Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarties R. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiui, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. 9 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 0,43 promilių girtumas (paklaida 0,01 prom.). Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. G. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus bei išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apelianto atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-40-303/2020).

10. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, R. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis. Iš pareigūno E. F. tarnybinio pranešimo (b. l. 30) matyti, kad visų pirma R. G. neblaivumas buvo tikrinamas bekontakčiu alkoholio matuokliu, vėliau – kontaktiniu alkotesteriu. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. G. nurodė iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus (išgėręs vieną butelį „Biržiečių“ alaus). Be to, jis teigė, kad atsikėlęs iš ryto nieko nevalgė ir skalavo burną skalavimo skysčiu „Listerine“. Todėl, pasak apelianto atstovo, pagal alkotesterio naudojimo instrukciją buvo būtina palaukti 15 min. nuo apelianto sustabdymo ir tik tada patikrinti jo neblaivumą, o kadangi tai nebuvo padaryta, kyla abejonių alkotesterio rezultatų patikimumu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiuo apelianto motyvu nesutinka.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog nėra abejonių R. G. nustatyta alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Pareigūno E. F. tarnybiniame pranešime nuodyta, jog sustabdžius R. G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholį (b. l. 30). Pareigūnas nenurodė, kad pažeidėjas jam būtų užsiminęs apie mažiau nei 15 min. iki patikros naudotą burnos skalavimo skystį. Nesivadovauti tokiais policijos pareigūno, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti apelianto, paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai. Jie teiravosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ar jis vartojo kokius nors alkoholinius gėrimus, į ką R. G. atsakė, kad tik iš vakaro vartojo alaus. Tuo tarpu versija, kad nusižengimo padarymo metu jo burnoje dar buvo skalavimo skysčio likučių, todėl turėjo būti jo klausiama, ar bent 15 minučių prieš sustabdymą nieko nevalgė ir negėrė, atsirado tik apskundus Institucijos nutarimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turėdamas galimybę pateikti savo paaiškinimus, pastabas dėl galimai netinkamai atlikto neblaivumo nustatymo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, R. G. ja nepasinaudojo, jokios jo pastabos dėl patikros netinkamumo neužfiksuotos. Šiame protokole jis apskritai nenurodė jokių prieštaravimų dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio, o tik paaiškino, jog iš vakaro vartojo „Biržiečių“ alaus, šiandien jautėsi gerai, nepusryčiavęs skubėjo parsivežti giminaičio į talką ir gailisi (b. l. 26–27). Apie tai, kad vartojo burnos skalavimo skystį, nenurodė. Jo paaiškinimai visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog protokolo surašymo metu neturėdamas jokių pretenzijų dėl jo patikrinimo, iš esmės nepasisakydamas dėl galimai naudoto burnos skalavimo skysčio, kuriame yra alkoholio, vėliau, suvokęs jam gresiančią administracinę atsakomybę, jis pateikė naujas aplinkybes. Dėl to apelianto versija, kad nusižengimo padarymo metu jo burnoje buvo skalavimo skysčio likučių, galėjusių iškreipti alkotesterio rodiklius, atmetama kaip nepagrįsta ir vertinama kaip gynybinė, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais.

12. Pripažįstant, kad apeliantas prieš išvažiuodamas iš namų burną skalavo su skysčiu „Listerine“, kurio sudėtyje yra alkoholio, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad tai turėjo įtakos alkotesterio rodmenims. Tokia išvada darytina įvertinus paties R. G. bei pirmosios instancijos teisme apklausto teismo medicinos eksperto G. A. C. nurodytas aplinkybes. Ekspertas G. A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skalaujant burną skalavimo priemone, turinčia sudėtyje alkoholio, burnoje lieka alkoholio molekulių, kurios iš burnos pasišalina po 6–8 minučių nuo tokios priemonės panaudojimo ir alkotesterio parodymams įtakos nebeturi, t. y. alkoholio koncentracija burnoje būna 0,00 prom., jei tiriamas visiškai blaivus asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog prieš išeidamas iš namų jis išsiskalavo burną skalavimo skysčiu „Listerine“. Taigi, po šio veiksmo atlikimo, jis turėjo išeiti iš pastato, patekti į automobilį, jį užvesti, išvažiuoti iš aptverto kiemo (b. l. 134), kam, teismo vertinimu, turėjo sugaišti 1–2 minutes. R. G. ir jo atstovas taip pat parodė, kad nuo apelianto gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iki vietos, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, (duomenys neskelbtini), darbo dieną reikia važiuoti apie 7 minutes, o nedarbo dieną kelionė galėjo būti trumpesnė. Atsižvelgiant į tai, kad nusižengimas padarytas sekmadienį ryte, sutiktina su apelianto atstovo skundo argumentu, kad pati kelionė galėjo trukti ne 7, o 6 minutes. Tuo tarpu tik baigiamojoje kalboje R. G. nurodė aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra pastatyta parduotuvė (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtas šviesoforas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad šviesoforo įrengimas šiuo metu pailgina kelionės laiką. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad įvykio dieną R. G. iki jo sustabdymo vietos galėjo nuvažiuoti greičiau nei per 6 minutes. Be to, net jį sustabdžius, apelianto blaivumas pirmiausia buvo tikrintas bekontakčiu alkotesteriu „Drager 5000“, kuris parodė, kad rasta alkoholio. Tada pareigūnas dar bendravo su R. G., klausė jo dėl alkoholio vartojimo ir šiam parodžius, kad iš vakaro vartojo alaus, apeliantas buvo nuvestas prie kitos pareigūnės, kuri patikrino jo blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“. Taigi, nuo jo sustabdymo iki patikrinimo antruoju alkotesteriu, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turėjo praeiti bent minutė ar net daugiau laiko. Net vertinant palankiausią apeliantui laiką, nuo burnos skalavimo skysčio panaudojimo iki jo patikrinimo alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ praėjo mažiausiai 8 minutės, todėl remiantis eksperto paaiškinimais, R. G. burnoje jau neturėjo būti „Listerine“ likučių, kurie galėjo įtakoti alkotesterio parodymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. G. neblaivumas buvo nustatytas ne iš burnoje galimai likusio skysčio, o iš reikiamo kiekio iškvėpto iš plaučių oro.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal apelianto atstovo akcentuojamą alkoholio iškvėptame ore matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją prieš tikrinant asmenį, nuo paskutinio jo alkoholio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių, kadangi burnoje likę alkoholio ar aromatinių gėrimų, alkoholio turinčių burnos purškalų, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistų vartojimas gali iškreipti matavimo rezultatus (b. l. 48). Toks laikas yra skirtas tam, kad apsvaigimas būtų matuojamas ne iš burnoje esančio alkoholio, o iš plaučių. Kaip matyti iš gydytojo M. Z. rašto (b. l. 96) ir paties R. G. paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo burnos skalavimo skystį naudoja jau apie penkis metus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokį ilgą laikotarpį naudodamas šią priemonę, R. G. įvykio dieną turėjo žinoti, jog burnos skalavimo skystyje „Listerine“ yra alkoholio. Kaip jau minėta anksčiau, R. G. jo patikrinimo metu nenurodė policijos pareigūnams, kad įvykio dieną prieš neblaivumo patikrinimą jis naudojo burnos skalavimo skystį ar neseniai vartojo kokių nors kitų skysčių, kuriuose būtų alkoholio. Dėl to nebuvo pagrindo laukti 15 min. ir tik tada tikrinti apelianto blaivumą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti eksperto G. A. C. paaiškinimais apie jo atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad praskalavus burną skalavimo priemone, turinčia sudėtyje alkoholio, pastarojo molekulės iš burnos visiškai pasišalina ilgiausiai per 8 minutes nuo tokios priemonės panaudojimo ir alkoholio koncentracija burnoje būna 0,00 prom. Tiek Institucija, tiek apelianto atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus apklausti ekspertą dėl „Listerine“ panaudojimo įtakos asmens blaivumui. Be to, būtent apelianto atstovas nurodė G. A. C., kaip ekspertą galintį paaiškinti minėtą aplinkybę. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliekama ekspertizė, o ekspertas pateikė tik paaiškinimus ir atsakymus į posėdžio metu jam užduotus klausimus. Vien tai, kad ekspertas pateikė tik žodinius paaiškinimus apie jo atliktus tyrimus, nesudaro pagrindo jais nesiremti, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

14. Pažymėtina, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimosi instrukcijoje yra nurodyta tik kaip naudoti šį alkotesterį, tačiau joje nėra fiksuojami jokie duomenys apie konkrečius asmenis. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareigūnai alkotesterį būtų naudoję ne pagal instrukciją. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija), policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptarto seka, kad pakartotinis automobilio vairuotojo blaivumo tikrinimas alkotesteriu galimas tik esant tam tikroms apibrėžtoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad R. G. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti Taisyklėse nurodyti padariniai. Taip pat R. G. jo neblaivumą tikrinusiam policijos pareigūnui nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios suabejoti alkotesterio parodytais rezultatais. Dėl to policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti ir pakartotinį R. G. neblaivumo patikrinimą.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. G. patikra alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ esminių trūkumų, kurie leistų teigti, jog prietaiso rodmenys buvo iškraipyti, neturėjo, o patikrinimą atlikusio policijos pareigūno veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo protokole R. G. įrašas „Gailiuosi“ neturėjo įtakos nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus, kadangi R. G. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą buvo nustatyta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 2 d. 9 val. 16 min., R. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 6810“ jam buvo nustatytas 0,43 promilių (pritaikius paklaidą – 0,413 prom.) neblaivumas, kuris viršija leistiną ribą. Dėl to naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį šioje dalyje pagrindo nėra.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

16. Advokatas apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę nuobaudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju R. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Institucijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu R. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalis paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimaliam terminui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra R. G. priešingo teisei elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, nors R. G. anksčiau už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, tačiau penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka už KET pažeidimus baustas septynis kartus, tame tarpe ir už šiurkščius (pvz., viršijo leistiną važiavimo greitį 31 km/h). Aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų.

19. Pažymima, kad apelianto atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina R. G. darbinių funkcijų atlikimui, teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbo funkcijoms vykdyti R. G. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Be to, objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net minimali bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nėra nurodyta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde.

20. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paskirta administracinio poveikio priemonė pakeis R. G. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Šiuo atveju jis privalo prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios R. G. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

21. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs R. G. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesumažinęs paskirtos baudos bei nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo advokato D. Varno apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. G. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.