Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 362,53 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2004-05-14 sudarė Visa Electron/Maxima/Senukai kredito sutartį Nr. 510034966, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 10 000 Lt kreditą. Atsakovas suteiktą kreditą vėlavo gražinti 3 473 dienas, todėl ieškovas raštu įspėjo atsakovą dėl šios sutarties nutraukimo. Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas negrąžino ieškovui 7 362,53 Lt kredito.Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškinį, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie 7 362,53 Lt paskolos suteikimą atsakovui. Nurodė tokios sumos nesiskolinęs. Kredito sutarties sudarymo data 2004-05-14. Atsakovas visus sutartinius santykius su ieškovu pagal Kredito sutartį nutraukė dar 2004-06-14, jokių įsiskolinimų ieškovui nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 05 17 sprendimu ieškinį tenkino. Išieškojo iš atsakovo ieškovo naudai 1 890,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1890,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43,00 Eur žyminį mokestį, 48 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 809,97 Eur už ekspertizės atlikimą bei 0,91 EUR už kopijų atlikimą. Gražino ieškovui iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 2 890,20 Eur nepanaudotų lėšos ekspertizės apmokėjimui.Teismas nustatė, kad šalys 2004-05-14 buvo sudarę VE-MAXIMA-SENUKAI Kredito sutartį Nr. 510034966 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) sumai kredito limitą, sutartis numatė ieškovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. 2013-12-05 ieškovas įspėjo atsakovą, kad atsakovui nepadengus 7 362,53 Lt (2 132,34 Eur) iki 2014-02-03 kortelės sąskaitos sutartį ieškovas laikys nutraukta. Įspėjimas išsiųstas registruotu paštu sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, grąžintas ieškovui su prierašu „neatsiėmė“. Išanalizavęs piniginių operacijų išklotinės (sąskaitos išrašo) ir 2015-03-19 pažymos apie atsakovo įsiskolinimą duomenis, ekspertizės išvadas, ekspertės T. Z., liudytojos J. A., ieškovo fizinių asmenų skolų išieškojimo grupės skolų išieškojimo projektų vadovės parodymais teisme, teismas sprendė, kad šie rašytiniai duomenys patvirtina atsakovo įsiskolinimą ir kad byloje, duomenų, paneigiančių ieškovo pateiktų sąskaitos išrašų turinio teisingumą nėra, nes atsakovas tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovui, besiverčiančiam advokato praktika ir turinčiam teisinį išsilavinimą, teisme atstovaujamam advokatų keliami didesni reikalavimai įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi savo atsikirtimuose. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 18 straipsnio nuostatomis ieškovas privalėjo siųsti atsakovui išrašus iš sąskaitos bei priminimus apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau to nedarė ir sprendė, jog šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos gražinti įsiskolinimą. Nurodęs, jog atsakovas žinojo apie galiojančią sutartį bei susidariusį įsiskolinimą ir 2009 metais padengė dalį įsiskolinimo, teismas atmetė atsakovo argumentus neva sutartį su ieškovu jis nutraukė dar 2004-06-14 ir jokių įsiskolinimų ieškovui nuo tada nebuvo. Teismas priėjo išvados, kad ekspertizės išvados iš esmės ir pilnai patvirtina ieškovo ieškininių reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, dėl ekspertizės tikslingumo ir išvados teisingumo bei ekspertės kvalifikacijos nurodęs, kad tokio pobūdžio ekspertizės reikalingumas buvo nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Atsakovas skirti kitokio pobūdžio arba pakartotinę ekspertizę neprašė nurodė, kad ekspertės kvalifikacijos tinkamumu neabejoja, kadangi ekspertė pilnai ir visapusiškai pagal savo kompetenciją atsakė į visus ekspertizės užduotus klausimus, išskyrus informacinio pobūdžio klausimus ne pagal kompetenciją, be to, esant abejonėms, atsakovas ekspertei nušalinimų taip pat nereiškė. Teismas konstatavo jog ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, nes 2009-08-28 atsakovas atliko paskutinį mokėjimą, 2013-12-07 ieškovas registruotu paštu siuntė priminimą pagal visus jam žinomus adresus dėl skolos grąžinimo, sutartį vienašališkai nutraukė 2014-02-03 ir priėjo išvados, jog teisė į ieškinį ieškovui atsirado nuo 2014-02-03. Todėl konstatavo, kad pagrindinei skolai išieškoti ieškovas nepraleido ieškininės senaties terminų, tačiau taikė ieškinio senatį reikalavimams dėl 774,07 Lt (224,19 Eur) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2004-05-31 iki 2006-04-30 ir 60,00 Lt (17,38 Eur) mokesčio už laiku nepadengtą kredito limitą, paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2004-06-30 iki 2005-02-28 išieškojimo. Likusioje dalyje ieškinį tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-05-17 dalį, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo AB SEB bankas ieškinį. Priimti naują sprendimą, ieškinį visiškai atmesti. Priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad jo vertinimu, teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo civiliniame procese taisykles, nes vadovavosi dokumentais, kurie byloje neteisėtai atsirado jos sustabdymo paskyrus ekspertizę metu, nors papildomi įrodymai šioje stadijoje nepriimami, nes teismui bylą sustabdžius ir išsiuntus byla ekspertui, 2017-02-03 ekspertui pateikus raštą apie tai, kad ekspertizės atlikimui reikalingi papildomi dokumentai, 2017-02-08 pranešimu teismas pasiūlė šalims pateikti eksperto prašomus įrodymus, tokius įrodymus ieškovui pateikus išsiuntė juos ekspertui. Tokiu būdu bylos sustabdymo metu joje atsirado papildomi įrodymai, dėl kurių priėmimo ir prijungimo prie bylos atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti, kurie galėjo būti prijungti tik atnaujinus bylą. Ekspertui pareikalavus papildomos medžiagos, reikalingos ekspertizės atlikimui, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą, sudaryti šalims galimybę pateikti įrodymus ir pasisakyti dėl jų prijungimo, o tuomet siųsti juos ekspertams ir, jei reikia, vėl sustabdyti bylą. Teismas neturėjo procesinio pagrindo vadovautis atsakovo 2017-02-21 pateiktais dokumentais, ir, atitinkamai neturėjo pagrindo vadovautis LTEC išvada, surašyta remiantis iš esmės tik šiais papildomas išrašais. Nurodė, kad ieškovas teikė ir teismas vadovavosi vienašališkai surašytais ieškovo dokumentais apie tariamą skolos dydį, kurių autentiškumas ir patikimumas nėra patvirtintas. Ieškovo atstovė pripažino išrašų tikrumą patvirtinusi netikrindama duomenų tikrumo bankinėse apskaitos sistemose patvirtinusi tai, ką jai pateikė banko darbuotojai, pati nieko netikrinusi. liudytoja J. A. parodė taip pat netikrinusi pateikiamų pažymų duomenų atitikimo banko apskaitos dokumentams ir neturi supratimo kaip veikia bankų sistema apie bankinių operacijų fiksavimą ir išrašų suformavimą. Skirdamas ekspertizę teismas neteisingai interpretavo anksčiau bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo nuomonę šiuo klausimu. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl ieškovo pateiktų duomenų apie skolą tikrumą ir jų nešališką užfiksavimą bankinėje sistemoje, galėjo spręsti dėl bankinės – informacinių technologijų ekspertizės, kurią atlikus būtų galima pasisakyti dėl aplinkybės apie tai ar ieškovo teiginiai apie suteiktą paskolos dalyką yra teisingi ir ar ieškovo pateikti duomenys apie skolos dydį yra gauti iš bankinės sistemos, o ne išgalvoti ir surašyti rankiniu būdu, kaip kad tvirtina atsakovas. Tačiau teismas paskyrė ekonominę ekspertizę. Nurodė, jog tokios ekspertizės skyrimas nebuvo tikslingas, ekspertė negalėjo atsakyti į atsakovo atstovo pateiktus klausimus dėl pateiktų duomenų tikrumo, nes tam reikėjo banko informacinių technologijų žinių, kurių teismo parinkta ekspertė neturėjo. Apelianto nuomone teismas ieškovo pateiktus įrodymus turėjo vertinti itin atidžiai ir kritiškai, nes ieškovo nurodytos atsakovo įsiskolinimo susidarymo aplinkybės yra labai neįprastos ir neįtikėtinos: atsakovas, pasinaudojo kredito lėšomis ir beveik 10 metų bankas į tai nereagavo, atsakovas viršijo kredito limitą, jo nepadengė ir bankas ne tik jos ilgą laiką nereikalavo, bet net neprašė už tai papildomų palūkanų ir baudų, nesiuntė raginimų. Šios apelianto manymu neįtikėtinos aplinkybės yra akivaizdžiai neįprastos teikiant mokėjimo kortelių bankinę paslaugą, todėl turėjo būti išsamiai patikrintos. Ieškovas, tvirtindamas teismui, kad atsakovas daugiau kaip prieš 10 metų neva negrąžino suteikto kredito (panaudojo kortelės sąskaitoje daugiau lėšų, nei įnešė), turėjo pagrįsti šiuos duomenis. Pačiam atsakovui (vartotojui) nėra įmanoma prisiminti kokius pirkinius jis darė ir kaip tiksliai naudojosi bankine kortele prieš dešimtmetį. Be to, teismas turėjo atriboti ar lėšos, kurias bankas neva suteikė atsakovui, tikrai buvo perduotos paskolos sutarties pagrindu. 2004 07 01 bankas jau žinojo, kad klientas nevykdo sutarties, skolos negrąžina. nuo 2004 m. liepos mėnesio bankas turėjo blokuoti sąskaitą, jei klientas 2004 m. birželio mėnesį nedaro grąžinimo įmokos už 2004 m. gegužės mėn. panaudotą kreditą. Tačiau, sprendžiant iš išrašo, bankas ne tik neblokavo sąskaitos, bet ir leido vartotojui papildomai pasiimti pinigų. Tokie vėlesni pasinaudojimai banko pinigais nebegali būti siejami su paskolos sutartimi, nes neatitinka šios sutarties nuostatų - klientas viršija paskolos limitą, laiku negrąžina pinigų, bet jo sąskaita neblokuojama ir net leidžiama paimti dar lėšų. Remiantis sutarties 7 punktu sutartis galioja 1 metus ir gali būti pratęsta tik jei klientas nepažeidinėja sutarties ir jei kortelė nėra blokuojama, tačiau, atsakovas neprašė pratęsti sutarties ir pažeidinėjo sutartį, todėl sutarties pratęsimo sąlygos nebuvo. Sutartis baigėsi 2015-05-14. Vėlesnis naudojimasis banko pinigais gali būti vertinamas nebent kaip nepagrįstas praturtėjimas, tačiau ieškovas tokio pobūdžio reikalavimo nereiškia. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje apklausti liudytoją banko darbuotoją V. P., kuri surašė ir pasirašė ginčijamus sąskaitų išrašus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir kurie yra pateikti į bylą. Nurodė, kad bankas nesilaikė Nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kad kredito įstaiga, išduodanti vartojimo kreditus, turi būti atsakinga bei aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti vartotoją (kredito gavėją) apie jo prisiimamas prievoles, aiškiai ir periodiškai informuoti vartojimo kredito gavėją raštu apie paskolą, jos dydį, likutį ir kt. Iš banko ilgalaikio pasyvaus elgesio (lėšų nereikalavimo) atsakovas buvo susidaręs pagrįstą įspūdį apie tai, kad jis nėra skolingas bankui. Teismo sprendime atsispindi banko aplaidumo (teisės aktų pažeidinėjimo neinformuojant kredito gavėjo) pateisinimas, o tai nėra sąžininga ir teisinga atsakovo atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai, o jo elgesys buvo aplaidus. Todėl teismas turėjo remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nesutiko su apelianto teiginiais, kad ekspertizei pateikti banko išrašai laikytini naujais įrodymais. Nurodė, kad ekspertizei buvo pateikti tie patys išrašai, kurie jau buvo byloje, tik atitinkamai sugrupuoti metais. Tiek teismas skundžiamame sprendime, tiek ekspertė ekspertizės išvadoje bei apklausiama teisme patvirtino, kad tiek byloje esančių išrašų duomenys, tiek ekspertizei pateiktų išrašų duomenys visiškai sutampa, tarp jų nėra jokių neatitikimų ar klaidų. Pažymėjo, kad tiek teismo posėdžių metu, tiek procesiniuose dokumentuose Banko atstovai patvirtino, kad išrašai pilnai atitinka banko informacinėse sistemose esančius duomenis. Kodėl atsakovas abejoja išrašuose pateiktų duomenų teisingumu, taip ir lieka neaišku.Atsakovas neįrodė ir savo apeliaciniame skunde taip pat neįrodinėja Banko pateiktų sąskaitos išrašų tariamo neteisingumo, apsiribodamas vien bendro pobūdžio teiginiais, kad banko pateikti išrašai prieštarauja vieni kitiems, nenurodė ir nepaaiškino, kas būtent išrašuose yra pavaizduota neteisingai ar kur yra konkretūs neatitikimai. Atsakovas neginčijo ir neginčija, kad naudojosi pagal sutartį išduota kortele ir suteiktu kredito limitu, reguliariai įnešinėjo pinigus į kortelės sąskaitą, dengdamas panaudotą kredito limitą, ką patvirtina banko pažyma bei byloje esantys net kelių versijų sąskaitos išrašai. Paskutinį kartą Atsakovas įnešė pinigus į sąskaitą 2009-08-28. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad kortele su kredito limitu, suteiktu pagal sutartį, jis būtų naudojęsis kita apimtimi, nei nurodė bankas, neginčija ir neįrodinėja, nesinaudojęs kortele, neįrodinėja, kad kortelė buvo prarasta, pamesta, kad ja naudojosi kiti asmenys, ar kad naudojosi ja kita apimtimi, nei nurodyta Banko.Atsakovo skolos paskaičiavimų teisingumą patvirtino ekspertas, juos paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, nenurodė, kas konkrečiai paskaičiuota neteisingai ir kaip turėtų būti paskaičiuota, todėl visi Atsakovo argumentai, susiję su tariamai neteisingu Atsakovo skolos dydžiu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Atsakovas sąmoningai siekia suklaidinti teismą savo teiginiais, jog visi į bylą pateikti Banko išrašai apie Atsakovo skolą yra parengti rankiniu būdu, tačiau banko išrašai yra banko sistemose esančių duomenų atspindys, tuos duomenis galima pateikti įvairiomis formomis/versijomis/formatais, būtent todėl byloje yra kelios savo išvaizda skirtingos banko išrašų versijos, tačiau išrašuose esantys duomenys visiškai sutampa - tą patvirtino ir ekspertas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl banko teisės išreikalauti kredito limitą, suteiktą Kortelės sąskaitos sutartimi, CPK nuostatų pažeidimo, įrodymų vertinimo Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. 2004-05-14 su ieškovu sudarė Kortelės sąskaitos sutartį, pagal kurią jam suteiktas 10 000 Lt kredito limitas. Pagal Kortelės sąskaitos sutarties 4.3 punktą klientas (atsakovas) įsipareigojo bankui, nustatyta tvarka suteikus klientui kredito limitą, kitą ir visus kitus mėnesius pasinaudojęs kredito limitu iki kredito limito padengimo dienos pervesti į kortelės sumą pinigų sumą ne mažesnę kaip 10 proc. suteikto kredito limito sumos, jeigu per dabartinį mėnesį panaudoto kredito limito suma yra lygi arba didesnė kaip 10 proc. suteikto kredito limito. Jeigu per dabartinį mėnesį panaudoto kredito limito suma yra mažesnė negu 10 proc. suteikto kredito limito, klientas įsipareigoja kitą mėnesį į kortelės sąskaitą pervesti pinigų sumą ne mažesnę už dabartinį mėnesį panaudoto kredito limito dalį. Jei klientas nesilaiko šio įsipareigojimo, turi mokėti bankui „Kortelių išdavimo ir sąskaitos tvarkymo įkainiuose“ nustatytą vienkartinę baudą už vėlavimą, kurią bankas nusirašo nuo sąskaitos. Tokiu atveju bankas blokuoja sąskaitą iki tol, kol klientas įvykdys įsipareigojimus.Ieškovas atsakovui 2013-12-05 surašė įspėjimą, kuriuo informavo, jog atsakovas 3 200 dienų vėluoja grąžinti 7 362,53 Lt skolą ir kad iki 2014-02-03 nepadengus skolos, kortelės sąskaitos sutartis bus laikoma nutraukta. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jo vertinimu, teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo civiliniame procese taisykles, nes vadovavosi rašytiniais įrodymais, kurie jo nuomone, neteisėtai atsirado byloje, ekspertui sustabdytoje dėl ekspertizės byloje paprašius papildomų duomenų reikalingų ekspertizės atlikimui, nes papildomi negalėjo būti priimti neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės ir nesuteikus šalims galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų priėmimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-02-03 ekspertui pateikus raštą apie tai, kad ekspertizės atlikimui reikalingi papildomi dokumentai, 2017-02-08 pranešimu teismas pasiūlė šalims pateikti eksperto prašomus įrodymus, tokius įrodymus ieškovui pateikus išsiuntė juos ekspertui. Apeliantas teigia, jog tokiu būdu byloje atsirado papildomi įrodymai, dėl kurių priėmimo ir prijungimo prie bylos atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti, kurie galėjo būti prijungti tik atnaujinus bylą. Kaip matyti iš minėto eksperto rašto, teisme gauto 2017 02 03 ekspertė prašė teismo pateikti papildomus dokumentus: 2005 m. - 2009 m. (atskirai pagal metus) AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus; tikslu nustatyti, ar teisingai nurodytas M. M. skolos likutis AB SEB banko dokumentuose prašė M. M. tyrimui pateikti jo kreditinės kortelės VisaEleciron/Maxima/$enukai išrašus apie 2004-05-14-2009-08-28 laikotarpiu atliktas operacijas. Teismas 2017 02 08 per elektroninių paslaugų portalą išsiuntė pranešimą abiem šalims dėl prašomų duomenų pateikimo. 2017 02 21 ieškovas į bylą pateikė atsakovo sąskaitos išrašus atskirai už kiekvienus metus, atsakovas 2017 02 21 pateikė raštą, jog prašomų įrodymų jis pateikti negalintis, nes jų neturi. 2019 02 23 teismas gautus iš ieškovo dokumentus išsiuntė ekspertei. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas proceso taisyklių šiuo atveju nepažeidė taip pat nepažeidė ir atsakovo teisių, nes byla yra elektroninė tiek iš ekspertės rašto, pateikto į bylą, tiek iš teismo pranešimo atsakovas turėjo galimybę sužinoti kokių papildomų duomenų trūksta ekspertei ir pasisakyti dėl jų išreikalavimo reikalingumo. Pažymėtina, kad dėl naujų įrodymų prijungimo teismas sprendžia išklausęs šalių nuomonės, kai toks prašymas pareiškiamas žodine tvarka teismo posėdyje, tokio pobūdžio prašymus pareikštus tarp posėdžių, teismas išsprendžia rezoliucija CPK 290 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tai, kad teismas klausimą dėl papildomų duomenų išreikalavimo išsprendė neatnaujinęs bylos nagrinėjimo iš esmės taip pat nelaikytina esminiu proceso normų pažeidimu kaip nors apribojusių ieškovo teises, nes jis turėjo galimybes pateikti savo prieštaravimus dėl naujų įrodymų išreikalavimo.Apeliantas savo abejonių dėl pateiktų jo sąskaitos išrašų tikrumo ir atitikimo bankinės apskaitos sistemose esantiems duomenims niekuo nepagrindė. Apeliantas kvestionuoja ekspertizės išvadas teigdamas, jog jose nebuvo atsakyta į jo pateiktus klausimus, teigia, jog pirmos instancijos teismas, galėjo spręsti dėl bankinės – informacinių technologijų ekspertizės, kurią atlikus būtų galima pasisakyti dėl aplinkybės apie tai ar ieškovo teiginiai apie suteiktą paskolos dalyką yra teisingi ir ar ieškovo pateikti duomenys apie skolos dydį yra gauti iš bankinės sistemos, o ne išgalvoti ir surašyti rankiniu būdu, kaip kad tvirtina atsakovas. Tačiau pats nei pakartotinės, nei papildomos ekspertizės skirti neprašė, byloje nėra jokių duomenų, kad banko pateikti duomenys yra neteisingi ar paimti ne iš banko sistemos. CPK 178 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatyta kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Turint galvoje, kad ieškovas yra praktikuojantis advokatas, kurį byloje atstovavo kitas advokatas darytina išvada, jog teismas neturėjo teisės ir pareigos rinkti už jį įrodymus, skirdamas ekspertizę savo iniciatyva. Apelianto teiginiai, kad jis pasinaudojo kredito lėšomis ir beveik 10 m. bankas į tai nereagavo, nors jis viršijo kredito limitą, jo nepadengė ir bankas ne tik jos ilgą laiką nereikalavo, bet net neprašė už tai papildomų palūkanų ir baudų, nesiuntė raginimų, kad šios apelianto manymu neįtikėtinos aplinkybės yra akivaizdžiai neįprastos teikiant mokėjimo kortelių bankinę paslaugą, todėl turėjo būti išsamiai patikrintos, taip pat nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio dėl skolos priteisimo. Apelianto teiginiai, kad bankas turėjo blokuoti sąskaitą, klientui 2004 m. birželio mėnesį negrąžinus įmokos už 2004 m. gegužės mėn. panaudotą kreditą, bet to nepadarė ir leido vartotojui papildomai pasiimti pinigų, kad tokie vėlesni pasinaudojimai banko pinigais nebegali būti siejami su paskolos sutartimi, taip pat atmestini, nes nesudaro pagrindo nepriteisti skolos, kadangi ieškovas neprašo priteisti nei palūkanų, nei netesybų už pavėluotą kredito gražinimą ir ilgalaikį neatlygintinį naudojimąsi banko pinigais. Taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškinį atsakovo argumentai, jog jam viršijus paskolos limitą, laiku negrąžinus pinigų, bankui sąskaitos neblokavus, leidus paimti dar lėšų, sutartis galiojanti 1 metus, remiantis jos 7 punktu galėjo būti pratęsta tik jei klientas nepažeidinėja sutarties ir jei kortelė nėra blokuojama, o atsakovui neprašant sutarties pratęsti bei pažeidinėjant sutartį sąlygų sutarties pratęsimui nebuvo, todėl sutartis baigėsi 2015-05-14, o vėlesnis naudojimasis banko pinigais gali būti vertinamas nebent kaip nepagrįstas praturtėjimas. Šie apelianto teiginiai prieštarauja vienas kitam iš vienos pusės apeliantas teigia, jog sutarties nebuvo pagrindo pratęsti jau 2004 metais, iš kitos pusės teigia, jog sutartis pasibaigė 2015 05 14. Tačiau bylos duomenys patvirtina jog apeliantas atsikaitymus su banku pagal sutartį vykdė dar ir 2009 metais. Sutartį nutraukus ar kitais pagrindais jai pasibaigus, sutarties galiojimo metu šalių prisiimtos prievolės turi būti vykdomos, todėl skola bankui turi būti gražinta.Apeliantas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino visus į bylą pateiktus įrodymus vadovavosi ekonominės ekspertizės aktu, kuris byloje jo nuomone nebuvo reikalingas, neskyrė kitokios ekspertizės nevertino kitų byloje esančių įrodymų apelianto nuomone paneigiančių jo pareigą vykdyti prievolę pagal sutartį.CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei ekspertų išvadų vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste klausimais yra išplėtota ir nusistovėjusi. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis įrodymų vertinimo pagal tikėtinumo taisyklę nuostatų ir kasacinio teismo praktikos, ištyrė ir įvertino abiejų šalių pateiktus byloje įrodymus, o ta aplinkybė, kad apeliantas apeliaciniu skundu kitaip, sau naudinga linkme, vertina tuos pačius įrodymus nesudaro pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Skundžiamas sprendimas yra išsamus, motyvuotas, priimtas ištyrus ir įvertinus visus bylai reikšmingus įrodymus ir šalių pasisakymus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, objektyviai įvertinus pateiktus abiejų šalių įrodymus, apeliacinėje instancijoje nenustatyta procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų dėl kurių šį sprendimą reikėti naikinti ar keisti. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą