 sprendimu Nr. 87-ANR_T-507-2021 nušalino T. K. nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 19);

11.4. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2021-12-19 surašė (priėmė) Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 87-ANR_P-3107-2021 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, jog T. K. nesilaikė KET 14 punkte numatyto reikalavimo (draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviam), t. y. 2021-12-19, apie 05.17, vairavo transporto priemonę „LEXUS GS 450H“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai buvo nustatytas 0,59 prom. (po paklaidos) neblaivumas, dėl ko bus traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatą (b. l. 16);

11.5. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2022-03-16 nutarimu Nr. 10-ANR_N-5459-2022 (Nutarimas) už tai, jog T. K. 2021-12-19, apie 05.17 val., vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 0,59 prom. neblaivumas po paklaidos) ir tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas: i) 800 Eur bauda (pinigine sankcija); ii) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui, kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 12–14).

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo (ne)pagrįstumo

12. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundo dėl Skundžiamo nutarimo ir žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog T. K. laikosi pozicijos, jog administracinio nusižengimo fiksavimo momentu buvo padaryti tokie esminiai neblaivumo nustatymo procedūros pažeidimai, dėl kurių negalima vadovautis Neblaivumo nustatymo aktu ir spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą KET 14 punkto pažeidimą. Esant aptartai aplinkybei teismas patikrina ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 621 straipsnis, 639 straipsnis, 641 straipsnis).

13. Teismas pastebi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nekvestionuoja aplinkybės, jog administracinio nusižengimo bylai buvo tinkamai parinktos ar/ir (pri)taikytos materialiosios teisės normos, t. y. byloje nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų buvęs netinkamai inkriminuota konkreti KET (aptariamu atveju – KET 14 punktas) ar ANK (aptariamu atveju – ANK 422 straipsnio 5 dalis) nuostata. Dėl šios priežasties teismas plačiau dėl Nutarimo (ne)pagrįstumo materialiosios teisės aspektais nepasisako.

14. Visgi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija Skundžiamą nutarimą procedūriniu aspektu, t. y. T. K. teigia, jog buvo nesilaikyta vairuotojo neblaivumo tikrinimo tvarkos, dėl ko negalima vadovautis Neblaivumo nustatymo aktu. Dėl šios priežasties teismas patikrina Skundžiamą nutarimą teisėtumo aspektu.

15. Visų pirma, pastebėtina, jog ANK 605 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, jog transporto priemonių valdytojų neblaivumas tikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatyta tvarka. Aptariama nuostata blanketinė, t. y. nurodanti, jog konkrečios taisyklės nustatytos kitame teisės akte (aktuose). Analizuojant ANK 605 straipsnį įgyvendinančius teisės aktus:

15.1. matyti, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LRV 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (su visais papildymais ir pakeitimais; ginčui aktuali redakcija, galiojusi 2021-12-19 momentu), buvo nustatytos principinės gairės, kuriomis turi vadovautis policijos pareigūnai, siekiantys tinkamai patikrinti transporto priemonės valdytojo neblaivumą. Pagal Taisyklių 2.3 papunktį neblaivumo tikrinimas – policijos <...> pareigūnų [veiksmai] (skliausteliuose nurodytas žodis – apylinkės teismo pastaba), kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas <....> vairuojantis transporto priemonę <...> yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus <...>. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taisyklių 6 punkte detalizuota, jog siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas <...> yra blaivus: i) policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus (Taisyklių 6.1 papunktis); ii) policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui <...>, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (Taisyklių 6.2 papunktis); iii) policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją arba, atsiradus Taisyklių 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, atlieka Taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus (Taisyklių 6.3 papunktis);

15.2. Lietuvos policijos generalinis komisaras, siekdamas sureguliuoti policijos pareigūnų veiksmus nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, 2019-03-25 priėmė įsakymą Nr. 5-V242, kuriuo patvirtino Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte nurodyta, jog Aprašas reguliuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas yra neblaivus. Konkretūs policijos pareigūnų veiksmai, siekiant tinkamai atlikti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, aprašyti Aprašo 5–10 punktuose. Matyti, jog policijos pareigūnai, siekdami patikrinti vairuotojo neblaivumą: i) pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus (neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens būklės vertinimo metu, bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio ar esant kitų pagrįstų įtarimų), asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis teisinius padarinius (Aprašo 5.2 papunktis); ii) prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį (Aprašo 5.3 papunktis); iii) įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą (Aprašo 5.4 papunktis); iv) per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė negu 0,4 promilės <...> ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui (Aprašo 5.5 papunktis).

16. Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog policijos pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą, be kita ko, turi: pirma, prieš tikrindami neblaivumą paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; antra, atliekant tikrinimą laikytis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų; trečia, užtikrinti, kad vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo būtų stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui. Teismas papildomai pažymi, jog Policijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai pareigūnams yra privalomi.

17. Revizuojant administracinėn atsakomybėn T. K. neblaivumo nustatymo procedūrą, vykusią 2021-12-19, bylai reikšmingi ir policijos pareigūnų užfiksuoti mobiliąją vaizdo kamera (angl. body camera) duomenys (vaizdo įrašai). Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo Nr. 2021_1219_051744_018 (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 1) matyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaip transporto priemonės valdytojo (vairuotojo), neblaivumo kontrolės procesas. Iš Vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad 2021-12-19 05 val. 17 min. 33 sek. mobiliąja vaizdo kamera pradėtas T. K., kaip transporto priemonės valdytojo (vairuotojo), neblaivumo kontrolės procesas. Vaizdo įraše Nr. 1 girdėti, kaip policijos pareigūnas teiraujasi T. K., ar pastarasis nevartojo alkoholio (žr. nuo 55 įrašo sek. iki 1 min.). T. K. policijos pareigūnui nurodė, jog alkoholio nevartojo. Visgi, policijos pareigūnas nusprendė patikrinti T. K. neblaivumą. Iš Vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, jog prieš tikrinant T. K. neblaivumą policijos pareigūnas papildomų klausimų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neuždavė (žr. įrašą nuo 1 min. 23 sek. iki 2 min. 30 sek.). Iš Vaizdo įrašo Nr. 1 turinio galima spręsti, jog policijos pareigūnas iš esmės laikėsi Aprašo 5.2 ir 5.3 papunkčio reikalavimų, t. y. nurodė pasitikrinti neblaivumą (kadangi T. K. prieštaravimų aptartam veiksmui nereiškė, todėl, apylinkės teismo vertinimu, išaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmių nebuvo būtina), o į policijos pareigūno klausimą dėl alkoholio vartojimo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė neigiamą atsakymą.

18. Analizuojant Aprašo 5.4 papunkčio nuostatą matyti, jog policijos pareigūnas neblaivumo patikrą turėjo atlikti ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų. Į bylą teiktoje Alkoholio iškvėptame ore matuoklio „Dräger Alcotest 6810“ (toliau – Alkotesteris) instrukcijoje (toliau – Instrukcija) nurodyta, jog tikrinant neblaivumą Alkotesteriu „burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus“ ir „parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio bei vaistai“ (b. l. 76–90). Viena vertus, Instrukcijoje pateikta pastaba „parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio bei vaistai“ pakankamai abstrakti, kadangi nenurodyta prieš kiek laiko pavartoti aromatiniai gėrimai gali iškraipyti alkoholio kiekio kraujyje rezultatus. Be to, Instrukcijoje akcentuota, jog palaukti 15 minučių reikia tik išgėrus alkoholio turinčių skysčių, tačiau ne aromatinių gėrimų. Kita vertus, teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jog policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Instrukcija, prieš tikrindami vairuotojo neblaivumą turėtų pasiteirauti ar per trumpą laiko tarpą iki patikros (pvz., 15 min.) nebuvo vartoti aromatiniai gėrimai, burnos gaivikliai ar vaistai. Toks klausimas padėtų išvengti papildomų ginčų dėl Alkotesterio parodymų legitimumo. Pastebima, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad pagal alkoholio iškvėptame ore matuoklio „Dräger Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją prieš tikrinant asmenį, nuo paskutinio jo alkoholio vartojimo momento, turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, kadangi burnoje likę alkoholio ar aromatinių gėrimų, alkoholio turinčių burnos purškalų bei vaistų vartojimas gali iškreipti matavimo rezultatus; toks laikas yra skirtas alkoholio reabsorbcijai tam, kad apsvaigimas būtų matuojamas ne iš burnoje esančio alkoholio, o iš plaučių (žr. Kauno apygardos teismo 2021-05-21 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-290-966/2021, nutarties 13 punktą; Kauno apygardos teismo 2020-03-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-123-290/2020, nutarimo 11 punktą).

19. Analizuojamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. įrodinėjo, kad prieš pirmąją alkoholio kiekio kraujyje Alkotesteriu patikrą vartojo aromatinius gėrimus (kavą ir girą) bei pasinaudojo liudytojo A. Ž. paduotu burnos gaivikliu. Viena vertus, iš Vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, jog sustabdytoje transporto priemonėje, priekinėje automobilio salono dalyje, porankyje, yra padėtas (įstatytas) puodelis su plastikiniu dangčiu (teismo vertinimu, tokių puodelių forma būdinga degalinėse parduodamų vienkartinių paruoštos kavos puodelių formai) (žr. Vaizdo įrašą Nr. 1 nuo 34 sek. iki 44 sek.). Kita vertus, apie konkrečių skysčių (pvz., kavos ar pan.) buvimą analizuojamame puodelyje ir juolab tokių skysčių vartojimą prieš patikrą teismas negali daryti kategoriškos išvados. Teismas taip pat negali daryti kategoriškos išvados ir dėl burnos gaiviklio (ne)panaudojimo, kadangi aptarti teiginiai įrodinėjami tik liudytojų parodymais ir žodiniais suinteresuoto asmens baigtimi asmens paaiškinimais. Visgi, net jei ir palaikant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją dėl skysčių (kavos) ir burnos gaiviklio vartojimo prieš pirmąją alkoholio kiekio koncentracijos patikrą kraujyje Alkotesteriu, tai visos abejonės dėl netikslių parodymų galėjo būti išsklaidytos atliekant antrąją T. K. alkoholio kiekio kraujyje koncentracijos patikrą. Be kita ko, iš Vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reakcija, susipažinus su pirmosios patikros Alkotesteriu rezultatais, pakankamai natūrali (T. K. ir po pirmosios patikros policijos pareigūnų neinformavo apie vartotus aromatinius gėrimus ir / ar burnos purškiklius, nesiginčijo, jog toks alkoholio koncentracijos kiekis objektyviai negalėjo būti nustatytas). Šiame punkte aprašytą situaciją teismas vertina neesminiu procedūriniu alkoholio kiekio kraujyje patikros pažeidimu.

20. Analizuojant vaizdo įrašą Nr. 2021_1219_053404_019 (toliau – Vaizdo įrašas Nr. 2) matyti, jog 05 val. 34 min. 05 sek. pradedama antroji administracinėn atsakomybėn patraukto asmens alkoholio kiekio kraujyje patikra. Sugretinus Vaizdo įrašą Nr. 1 ir Vaizdo įrašą Nr. 2 matyti, jog antroji administracinėn atsakomybėn patraukto asmens alkoholio kiekio kraujyje patikra atlikta po 15 min. laiko tarpo. Tai reiškia, jog buvo išlaikytas Aprašo 5.5 papunktyje numatytas bent 15 min. pertraukos po pirmosios alkoholio kiekio kraujyje patikros reikalavimas.

21. Teismas pažymi, jog T. K. teisminio proceso metu įrodinėjo aplinkybę, jog po pirmosios alkoholio kiekio kraujyje Alkotesteriu patikros, laukiant antrosios, policijos pareigūnas Deivydas Kareniauskas pasiūlė vartoti skysčių. Teisminio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo nagrinėjimo metu apklaustas policijos pareigūnas Deivydas Kareniauskas neneigė aplinkybės, jog buvo siūlyta T. K. išgerti skysčių. Liudytojas A. Ž. paliudijo, jog buvo išlipęs iš automobilio ir nuėjęs prie šalia buvusio kavos aparto nupirkti kavos, kurią vėliau išgėrė T. K.. Nei vienas iš policijos pareigūnų nepaneigė aplinkybės, jog liudytojas A. Ž. negalėjo išlipti iš automobilio ir nueiti nupirkti kavos į šalia stovėjusį kavos aparatą. Teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, sutinka, jog Aprašo 5.5 papunktyje numatytas reikalavimas visą laiką stebėti vairuotoją iki pakartotinio tikrinimo tam, kad vairuotojas neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui, buvo neišlaikytas. Viena vertus, pastebėtina, jog antrosios alkoholio kiekio kraujyje patikros metu iš Vaizdo įrašo Nr. 2 nematyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens valdytame automobilyje būtų atsiradęs antras puodelis. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismui sukėlė tam tikrų abejonių dėl antrosios alkoholio patikros kraujyje procedūros legitimumo. Visgi, pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog ir antrosios alkoholio kiekio patikros kraujyje procedūra nors ir nevisiškai tinkamai išpildyta, tačiau nepripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris įgalintų teismą konstatuoti alkoholio kiekio kraujyje procedūros nelegitimumą apskritai. Tiek pats T. K., tiek liudytojas A. Ž. paliudijo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prieš vairavimą alkoholį vartojo (buvo nurodyta taurė vyno). Alkotesterio parodymai tiek pirmosios, tiek antrosios patikros metu neatrodė neįtikinami (nearealūs). Be to, teismas vertina ir tai, jog tarp pirmosios ir antrosios patikros atsiradęs skirtumas buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl jeigu ir vartoti skysčiai (pvz., kava) iki antrosios patikros turėjo kokią nors įtaką Alkotesterio parodymams, tai patikros rezultatai buvo įtakoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tiek pirmosios, tiek antrosios alkoholio kiekio kraujyje patikros metu Alkotesterio parodymai nebuvo ribiniai (teismas turi omenyje 0,41 prom. ribą), kas rodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kraujyje buvo toks alkoholio kiekis, kuris neabejotinai viršijo teisės aktų leidžiamą normą (ribą). Teismas įvertina ir pačio T. K. elgesį alkoholio kiekio kraujyje patikros metu, kuris rodo, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė aplinkybę, jog vairavo neblaivus, kadangi papildomų klausimų policijos pareigūnams dėl alkoholio koncentracijos kiekio kraujyje bei netinkamai atliekamos procedūros nekėlė, tik teiravosi kokia sankcija bus skiriama. Bet koks bonus pater familias (liet. vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus) tuo atveju, jeigu būtų įsitikinęs, kad yra blaivus, analizuotoje situacijoje neklausinėtų apie gresiančias sankcijas, o keltų papildomų klausimų dėl alkoholio patikros legitimumo ar papildomų alkoholio kiekio kraujyje patikrinimų. Ir nors T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo išaiškinta teisė alkoholio kiekį kraujyje patikrinti medicinos įstaigoje iš kraujo mėginio, tačiau teismas aptartą teiginį pripažįsta nepagrįstu. Neblaivumo nustatymo akte yra įrašas apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supažindintas su teise nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis, o po tokiu įrašu yra ir paties T. K. parašas (b. l. 17). Ir nors sutiktina, jog T. K. galėjo būti stresinėje situacijoje dėl ko vienokio ar kitokio įrašo Neblaivumo nustatymo akte galėjo nepastebėti, tačiau teismas negali ignoruoti faktinės aplinkybės, paaiškėjusios teismo posėdžio metu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra policijos pareigūno sūnus. Tokią aplinkybė nurodė ir teismo posėdžio metu liudytojas Arnold Grunt Mejer, tai girdisi ir Vaizdo įraše Nr. 1, o iš esmės tokios aplinkybės teisminio proceso metu neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apylinkės teismo įsitikinimu, alkoholio kiekio kraujyje sveikatos priežiūros įstaigoje galimybė, nesutinkant su Alkotesterio parodymais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai vertina ir tą aplinkybę, jog neteisminio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu T. K. laikėsi kitokios pozicijos, t. y. i) iš pradžių nurodė, kad išgėrė skardinę alaus (teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo išgėręs taurę vyno), taip pat nurodė kiek kitokias faktines aplinkybes, kurios buvo iki transporto priemonės vairavimo (nurodė, kad paskambinus draugės motinai turėjo skubiai nuvežti draugę namo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog iš anksto buvo susitarta, kad po vakaronės draugus turės parvežti namo) (žr. 2022-01-03 rašytinius paaiškinimus; t. b. l. 23); ii) 2022-03-13 rašytiniuose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimuose taip pat alkoholio vartojimo aplinkybė prieš vairavimą neneigta, prašyta tik švelninti skiriamą baudą ir administracinio poveikio priemones (b. l. 41–42). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicijų kaitą ir nenuoseklumą apylinkės teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai.

22. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, viena vertus, sutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktu T. K., jog T. K. alkoholio kiekio kontrolės Alkotesteriu procedūra, vykusi 2021-12-19, apie 05 val. 17 min.–05 val. 34 min., atlikta nevisiškai laikantis procedūrinių reikalavimų, tačiau apylinkės teismas nustatytus procedūrinius pažeidimus nelaiko esminiais ir Alkotesterio parodymus pripažįsta legitimiais (teisėtais).

Dėl kitų procedūrinių pažeidimų

23. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. teismui nurodė, jog vaizdo įrašai alkoholio kiekio kraujyje nustatymo metu buvo atliekami netinkamai, t. y. dalies vaizdo įrašas neišsaugotas (neišsaugota dalis po pirmosios patikros iki antrosios patikros).

24. Teismas, susipažinęs su aptartais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais, sutinka, jog vaizdo įrašas iš tiesų yra su pertrūkiais. Vaizdo įrašas Nr. 1 buvo sustabdytas 2021-12-19 05:20:45, o Vaizdo įrašas Nr. 2 pradėtas 2021-12-19 05:34:03. Tai reiškia, jog yra laiko tarpas (apie 14 min.), kuomet policijos pareigūnai nefiksavo įvykio mobiliąją vaizdo kamera. Teismo posėdžio metu visi apklausti policijos pareigūnai (Deivydas Kareniauskas, Arnold Grunt Mejer ir Irma Zakarauskytė) nurodė, jog vaizdo įrašas paprastai turėtų būti daromas visą įvykio laiką. Liudytojas Deivydas Kareniauskas papildomai paaiškino, jog tam tikrais atvejais yra siekiama taupyti mobiliosios vaizdo įrašymo technikos bateriją, todėl įrašas galėjo būti išjungtas.

25. Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotiems duomenims tvarkyti policijos veikloje priimtos Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021-04-02 įsakymu nr. 5-V-286, bei Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės) (pakeistos 2020-02-26 įsakymu Nr. 5-V-185) (https://policija.lrv.lt/uploads/policija/documents/files/Vaizdo%20stebejimo%20duomenu%20tvarkymo%20taisykles.pdf ). Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių: i) 23.3 papunktyje nurodyta, jog pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą (ne vėliau kaip nuo išlipimo iš tarnybinės transporto priemonės iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai); ii) 25 punkte nurodoma, kad draudžiama išjungti, uždengti ar kitaip trikdyti mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių veikimą (išjungti garso įrašymą ar jį slopinti ir pan.), taip pat trinti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone įrašytus vaizdo duomenis.

26. Apylinkės teismas, įvertinęs T. K. argumentus, policijos pareigūnų paaiškinimus bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, pripažįsta, jog vaizdo stebėjimas analizuojamo įvykio metu taip pat atliktas su procedūriniais pažeidimais, kadangi įvykio metu vaizdo stebėjimas buvo išjungtas bent 14 minučių laiko tarpą (jeigu būtų fiksuotas vaizdo įrašas, tai, tikėtina, būtų buvę galima objektyviau patikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo parodymus). Visgi, apylinkės teismas sprendžia, jog aptartas procedūrinis pažeidimas nors ir netoleruotinas, tačiau nepripažintinas esminiu. Esminės ir svarbiausios įvykio aplinkybės užfiksuotos, o Vaizdo įrašai Nr. 1 ir Nr. 2 teismui leidžia įsitikinti alkoholio kiekio kraujyje patikros procedūros legitimumu (teisėtumu).

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apylinkės teismas sprendžia, jog nors vaizdo įrašo procedūra atlikta su pažeidimais (vaizdo kamera buvo išjungta tuomet, kada neturėjo būti išjungta), o policijos pareigūnų paaiškinimai dėl vaizdo kameros baterijos taupymo neįtikinami (vaizdo įrašai daromi ne visą pareigūnų tarnybos laiką, be to, jokių piktogramų vaizdo įraše dėl išsikraunamos baterijos nematyti; juolab, jog policijos pareigūnams turi būti sudaryta ir techninė galimybė baterijas įkrauti arba pakeisti), tačiau išlikę vaizdo įrašai užfiksavę svarbiausias alkoholio kiekio patikros kraujyje procedūras, todėl aptartas procedūrinis pažeidimas surinktų byloje įrodymų kontekste nepripažįstamas esminiu.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

28. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde prašė Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti (b. l. 2–5). Visgi, neteisminio administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu T. K. prašė sumažinti paskirtą 800 Eur baudą iki 400 Eur ir skirti švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones (b. l. 23–24, 41–42).

29. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad <...> už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

30. Nustatyta, kad Skundžiamu nutarimu T. K. skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: i) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams; ii) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. Teismas pažymi, jog Komisariatas skyrė minimalią sankcijoje nurodytą baudą bei minimalų sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonių terminą.

31. Visgi, ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

32. Nors ANK expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nepateikia administracinio poveikio priemonių apibrėžties, tačiau tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje poveikio priemonė suprantama kaip valstybės prievartos priemonė, kuri, ANK 422 straipsnio 5 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo atveju, skiriama kartu su administracine nuobauda; poveikio priemonių institutas suteikia platesnių teisinių prielaidų individualizuoti ir diferencijuoti (administracinę – teismo pastaba) atsakomybę; poveikio priemonių poveikis pasireiškia asmens, padariusio administracinį nusižengimą, teisių ir laisvių suvaržymu, kuris yra labiau auklėjamo ir (arba) prevencinio pobūdžio; poveikio priemonės paskirtis, be kita ko, yra ta, kad sukeltų pažeidėjui tam tikram laikotarpiui nepatogumus, suvaržymus, kurie padėtų atgrasyti nuo pakartotinio neteisėto elgesio (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-04 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-495-626/2019; Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 183–185). Kasacinio teismo praktikoje (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys) laikomasi pozicijos, jog administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių tikslų, kaip ir administracinėmis nuobaudomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018, nutarties 8 punktą). Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: i) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas); nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas); atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

33. Įgyvendinant asmeniui skiriamų sankcijų (administracinių nuobaudų ir administracinių nuobaudų poveikio priemonių) individualizavimo principą (ANK 32 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į tai, jog pasitaiko situacijų, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį (administracinį nusižengimą) padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos (poveikio priemonės) griežtumo, ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso (ANK – teismo pastaba) specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Visgi, teismų praktikoje pažymima, kad: i) ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostata gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; ii) mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021-07-14 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273-806/2021, nutarties 15 punktą (ir joje cituojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką); Vilniaus apygardos teismo 2019-11-04 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-495-626/2019, nutarties 14 punktą).

34. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis bei nustatęs tam tikrus T. K. alkoholio kiekio kontrolės kraujyje procedūros pažeidimus, taip pat įvertinęs aukščiau nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, jog aptariamu atveju, visgi, administracinėn atsakomybėn patrauktam T. K. būtina labiau individualizuoti paskirtą administracinę nuobaudą bei paskirtas administracinio poveikio priemones (ANK 32 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 6 dalis).

35. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. K. paskirta minimali 800 Eur piniginė nuobauda yra racionali ir atitinka įstatymo nuostatas (ANK 422 straipsnio 5 dalis), visgi, teisminio nagrinėjimo metu nustačius procedūrinių alkoholio kiekio kontrolės Alkotesterio bei vaizdo įrašo mobiliąja kamera pažeidimų, kurių teismas negali ignoruoti, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, apylinkės teismas sprendžia skirtos piniginės nuobaudos dydį sumažinti iki 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutinka su Komisariato Skundžiamame nutarime priimtu sprendimu taikyti administracines poveikio priemones. Visgi, byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai įgalina teismą spręsti, jog (pa)skirtos administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, gali būti švelninamos. Apylinkės teismas palaiko Komisariato poziciją, jog negalima toleruoti KET 14 punkto pažeidimo, t. y. valstybė netoleruoja situacijų, kuomet asmenys viešajame eisme transporto priemones vairuoja viršydami leistiną alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje. Dėl šios priežasties apylinkės teismas sprendžia, jog specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių laikotarpyje atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalies sankciją, yra pagrįsta ir teisėta, o švelninti aptariamos administracinio poveikio priemones, atsižvelgus net ir į procedūrinius alkoholio koncentracijos kraujyje kontrolės pažeidimus, teisinio pagrindo nėra. Vis dėl to, apylinkės teismas sprendžia, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pasitikėjimas teisine ir teisingumo sistema bei policijos pareigūnais nebūtų užtikrintas, jeigu teismas ignoruotų procedūrinius policijos pareigūnų, nors ir pripažintais neesminiais, pažeidimus. Apylinkės teismas sprendžia, jog siekiant įgyvendinti realų, o ne formalų teisingumą ir siekiant individualizuoti patrauktam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtas administracinio poveikio priemones, yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas papildomai pastebi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirba (b. l. 25), studijuojantis universitete (b. l. 26), neteistas, kitos neigiamai charakterizuojamos informacijos į bylą neteikta. Tai leidžia teismui spręsti, jog 500 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių laikotarpiu yra pakankamos administracinės sankcijos aptariamos situacijos kontekste. Teismo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. savo poelgį išties vertina kritiškai, gailisi, o neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jau minėta, nenustatyta.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat (į)vertinant padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybės, teismas sprendžia, kad, nors Skundžiamu nutarimu administracinės sankcijos T. K. paskirtos pagrįstai, tačiau individualizavus padarytų policijos pareigūnų procedūrinius pažeidimus alkoholio kiekio kraujyje kontrolės procedūros eigoje, skirta piniginė sankcija bei administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste būtų nesuderinamas su procedūrinio teisingumo koncepcija. T. K. paliekamos galioti sankcijos vis tiek sukels nepatogumų bei atliks atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje funkciją.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Materialiuoju aspektu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesukėlė teismui tokių abejonių dėl atliktos alkoholio kiekio kraujyje kontrolės procedūros, kurios įgalintų teismą pripažinti Neblaivumo patikrinimo akte užfiksuotus duomenis nepatikimais. Teismui, išnagrinėjus bylą, nekyla abejonių, jog T. K. 2021-12-19, apie 05.17, transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas viršijo 0,40 promilę. Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas, o Skundžiamas nutarimas iš esmės pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Visgi, byloje nustatyti tam tikri alkoholio kiekio kraujyje kontrolės procedūriniai pažeidimai, kurie procedūrinio teisingumo aspektu, apylinkės teismo vertinimu, negali likti neįvertinti. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog teisingumo principas įgalina asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nustatyta tam tikrų alkoholio kiekio kraujyje kontrolės procedūros pažeidimų, kaip satisfakciją dėl valstybės padarytų klaidų kiek sušvelninti skirtas administracines sankcijas. Tai reiškia, jog Skundžiamas nutarimas dalyje, susijusioje su administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikytomis sankcijomis, iš dalies keičiamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas), priimant procesinį sprendimą – nutartį (ANK 642 straipsnio 4 dalis).

38. Kitų tarpinio pobūdžio procesinių klausimų (pvz., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas ir pan.) poreikio spręsti šia nutartimi šioje teisenos stadijoje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 636–637 straipsniais, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 bei 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundo netenkinti.

Iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5459-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) dalį, kuria patrauktam administracinėn atsakomybėn T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda, aptartą piniginę sankciją (baudą) sumažinant iki 500 Eur (penkių šimtų eurų) ir panaikinti T. K. skirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5459-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.