Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-33751-909/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
e2YT-33751-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27920-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-33751-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27920-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) 3.2.3.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,vertėjaujant Eglei Smailienei,dalyvaujant pareiškėjai D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. priėmė dukters A. L. palikimą faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2005 m. vasario 19 d. mirė pareiškėjos dvynė sesuo A. L., po sesers mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Palikimo atsiradimo metu buvo gyvas A. L. sutuoktinis A. L., tačiau jis 2012 m. sausio 16 d. mirė nepriėmęs sutuoktinės palikimo. 2012 m. sausio 15 d. mirė pareiškėjos motina P. B., kuri faktiškai valdė mirusios dukros A. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo disponavo bei rūpinosi kaip savu. Pareiškėja D. J. kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimą, t. y. kad D. J. galėtų įregistruoti nuosavybės teisę, kurią įgytų kaip motinos P. B. įpėdinė. Tvirtina, jog turtas faktiškai buvo priimtas valdyti, nes pareiškėjos motina P. B. po dukters A. L. mirties visą laiką gyveno tame pačiame bute, jį išlaikė ir disponavo juo kaip turto savininkė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas S. L. mirė 2020 m. spalio 4 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. J. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir patvirtino, kad po A. L. mirties jų motina P. B. rūpinosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kaip savo nuosavybe, už jį mokėjo mokesčius, jame gyveno. Pareiškėja po sesers mirties kartu su motina butą prižiūrėjo bendromis jėgomis, mokėjo reikiamus komunalinius mokesčius. Pareiškėja nurodė, kad butas yra registruotas A. L. vardu, kitų įpėdinių nėra, ji vienintelė likusi giminaitė, pareiškėjos tėvas yra miręs prieš 40 metų. A. L. sūnus S. L. mirė 2020 m. spalio 4 d., taip pat nebuvo kreipęsi dėl savo motinos palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko. Byloje yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. priėmė dukters A. L. palikimą faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 m. vasario 19 d. mirė pareiškėjos dvynė sesuo A. L., mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), po sesers mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. L. vardu. Iš 2019 m. vasario 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad A. L. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Taipogi teismui pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. kovo 9 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. L. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini)), 1982 m. gruodžio 4 d. įregistravo santuoką su A. L. bei turėjo sūnų S. L.. 2012 m. sausio 15 d. mirė pareiškėjos motina P. B.. Palikimo atsiradimo metu buvo gyvas A. L. sutuoktinis A. L., tačiau 2012 m. sausio 16 d. mirė nepriėmęs sutuoktinės palikimo, mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). A. L. sūnus S. L. taipogi nepriėmė palikimo ir 2020 m. spalio 4 d. mirė, mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjos A. L. sudarytų testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos sesers A. L. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi pareiškėjos motina P. B., kuri butu rūpinosi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, disponavo juo kaip savo nuosavybe iki savo mirties - 2012 m. sausio 15 d. Faktą, jog butas buvo išlaikomas, patvirtina 2019 m. kovo 1 d. AB „Lietuvos energijos tiekimas“ pažyma dėl informacijos pateikimo, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 19 d. iki 2005 m. liepos 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo suvartota elektros energija ir atitinkamai už tai atsiskaityta. Taipogi faktą, kad pareiškėjos motina išlaikė butą, patvirtina teismui pateiktos P. B. apmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas 2006 m. vasario ir kovo mėnesius. Šias aplinkybes patvirtino ir pareiškėja D. J., teismo posėdžio metu duodama nuoseklius paaiškinimus.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. L. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po A. L. mirties pareiškėjos motina P. B. mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) P. B. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos motina P. B. po dukters A. L. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėja sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, tačiau buvo įskaityti 38 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas - ZI97706), kadangi pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 80 straipsnio 7 dalis. Todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir 87 straipsnio 5 dalimi, žyminio mokesčio permoka (12 Eur) grąžintina pareiškėjai.

Valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2012 m. sausio 15 d., priėmė dukters A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2005 m. vasario 19 d., palikimą faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 4 d. (mokėjimo užduoties kodas - ZI97706), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė