- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1412-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19072-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. K. S., J. S.
- Trečiasis asmuo
- J. S., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2753-722/2022, pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams V. K. S. ir J. S. dėl teisės pripažinimo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys J. S. ir Kauno miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovų V. K. S. ir J. S. sutikimų pagal UAB „Geodala“ 2021m. rugpjūčio 2 d. parengtą „Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą“ parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal jį atidalinti iš minėto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės minėtoje schemoje indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypą (458 m²), priskiriant jį asmeninės nuosavybės teise ieškovei V. S., o minėtoje schemoje indeksu „A“ pažymėtą žemės sklypą (1556 m²) priskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), trečiajam asmeniui J. S. (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui V. K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 19/1556 idealioji dalis), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtą schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
2. Ieškovė nurodė, kad dar 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovą dėl želės sklypo atsidalijimo taikiai, tačiau šio klausimo išspręsti nepavyko, atsakovo pozicija nuolat keičiasi, todėl ieškovė priversta savo teises ginti teisme. Sklypo atidalijimas pagal projekto pasiūlymo schemą visiškai atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis ir racionalios žemėnaudos principus, t. y. sklypai yra taisyklingų formų, tiesių linijų. Be to, formuotinų sklypų ribos parinktos atsižvelgiant į šiuo metu įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir faktiškai bendraturčių naudojamas sklypo dalis. Konkreti naudojimosi tvarka galės būti nustatyta tik po to, kai po atidalinimo bus įregistruoti du atskiri sklypai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai V. K. S. ir J. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo atidalijimui turi būti rengiamas projektas, o ne turto atidalijimo schema. Parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Ieškovės pateikta UAB „Geodala“ žemės sklypo pertvarkymo schema negali būti laikoma tinkamu dokumentu, todėl toks ieškinys iš viso negali būti nagrinėjamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. S. atsakovui V. K. S. 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 38,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei V. S. ir jos sutuoktiniui J. S. priklauso po 13/53 idealiąsias dalis 0,2014 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. K. S. priklauso 1026/2014 idealioji žemės sklypo dalis, iš kurios 19/2014 dalys priklauso atsakovams kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o 1007/2014 dalys – kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Žemės sklype esantis gyvenamasis namas bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: ieškovei ir J. S. – po 11/40 namo dalių, atsakovui V. K. S. – 45/100 dalys. B. B. firmos „Librana“ 2003 m. sausio 27 d. parengtu planu tarp V. K. S. ir J. S. buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, servitutas nenustatytas. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovams ir trečiajam asmeniui J. S. pasiūlymus dėl žemės sklypo atidalijimo ir paprašė duoti tam sutikimą pagal UAB „Geodala“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtą schemą. Su pasiūlymu sutiko tik J. S..
6. Teismas nurodė, kad norint ieškovei įgyvendinti savo teisę į atsidalinimą, turės būti rengiamas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka.
7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, nesutikti su pasiūlytu atidalijimu.
8. Teismas pažymėjo, kad atidalijus žemės sklypą pagal ieškovės pasiūlytą variantą ir jai pageidaujant naudotis sklypu „B“, žemės sklypų savininkų skaičius sklype „A“ nesumažėtų – liktų J. S., V. S., V. K. S.. Šiuo metu naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarka yra nusistovėjusi ir ginčo dėl to nėra. Ieškovės naudojimosi žemės sklypu „B“ tvarka nusistovėjusi, neginčijama, galimai šio sklypo plotas (458 m²) ir ribos rengiant projektą gali pakisti, bet ar gali sumažėti, jei teismo sprendimu bus patvirtinta ieškovės teisė atsidalinti pagal jos pateiktą schemą, nėra aišku.
9. Ateityje gali kilti dar vienas ginčas, nes naudojimosi tvarka, anot ieškovės, bus nustatinėjama ateityje. Be to, norint ieškovei patekti per sklypą „A“ į jos naudojamą namo dalį, ateityje reikės nustatyti žemės servitutą. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, nurodydamas, kad tokia situacija, kuomet žemės sklypas atidalijamas iš bendrosios dalinės ieškovės ir atsakovų nuosavybės, o pastatai paliekami bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokiu būdu, jog ieškovė, būdama dalies pastatų ir statinių savininkė, valdo dalį žemės sklypo, esančio po jais, tačiau nenustatytas servitutas patekti į savo turto dalį, yra negalima ir neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neišsprendus naudojimosi žemės sklypu „A“ tvarkos klausimo, nebus pasiektas visiškas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, šiuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Tokiu būdu teismo sprendimas nepasitarnaus atkuriant teisinę taiką tarp šalių. Teismas sutiko su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad daug tikslingiau teismui būtų nustatyti teisę ieškovei be atsakovų sutikimo pagal parengtą, suderintą ir patikrintą projektą vykdyti žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą, o ne pagal preliminarias pasiūlymų schemas. Ieškovės teisės dar nėra pažeistos, kad jas ginti teisme. Ji turi teisę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčių sutikimo, tik šio projekto sprendiniai, jį parengus, privalės būti derinami su atsakovais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdą priklauso pačiam ieškovui. Vadovaudamasi šia teise ieškovė suformulavo savo ieškinio reikalavimą (dalyką), t. y. prašė pripažinti teisę be atsakovų sutikimo atsidalinti iš sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, pateikdama teismui ne parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o projekto pasiūlymo schemą, pagal kurią, teismui pripažinus prašomą teisę, būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir atliekami kiti būtini šiam tikslui pasiekti veiksmai. Teismas negali pats imtis organizuoti projekto rengimo, jį derinti, viešinti, tikrinti, tvirtinti ir t. t., nes tai yra viešojo administravimo subjektų kompetencija.
11.2. Pagal esamą teismų praktiką tuo pačiu metu negali būti rengiami keli skirtingi projektai dėl atidalijimo iš to paties žemės sklypo. Todėl projekto parengimui būtina sąlyga – arba bendraturčių bendras sutarimas, arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, leidžiantis parengti projektą be nesutinkančių bendraturčių sutikimų.
11.3. Teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindo užtenka projektinio pasiūlymo (šiuo atveju – Projekto pasiūlymo schemos), kurios metu teismas spęstų, ar toks atidalijimo variantas pažeidžia kito bendraturčio teises bei teisėtus interesus, ar ne. Visi kiti atitikties teisės aktų reikalavimams (t. y. atitikties viešosios teisės normų reikalavimams) klausimai būtų sprendžiami administracine tvarka tolesniuose etapuose, t. y. projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo atsakingose institucijose metu.
11.4. Bylos nagrinėjimo ribas pagal šį ieškinį sudaro tik patikrinimas, ar atsakovų nesutikimas su ieškovės schemoje siūlomu atidalijimu yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. spręstinas tik klausimas, ar ieškovės schemoje siūlomas atidalijimas nepažeistų atsakovų teisių. Todėl atsakovai savo nesutikimą galėjo motyvuoti tik konkrečiu savo pačių teisių pažeidimu, o argumentai dėl atidalijimo atitikimo viešosios teisės normų keliamiems reikalavimams šioje byloje nenagrinėtini, nes yra už jos nagrinėjimo ribų.
11.5. Kauno apylinkės teismas yra saistomas ir Kauno apygardos teismo sukurtų precedentų tokio pobūdžio bylose (2018 m. spalio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2A-1436-601/2018, 2015 m. liepos 3 d. nutartis c. b. Nr. e2A-1306-390/2015, 2020 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. e2A-11-413/2020 ir naujausioje civilinėje byloje Nr. e2A-1798-587/2021, kurioje ieškinio reikalavimas analogiškas nagrinėjamai bylai), kuriuose teismas laikė, kad ieškinio reikalavimai dėl teisės pripažinimo atsidalinti iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės be kitų bendraturčių sutikimo yra suformuluoti tinkamai, todėl bylose pasisakinėjo apie tai, kad siekiamas atidalijimas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir paliko nepakeistus I-osios instancijos teismo sprendimus, kuriais minėti reikalavimai buvo patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2022 toks reikalavimas taip pat buvo pripažintas pagrįstu. Todėl teismo sprendime nurodyti teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti.
11.6. Ieškiniu sklypas „A“ yra siūlomas visiems bendraturčiams naudotis bendrai. Jie tai turėtų teisę daryti ir nenustačius rašytinės naudojimosi sklypu „A“ tvarkos – tokiu atveju sklypu „A“ bendraturčiai turėtų naudotis bendru sutarimu ir visi kartu sudaryti notarinę sutartį dėl rašytinės naudojimosi sklypu „A“ tvarkos nustatymo. Jei kiltų ginčas, naudojimosi sklypu „A“ tvarka galėtų būti nustatoma pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Tačiau naudojimosi sklypu „A“ tvarkos nustatymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kol sklypo atidalijimas dar nėra iki galo įgyvendintas, t. y. kol nėra suformuoti ir įregistruoti sklypai „A“ ir „B“, naudojimosi sklypu „A“ tvarka net negali būti nustatinėjama, nes tokia tvarka negali būti nustatinėjama dar neegzistuojančiam daiktui (neegzistuojančiam sklypui „A“). Be to, šiuo metu dar nežinoma, kaip atrodys galutinis sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tai priklausys ir nuo to, kokius konkrečius sprendimus priims kompetentingi viešojo administravimo subjektai.
11.7. Teismo argumentai dėl servituto nustatymo „A“ sklype yra nepagrįsti. Servitutai gali būti nustatomi atskiriems daiktams (turi egzistuoti atskiri daiktai – viešpataujantis daiktas ir tarnaujantis daiktas), o ne to paties daikto skirtingoms dalims. To paties daikto skirtingų dalių naudojimas, esant bendrosios nuosavybės teisiniams santykiams, yra sprendžiamas arba bendraturčių tarpusavio sutarimu nenustatant rašytinės naudojimosi tvarkos ir neatidalijant iš bendrosios nuosavybės, arba atidalijimu iš bendrosios nuosavybės, arba rašytinės naudojimosi tvarkos nustatymu. Naudojimosi sklypu „A“ tvarkos nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė siekia atsidalinti tik savo naudojamą dalį. Todėl nesuprantamas atsakovų nesutikimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais argumentais ar įrodymais. Atsakovų atsisakymas traktuotinas kaip sąmoningas trukdymas ieškovei disponuoti jos turtu ir sąmoningas žalos darymas didinant bylinėjimosi išlaidas bei vilkinant laiką, per kurį ieškovė negali naudotis savo turtu kaip turėtų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. K. S. ir J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Apeliantė nei ieškinyje, nei teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad atsakovas jai trukdo inicijuoti parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai, kad atsakovai nepasirašė ieškovės savarankiškai parengtos schemos, nereiškia, kad pažeidė apeliantės teisę inicijuoti atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškiniu taip pat neprašoma leisti inicijuoti atidalinimo projekto rengimo, o reikalaujama apeliantei leisti rengti ir atidalinti sklypą. Šiuo atveju ieškovė siekia įgauti daugiau teisių, nei numato teisės normos.
12.2. Iš ieškovės ieškinio reikalavimo akivaizdu, kad ji siekia teismo sprendimo pagrindu tapti projekto rengėja, o ne iniciatore, nors įstatymas jai tokios teisės nenumato, t. y. apeliantė siekia ne tik pati atlikti projekto rengimą, tačiau ir savarankiškai atlikti jo atidalijimą. Atsakovų nuomone, tokių išimtinių teisių suteikimas ieškovei nesuderinamas su teisės normomis. Tokių būdų kaip žemės sklypo formavimas pagal bendrasavininko schemą jokios teisės normos nenumato, tačiau niekas apeliantei netrukdo inicijuoti atidalijimo projekto rengimo be atsakovų sutikimo, t. y. apeliantė pareiškė ieškinį dėl nepažeistos teisės gynimo.
12.3. Apeliantė savo teisės pažeidimą motyvavo ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-413/2020, šią nutartį laikydama suformuota teismų praktika. Atsakovų nuomone, ieškinių reikalavimai šioje ir cituojamoje byloje yra netapatūs, o viena teismo nutartis neformuoja teismų praktikos. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis grindžiama LAT nutartimi Nr. 3K-3-347-248/2016, tačiau LAT byloje ginčas nagrinėtas ne dėl žemės sklypo, o namo atidalijimo, kuriam netaikomas Žemės įstatymas. Minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje cituojama ir LAT nutartis Nr. 3K-3-134-248/2019, kurioje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau – žemės sklypas), pertvarkymą pagal 2017 m. sausio 24d. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo atidealijimo, o ne pagal schemą.
12.4. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tenkinus ieškinį bus sukurtas naujas ginčas dėl J. S. galimybės naudotis žemės sklypu pagal šalių pasirašytą naudojimosi tvarką. Ieškovei priklauso 11/40 dalių namo ir jo priklausinių bei 13/53 dalių žemės sklypo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodinėjo, kad atidalinus žemės sklypą pagal schemą bus pažeistos ieškovų teisės į nuosavybę, o sklypo dalyje „B“ liekančios 36/1556 apeliantei idealiosios žemės sklypo dalies nepakaks jei priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo užtikrinimui, t. y. ieškovė, norėdama naudotis jai priklausančiais pastatais, be jokio teisinio pagrindo naudosis atsakovų žemės sklypo dalimi, o atsakovai negalės patekti prie jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų – tvorų. Šių aplinkybių patikrinimui teismas surengė išvažiuojamąjį posėdį, pati apeliantė pateikė savo parengtą žemės naudojimosi tvarką.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo inicijuotas, buvo parengti ir suderinti tokio projekto sprendiniai, tačiau bendraturčiai atsisakė pritarti parengtam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Kaip matyti iš Taisyklių 66 punkto turinio, būtent tokiu atveju teismas turėtų spręsti ginčą tarp bendraturčių dėl žemės sklypo atidalijimo ir vertinti aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš bendraturčių interesais, tolesniu atidalintų žemės sklypų naudojimo racionalumu ir pan.
13.2. Priešingu atveju galima situacija, kai teismui pritarus apeliantės siūlomam atidalijimo variantui pagal pateiktą schemą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu paaiškėtų, kad toks žemės sklypo atidalinimas nėra galimas dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su bendraturčių interesais. Nagrinėjamu atveju apeliantės teisė atsidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės nėra kvestionuojama, ginčytina tik galimybė teisme spręsti klausimą dėl atidalinimo būdo pagal pateiktą schemą, o ne pagal parengtus ir suderintus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime šias aplinkybes įvertino tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, taikymo ir aiškinimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 0,2014 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinierinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
17. Ieškovė inicijavo jai priklausančios žemės sklypo dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, atidalijimą. Nepavykus šio klausimo išspręsti su atsakovais taikiai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovų V. K. S. ir J. S. sutikimų pagal UAB „Geodala“ 2021m. rugpjūčio 2 d. parengtą „Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą“ parengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal jį atidalinti iš minėto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės minėtoje schemoje indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypą (458 m²), priskiriant jį asmeninės nuosavybės teise ieškovei V. S., o minėtoje schemoje indeksu „A“ pažymėtą žemės sklypą (1556 m²) priskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), trečiajam asmeniui J. S. (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui V. K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – 19/1556 idealioji dalis), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtą schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
18. Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nurodydami, kad pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo atidalijimui turi būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 2004m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, o ne turto atidalijimo schema.
19. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais, ieškinį atmetė.
20. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieškovė prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo aukštesnės instancijos (Kauno apygardos teismo) sukurtų precedentų tokio pobūdžio bylose bei kasacinio teismo praktikos. Kaip pavyzdį ieškovė nurodė ir vieną iš naujausių Kauno apygardos teismo nutarčių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1798-587/2021, kurioje ieškinio reikalavimas suformuotas analogiškai nagrinėjamos bylos reikalavimui.
21. Paminėtos bylos kontekste pastebėtina, kad ši Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis buvo panaikinta kasacinės instancijos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-6112022, ir grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) (63 punktas).
23. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos (68 punktas).
24. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka (70 punktas).
25. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; Pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai (71 punktas).
26. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas) (72 punktas).
27. Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas) (73 punktas).
28. Apibendrindama savo nutartyje aptartą kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija pateikė tokį išaiškinimą: „tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma. Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo“ (74-75 punktai).
29. Atsižvelgdama į tai, kad žemesnių instancijų teismai neturėdami teisės aktų reikalavimų atitinkančių žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypų atidalijimo projekto, nepagrįstai leido ieškovei be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, užuot sprendę dėl ieškovei priklausančios žemės sklypų dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kasacinio teismo teisėjų kolegija šių teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas iš esmės tuos argumentus, dėl kurių yra pateiktas išaiškinimas naujausioje kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis).
31. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
33. Nutarus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas V. K. S. sumokėjo atstovui (advokatui) 847 Eur už atstovo paslaugas ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus.
35. Atsakovo prašomos priteisti 847 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.