Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė skirti ekonominę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar banko sąskaita atsakovas banko išduota mokėjimo kortele atsiskaitydavo už jam suteiktas prekes ir paslaugas ir jei atsiskaitydavo, tai koks liko jo įsiskolinimas bei už kokį laikotarpį ir už kokias paslaugas ar prekes.

Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu dėl ekspertizės paskyrimo šioje civilinėje byloje, tačiau pateikė ekspertizei suformuluotus klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, paskyrė Ekonominę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriui, atsakant į teismo pateiktus klausimus: 1) Ar M. M. liko skolingas AB SEB bankui pagal 2004-05-14 sudarytą mokėjimo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 510034966 laikotarpiu nuo 2004-05-14 iki 2009-08-28, ir jei taip, kokią sumą? 2) Ar ieškovo AB SEB bankas į bylą pateikti vienašališkai V. P. sudaryti skirtingų versijų ir skirtingų formatų dokumentai: 1 versija – ieškovo pateiktas išrašas kaip priedas prie AB SEB bankas 2015-06-19 apeliacinio skundo dėl 2015-05-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2172-833/2015 ; 2 versija – 2016-07-07 į bylą pateiktas išrašas ; 3 versija – 2016-07-07 į bylą pateiktas kitokiu formatu sudarytas išrašas ; 4 versija – 2016-09-15 pateikti naujai kita forma sudaryti išrašai – yra laikytini banko sąskaitos išrašais? Ir ar šiais dokumentais galima remtis ir vadovautis, atliekant ekonominę ekspertizę dėl atsakovo M. M. įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2004-05-14 iki 2009-08-28? Ir ar tokie duomenys yra pakankami atlikti ekonominę ekspertizę? 3) Koks yra ieškovės AB SEB bankas į bylą pateiktų dokumentų, konkrečiai: 1 versija – ieškovės pateiktas išrašas kaip priedas prie AB SEB bankas 2015-06-19 apeliacinio skundo dėl 2015-05-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2172-833/2015 ; 2 versija – 2016-07-07 į bylą pateiktas išrašas ; 3 versija - 2016-07-07 į bylą pateiktas kitokiu formatu sudarytas išrašas ; 4 versija – 2016-09-15 pateikti naujai kita forma sudaryti išrašai – statusas Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme ir Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių prasme? Ar šie dokumentai iš viso laikytini apskaitos dokumentais? 4) Ar ieškovės AB SEB bankas į bylą pateikti skirtingų versijų ir skirtingų formatų dokumentai, konkrečiai: 1 versija – ieškovo pateiktas išrašas kaip priedas prie AB SEB bankas 2015-06-19 apeliacinio skundo dėl 2015-05-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2172-833/2015 ; 2 versija – 2016-07-07 į bylą pateiktas išrašas ; 3 versija - 2016-07-07 į bylą pateiktas kitokiu formatu sudarytas išrašas ; 4 versija – 2016-09-15 pateikti naujai kita forma sudaryti išrašai – yra suformuoti automatiniu būdu, t. y. kompiuterinės programos (tvarkančios piniginių srautų įplaukas ir išlaidas), pagalba automatiniu būdu paimant duomenis iš banko duomenų bazės? Ar tai rankiniu būdu atitinkamo darbuotojo sudaryti dokumentai? 5) Ar AB SEB banko darbuotojos V. P. rankiniu būdu parengti ir teismui į bylą pateikti dokumentai apie atsakovo M. M. įsiskolinimus (sąskaitos išrašai) gali būti su rašybos klaidomis nurodant netinkamas finansinių ir ūkinių operacijų datas, klaidingą finansinių ir ūkinių operacijų turinį, klaidingai nurodant kortelės, sąskaitos numerį? 6) Ar AB SEB bankas darbuotojos V. P. rankiniu būdu parengtose ir teismui į bylą pateiktuose dokumentuose apie atsakovo M. M. įsiskolinimus (sąskaitos išrašuose) yra klaidų? Aritmetinių klaidų ir/ar kitokių klaidų? Jei tokių yra, tai kiek jų ir kokios? 7) Ar banko darbuotojų rengiamuose dokumentuose gali būti ir pasitaiko klaidų, atsižvelgiant į žmogiškumo faktorių? Ir ar remiantis Bankų įstatymo ir kitais galiojančiais įstatymais ir teisės aktais yra priimta, kad banko sąskaitos išrašas būtų rengiamas fizinio asmens (o ne banko apskaitos sistemos)? 8) Kokiu būdu bankas (finansines paslaugas ir ūkio operacijas teikianti įstaiga) turi saugoti savo veikloje naudojamus finansinės apskaitos ir kitokius buhalterinės apskaitos dokumentus? 9) Koks yra Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas terminas bankams saugoti savo veikloje naudojamus finansinės apskaitos ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus? 10) Iš ko konkrečiai susideda ieškovės AB SEB bankas nurodoma atsakovo M. M. 2 132,34 Eur / 7 362,53 Lt dydžio skola? Kokios prekės ir paslaugos buvo pirktos už 2 132,34 Eur / 7 362,53 Lt ? 11) Ar į ieškovės AB SEB bankas nurodytą atsakovo M. M. 2 132,34 Eur / 7 362,53 Lt dydžio skolą yra įtrauktos baudos, delspinigiai, palūkanos? Kokios yra baudų, delspinigių, palūkanų sumos?

Teismas įpareigojo ieškovę AB SEB bankas iki 2016 m. spalio 19 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 3 700,00 Eur sumą už minėtos ekspertizės atlikimą ir 0,17 Eur banko išlaidų, viso – 3 700,17 Eur sumą. Civilinę bylą Nr. e2-23827-599/2016 sustabdė iki kol bus atlikta minėta ekspertizė.

Teismas nustatė, jog dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei byloje jų pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi ir esančių byloje įrodymų nepakanka kilusiam ginčui tinkamai išspręsti, todėl siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą, yra reikalingos specialios žinios (CPK 212 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad abi šalys (t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas) turi teisę užduoti konkrečius klausimus ekspertui, todėl teismas pavedė ekspertinei įstaigai, t. y. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriui atsakyti tiek į ieškovės pateiktą ekspertui klausimą, tiek į atsakovo pateiktus ekspertui klausimus (CPK 176-179 straipsniai, 213 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį. Nurodo, jog teismas nusprendė byloje skirti ekspertizę nesant ieškovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nesant Lietuvos teismo ekspertizių centras (LTEC) atsakymo dėl galimybių atlikti ekspertizę, nesant duomenų apie ekspertizės atlikimo eigą ir terminus, nesant duomenų apie ekspertizės atlikimo kainą. Ekonominė ekspertizė buvo skirta ne ieškovės, ne atsakovo, o paties teismo iniciatyva ir noru, nors teismas šios kategorijos bylose negali būti aktyvus, negali priimti sprendimų nei už ieškovę, nei už atsakovą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju teismas be pagrindo paskyrė ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą, pažeidė proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus. Ši civilinė byla nagrinėjama nuo 2014 m., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas daugybę kartų. Dabar teismas nori ir tikisi sustabdyti bylą visiškai neapibrėžtam laikui. Byloje nėra duomenų, ar LTEC ekspertas iš viso galės atsakyti į užduotus klausimus, nes suformuluoti klausimai LTEC nebuvo pateikti. Byloje nėra žinoma, kiek ilgiausiai gali trukti ekspertizės atlikimas. Todėl akivaizdu, kad ekspertizė byloje paskirta pažeidžiant minėtus CPK reikalavimus ir nuostatas, ignoruojant asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus. Nagrinėtinu atveju stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė nėra tikslinga ar būtina. Atsakovas prašė iškviesti ir apklausti liudytoju ieškovės darbuotoją V. P., nes būtent šis asmuo sudarė ir rengė visus rašytinius dokumentus. Tačiau teismas 2016 m. spalio 11 d. posėdžio metu šį prašymą nepagrįstai atmetė, konkrečių motyvų dėl ko prašymas netenkintinas nepateikė ir neįvardijo. Tik apklausus liudytoją byloje paaiškėtų, kokiu būdu buvo parengti sąskaitų išrašai, kurių byloje yra jau keli skirtingi egzemplioriai. Neapklausus byloje liudytoju šio asmens, nėra galimybės nustatyti ir spręsti klausimo, ar ekonominę ekspertizę galima objektyviai atlikti, ir (ar) iš viso ją yra tikslinga atlikti. Be to, apklausus šią liudytoją ir nustačius faktines aplinkybes dėl sąskaitų išrašų rengimo tvarkos, atsakovas turėtų galimybę užduoti atitinkamus ir būtinus klausimus, susijusius su ekspertizės atlikimu. Kol byloje nėra apklausta liudytoja, kol neišsiaiškinta ir nenustatyta, kokiu būdu, kokia priemone (programa) naudojantis buvo parengti išrašai teismas negalėjo spręsti klausimo dėl ekspertizės skyrimo. Dėl tokių teismo veiksmų yra pažeidžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB SEB bankas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos ir prašė bei palaikė savo prašymą skirti byloje ekonominę ekspertizę. Dar daugiau, jau bylos nagrinėjimo 2016 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje metu ieškovė buvo preliminariai suderinusi su Lietuvos teismo ekspertizės centru pačios ekspertizės atlikimo galimumo klausimą ir pasirinkusi ekspertinę įstaigą, apie ką buvo informuoti teismas ir atsakovė. Tik teismas galutinai išsprendžia šalių ginčą, pagal savo vidinį įsitikinimą vertindamas šalių į bylą pateiktus įrodymus. Šiuo atveju teismui kilo abejonių, susijusių su ieškinio reikalavimais ir teikiamais įrodymais, kurias galima išsklaidyti tik atliekant byloje ekonominę ekspertizę. Dėl nurodytos priežasties, siekiant objektyvios tiesos šioje byloje nustatymo, skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai skirta ekonominė ekspertizė, įvertinant ir pasikartojantį ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, todėl nutartis neturėtų būti naikinama apeliacine tvarka. Atsakovo prašymas kviesti liudytoja V. P. pirmosios instancijos teismo nebuvo atmestas, tačiau paliktas nespręstu šioje bylos stadijoje, nutarus, kad tikslingiau ją būtų apsiklausti po eksperto išvados gavimo. V. P. kaip liudytoja be jokių kliūčių galės būti apklausta ir baigus teisminę ekspertizę bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo paskirta teismo ekspetizė ir sustabdytas bylos nagrinėjimas iki ekspertizės atlikimo. Pagal CPK XIII skyriaus, reglamentuojančio įrodymus ir įrodinėjimą, nuostatas eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pateikimas teismui yra proceso šalies, įrodinėjančios tam tikrą aplinkybę, pareiga (CPK 178 straipsnis), o teismas priima, tiria ir vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 181, 183 ir 185 straipsniai). Pagal CPK 212-219 straipsnių nuostatas ekspertizės skyrimas yra teismo teisė ir atskirojo skundo pateikimo dėl teismo nutarties skirti byloje ekspertizę galimybė nėra numatyta. Proceso šalis turi tik teisę pagal CPK 65 ir 67 straipsnių nuostatas pareikšti ekspertui nušalinimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama atskiruoju skundu. Toks minėtos nuostatos aiškinimas atitinka CPK tikslus, kadangi ekspertizės skyrimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino atsakovui, jog skundžiama yra tik nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų, kuriais jis ginčiją ekspertizės skyrimą.

Pagal CPK 165 straipsnį dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau atsakovas atskirajamae skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų bylos sustabdymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė jokių įrodymų ar teisinių argumentų, kodėl bylos sustabdymas turėtų būti pripažintas nepagrįstu. Vienintelis atsakovo argumentas dėl bylos sustabdymo yra jo reikalavimas apklausti liudytoja ieškovės darbuotoją. Tačiau jau minėtos CPK įrodinėjimo procesą reglamentuojančios taisyklės nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo sprendimą dėl atsisakymo priimti įrodinėjimo priemones (taip pat ir apklausti liudytoją).

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomas CPK 315 straipsnis. Tiek ir apeliacinis, tiek ir atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties.