- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-1306-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08348-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- S. B., A. B., M. B.
- Ieškovas
- RUAB „SKP langai“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B., A. B. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-216-775/2015 pagal ieškovo RUAB „SKP langai“ patikslintą ieškinį atsakovams S. B., A. B., M. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl dviejų žemės sklypų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidalijimo. Ieškovė prašė teismo leisti atidalinti žemės sklypus be atsakovų sutikimo. Atsakovei M. B. priklauso 1154/4615 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) ir 230/880 dalys sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. priklauso 1153/4615 dalis sklypo (duomenys neskelbtini) ir 261/880 dalis sklypo (duomenys neskelbtini), atsakovei S. B. priklauso 697/4615 dalis sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teises į 1611/4615 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ir į 389/880 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įgijo iš UAB „Baltijos investicijos“ 2008-12-15 taikos sutarties ir ją patvirtinusios Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-283-253/2009, pagrindu. Šias sklypų dalis UAB „Baltijos investicijos“ 2007-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijusi iš atsakovių S. B. ir M. B., sutartyje buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, ji registre įregistruota 2008-02-04. Naudojimosi tvarkoje buvo susitarta, kad UAB „Baltijos investicijos“ naudojasi 1611/4615 sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta raide A, bei 389/880 sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta raide A, o kiti bendrasavininkiai – likusiomis sklypų teritorijomis, planuose pažymėtomis raidėmis B. Tokia naudojimosi tvarka buvo privaloma ir ieškovei, pagal tokią nusistovėjusią tvarką ieškovė ir siekia atidalyti sklypus. Pirmasis prašymas atidalinti žemės sklypus atitinkamoms institucijoms buvo pateiktas dar 2011 m., tačiau to nebuvo galima padaryti dėl ieškovės turto daliai pritaikyto arešto. 2012 m. buvo pakartotinai kreiptasi dėl atidalijimo ir sujungimo procedūros, Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-05-18 išdavė sklypo plano rengimo reikalavimus, pagal kuriuos buvo parengtas žemės sklypų plano sprendinių brėžinys. Atsakovai, prieš tai atkakliai siekę nurodytą procedūrą atlikti, vėliau nebesutiko pasirašyti ant projekto nenurodydami priežasčių ir nesutinka to padaryti iki šiol, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Projekto sprendiniai iš esmės visiškai atitinka visų atsakovų valią, išreikštą žemės sklypų performavimo procedūros pradžioje, tačiau geranoriškai procedūrą užbaigti atsakovai nemotyvuotai atsisako. Atsakovai kadastrinių matavimų neatliko, ieškovė bylos nagrinėjimo metu dar kartą atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius matavimus, nes atsakovės ginčijo jo ribas, tačiau pakartotiniai matavimai patvirtino, kad registruotos ribos atitinka faktines ribas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu (t. 2, b. l. 47–53) patikslintą ieškinį tenkino, leido ieškovei RUAB „SKP langai“ atidalinti nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georaimonda“ parengtą žemės sklypų plano (prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui) sprendinių brėžinį be atsakovų S. B., M. B. ir A. B. sutikimo: 0,4615 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune atidalinti ieškovei RUAB „SKP langai“ skiriant 1611 kv. m ploto dalį pažymėtą „2“, atsakovams S. B., M. B. ir A. B. – 3004 kv. m ploto dalį pažymėtą „b“; 0,0880 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune atidalinti ieškovei RUAB „SKP langai“ skiriant 389 kv. m ploto dalį pažymėtą Nr. „3“, atsakovams M. B. ir A. B. – 491 kv. m ploto dalį pažymėtą „a“, priteisė iš atsakovų S. B., M. B. ir A. B. ieškovei RUAB „SKP langai“ po 299,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 32,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–12), ieškovei ir atsakovams M. B. ir A. B. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–16). Naudojimosi šiais žemės sklypais tvarka buvo nustatyta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi, prie sutarties pridėtas žemės sklypo planas, kuriame atsispindi sutarta naudojimosi tvarka (t. 1, b. l. 24, 29–34, 43). Ieškovė dalį sklypų įgijo 2009-01-06 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu (t. 1, b. l. 35–37). Ieškovė ir atsakovai 2011 m. buvo pateikę Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą (t. 1, b. l. 42) pradėti rengti minėtų žemės sklypų dalinimo ir sujungimo planus, tačiau dėl turto arešto aktų registro įrašo procedūra negalėjo būti pradėta (t. 1, b. l. 17). 2011-03-01 šalys pateikė prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (t. 1, b. l. 70). 2011-06-07 raštu šalys informuotos, jog bus leisti pradėti rengti planus, kai pareiškėjai pateiks dokumentus, įrodančius, kad turto areštas ginčo sklypams yra panaikintas (t. 1, b. l. 106). 2012-05-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1740 buvo leista pradėti rengti ginčo žemės sklypų planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. 1, b. l. 76). 2012-05-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius išdavė sklypo plano rengimo reikalavimus pareiškėjams – atsakovams (t. 1, b. l. 22), pagal kuriuos buvo parengtas žemės sklypų plano sprendinių brėžinys (t. 1, b. l. 23), kuris iš esmės atitinka atsakovų valią, išreikštą žemės sklypų performavimo procedūros pradžioje (t. 1, b. l. 38, 39, 40). Tam, kad ieškovė galėtų Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti derinti ir tvirtinti žemės sklypo planą, jame turėjo būti atsakovų parašai. Minėtas planas tvirtinimui iki 2014-05-23 Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas. Atsakovai iš esmės su ginčo sklypų atidalinimo projektais sutiko, nes dalijamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, planuose yra atsakovų parašai (t. 1, b. l. 38–39), tačiau procedūra nebuvo pabaigta, nes žemės sklypai buvo areštuoti (t. 1, b. l. 17–20). Vėliau procedūrą tęsiant, atsakovai nebepasirašė ant žemės sklypų padalijimo plano, nenurodė atsisakymo pasirašyti priežasčių, nors ne kartą buvo raginami tai atlikti (t. 1, b. l. 25–26). Teismo posėdyje atsakovai taip pat nenurodė jokių konkrečių ir aiškių priežasčių, kuo ieškovės pateikti projektai pažeidžia jų teises, nors minėti projektai 2011–2012 metais buvo ruošti kartu su pačiais atsakovais (t. 1, b. l. 69–70). Atsakovės S. B. ir M. B. teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės atstovas savavališkai ir neteisingai kuolais žymi jų bendro sklypo faktines ribas, todėl jos dėl šios priežasties ir atsisako pasirašyti planuose. Kad atsakovės iš esmės sutinka su ieškiniu patvirtino ir tai, jog atsakovė S. B. teismo posėdžio metu teismui pateikė savo žemės sklypų plano sprendinių brėžinį (t. 2, b. l. 40), pagal kurį ji sutiktų atidalinti žemė sklypus. Šis brėžinys ir ieškovės planai yra visiškai tapatūs. Atsakovei S. B. bylos nagrinėjimo metu nurodžius, jog yra netikslios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune koordinatės, 2014-11-18 parengiamajame posėdyje šalims buvo suteikta galimybė atlikti patikslintus kadastrinius matavimus. Atsakovė S. B. nustatytu terminu kadastrinių matavimų neatliko, tačiau ieškovė pateikė įrodymus, jog dar kartą atliko matavimus ir pateikė inžinieriaus geodezininko E. S. raštą, jog po matavimų žemės sklypo plotas nepasikeitė, ribos išliko tokios pačios (t. 2, b. l. 35–39). Kadangi atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių esminių, svarių argumentų dėl atsisakymo pasirašyti jų ir ieškovės prašymu parengtą projektą bei neįrodė, kad šis projektas pažeidžia jų kaip bendraturčių teises ir teisėtus interesus, ieškovės RUAB „SKP langai“ ieškinį teismas tenkino – ieškovei leido atidalinti žemės sklypus be atsakovų sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovai S. B., A. B. ir M. B. (t. 2, b. l. 58–60) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nagrinėjo bylą be atsakovų advokato Vladislovo Mikšos, kuris sirgo ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovų prašymas atidėti bylą buvo netenkintas. Atsakovas A. B. teisme nedalyvavo, kadangi serga, turi invalidumą, todėl negalėjo savo teises ginti ir dėl pažeistų jo teisų niekas neatstovavo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastriniai matavimai, kuriuos 2005 m. atliko UAB „Žemėtvarkos darbai“ yra klaidingi, nes atlikti Kauno m. vietinėje koordinačių sistemoje, kuri yra jau nebenaudojama. Patikrinę du kartus matininkai geodezininkai nustatė, kad pagal tas koordinates atsakovų sklypas (duomenys neskelbtini) apie 1,1 m užeina į kaimynės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, kuris 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu (t. 2, b. l. 63–65) patvirtino, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 m. buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemų į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klastų tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietoj esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atsakovai nepasirašė UAB „Georaimonda“ pateiktus planus dėl to, kad paruoštas UAB „Georaimonda“ žemės sklypų planas pagal klaidingas koordinates ir negali būti teikiamas Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tvirtinimui. Plane netiksliai nurodytos žemės sklypo ribos ir dėl sklypo ribų patikslinimo atsakovai padavė prašymą Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl žemės sklypo ribų tikslinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, kad atsakovai iš esmės su ginčo sklypų atidalinimo projektais sutiko, neatitinka tikrovės. Tvirtinama, kad pradėta procedūra nebuvo baigta ne todėl, kad sklypai buvo areštuoti, o todėl, kad UAB „Georaimonda“ plane netiksliai nurodė žemės sklypo ribas, kurias reikia keisti. Taip pat skunde teigiama, kad bylinėjimosi išlaidos yra dvigubai didesnės, todėl turėtų būti sumažintos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė RUAB „SKP langai“ (t. 2, b. l. 88–94) prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos įrodymus, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė civilinę bylą išnagrinėti nedalyvaujant advokatui V. Mikšai ir atsakovui A. B.. Apie teismo posėdžio datą buvo tinkamai pranešta tiek advokatui V. Mikšai, tiek atsakovui A. B., tačiau iki 2014-01-21 teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas nei advokato V. Mikšos prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, nei analogiškas atsakovo A. B. prašymas. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pateisinantys advokato ir atsakovo nedalyvavimą.
UAB „Žemėtvarkos darbai“ Žemės sklypo 1 (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo 2 (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atliko 2005 metais, kada buvo formuojami Žemės sklypai, tai yra UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu Žemės sklypai buvo suformuoti ir jų ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šie duomenys būtų nuginčyti ar bent jau ginčijami, todėl atsakovų argumentas yra atmestinas. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto Žemės sklypo 1 plane yra visų trijų atsakovų parašai, todėl laikytina, kad visi atsakovai sutiko su Žemės sklypo 1 ribomis ir koordinatėmis. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad Žemės sklypo 1 ribos, suformuotos UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktų kadastrinių matavimų metu yra netikslios, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl oficialiame registre nurodyto Žemės sklypo 1 ploto netikslumo. Apeliantai nurodo, kad Žemės sklypo 1 dalis (apie 1,1 m) neva „užeina“ į kaimynės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindžia. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų deklaruojami matavimai apskritai kada nors buvo atliekami, ar kad juos atlikus buvo nustatyti kokie nors Žemės sklypo 1 ribų netikslumai. 2014-11-18 vykusio teismo posėdžio metu S. B. ir M. B. pakartotinai išreiškus abejones dėl Žemės sklypo 1 ribų tariamo netikslumo, tačiau nepateikus jokių šias abejones patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus atlikti Žemės sklypo 1 (esančio (duomenys neskelbtini), Kaune) kadastrinius matavimus (kartu dalyvaujant ieškovės atstovui), kuriais būtų patikslintos Žemės sklypo 1 ribos, ir iki 2014-12-29 pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovai ne tik, kad neatliko Žemės sklypo 1 kadastrinių matavimų, bet ir į civilinę bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovų teiginius dėl tariamų Žemės sklypo 1 ribų netikslumo. Atsakovams neatliekant Žemės sklypo 1 kadastrinių matavimų, ieškovė kreipėsi į kvalifikuotus matininkus UAB „Žemetra“, prašydamas atlikti patikslintus Žemės sklypo 1 kadastrinius matavimus, t. y. atnaujinti juos valstybinėje koordinačių sistemoje Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (taip, kaip yra nurodyta atsakovų pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014-09-26 rašte dėl žemės sklypo ribų). UAB „Žemetra“ atliekamuose kadastriniuose matavimuose be ieškovės atstovo dalyvavo ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas. Į kadastrinių matavimų atlikimą buvo kviečiami dalyvauti ir visi atsakovai, tačiau nei vienas iš jų nedalyvavo, nors S. B. ir A. B. gyvena jiems priklausančioje Žemės sklypo 1 dalyje. Teigia, kad atlikus patikslinamuosius Žemės sklypo 1 kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, Žemės sklypo 1 ribos liko nepasikeitę, t. y. tokios pat, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. atliktus kadastrinis matavimus (t. 2, b. l. 35–37). Byloje esantys įrodymai pilnai paneigia atsakovų deklaratyvius ir niekuo neparemtus teiginius dėl tariamų Žemės sklypo 1 ribų netikslumų. Palyginus UAB „Georaimonda“ Sprendinių brėžinyje esančias Žemės sklypo 1 koordinates su koordinatėmis, nurodytomis UAB „Žemetra“ parengtame Žemės sklypo 1 plane, matyti, kad jos yra identiškos, t. y. visos koordinatės pilnai sutampa, kas reiškia, kad UAB „Georaimonda“ parengtas Sprendinių brėžinys yra teisingas ir pagal jį atlikus Žemės sklypų pertvarkymus, ieškovei bus atidalinta tik jai priklausanti 16,11 arų Žemės sklypo 1 dalis ir nei aru daugiau. Žemės sklypo 1 ribos, nustatytos UAB „Žemetra“ parengtame Žemės sklypo 1 plane, 2015-04-07 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai sutinka su UAB „Georaimonda“ parengtu sprendinių brėžiniu. Tai patvirtinta S. B. 2015-01-21 teismo posėdžio metu pateiktas sprendinių brėžinys (t. 2, b. l. 40), pagal kurį atsakovai sutiktų atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, ir kuris yra identiškas ieškovės pateiktam sprendinių brėžiniui (t. 1, b. l. 23).
Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 2, b. l. 96–100) prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byla neturėjo būti nagrinėjama dėl atsakovo atstovo advokato V. Mikšos ligos, kadangi atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimi, todėl procesinės normos nebuvo pažeistos. Teismas 2014-11-18 parengiamajame posėdyje šalims suteikė galimybę atlikti patikslintus kadastrinius matavimus. Atsakovai nustatytu terminu kadastrinių matavimų neatliko. Ieškovė RUAB „SKP langai“ pateikė įrodymus, jog dar kartą atliko matavimus ir pateikė inžinieriaus geodezininko E. S. raštą, jog po matavimų žemės sklypo plotas nepasikeitė, ribos išliko tokios pačios. Teismas priimdamas sprendimą įvertino visas faktines aplinkybes bei įrodymus ir nebuvo vienašališkas. Atsakovams buvo suteikta galimybė pateikti savo įrodymus ir argumentus, tačiau jų nepateikė. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2013-12-31) 12.2 p. buvo reglamentuota, kad prašymą pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės naudotojai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Teismas nustatė, kad atsakovai ir ieškovė 2013-03-18 Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2011-03-01 jų pasirašytą prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui siekiant „padalyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, į keturis sklypus (po du, kiekvieną sklypą), du atidalytus sklypus, priklausančius atsakovams, sujungti į vieną sklypą (pagal pateiktus brėžinius)“. Todėl teismas pagrįstai, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovai iš esmės su ginčo sklypų atidalinimo projektais sutiko, tai įrodo kartu šalių pateikti dalijamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, planai ir juose esantys atsakovų parašai. Vienintelė kliūtis ieškovei atsidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra atsakovų sutikimo nedavimas dėl žemės sklypų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir UAB „Žemetra“ parengtą žemės ginčo sklypo planą su V Į Registrų Centro Kauno filialo tvirtinimo pažyma ir prašo šiuos įrodymus priimti. Šiais dokumentais ieškovė įrodinėja, kad atlikus naujus matavimus žemės sklypo 1 ribos liko nepasikeitę ir šie atnaujinimai buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigiama, kad tokių įrodymų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, o tokia būtinybė iškilo vėliau.
C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti C P K 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma C P K 314 straipsnio pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiami dokumentai gali būti reikšmingi nagrinėjamos bylos aplinkybėms nustatyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovės pateiktus dokumentus.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų atstovui advokatui V. Mikšai bei atsakovui A. B. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Nustatyta, kad į teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko atsakovės S. B. atstovas advokatas V. Mikša bei atsakovė M. B. ir minėti asmenys iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, patvirtinančius savo neatvykimo priežastis, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis ( atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas atsakovo atstovo bei atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei kitokios informacijos apie jų neatvykimo į teismo posėdį priežastis, turėjo pagrindą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą atsakovės S. B. atstovui bei atsakovui A. B. nedalyvaujant, procesinių teisės normų nepažeidė. Todėl atmestini apeliantų apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, suvaržę apeliantų teises.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat ieškovei ir atsakovams M. B. ir A. B. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių naudojimosi žemės sklypais tvarka buvo nustatyta žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad ieškovė dalį sklypų įgijo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarties pagrindu. Nustatyta, kas ieškovė ir atsakovai 2011m. buvo pateikę Kauno miesto savivaldybei prašymą pradėti rengti minėtų žemės sklypų dalinimo ir sujungimo planus, tačiau procedūros nebuvo pradėtos. 2012 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybė leido pradėti rengti ginčo žemės sklypų planą ir buvo parengtas žemės sklypų plano sprendinių brėžinys atitinkantis šalių valią. Atsakovai plano nepatvirtina, todėl negalima užbaigti žemės sklypų performavimo procedūrų. Tokiu būdu, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama leisti atidalinti nuosavybės teise priklausančius ginčo žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geraimonda“ parengtą žemės sklypų plano (prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentai) sprendimų brėžinį be atsakovų sutikimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino nustatęs, kad atsakovai iš esmės su ginčo sklypų atidalijimo projektais sutiko, tačiau nepasirašydami ant žemės sklypų padalijimo plano nepateikė teismui svarių argumentų dėl atsisakymo ir neįrodė, jog toks ieškovės pateiktas projektas pažeidžia atsakovų teises bei teisėtus interesus. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo padarytai išvadai nepritarti neturi teisinio pagrindo, nes apylinkės teismo išvados aptartu klausimu yra argumentuotos ir motyvuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastriniai matavimai atlikti UAB „Žemėtvarkos darbai“ yra netikslūs. Bylos duomenimis pagal tokius atliktus matavimus 2005 metais buvo suformuoti ginčo žemės sklypai ir jų ribos įregistruotos Nekilnojamojo Turto registre. Nustatyta, kad ant tokių planų asmeniškai yra pasirašę atsakovai. Taigi, atsakovai yra sutikę su ginčo sklypo ribomis ir jų koordinatėmis. Kaip matyti iš bylos eigos, kad atsakovams pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę pagrįsti jų teiginius dėl žemės sklypų ribų netikslumo. Tačiau atsakovai tokios pareigos neįvykdė ir savo teiginių leistinais byloje įrodymais nepagrindė ( CPK 178 straipsnis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „Žemetra“ atliko papildomus tikslinamuosius ginčo žemės sklypo 1 kadastrinius matavimus ir pagal juos buvo atlikti atnaujinimai Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypo atlikto UAB „Geraimonda“ sprendinių brėžinyje ir UAB „Žemetra“ parengto žemės sklypo koordinatės visiškai ir pilnai sutampa. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas atidalinti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geraimonda“ parengtą žemės sklypų planą yra visiškai teisingas. Žemės sklypų ribų netikslumai nenustatyti.
Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją pripažįsta, kad teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir įvertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė įstatymus. Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus teisėjų kolegija laiko nereikšmingais galutiniam ginčui išspręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tai apylinkės teismas patenkinęs ieškinį pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų klausimą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas priteisė, kurios neviršija L R Teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde argumentuoja, jog išlaidos yra per didelės ir turi būti mažinamos.
Esant nurodytam teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Atmetus apeliantų apeliacinį skundą iš jų pagal CPK 98 straipsnio taisykles iš ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovų S. B., M. B. ir A. B. priteisti po 257,98 EUR ( iš kiekvieno) ieškovei RUAB „SKP langai“ bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.