Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12736-2019 ir administracinio nusižengimo teisena S. S. nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu S. S. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 15 d. 9.35 val. vairavo transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių girtumas.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 9 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos atstovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptartų duomenų visumoje patikrinus S. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino netinkamai, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, paliekant galioti Institucijos 2019 m. spalio 9 d. nutarimą.

8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmenys. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, S. S. vairavo transporto priemonę apie 9.35 val. poilsio dieną, judrioje miesto vietoje, kai jam policijos pareigūnų atliekamo reido metu buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumas. Nubaustasis, pateikęs skundą apylinkės teismui, ginčijo aplinkybę, kad jis vairavo neblaivus. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus (išgėręs apie 5 butelius 5 laipsnių stiprumo alaus ir 150 ml 11 laipsnių stiprumo vyno). Be to, jis teigė, kad atsikėlęs iš ryto valgė keptos duonos su česnaku, kad skalavo burną skalavimo skysčiu, o vėliau, važiuodamas automobiliu, valgė saldainius ir rūkė. Todėl, pasak S. S., administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių jo neblaivumo nustatymo alkotesteriu patikimumu, kadangi jo neblaivumas, atitinkantis 0,43 promiles, analizuojamu atveju buvo nustatytas pažeidžiant neblaivumo tikrinimo alkotesteriu taisykles. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.

10. Vertinant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus bei skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus, visų pirma pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad S. S. alkotesteriu neblaivumas buvo nustatinėjamas kelis kartus. Tai patvirtino tiek pats nubaustasis ir jo brolis A. S., tiek ir teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas V. K.. Pastarasis nurodė, kad visų pirma S. S. neblaivumas buvo tikrinamas bekontakčiu alkoholio matuokliu, vėliau – kontaktiniu alkotesteriu. S. S. bei jo brolis nurodė, kad iš viso neblaivumas kontaktiniu alkotesteriu buvo tikrinamas tris kartus ir du iš jų procedūra buvo nutraukta, alkotesteriui parodžius rezultatą „burnos alkoholis“. Skundžiamame nutarime vertinant alkoholio koncentracijos išpūstame ore patikros teisėtumą, nurodyta, kad esant tokiam klaidos pranešimui, buvo būtina pakartoti matavimą po maždaug 15 minučių nuo paskutinio alkoholio vartojimo momento, o kadangi po patikrinimo pareigūnai 15 minučių neišlaukė, kyla abejonių alkotesterio rezultatų patikimumu, kurios aiškintinos nubaustojo naudai. Pagrindo sutikti su tokiais skundžiamo nutarimo motyvais nėra.

11. Kaip matyti iš byloje esančios alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Drager Alcotest 7510“ instrukcijos, prieš tikrinant asmenį, nuo paskutinio jo alkoholio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, kadangi burnoje likęs alkoholis ar aromatinių skysčių, alkoholio turinčių burnos purškalų vartojimas gali iškreipti matavimo rezultatus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų paaiškinimais, būtent toks laikas yra skirtas alkoholio reabsorbcijai tam, kad apsvaigimas būtų matuojamas ne iš burnoje esančio alkoholio, o iš plaučių.

12. Remdamasis šiais duomenimis, nubaustasis skunde pirmosios instancijos teismui akcentavo aplinkybes, kad jis prieš pat patikrą alkotesteriu valdė saldainius bei rūkė cigaretę, tačiau aptariamoje instrukcijoje kaip galimas alkotesterio rodmenų iškraipymo faktorius minėtų maisto medžiagų vartojimas ar rūkymas nenurodomas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas policijos pareigūnas neužsiminė, kad S. S. buvo sustabdytas tuo metu, kai rūkė cigaretę, jis patvirtino, kad nubaustajam neblaivumas buvo tikrinamas kelis kartus skirtingais matavimo prietaisais. Turėdamas galimybę pateikti savo paaiškinimus, pastabas dėl galimai netinkamai atlikto neblaivumo nustatymo testo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, S. S. ja nepasinaudojo, jokios jo pastabos dėl patikros netinkamumo neužfiksuotos. Jo paaiškinimai visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog protokolo surašymo metu neturėdamas jokių pretenzijų dėl jo patikrinimo, iš esmės nepasisakydamas dėl pirmųjų alkotesterio testų rezultatų, vėliau, suvokęs jam gresiančią administracinę atsakomybę, jis pateikė naujas aplinkybes, kurių iš esmės jokie objektyvūs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina. Juo labiau, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, tame tarpe ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, o sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, abejonių S. S. nustatyta alkoholio koncentracija iškvėptame ore nėra. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad S. S., teikdamas paaiškinimą dėl įvykio, lakoniškai nurodė alkoholio nevartojęs ir jautęsis gerai bei apie tai, kad vartojo burnos skalavimo skystį, nenurodė. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. K. paaiškino, kad S. S. neneigė iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl jo dar vieno pakartotinio tikrinimo po 15 min. tuo metu, kai buvo nustatytas neblaivumas (ketvirto tikrinimo metu), neatliko. Priešingai nei teigė nubaustasis ir jo brolis liudytojas A. S., šis pareigūnas patvirtino, kad atliekant patikrą kiekvieną kartą keičiamas alkotesterio antgalis, o nubaustasis jam apie burnos skalavimo skystį nenurodė. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti apie šio pareigūno, vykdžiusio savo tarnybines funkcijas, suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas kaip neabejotinai patikimas traktavo S. S. ir jo brolio, vykusio su juo tuo pačiu automobiliu, nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodė jokių objektyvių duomenų, kodėl nesivadovavo policijos pareigūno duotais parodymais. Administracinio nusižengimo byloje esančio kito kartu su V. K. patruliavusio pareigūno 2019 m. rugsėjo 15 d. tarnybinis pranešimas patvirtina iš esmės analogiškas aplinkybes, apie kurias nurodė ir minėtas liudytojas teismo posėdžio metu, tai yra kad pasiteiravus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis paaiškino, kad vartojo išvakarėse. Taigi nei vienas iš pareigūnų nenurodė aplinkybės, kad nubaustasis tvirtino naudojęs burnos skalavimo skystį likus mažiau nei 15 min iki patikros. Nors pareigūnai neginčijo aplinkybės, kad alkotesteriu pirmus du kartus tikrinant S. S. blaivumą buvo nurodoma klaida „burnos alkoholis“, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktos alkotesterio instrukcijos, viena iš alkoholio matavimo prietaiso funkcijų yra alkoholio burnoje nustatymas ir tokiu atveju patikros procedūra alkotesteriu yra automatiškai nutraukiama, o pakartotinis tikrinimas po 15 min. siejamas ne su paskutiniu matavimu, bet būtent su paskutinio alkoholio vartojimo atskaitos tašku. Šiuo atveju, kai trečiąjį kartą buvo atliekama patikra kontaktiniu alkotesteriu, šis prietaisas klaidos pranešimo neparodė, taigi, netgi vertinant kaip pagrįstus S. S. teiginius apie burnos skalavimo skysčio (kurio sudėtyje tam tikrais atvejais yra alkoholio) naudojimą prieš išeinant iš namų, alkotesteriui trečiąjį kartą nenutraukus patikros, akivaizdu, kad nubaustojo neblaivumas buvo nustatytas ne iš burnoje galimai likusio skysčio, o iš reikiamo kiekio iškvėpto iš plaučių oro.

14. Tokia išvada darytina ir įvertinus paties S. S. bei jo brolio liudytojo A. S. nurodytas aplinkybes, išdėstant jas laiko atžvilgiu. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su broliu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini). Nubaustasis teigė, kad prieš išvykdamas iš namų, jis skalavo burną skalavimo skysčiu. Taigi po šio veiksmo atlikimo, minėtieji asmenys turėjo išeiti iš pastato, patekti į automobilį, jį užvesti, nuvykti maršrutą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Be to, duomenų, kad policijos pareigūnai, sustabdę S. S. vairuotą automobilį, neprisistatė ir nenurodė sustabdymo tikslo, neatliko vairuotojo dokumentų patikros, nei S. S., nei A. S. nenurodė, taigi ir ši procedūra, o taip pat ir matavimo prietaiso paruošimas, patikros atlikimas vieną kartą bekontakčiu alkotesteriu ir tris kartus – kontaktiniu alkotesteriu, tarp patikrų matavimo prietaisui pasiruošiant naujam tikrinimui, neabejotinai užsitęsė laiko atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, kaip neįtikimus vertina nubaustojo teiginius, kad jo neblaivumo patikra (juolab, paskutinioji) įvyko nuo jo išvažiavimo iš namų praėjus apie 2–3 minutėms. Administracinio nusižengimo protokole ir institucijos nutarime nurodytas laikas (9.35 val.) yra būtent alkotesterio rezultatų užfiksavimo, o ne S. S. transporto priemonės sustabdymo laikas. Įvertinus jau aptartus argumentus, kad kontaktinis alkoholio matuoklis trečiąjį kartą klaidos pranešimo „burnos alkoholis“ neparodė, darytina išvada, kad net ir nuo S. S. nurodomo burnos skalavimo tam skirtu skysčiu buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas patikrai atlikti.

15. Šio vertinimo nepaneigia ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad praėjus apytiksliai dviems valandoms po patikros alkotesteriu paimtame S. S. kraujyje alkoholio nerasta, kadangi, nustačius sąlyginai nedidelę alkoholio koncentraciją S. S. iškvėptame ore, dviejų valandų laikotarpis yra pakankamas tokiam kiekiui alkoholio iš organizmo pasišalinti, ką nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertai. Vien tai, kad galimai policijos pareigūnai S. S. nenurodė gydymo įstaigos, kurioje jis galėjo pasitikrinti etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, nesudaro pagrindo alkotesterio rodmenis vertinti kaip nepagrįstus ir vadovautis išimtinai specialisto išvadomis. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo institucijos atstovas apeliaciniame skunde, dujinio chromatografo išrašo išklotinėje (atliekiant specialisto tyrimą) matyti, kad S. S. kraujo mėginyje, net ir praėjus dviem valandoms po tikrinimo alkotesteriu, buvo beveik 0,14 prom. alkoholio, kas sąlygoja išvadą, kad ir patikros alkotesteriu metu pastarojo organizme neabejotinai buvo tam tikra koncentracija etilo alkoholio (atliekant kraujo tyrimą fiksuojamas minimalus etilo alkoholio kiekis yra 0,15 promilių, tai yra 0,14 promilių kiekis jau nebefiksuojamas ir būtent dėl to specialisto išvadoje nurodoma, jog etilo alkoholio nerasta). Įvertinus tai, o taip pat konstatavus, kad S. S. patikra alkotesteriu esminių trūkumų, kurie leistų teigti, jog prietaiso rodmenys buvo iškraipyti, neturi, darytina išvada, kad institucijos nutarimu, kurį panaikino pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu, S. S. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą buvo nustatyta visiškai teisingai ir pagrįstai, įvertinus teisėtais ir leistinais būdais gautus įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 9.35 val. S. S. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu jam buvo nustatytas viršijantis leistiną ribą neblaivumas, jo iškvėptame ore esant 0,43 prom. alkoholio koncentracijai.

16. Tokiu būdu, sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. S. patikros alkoholio matavimo prietaisu neteisėtumo, tuo pačiu vertinant kaip neįrodytą būtinąjį ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėties požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai asmeniui nustatoma alkoholio koncentracija viršija 0,4 prom., pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu S. S. buvo pagrįstai pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, todėl institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. S. buvo nutraukta, panaikinamas, paliekant galioti minėtą institucijos nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 9 d. nutarimą, kuriuo S. S. pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

Apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.