Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-203-564/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1-203-564/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01364-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
Ž. P.
Nukentėjusysis
I. P.
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
Baudžiamoji byla Nr.1-203-564/2019Proceso Nr. 1-01-1-01364-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei,kaltinamajam Ž. P. ir jo gynėjai advokatei Gitanai Butrimienei,nukentėjusiajai I. P.,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovui A. N.,

specialistui Vyteniui Valiukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, įregistravęs ūkininko ūkį, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – sutuoktinei I. P., o būtent: 2018-01-07, apie 04.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, delnais sudavė ne mažiau penkis kartus nukentėjusiajai į veido sritį bei vieną kartą spyrė į nugaros sritį, dėl ko I. P. griuvo ant lovos, suėmęs už kaklo nukentėjusiąją smaugė bei uždėjęs pagalvę ant veido dusino, po to kumščiais ir kojomis sudavė nemažiau dešimt smūgių į kairę ranką ir kairę koją bei nemažiau dešimt kartų sudavė kumščiais į pilvo ir galvos sritis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. P. padarė galvos sumušimą, dešinio kelio sumušimą, kraujosruvas veide, abiejų žastų ir abiejų dilbių srityse, dešinio kelio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl to nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta neilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis Ž. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio vakarą žmonai I. P. parvežė šampano, po to jis išvažiavo į pirtį. Grįžęs namo pamatė miegamajame šviesą, tačiau po to šviesa užgeso ir žmona nieko neatsakė. Apie 3 val. sušvietė žmonos telefonas ir jis pamatė žinučių. Pasiėmęs telefoną nuėjo į rūsį ir iki 5 val. ryto žinutes skaitė, bandė perfotografuoti, nes žinutės buvo intymaus pobūdžio. Atėjusi į rūsį žmona pasakė, kad turi meilužį. Kadangi rūsyje šalta, abu nuėjo į miegamąjį. I. P. pasakė, kad jis geras vyras, geras tėtis, bet jį palieka. Žmonos telefonas užkrito į tarpą virš durų, bandė išimti, bet nepavyko. Tarp jų kilo konfliktas, tačiau triukšmo nebuvo ir vaikai nieko negirdėjo. I. P. nuėjusi pas dukrą prašė jos telefono, bet girdėjo, kad dukra telefono neatrakino. Tuomet nuėjusi pas sūnų į kambarį atsigulė. Sūnus sakė, kad ji dar susirašinėjo žinutėmis. Sausio 7 d. apie 9 val. pabudęs nuėjo į virtuvę. Žmoną matė iš arti, buvo šviesu, ant jos veido jokių žymių nebuvo. Jis pasakė, kad parodys žinutes sūnui. I. P. susinervino ir niekam nepasakiusi kur iena, išėjo. Po to su sūnumi išėmė žmonos telefoną ir jam parodė žinutes. Į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, bet tuo metu jo nebuvo namuose. Sugrįžęs paskambino į budinčią dalį ir jam pasakė, kad žmona parašiusi pareiškimą. Tada jis kvietė policiją atvykti, bet jie neatvyko. Po viso įvykio žmona pareiškė, kad jis sutiktų su viskuo, ką ji policijoje surašiusi ir ji atsiims pareiškimą, todėl jis pirmos apklausos metu viską, kas buvo surašyta, prisipažino. Toks pokalbis buvo iki jam išvažiuojant į Kauno ligoninę patikrai. Kauno ligoninėje prabuvo 10 dienų. Grįžęs iš ligoninės nuėjo pas tyrėją. Jam pasakė, kad parašytas pareiškimas dėl smurto. Tyrėja kelis kartus klausė, ar jis skaitys surašytą protokolą, tačiau jis neskaitė ir pasirašė. Tyrėja rašė protokolą kokia pusę valandos, į jį keistai žiūrėjo, kad jis su viskuo sutinka.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaitytas įtariamojo Ž. P. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 84-85). Apklausiamas 2018-01-23 įtariamasis Ž. P. parodė, kad. 2018-01-06 apie 23 val. jis grįžo iš uošvio į namus ir paėmęs žmonos I. P. mobilaus ryšio telefoną, jame pamatė nuo kito vyro gautas žinutes, tuo metu jo žmona miegojo. Paėmęs žmonos telefoną nuėjo į rūsyje esantį kambarį, kad galėtų ramiai paskaityti. 2018-01-07 apie 04 val. I. P. atėjo į rūsį ir rado skaitant jos žinutes. Ž. P. žmonos paklausė, ar tai kas rašoma žinutėse, yra tiesa. Žmona jam atsakė, kad tiesa ir ji jam yra neištikima. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau necenzūrinių žodžių ir smurto savo žmonos atžvilgiu nenaudojo. Tuomet I. P. pasiūlė nueiti į miegamąjį kambarį pirmame namo aukšte. Kambaryje kalbėjosi gražiai ir aiškinosi, kodėl taip atsitiko. Pokalbio metu jis I. P. pasakė, kad jeigu ji išeis pas kitą vyrą, tai turi atiduoti grandinėlę su deimantu, kurią nešiojo ant kaklo, nes buvo sutarę, kad skyrybų atveju ją atiduos dukrai. Pokalbio metu jie sėdėjo ant lovos. Bandė grandinėlę nusegti, tačiau žmona neleido. Dėl tokio žmonos elgesio buvo ištiktas šoko, afekto būsenos ir kairės rankos delnu sudavė nemažiau penkis smūgius žmonai I. P. į veido sritį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Tuomet paėmė pagalvę, kuri buvo ant lovos, laikydamas rankose prieš I. P. ją pagąsdino, kad už neištikimybę būna taip, ir akivaizdžiai parodė jai pagalvę. I. P. dusinti nebandė, tik pagalvę laikė rankose. Norėjo žmonai įspirti į sėdmenis su koja, tačiau lovoje jam to padaryti nepavyko ir smūgis koja kliuvo į kitą kūno vietą, galimai į nugaros sritį. Ar daugiau smūgių sudavė žmonai, jis pasakyti negalėjo, nes buvo ištiktas šoko dėl žmonos neištikimybės. Po smūgių I. P. pradėjo verkti, šaukti ir jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po suduotų smūgių I. P. nuėjo į vonią nusivalyti bėgantį kraują, o jai grįžus į kambarį daugiau konfliktų nebuvo, nes ji miegoti išėjo pas sūnų. Jis nuėjo ir parsivedė I. P. į miegamąjį ir daugiau vienas kitam nieko nesakė. Ryte atsikėlusi I. P. jam nieko nesakė, o iškarto išėjo pas savo seserį, kuri gyvena L. Giros g., Marijampolės mieste. Jai išeinant, ant veido mėlynių nepastebėjo. Kartu su vaikais buvo nuvykęs į ligoninę žmonos aplankyti, ji pretenzijų nereiškė. 2018-01-09 jis išvyko į Kauno antrąją klinikinę ligoninę dėl planuoto sveikatos patikrinimo, kuris truko 10 dienų ir iš ligoninės grįžo į namus 2018-01-19. Kai grįžo iš ligoninės, I. P. persikraustė gyventi į butą. Žmonos atsiprašė daug kartų ir žmona man atleido, tačiau bendru sutarimu nusprendė gyventi atskirai. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, tai buvo pirmas atvejis kuomet smurtavo prieš savo žmoną.

Perskaičius šiuo parodymus paaiškino, kad protokolo turinį surašė tyrėja, iš kur jai buvo žinomos aplinkybės, jis nežino, jo paklausdavo tik valandos, datos. Atsakydamas į gynėjos klausimus parodė, jog pokalbis su I. P., kad jis pas tyrėją su viskuo sutiktų ir pasirašytų, vyko jam jau grįžus iš ligoninės. Jis atėjęs pas tyrėją apklausai sakė, kad rašytų viską kaip viskas surašyta, kabinete nieko nekalbėjo, laukė, kol pabaigs rašyti. Tyrėja keistai pasižiūrėjo į jį ir sakė, ar jam net neįdomu kas parašyta, o jis atsakė, kad ne. 20 metų pragyvenę, žmoną mylėjo ir ja pasitikėjo. Po kelių dienų atvažiavo žmona ir pasakė-tu turi neištikimybę, o aš smurtą. Ji paprašė 100000 eurų kompensacijos už pareiškimą, sakė, kad ji teisininkė ir jį su asfaltu sulygins. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Jo santykiai su vaikais geri, su dukra mažiau bendrauja, nes ji pas mamą gyvena, o sūnus gyvena su juo.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad iki gruodžio 19 dienos vyras Ž. P. dirbo Norvegijoje, rašinėdavo įvairias grasinančias žinutes ir ji nusprendė, kad nori su juo skirtis. Apie tai pasakė jam sugrįžus gruodžio 19 dieną. Jis sakė, kad pasitaisys, pasikeis jo elgesys. Ž. P. pradėjo įtarinėti neištikimybe, persekioti. Sausio 6 dieną buvo išvažiavęs pas jos tėvus į pirtį., po to sugrįžo. Prabudusi apie 4 val. pastebėjo, kad nėra jos telefono Nuėjusi į rūsį pamatė, kad Ž. P. atsirakinęs jos telefoną skaitinėjo žinutes, kur ji susirašinėjo su kitu vyriškiu. Pasakė eiti į miegamąjį, kur išsiaiškins, kas čia per žinutės. Nuėjus į miegamąjį ir gulint lovoje, jis atsisėdo prieš ją, pradėjo rankomis smūgiuoti į veidą, į pilvą. Ji prašė liautis, tačiau nešaukė, nes antrame aukšte miegojo vaikai ir nenorėjo jų pažadinti. Pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Ji prašė, kad leistų nueiti į tualetą nusivalyti nosį. Kai atsistojo eiti link durų, jis spyrė į nugarą, ji parkrito. Pamatęs, kad dar stipriau bėga iš nosies kraujas, atrakino duris ir paskui ją ėjo iki vonios, kur ji nusiprausė. Sugrįžus į miegamąjį vėl spardė ir sakė, kad pasmaugs, kad jis vienas negyvens, kad ji jo nepaliks. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo smūgių, bet bendrai kokia 10 rankomis ir 10 kojomis, spyrė į nugarą, į koją, smaugė abiem rankomis paėmęs už kaklo, buvo kraujosruvos kakle, bandė traukti nuo kaklo kryželį, laikė pagalve uždengęs veidą, jai trūko oro. Į veidą smūgius sudavė abiejų rankų delnais, o į pilvą, kojas kumščiu, kojomis irgi apie 10 smūgių. Po šių gąsdinimų ji pradėjo sakyti, kad dėl visko ji kalta ir jis nurimo. Ž. P. paėmė jos telefoną ir kažkur paslėpė. Jis dar sakė, kad tą žmogų, su kuriuo ji susirašinėjo, nušaus, užmuš ryte išėjęs iš namų. Kadangi jis turėjo ginklą, nes yra medžiotojas, norėjo tam žmogui parašyti ir perspėti. Nuėjo pas sūnų į kambarį ir paprašė telefono. Jam pasakė, kad tėtė ją sumušė. Jis paklausė, ar viskas gerai, ji pasakė, kad viskas gerai, nesinervuok, miegok. Visi kambarių, namų raktai, telefonas buvo pas Ž. P.. Ryte nubudusi apie 9 val. paprašė, kad ją išleistų iš namų, atiduotų telefoną. Jos telefoną P. buvo užkišęs už durų apvado ir bandė iš ten ištraukti. Ryte akivaizdžių sužalojimų ant veido nebuvo, buvo mėlynės ant rankų, ant kojų. Vaikai to pamatyti negalėjo, nes ji buvo šiltu ilgomis rankovėmis megztiniu. Apie smurtavimą niekam nepranešė, nes nenorėjo viešumo. Nuėjo pas seserį. Ji pasiūlė kreiptis į medikus, bet atsisakė, nes nenorėjo viešumo, traumos vaikams. Užmigo, bet kai prabudusi pradėjo vemti, sesuo nuvežė į ligoninę. Medikai konstatavo sužalojimus, iškvietė policiją. Ligoninėje gulėjo 3-4 dienas, paskui gydėsi namuose, dar 10 dienų turėjo nedarbingumą turėjo. Gydytojai paliko ligoninėje stebėjimui nes vėmė, šlapinosi krauju.

Su Ž. P. santuokoje išgyveno 19 metų. Jo labai ūmus charakteris., tai buvo ne pirmas kartas, kai smurtavo. Šeimoje nebuvo nei normalių santykių, nei pagarbos. Kai ji buvo ligoninėje, tai Ž. P. pasakė abiem vaikams ir tėvams, kad ji nukrito nuo laiptų. Po šio įvykio kelis kartus kalbėjosi su Ž. P.. Jis atsiprašė, siūlė taikytis, grįžti namo ir tęsti šeimyninį gyvenimą. Su sūnumi praktiškai nebendrauja dėl to, kad skiriasi su tėčiu, gal tėtis jį išlaiko, daugiau pinigų duoda. Prieš tai 5 metus sirgo depresija, buvo nerimo sutrikimas, gydėsi pas psichiatrus. Ji sakiusi Ž. P. , kad prisipažintų, jog smurtavo, nes taip ir buvo. Jis pas tyrėją nuėjo savo noru ir davė parodymus, nes labai galėjosi. Parodymai pasikeitė tada, kai atsirado gynėja. Kai Ž. P. jau buvo kreipęsis į advokatę ir buvo rengiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kaip kompensacijos dėl dalijamo turto ji prašė Ž. P. nurodomų 100 000 eurų, o ne už tai, kad atsiimtų pareiškimą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovas A. N. paaiškino, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog I. P. buvo padaryti atitinkami sveikatos sužalojimai ir dėl to ji gydėsi nuo 2018-01-07 iki 2018-01-22, jai buvo išmokėta 434 eurų laikino nedarbingumo pašalpa. Nedarbingumo pagrindas, sveikatos sutrikimas, įvardintas kaip kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas ir tai be abejo gali būti susiję ir su kaltinamojo veiksmais. Prašo VSDF biudžetui padarytą žalą atlyginti iš kaltinamojo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad nukentėjusioji I. P. yra jos sesuo. Sausio 7 dieną apie 9-10 val. pas ją į namus atėjusi I. P. pasakė, kad ją sumušė vyras. Sakė, kad miegamajame ją smaugė, daužė rankomis, spardė į pilvą ir kojas, dusino pagalve. Paklausus, kodėl jai nepaskambino ir neprašė pagalbos, atsakė, kad neturėjo telefono. I. P. labai pergyveno, buvo išblyškusi, sakė, kad sukasi galva. Namuose buvo ir jos vyras A. Ž., I. P. ir jam sakė, kad ją sumušė vyras. Tuo metu ant I. P. ryškiai mėlynių nesimatė, jos išryškėjo ligoninėje. Priekinėje kaklo dalyje matėsi raudonos žymės- kaip imta ir suspausta, ant kojų buvo mėlynės- toks sumušimas į rausvą, tačiau nefiksavo, kiek ten jų ir kuriose tiksliai vietose buvo, bet kiek pamena, tai buvo ir viršuje ir apačioje. I. P. pasakojo, kad jos vyras rado žinutes, kur ji susirašinėjo su kitu vyru, todėl susipyko, naktį kilo konfliktas ir ją sumušė. Kai pas ją atėjo, I. P. buvo blaivi, tačiau visas veidas apimtas panikos, buvo kaip nesava, jai buvo silpna. Kodėl ir ji nesikreipė į policiją, negali tiksliai paaiškinti, gal nesinorėjo kištis į tuos santykius. I. P. pasidarė mieguista, pas ją kažkiek pamiegojo, tačiau jai pasidarė silpna ir išvežė ją į ligoninę. I. P. sūnus T. tiek jam paskambinus ir pasakius, kad I. P. ligoninėje, tiek jau atvažiavęs į ligoninę sakė, kad nieko negirdėjo. Lankant I. P. ligoninėje, matė ant jos veido dešinėje pusėje neryškias kraujosruvas. Ž. P. smurtas buvo ne pirmą kartą- buvo atvejis po gimtadienio, kai ją smaugė, nors ji pati to nemačiusi, siųsdavo grasinančias žinutes iš Norvegijos. Šiuo metu, nuo tada kai I. išėjo iš namų, Ž. P. yra idealus vyras, o anksčiau mačiusi visko- tai telefonas sudaužytas, tai greitai užsiplieskia. Jis pirmiau padaro, o paskui pagalvoja ką padaro. Maždaug prieš 4 metus I. P. intensyviai gydėsi pas psichologą, psichiatrą, jai būdavo nerviniai priepuoliai ar panika, pasidarydavo silpna, negalėdavo būti kur daug žmonių.

Liudytojas T. P. parodė, kad sausio 6 d. mama I. P. namuose išgėrė butelį šampano, automobiliu išvažiavo į miestą, o grįžusi parodė, jog automobilį apgadino, prašė nuo tėtės paslėpti įkalčius. Apie 22-23 val. grįžo tėtis. Jis tuo metu buvo savo kambaryje ir užmigo. Iš mamos miegamojo nieko nesigirdėjo. Apie 4-5 valandą ryto atėjusi mama įjungė jo kambaryje šviesą, prašė telefono, o apie tai, kad ją sumušė, nieko neminėjo. Jis atrakinęs padavė savo telefoną. Matė, kad mama rašė draugui M., po to žinutes ištrynė. Mama atsigulė šalia jo, o ryte apie 9.30 val. atsikėlęs jos lovoje nerado. Jam nulipus į pirmą aukštą, mama su tėčiu šnekėjosi. Ji prisipažino, kad turi naują draugą M. ir kad su juo permiegojo. Mama buvo trumpomis rankovėmis, tačiau jokių mėlynių nesimatė. Apie 11 val. mama apsirengusi paltą išėjo. Vakare paskambinusi paprašė atvežti į ligoninę rūbus. Atvežus rūbus norėjo palatoje įjungti šviesą, bet mama neleido, tuomet jis įsijungė per telefoną žibintuvėlį. Prieš tai pas juos buvo atvažiavusi policija, ieškojo tėčio, bet tėtis tuo metu buvo išvažiavęs nupirkti valgyti. Jis norėjo pasišviesti ir pažiūrėti kaip mama atrodė, bet ji užsidengė visą veidą ir rodė tik savo akis, sakė, kad tėtis ją sumušė, tačiau kaip sumušė-nepasakojo. Tačiau nei tada, kai atėjo pas jį naktį į kambarį, nei ryte kalbantis virtuvėje, ant jos nieko nesimatė, buvo sveikas žmogus. Kitą dieną atvažiavus į ligoninę, ji taip pat nenorėjo rodytis, bet apsirengė su ilgais rūbais ir jie koridoriuje kalbėjosi, bet jokių sužalojimų nesimatė. Kai mama grįžo iš ligoninės, ant jos jokių mėlynių nebuvo. Grįžus iš ligoninės tėvai gyveno kartu, mama išsikėlė sausio 20 dieną, Kažkurią dieną (sausio 10-20 dienos laikotarpiu) girdėjo, kai mama su tėte rūsyje kalbėjo ir mama pasakė tėčiui, kad jeigu tėtis pasirašo policijoje dokumentus, kur mama jį kaltina sumušimu, tai ji atsiima juos, nes kol jie nepasirašyti atsiimti negalima. Tėtis pasakė, kad nenori būti teistas ir sutiko pasirašyti, jeigu mama juos atsiims. Mamos tėvams nesakė, kad ji nukrito nuo laiptų. Mamai gulint ligoninėje su ja susirašinėjo, tačiau nerašė, kad tėtis girtas išėjęs, tik parašė, kad išėjęs, nežino, kodėl mama prašė paimti seifo raktą nepamena kai rašė, jog nutemps ją į dugną. Perskaičius I. P. pateiktą į bylą susirašinėjimą telefonu ( 1 tomas, b. l. 48-54), parodė, kad seniai buvo tie susirašinėjimai ir jų nepamena, jeigu taip parašyta, tai rašęs tada tokias žinutes.

Mama pasikeitė prieš 4-5 metus, ji buvo pasidariusi uždara, skųsdavosi, kad jai nesveika, skauda pilvą, skųsdavosi galvos skausmais, vemdavo ir važiuodavo į polikliniką lašintis lašelines. Nuo spalio vidurio, kai tėtis išvažiavo į Norvegiją, vėl ta pati situacija pasikartojo, mama pasidarė uždara, buvo pikta ant jo, vartojo alkoholį. Šiuo metu jis gyvena su tėčiu, o su mama nelabai bendrauja, bet santykiai geri, ant mamos nepyksta.

Liudytoja K. G. parodė, kad dirbant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja ligoninės priėmimo skyriuje apklausinėjo nukentėjusiąją I. P., kadangi buvo gautas pranešimas, jog ją sumušė vyras. Šis atvejis nebuvo išskirtinis. Dėl praėjusio laiko įvykio aplinkybių nelabai atsimena, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir sutiko, kad būtų perskaityti jos parodymai. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti liudytojos K. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 62-63). K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, jog gavus parnešimą kad į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi sutuoktinio sumušta moteris, nuvyko į ligoninę. I. P. tuo metu dar nebuvo medikų pilnai apžiūrėta, buvo stebėjimo palatoje. Medicinos darbuotoja jai pasakė, kokie yra padaryti sužalojimai, tačiau jų įvardinti negalėjo, nes neprisiminė. Po pokalbio nukentėjusioji pateikė asmens tapatybės kortelę iš kurios sužinojo, kad nukentėjusioji yra I. P.. Ji pasakojo, kad konfliktas tarp jos ir sutuoktinio įvyko namuose, nakties metu, tačiau ne tą pačią dieną, kai kreipėsi į ligoninę. Iš karto pagalbos nesikreipė, nes vyras buvo atėmęs telefoną. ir tik ryte išvykusi iš namų nuvažiavo pas savo seserį ir vėliau kreipėsi į medikus. I. P. nurodė, kad miegamajame kambaryje vyras jai sudavė smūgius į veido sritį, smaugė, kad konfliktas kilo dėl to, jog ji nori su vyru skirtis, nes turi kitą vyrą. Kilusio konflikto vaikai nematė ir negirdėjo. I. P. kalbėjo nenoriai, buvo liūdna ir lėtai dėstė savo mintis, atrodė, kad yra apsvaigusi nuo vaistų, tačiau apie įvykį pasakojo nuosekliai. Ji dėvėjo rūbais ilgomis rankovėmis ir buvo su kelnėmis. Ant matomų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo. Atkreipė dėmesį į moters kaklą, kadangi buvo nurodžiusi, jog buvo smaugiama, tačiau smaugimo žymių ant kaklo nebuvo, kraujosruvų ant veido taip pat nepastebėjo. Sugrįžus į Marijampolės AVPK paskambino Ž. P., pasakė, kad yra gautas jo žmonos protokolas-pareiškimas dėl patirto smurto, klausė, ar jis gali atvykti. Ž. P. atsakė, kad atvykti negali, nes turi nepilnametę dukrą, nurodė, jog gali pareigūnai atvykti pas jį į namus ir tuo pačiu apsiklaus dukrą, kuri paliudys, kad namuose jokio konflikto nebuvo ir jis žmonos nemušė. Vyriškis teigė, kad laukia pareigūnų namuose. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Papildomai dėl aplinkybių, kodėl tarnybiniame pranešime nepažymėti smurtą galintys rodyti požymiai paaiškino, kad atvykę į vietą, rašydami tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, žmogų apžiūri vizualiai, nusirengti neliepia, nes tam yra medikai kurie apžiūri. Šiuo atveju nukentėjusios neapžiūrėjo. Jos kojas, rankas matė tik tiek, kiek nebuvo uždengta rūbais, veidą matė visą.

Liudytojas N. L. parodė, jog gavę pranešimą, kad į ligoninės priėmimo skyrių pristatyta sužalota moteris, jie trise nuvyko į priėmimo skyrių. Ten buvusią moterį matė gal 3-4 sekundes. Moteris buvo ant lovos, atrodė susijaudinusi. Jos veido neįsidėmėjo, neapžiūrinėjo, su ja bendravo kartu atvykę kolegės, o jis išvyko į kitą įvykį.

Liudytoja M. S. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. .Tyrimo metu bandė susisiekti su įtariamuoju ir jis nurodė, kad guli ligoninėje, grįžęs po 2 savaičių atvyks. Atvykus apklausė įtariamąjį Ž. P. ir paskyrė jam kardomąją priemonę. Ž. P. gynėjo nepageidavo. Apklausos metu prisipažino, kad sumušė žmoną. Protokolą surašė pagal bendravimą su įtariamuoju. Ž. P. pasakojo, kad grįžo į namus iš uošvių, pasiėmė žmonos telefoną ir rado žinutes, kur ji susirašinėjo su kitu žmogumi. Pripažino, kad sudavė smūgius, bet kiek jų - neatsimena. Su nukentėjusiąja prieš apklausą ji nebendravo. Šitą bylą turėjo savo žinioje ir atliko visus veiksmus iki bylos užbaigimo. Antrosios apklausos metu įtariamojo Ž. P. parodymai buvo visiškai priešingi nei pirmos apklausos metu. Jis neprisipažino ir teigė, kad smūgių nesudavė. Jis buvo kviečiamas įteikti patikslintą pranešimą įtarimą ir bylą užbaigti. Tada atvyko su gynėja ir pageidavo duoti papildomus parodymus, nes įtariamasis tvirtino, kad pirminė apklausa buvo netiksli. Tačiau pirmos apklausos protokole buvo surašyta tai, ką jis atėjęs pasakojo. Antroje apklausoje dalyvavausi advokatė pageidavo, kad būtų užrašyta, jog tyrėja surašė neteisingai. Po to girdint advokatei Ž. P. pasakė, kad apklausos protokolą ji surašiusi kaip padiktavo jo žmona, nors apklausos metu jo žmonos kabinete nebuvo. Su nukentėjusiąja niekada nebuvo tekę susidurti. Įtariamasis Ž. P. jai pasakė, kad jo žmona dirbo prokuratūroje, bet ji darbo reikalais su I. P. nesusidūrusi. Apklausos protokolas visada duodamas susipažinti, kad pasakytų, ar viskas teisinga ir jeigu teisinga patvirtina tai parašu. Formuojant apklausos protokolą IBPS suformuojama tik vardą, pavardę, kitus duomenis užpildo tyrėjas . Pirmosios apklausos metu Ž. P. buvo gal susijaudinęs bet jis teigė, kad pirmą kartą policijoje, o išskirtinių dalykų nepastebėjo.

Liudytoja J. P. parodė, kad Ž. P. jos sūnus, o I. P. marti Kai I. P. išėjo iš ligoninės, tai buvo ketvirtadienis, su ja susiskambinusi paklausė, kas įvyko. I. P. tik pasakė, kad tegul Ž. viską prisipažįsta ir ką tyrėja pasakys pasirašo. Daugiau apie tai su I. P. nekalbėjo. Susitarė, kad I. P. atvažiuos šeštadienį ir suves jos sutuoktinio ūkio sąskaitas į registrą. Šeštadienį I. P. atvažiavo apie 15 val., šiek tiek sąskaitų suvedė ir išvažiavo, o vakare jau neatsiliepė. Sekmadienį paskambinusi anūkė prašė atvažiuoti ją pasaugoti, nes ir mama išvažiavusi į Birštoną, į SPA. Nuvykusi į jų namus rado krepšį šiukšlių, butelių. Ji tik iš I. P. kalbos žino, kad ją sumušė ir ji sakė tegu prisipažįsta ką aš surašius ir pasirašo. Tai buvo sausio 10-11 diena. I. P. sakė, kad viskas čia bus gerai, tegu Ž. P. nieko neneigia, pasirašo ką tyrėja sako ir jie viską susitvarkys. Jai šis įvykis buvo toks šokas, kad net nenorėjo kalbėti. Pasakė sūnui Ž. P., kad sutiktų su viskuo, ką tyrėja surašiusi. Vėliau I. P. jai pasakė, kad tavo Žilvinas nesutinka, tai jam ir vaikams bus sugadinta ateitis. Anksčiau tokių atvejų nebuvo. Jie dažnai atvažiuodavo, vis būdavo „I.“, „Ž.“ ir negirdėjusi, kad būtų piktumo. I. P. laikė kaip dukra ir gyveno kaip viena šeima.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad žino, jog žmonos sesuo I. P. ir Ž. P. buvo susipykę, susimušė lyg tai, tačiau jis į tai nesigilino, su jais bendrauja minimaliai. Viskas įvykę jau prieš metus laiko, tiksliai kada - neatsimena, taip pat neatsimena, ką kalbėjo su į jų namus ryte atėjusia I. P.. Ją matė, atrodė normaliai, kaip visada, smurto žymių nepastebėjo. Kaip buvo apsirengusi- neatsimena. Žino, kad tą dieną jo žmona I. P. vežė į ligoninę. Kažką minimaliai pasakojęs ir Ž. P., tačiau jam pasakė, kad nenori kištis ir kad patys spręstų savo bėdas.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad atvažiavęs Ž. P. su T. P. pasakė, kad visą naktį pykosi su I. P., kad ji turi draugą, ruošiasi jį palikti, todėl neiškentė ir būnant miegamajame ją sumušė. Į kurią vietą ir kaip sumušė nesakė. V. Ž. namuose tuo metu nebuvo. Tą pačią dieną paskambino I. P. ir ši pasakė, kad yra pas seserį. Tą pačią dieną nuvažiavusi pas kitą dukrą į namus pamatė, kad I. P. prie smakro, prie akies ir ant rankos buvo sumušimo žymės, dar nevisai išryškėję mėlynės. Žaizdų nesimatė. I. P. beveik visai nekalbėjo tik pasakė, kad Žilvinas ją sumušė, pradėjo verkti ir atsigulė. Kuo buvo apsirengusi-neatsimena. Kitą dieną nuvažiavo pas I. P. į ligoninę. Ji gulėjo liūdna, jai buvo bloga, buvo pajungtos lašelinės. Ž. P. charakteris- tai kaip degtukas, girdėjusi, kad jie apsipykdavo. Apie I. P. pareiškimo atsiėmimą negirdėjusi. T. P., dar I. P. gulint ligoninėje, buvo atvažiavęs dar kartą ir pasakė, kad ji netikėtų, jog buvo sumušta I. P.. Sakė, kad mama nusivertė nuo laiptų, tačiau pats to nematė, tik sakė tėtė.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad praeitais metais, tikslaus laiko neatsimena, žmona R. Ž. ar dukra I. P. sakė, kad dukrą I. P. sumušė Ž. P., kad jie dėl kažko susipyko, susistumdė. Viskas buvo jau seniai, sako tiek, ką atsimena. I. P. gulėjo ligoninėje. Ar ją lankė ligoninėje- neatsimena. Tik žino, kad gal tą pačią dieną, kai I. P. paleido iš ligoninės, buvo su žmona nuvykę pas ją į namus. I. P. atrodė normaliai, ar buvo ant jos matyti sužalojimų- nekreipė dėmesio, į bendravimą nesikišo. Taip pat prisimena, kad I. P. prašė apžiūrėti automobilį Mazda, nes Ž. P. sakė, kad ji šį automobilį sumušusi, tačiau automobilis nebuvo sumuštas. Su Ž. P. bendrauja normaliai, tačiau su juo apie šiuos įvykius nekalbėjęs.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-01-07, apie 18 val. Marijampolės AVPK iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad kreipėsi I. P., kuri nurodė, jog 2018-01-18 apie 04.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), sumušė vyras, skundžiasi galvos skausmu. I. P. paaiškino, kad konflikto metu Ž. P. sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, į policiją nesikreipė, nes vyras atėmė telefoną. Išorinių sužalojimų pas I. P. nematyti, smurtą galinčių rodyti požymių tarnybiniame pranešime nepažymėta. I. P. dėl galvos traumos paguldyta stebėjimui į Marijampolės ligoninę (1 t., b.l. 14–17).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos, surašytame 2018-01-07 20.04 val., nurodyta, kad 2018-01-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01364-17 dėl I. P. pareiškimo pagal LR BK 140 str. 2 d., tačiau apžiūrėti įvykio vietą, gyvenamojo namo miegamąjį adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės, kadangi I. P. buvo paguldyta stebėjimui į Marijampolės ligoninę, o nuvykus minėtu adresu vartai buvo užrakinti, jų niekas neatidarė (1 t., b. l. 9-10). Šaukimas 2017-01-07 Ž. P. nebuvo įteiktas, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui durų niekas neatidarė, namuose nieko nebuvo, šaukimas atvykti 2018-01-08 10 val. pas tyrėją įdėtas į pašto dėžutę (1 t., b. l. 11–12, tarnybinis pranešimas).

I. P. 2018-01-07 18.23 val. rašytame protokole-pareiškime nurodžiusi, jog 2018-01-07, apie 04.00, namuose, Panevėžio g. 53, Marijampolė, miegamajame kambaryje, asmeninio konflikto metu, sutuoktinis Ž. P. rankų delnais sudavė jai ne mažiau penkis kartus į veido sritį dėl ko jautė fizinį skausmą bei pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Po to vieną kartą spyrė į nugaros sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nugriuvus ant lovos suėmė jos kaklą < neįskaitomi žodžiai > uždėjo < neįskaitomi žodžiai >, bandė dusinti. < neįskaitomi žodžiai >, kumščiais į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą Tuo metu kviesti pagalbos negalėjo, nes Ž. P. buvo atėmęs telefoną. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t., b.l.23-24).

Specialisto išvadoje Nr. G26/2018(09) konstatuojama, kad I. P. nustatytas vegetacinis nervų sistemos sutrikimas, galvos sumušimas, somatoforminė autonominė disfunkcija, dešinio kelio sumušimas, o taip pat kraujosruvos veide, abiejų žastų ir abiejų dilbių srityse, dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti 2018-01-07, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl to nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jai esant bet kokioje padėtyje, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitais, kietų bukų savybių turinčiais daiktais, galimai vienuolika poveikių. I. P. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pati, sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą. Išvada pateikta apžiūrėjus nukentėjusiąją I. P., įvertinus gydymo stacionare ligos istorijos bei asmens sveikatos istorijos duomenis. Apžiūrint nukentėjusiąją rastos kraujosruvos ir jos detaliai aprašytos išvadoje. Ligos istorijoje yra duomenys, kad I. P. gydyta nervų ligų skyriuje nuo 2018-01-07 iki 2018-01-09, dgn.; vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, galvos sumušimas, somatoforinė autonominė disfunkcija. Ligonė stacionarizuota skubos tvarka iš priėmimo skyriaus dėl galvos skausmo, svaigimo, sutrikusios koordinacijos ir atsiradusio jautrumo. Ligonė po buitinio konflikto, sumušta vyro. Skauda galvą, papykina, be sąmonės nebuvo. Asmens sveikatos istorijoje nurodyti duomenys, kad į šeimos gydytoją kreipėsi 2018-01-10, be kitų požymių konstatuota, jog dešinė koja kelio srityje daugiau išorinėje pusėje patinusi, pamėlusi, skausminga palpuojant, dešinio kelio judesiai kiek riboti lenkiant, dgn.-dešinio kelio sumušimas, taip pat palpuojant jautru dešinio skruosto ir dešinėje galvos pusėje. (1 t.,b .l. 37-38).

Specialistas Vytenis Valiukas paaiškino, kad kraujosruvos paprastai gali išlikti iki 2-3 savaičių. Nuo atsiradimo kraujosruvos spalvą pradeda keisti maždaug po 3 parų. Jos iš karto būna nuo raudonos, rausvos, melsvos, pilkšvos spalvos, priklausomai nuo to, kokio dydžio kraujagyslė trūksta, nuo išsiliejusio kraujo kiekio, nuo poodinio riebalinio audinio storio. I. P. apžiūros metu jos buvo melsvai violetinės spalvos. Specialisto išvadoje kraujosruvas aprašė tokias, kokias matė, jų nefotografavo. Sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas remiantis objektyviai nustatytomis kraujosruvomis, o psichinė būsena, tai yra psichiatro reikalas. Nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė kraujosruvos ties dešinės akies išoriniu kampu, apatinio žandikaulio kampo srityje, dešinio žasto, dešinio dilbio, kairio žasto, kairio dilbio, dešinio kelio srityje. Kraujosruva sugyja iki 10 dienų. Vien tik kraujosruvų atsiradimas reiškia, kad sveikata nežymiai sutrikdyta. I. P. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jo tęsimo objektyvių duomenų nebuvo konstatuota.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 3/2019(02) konstatuota (2 tomas, b. l. 80-86):

1. I. P. konstatuota poodinės kraujosruvos ties dešinės akies išoriniu kampu, ties apatinio žandikaulio kairiu kampu, susiliejančios keturios dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kairio žasto priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dešinio kelio srityje.

2. Visos poodinės kraujosruvos, vertinant tiek bendrai, tiek ir kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismo medicinos eksperto 2018 m. sausio 9 d. apžiūros metu aprašytą poodinių kraujosruvų vaizdą, jos gali būti iki trijų parų senumo ir kiekviena atspindi tiesioginį traumuojantį kontaktą su kietu buku daiktu. Pagal aprašymą negalima nurodyti konkrečių žalojusio daikto traumavusio paviršiaus savybių ir negalima kategoriškai nurodyti ar daiktas judėjo link kūno, ar kūnas link daikto. Poodinės kraujosruvos atspindi mažiausiai vienuolika atskirų traumuojančių kontaktų. Pastebėtina, jei dešinės rankos žastas būtų suspaustas apglėbiant išskėstais rankos pirštais, tai iš vieno suspaudimo gali kilti net penki trauminiai kontaktai.

3. Visos konstatuotos poodinės kraujosruvos yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose, o taip pat lengvai „prieinamos“ trauminiams kontaktams su aplinkoje supančių daiktų atsikišusiais elementais griuvimų ar suklupimų atveju. Todėl neatmestina prielaida, kad visos konstatuotos poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti ir be pašalinės jėgos (kito asmens) veikimo.

4. I. P. nustatytos vegetacinės nervų sistemos sutrikimo diagnozė (G 90.9) ir somatoforminės autonominės disfunkcijos diagnozė (F 45.38) yra panašiais simptomais pagal atskirus ligų profilius (neurologinį ir psichiatrinį) apibūdinamos ligos ir su 2018 m. sausio 7 d. įvykiu tiesiogiai nesusijusios. Tyrimui pateiktoje asmens sveikatos istorijoje F 45.38 ligos kodas minimas nuo 2012 metų ir nusiskundimai būdavo panašūs kaip ir gydantis ligoninėje 2018 m. sausio 7 d. - sausio 9 d. (galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, jautrumas, miego sutrikimas). 2018 m. sausio 7 d. įvykio emocijos galėjo išprovokuoti jau buvusios ligos simptomų paūmėjimą, o ankstesnių ligų paūmėjimas, negali būti vertinamas sveikatos sutrikdymu.

5. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose jokių objektyvių išorinių galvos ir veido traumos žymių (sužalojimų) neaprašyta. Diagnozė S 00.8 - teparemta subjektyviai pacientės nurodytomis aplinkybėmis.

6. Visi fiziniai sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą, tačiau skausmo lygio suvokimas yra individualus ir gali būti įtakojamas įvairių vidinių bei išorinių veiksnių ir aplinkybių. Todėl kategoriškai teigti, kad I. P. privalėjo jausti sužalotų vietų skausmą ir tuo skųstis, negalima, juolab, kad visi konstatuoti sužalojimai yra tik paviršiniai.

I. P. pateikusi susirašinėjimo su T. P. kopijas (1 t., b .l. 49-54):

-16.39-16.40 val.(data nenurodyta) vykusio susirašinėjimo metu iš T. P. išsiųsta žinutės dėl automobilio paėmimo ir su tuo susijusių tarpusavio santykių „atsimink visam gyvenimui jei tu iš manes mašina atimi tai tu turi tik dukra sūnaus tu nebeturi daugiau ir iš tavęs man tada daugiau nieko nereikės ir taves akyse matyti neorėsiu< > geriau jei nenori turėti sūnaus pasiimk tu ta mašina užsidirbau ant šitos užsidirbsiu ir ant kitos bet mamos aš neturėsiu ir bus kaip nebuve man jos“. „ atsimink tai kad jei mano mašina atimsi aš tave nusitempsiu i dugna kartu su savimi nes žinau ka esi padariusi ir nenori kad tai išryškėtų tai kad tavo klaida buvo ir aš visada tau buvau daiktas“ ,

-10.16-10.17 val. (data nenurodyta) vykusio susirašinėjimo metu bendraujama dėl tėtės buvimo vietos. Iš T. P. išsiųstos žinutės, kad jis nežino kur jo ieškoti, „nes jis dabar viska pabligins tik jeigu ji pagaus policija tai žino kad tu ligoninėj o mes su greta namie ir jis girtas. Vaikšto kažkur. O kaip geriau daryti? Kad jis liktu pas ilona ar namie“.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo Ž. P. kaltė įrodyta visiškai. Kaltinamasis Ž. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodydamas, kad jokio fizinio smurto prieš I. P. nenaudojo. Nagrinėjant šio pobūdžio bylas ypač svarbūs įrodymai, surinkti iš karto po įvykio, užfiksuoti įvykio vietoje, kai juos tolesnėje eigoje patvirtina kita bylos medžiaga. Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės, vertina ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, kurie BPK 276 str. tvarka buvo ištirti įrodymų tyrimo metu ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Duomenų, kad šie parodymai gauti neteisėtu būdu ar kitu pagrindu jų nebūtų galima pripažinti įrodymais, nėra. Apklausiamas iš karto po įvykio (2018-01-23) kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad konflikto, kilusio po surastų žinučių žmonos telefone apie jos neištikimybę, metu sudavė jai smūgius rankomis į veido sritį, spyrė, paėmęs pagalvę į rankas, jai grasino, ar sudavė daugiau smūgių dėl buvusios šoko būsenos neprisimena. Nors kaltinamasis Ž. P. parodė, kad nurodytame protokole užfiksuotų aplinkybių tyrėjai nepasakojo, protokolas buvo surašytas tyrėjos pagal I. P. parodymus, ir jis, patikėjęs I. P., kad ji atsiims pareiškimą, šį protokolą pasirašė neskaitęs, tokie jo parodymai paneigti šį tyrimo veiksmą atlikusios tyrėjos liudytojos M. S. parodymais. Ši liudytoja patvirtino, kad parodymus surašė pagal Ž. P. pasakojimą, su nukentėjusiąja iki šios apklausos nebuvo bendravusi, jos nepažinojo, apie jos ankstesnę darbovietę Marijampolės prokuratūroje sužinojo tik iš Ž. P.. Pastarasis pastabų dėl apklausos protokolo nepareiškęs, o atvykęs į kitą apklausą jau su gynėja kaltinamasis nurodė, kad ankstesni jo parodymai neteisingai surašyti. Pažymėtina, kad minėtame apklausos protokole užrašyti Ž. P. parodymai, juos sulyginus su nukentėjusios parodymais, dėl panaudoto fizinio smurto apimties, kitų aplinkybių, sutampa nevisiškai, taigi tai nebuvo iš anksto tyrėjos surašytas protokolas pagal nukentėjusios parodymus, kaip kad nurodo kaltinamasis. Be to ir pats kaltinamasis aplinkybes, kada nukentėjusioji nurodžiusi jam tai padaryti- sutikti su tyrėjos surašytais dokumentais, aiškina nenuosekliai, o nukentėjusioji I. P. pripažįsta, kad ji sakiusi, Ž. P., kad viską prisipažintų, nes jis tikrai prieš ją smurtavo. Nukentėjusioji I. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes, smulkiai išdėstydama kaltinime nurodytos nakties aplinkybes, jos ir Ž. P. bendravimą, Ž. P. fizinio smurto prieš ją naudojimą , pobūdį ir apimtį. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte aprašytos VšĮ Marijampolės ligoninė I. P. ligos istorijos, apie tai, kad jos atžvilgiu fizinį smurtą, suduodamas smūgius rankomis, kojomis jai į galvą, pilvą, kojas, naudojo sutuoktinis, nurodžiusi ir gydymo įstaigoje. Liudytoja I. Ž. patvirtino, kad sekančios dienos rytą atėjusi I. P. jai papasakojo, kad ją sumušė Ž. P., ant jos veido, kaklo, kojų matėsi neryškūs smurto požymiai- paraudimas ant kaklo, veide, ant kojų. Liudytojas A. Ž. parodė, kad I. P. tą rytą atrodė normaliai, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis su I. P. bendravo labai trumpai, į visa tai nesigilino, be to apklausos metu vis aiškino, kad praėjęs ilgas laiko trapas ir jis nieko neatsimena, į Petrauskų šeimos santykius nenorėjo kištis, taigi spręsti, kad jo parodymai iš esmės paneigia I. Ž., kuri su I. P. bendravo visą dieną, pristatė ją į ligoninę, parodymus nėra pagrindo. Aplinkybė, kad nukentėjusioji iš karto smurtavimo metu ar po to nesikreipė į policiją ar gydymo įstaigą, nėra pagrindas netikėti jos parodymais, be to tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji nakties metu negalėjo naudotis savo telefonu, kadangi jį buvo paėmęs ir paslėpęs kaltinamasis. Nukentėjusioji paaiškino, kad nesikreipė į policiją nenorėdama viešumo, nenorėdama traumuoti vaikų, o į ligoninę kreipėsi tik pablogėjus sveikatos būklei. Pažymėtina, kad net ir kreipusis į ligoninę dėl sveikatos pablogėjimo, apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą policijai pranešė ne ji pati, o gydymo įstaiga. Apie tai, kad Ž. P. jai sudavė smūgius į veidą, spyrė, smaugė, nurodžiusi ir iš karto pagal gautą iškvietimą į gydymo įstaigą atvykusiai policijos pareigūnei liudytojai K. G., ką patvirtino ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu ir kas pažymėta tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. Nors šiame tarnybiniame pranešime smurtą galinčių rodyti požymių nepažymėta, tačiau liudytoja K. G. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo su rūbais ilgomis rankovėmis ir kelnėmis, jos rankų ir kojų neapžiūrinėjo. Ši liudytoja parodžiusi, kad atkreipė dėmesį tik į nukentėjusios kaklą, kadangi I. P. buvo nurodžiusi, jog ją smaugė, tačiau smurto žymių ant kaklo nematė. Liudytoja I. Ž. parodė, kad ant I. P. kaklo, jai atėjus ryte, matėsi raudonos žymės, kaip suspausta, o liudytoja K. G. pas nukentėjusiąją atvyko jau vakare, todėl tokių žymių jau galėjo ir nesimatyti. Medicininiuose dokumentuose taip pat nepažymėta, kad ant I. P. kūno būtų kraujosruvos, tačiau iš įrašų matyti, kad šioje gydymo įstaigoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas galimai galvos traumai nustatyti, aprašomi nusiskundimai ir simptomai dėl šio susirgimo, o taip pat dėl kaltinamosios psichinės būklės. Kaip matyti iš specialisto išvados, I. P. buvo specialisto apžiūrėta 2018-01-09, apžiūros metu buvo rastos ir išvados aprašomojoje dalyje nurodytos kraujosruvos ant veido, rankų, kojų. Specialistas patvirtino, kad jos galėjo būti padarytos 2018-01-07. Ekspertizė akte taip pat nurodyta, kad specialisto išvadoje užfiksuotos krausjosruvos gali būti iki trijų parų senumo. Be to teismo posėdžio metu specialistas patvirtino, kad karujosruvos išryškėja ne iš karto, jos keičia spalvą, priklausomai nuo kraujagyslių pažeidimo pobūdžio ir kitų aplinkybių, todėl pirminės gydytojų apžiūros metu jos galėjo būti ir neišryškėję. Netikėti specialisto išvados duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, jokių duomenų, kad specialistas būtų suinteresuotas duoti melagingą išvadą nėra, be to jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą. Nors liudytojas T. P. parodė, kad jokio triukšmo namuose negirdėjo, jokių sužalojimų ant motinos kūno nei ryte, nei po to ligoninėje nesimatė, teismas liudytojo T. P. parodymus vertina kaip siekimą padėti tėvui Ž. P. išvengti atsakomybės. Liudytojas po įvykio gyvena ir artimiau bendrauja su tėvu, su motina santykiai įtempti, ką patvirtina ir nukentėjusios I. P. pateikti susirašinėjimo telefonu su T. P. duomenys, kuriuos pripažino ir T. P.. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai sprendžiama dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nustatyti priešiški santykiai, vyksta kiti teismo procesai tarp tų pačių asmenų (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Apartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamais Ž. P. tyčia tarpusavio konflikto, kilusio aiškinantis dėl galimo sutuoktinės neištikimybės, dėl santuokos nutraukimo metu tyčia smurtaudamas- suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas- veidą galvą, rankas, kojas, padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus- kraujosruvas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nepagrįstai tiek specialisto išvadoje konstatuota, tiek kaltinime buvo inkrimimuota aplinkybė, kad dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, somatoforminę autonominė disfunkcija, kadangi tokie susirgimai, kaip nurodyta ekspertizės akte, nukentėjusiajai I. P. buvo nustatyti ir iki šio įvykio, 2018 m. sausio 7 d. įvykio emocijos galėjo išprovokuoti jau buvusios ligos simptomų paūmėjimą, o ankstesnių ligų paūmėjimas, negali būti vertinamas sveikatos sutrikdymu. Taigi ši faktinė aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Kadangi fizinis smurtas padarant nežymų sveikatos sutrikdymą buvo padarytas prieš šeimos narį-sutuoktinę, kaltinamojo Ž. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškęs 434 eurų civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 102-107). Ieškinį motyvuoja tuo, kad dėl patirtos traumos I. P. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2018-01-07 iki 2018-01-22, jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nurodyta ligos diagnozė pagal TLK-10 S00.8 ( kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas). VSDFV Marijampolės skyriaus 2018-01-24 sprendimu Nr. VPA_SP1-4618 skyrė I. P. 434,00 Eur ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018-01-09 iki 2018-01-22, ją išmokėjo. Kadangi I. P. tapo laikinai nedarbinga dėl Ž. P. neteisėtų veiksmų, todėl Ž. P. privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, kurią sudaro išmokėta ligos pašalpa ( BPK 109 str., 110 str., CK 6.280 str. 1d., 6.290 str. 1, 3 d., 6.263 str. 2d.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 334,16 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l.112-114). Pareikštą ieškinį motyvuoja tuo, kad I. P. nuo 2018-01-07 iki 2018-01-09 buvo gydoma VšĮ Marijampolės ligoninėje dėl nervų sistemos sutrikimo, jai buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Asmens sveikatos priežiūros paslauga buvo apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina-334,16 eur. Ž. P. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo. Jo veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei- PSDF biudžetui, žalą padarytą asmeniui dėl sveikatos sužalojimo turi atlyginti už tai atsakingas asmuo, o atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( CK 6.246 str, 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Paminėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesas turi du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015). Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Apie priežastinį ryšį sprendžia teismas, visapusiškai įvertindamas visus reikšmingus bylos faktus ir nustatydamas loginę faktų ir priežasčių seką, kuri reikalinga padaryti išvadai – ar yra ryšys tarp civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo ieškinyje nurodytos žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016). Taigi priežastinis ryšys konstatuojamas tokiais atvejais, kai kaltininko veika, jos padarymo aplinkybės tiesiogiai, dėsningai, objektyviai nulemia kaltininkui inkriminuojamus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016, 2K-224-942/2018).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį patvirtina pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo dydį. Iš bylos duomenų, nukentėjusios, liudytojos I. Ž. parodymų matyti, kad į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių I. P. kreipėsi dėl sveikatos sutrikimo po kaltinamojo Ž. P. pavartoto fizinio smurto. Apžiūros metu buvo nustatyta diagnozė- galvos sumušimas, o diagnozei patikslinti, esant duomenų apie buvusį smurtą, buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, pagal konstatuotus simptomus I. P. buvo stebima ir gydoma ligoninės stacionare, diagnozuota galvos smegenų sukrėtimas, toliau stebėta ir pagerėjus būklei išrašyta ambulatoriniam gydymui . Asmens sveikatos istorijoje nurodyta klinikinė diagnozė hospitalizuojant- vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, galvos sumušimas, somatoforminė automimuninė disfunkcija, galutinė diagnozė- autonominė (vegetacinė) nervų sistemos ligos (G90.9), kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (S00.8), somatoforminė autonominė disfukcija ( F 45.38). Nors yra duomenys, kad vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, somatoforminė automimuninė disfunkcija jai buvo diagnozuota ir anksčiau, tačiau iš nukentėjusios parodymų matyti, kad jos būklė, susijusi ir su šiais susirgimais, pablogėjo būtent po kaltinamojo Ž. P. fizinio smurto panaudojimo, o ir ekspertizės akte Nr. EKG 3/20(02), pateikta išvada, kad 2018 m. sausio 7 d. įvykio emocijos galėjo išprovokuoti šios jau buvusios ligos simptomų paūmėjimą. Pagal Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles ankstesnių ligų paūmėjimas nustatant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimamas ir sveikatos sutrikdymu nevertinamas, tačiau tai svarbu sprendžiant padarytos veikos kvalifikacijos klausimą, bet faktinių kaltinamojo tyčinių veiksmų padarinių nešalina, tuo labiau , kad kaltinamajam buvo žinoma apie anksčiau nukentėjusiajai konstatuotus nurodytus susirgimus, todėl vartodamas fizinį smurtą jis turėjo galimybę numatyti ir šias pasekmes. Taigi ir šiuo atveju, dėl gydymo išlaidų atlyginimo, turi būti taikoma taisyklė, jog nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo Ž. P. (CK 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

VSDFV Marijampolės skyriaus pateiktais duomenimis, pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus 2018-01-24 sprendimu Nr. VPA_SP1-4618 I. P. skirta 434,00 Eur ligos išmoka už laikotarpį nuo 2018-01-09 iki 2018-01-22 ir ji išmokėta. Išduotose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta ligos diagnozė pagal TLK -10 S.00.8 ( kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas). Ekspertizės akte Nr. EKG 3/20(02) pateikta išvada, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose jokių objektyvių išorinių galvos ir veido traumos žymių (sužalojimų) neaprašyta, diagnozė S 00.8 - teparemta subjektyviai pacientės nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau specialisto išvadoje Nr. G26/2018(09), surašytoje ir apžiūrėjus I. P., nurodyta, kad I. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos ties dešinės akies išoriniu kampu, ties apatinio žandikaulio kairiu kampu, taigi visumoje tai yra ir galvos sritis. Pažymėtina, kak asmens sveikatos istorijoje nuo pat I. P. hospitalizavimo konstatuota diagnozė galvos sumušimas, o galutinė diagnozė, be kitų, nurodyta ir S00.8- kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai I. P. buvo išduoti dvejose skirtingose gydymo įstaigose-VšĮ Marijampolės ligoninėje ir O. G. šeimos klinikoje. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 10 p. nustatyta, kad gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, apžiūri asmenis ir aprašo asmens medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą. Taigi, gydytojų diagnozė nustatoma ne tik pagal objektyvius požymius. Sveikatos priežiūros įstaigų specialistai yra kompetentingi konstatuoti asmens sužalojimą, specialistai betarpiškai apžiūrėjo nukentėjusiąją ir skyrė jai medikamentus bei kitas gydymo procedūras. I. P. apžiūrėjo ir nedarbingumo pažymėjimus pagal tą pačią diagnozę išdavė skirtingi gydytojai, todėl abejoti jų kompetencija ar sąžiningumu, teismas neturi jokio pagrindo. Įvertinus teismo nustatytas ir pripažintas įrodytoms faktines aplinkybes dėl kaltinamojo Ž. P. tyčinių veiksmų pobūdžio, apimties, pasekmių, medicininiuose dokumentuose užfiksuotus I. P. sveikatos būklės duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą dėl konstatuotų kūno sužalojimų, teismas sprendžia, kad ją gydantys gydytojai pagrįstai spendė, jog gydymas būtinas, pagrįstai išdavė laikino nedarbingumo pažymėjimus, ir šis gydymas yra kaltinamojo Ž. P. neteisėtų veiksmų pasekmė. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių (žalos VSDF už I. P. išmokėtą ligos išmoką) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, jo tyčinis neteisėtas elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus, VSDFV Marijampolės skyrius 2018-01-24 sprendimu Nr. VPA_SP1-4618 skyrė I. P. 434,00 Eur ligos išmoką už laikotarpį nuo 2018-01-09 iki 2018-01-22, ją išmokėjo, todėl VSDFV Fondo biudžetas patyrė turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 434 eurų civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo Ž. P. (CK 6.290 str. 3 d., CK 6.280 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d.).

Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis Ž. P. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį. Padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimesnę vidurkiui. Kaltinamasis nurodė, kad yra įregistravęs ūkininko ūkį, taigi, griežto darbo grafiko neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį skirtinas BK 48 str. 6d. 5 p. numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti teismo nustatytą skaičių valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis S. Ž. P. kaltu neprisipažino, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ str. ir bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. P. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 334,16 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 16 centų) turtinei žalai dėl nukentėjusios I. P. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. P. civiliam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, įstaigos kodas 188677622, A. V. g. 2-1, Marijampolė, a.s. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, įmokos kodas 282, 434,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai už I. P. išmokėtą ligos pašalpą atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė