Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties atmesti skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) D. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotojai R. P. ir E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-21 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15. Apeliantas laikosi pozicijos, kad antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą, nes 2017-10-16 patvarkymu buvo nustatęs konkrečius žemės sklypus, į kuriuos yra nukreipiamas priverstinis išieškojimas. Aplinkybė, jog išieškojimas iš pareiškėjo turto buvo laikinai sustabdytas, nesudaro pagrindo antstoliui vykdyti išieškojimą iš kito pareiškėjo turto, kurio pardavimas nebuvo numatytas. Teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai pasisakė, kad antstolis Irmantas Gaidelis turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti išieškojimo iš turto eilę, atkartojo tik antstolio poziciją.

16. Apeliantas sutinka, kad iš jo gaunamų pajamų per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą skola nebūtų padengta, tačiau laiko, kad situacija turi būti įvertinta individualiai. Laiko, kad teismas ypatingosios teisenos byloje nebuvo pakankamai aktyvus, nesiaiškino, per kokį laikotarpį būtų įmanoma padengti pareiškėjo skolas išvengiant priverstinio turto realizavimo.

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-21 nutarties netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja 2017-10-16 patvarkymą, nes minėtu patvarkymu buvo areštuotas visas pareiškėjo turtas, tačiau ekspertizė paskirta tik 5 žemės sklypams. Be to apeliantas nepateikė įrodymų, kad skolininkas iš savo gaunamų pajamų gali padengti sumą per 6 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

19. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

20. Bylos duomenys tvirtina, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą iš skolininko D. J. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-613-603/2011 (vykdomoji byla Nr. 0008/13/02362) dėl 158 347 EUR skolos ir išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2183-881/2015 (vykdomosios bylos Nr. 0008/16/00508) dėl 2 340,24 EUR skolos išieškotojo R. P. naudai.

21. Apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų iš esmės skundė antstolio veiksmus, susijusius su skolininko turto realizavimo eiliškumu, t.y. tvirtino, kad antstolis, 2017-10-16 patvarkymu nusprendęs išieškojimą vykdyti iš konkrečių turto objektų, nepagrįstai nukreipė išieškojimą į kitus skolininko nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjo (skolininko) įsitikinimu, antstolis Irmantas Gaidelis pažeidė CPK 662 ir 664 straipsniuose įtvirtintą išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skunde nurodytus antstolio I. Gaidelio veiksmus pripažino teisėtais. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas atskirajame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus ir motyvus kaip ir savo skunde dėl antstolio veiksmų.

22. Nagrinėjamu atveju tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde pareiškėjas (skolininkas, apeliantas) laikosi pozicijos, kad antstolis nepagrįstai paskelbė žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai yra: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes, kadangi 2017-10-16 buvo priimtas patvarkymas nukreipti išieškojimą į kitą pareiškėjo turtą, o išieškojimas iš šio turto buvo sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartimi. Apeliantas laiko, kad, tik išsprendus kilusį ginčą, antstolis būtų turėjęs teisę nukreipti išieškojimą į kitą pareiškėjo turtą.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas klaidingai aiškina 2017-10-16 patvarkymą, teigdamas, kad antstolis buvo išreiškęs ketinimus priverstinius turto realizavimo veiksmus vykdyti tik iš penkių apelianto žemės sklypų, esančių Kretingos rajone, nes iš nurodyto patvarkymo turinio matyti, kad antstolis nutarė vykdymo procese areštuotą turtą, o areštuota yra ne tik apelianto minimi 5 žemės sklypai, realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių. Tačiau tik ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti antstolis pradžioje pavedė atlikti penkiems žemės sklypams.

24. Vėliau - 2017-11-28 patvarkymu Nr. S1-37623 antstolis ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti pavedė ir kitiems areštuotiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaip tvirtina bylos duomenys, pastarąjį patvarkymą pareiškėjas apskundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4687-1012/2018 skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų antstolio veiksmų. Nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

25. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7066-854/2018 nutarė sustabdyti antstolio Irmanto Gaidelio vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02362 ir Nr. 0008/16/00508 vykdymo veiksmus, susijusius su pareiškėjo nekilnojamojo turto – penkių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), realizavimu, iki bus išnagrinėtas bei įsiteisės procesinis sprendimas dėl pareiškėjo 2018-01-17 skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų nurodytoje civilinėje byloje. Nutartį pavesta vykdyti skubiai, nutartis įsiteisėjo 2018-03-26.

26. Taigi 25 punkte minėta nutartimi buvo sustabdyta ne visa vykdomoji byla, o tik konkretūs veiksmai – pareiškėjui D. J. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimas. Taigi, sustabdžius minėto nekilnojamojo turto realizavimą, antstolis neturėjo pareigos laukti iki bus išnagrinėtas skundas ir nesiimti jokių vykdymo veiksmų, nes ši nutartis neatėmė teisės antstoliui atlikti kitus veiksmus vykdomojoje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės kitų pareiškėjui priklausančių žemės sklypų atžvilgiu pritaikytos nebuvo. Pažymėtina, kad antstolis privalo imtis priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas antstolio kontorai pateiktas 2013-10-04, o išieškojimas iš nekilnojamojo turto pradėtas realiai vykdyti tik 2017 metais, taigi vykdymo veiksmai tęsiasi jau ilgą laiką.

27. Svarbu paminėti ir tai, kad antstolis 2017-08-28 patvarkymu nusprendė areštuoti visą skolininko turtą, o skolininkui pasiūlė nurodyti turtą, kurį vertinti ir realizuoti pirmiausiai, bei išaiškino, kad, skolininkui nenurodžius turto realizavimo eiliškumo per antstolio nustatytą terminą, turtas bus realizuojamas antstolio nustatyta tvarka. Skolininkas minėta teise nepasinaudojo, ginčų dėl turto pardavimo eiliškumo nekilo, antstolis pats nustatė turto realizavimo eiliškumą.

28. Apelianto teigimu, jis, kaip skolininkas, vykdymo procese turi teisę žinoti, į kokį turtą yra nukreipiamas išieškojimas ir kuris turtas yra realizuojamas pirmiausiai, tačiau nepateikia įrodymų, kad šios aplinkybės jam nebuvo žinomos. Bylos duomenys tvirtina, kad antstolis 2017-11-28 priėmė patvarkymą, kuriuo skyrė ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti, patvarkymas išsiųstas elektroniniu paštu skolininką atstovaujančiam teisininkui ir registruotąja siunta skolininkui, informacija išsiųsta ir žemės sklypų nuomininkams. Taigi skolininkas buvo nuolat informuojamas apie vykdymo veiksmus, žinojo ir turėjo realią galimybę žinoti nuo 2017-11-29 arba nuo 2017-12-01, kai patvarkymas jam buvo įteiktas asmeniškai ir kai dar nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7066-854/2018, apie tai, kad nuspręsta realizuoti ir kitą skolininko turtą.

29. Kitų argumentų, kurie sudarytų pagrįstas prielaidas spręsti, kad, keičiant konkretaus turto pardavimo eiliškumą, realizuojant trečios eilės skolininko turtą (CPK 664 straipsnio 3 dalis), buvo iš esmės pažeistos skolininko teisės, pareiškėjas nenurodė, todėl apelianto skundas pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad areštuoto turto realizavimo tvarką vykdymo procese detaliai reglamentuoja įstatymo nuostatos, kurios šiuo atveju pažeistos nebuvo.

30. CPK 663 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių duomenų nepateikė.

31. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skundžiamos varžytynės Nr. 151652 prasidėjo 2018-03-19 ir baigėsi 2018-04-18, Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2018-06-21. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2018-05-08, t.y. jau įvykus varžytynėms. Pagal CPK 702 straipsnio 1 dalį turto perdavimo išieškotojui aktas, kaip nuosavybę pagrindžiantis dokumentas, gali būti nuginčytas tik ieškinio teisenos tvarka, todėl skundo dėl antstolio veiksmų padavimas, kuriuo siekiama panaikinti paskelbtas pirmąsias žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. 151652) ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. 151652 būtų paskelbtos neįvykusiomis, neišsprendus klausimo dėl 2018 m. birželio 21 d. turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo, nesukeltų pareiškėjui jokių materialinių teisinių padarinių.

32. Apeliantas taip pat prašo priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. 153594 ir Nr. 153595 būtų atšauktos. Tačiau teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių motyvų ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų aplinkybių.

33. Pareiškėjas taip pat skundė antstolio veiksmus ir prašė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02362 ir Nr. 0008/16/00508 pirmiausia nukreipti į pareiškėjui D. J. priklausančias ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, net ir antstoliui pervedant pareiškėjo debitorių minėtas sumas, nėra įrodymų, jog skolos būtų padengtos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, kadangi, kaip nurodo antstolis, minėtų įmonių pervedamos sumos nėra pastovios, o nuolatos kinta. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad teismas nesigilino į bylos esmę, nesiaiškino, per kokį laikotarpį būtų galima padengti pareiškėjo skolas. Laiko, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 663 straipsnyje nustatyto 6 mėnesių termino ir aplinkybes vertinti individualiai.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 663 straipsnio 1 dalis iš esmės yra skirta apsaugoti skolininko interesus, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, apibrėžia skolininko ir kreditoriaus interesų balansą, tačiau jos taikymo pagrindimui turi būti pateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Priešingai, jei skolininkas piniginį įsiskolinimą gali padengti per ilgesnį terminą, nei nurodyta įstatyme, gali būti pažeisti kreditoriaus interesai.

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, o pareiškėjas atskirajame skunde šių aplinkybių nepaneigė, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkas išieškomą sumą galėtų padengti per 6 mėnesius. Priešingai, paties pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų pažymėta, kad įsipareigojimas galėtų būti padengiamas per keletą metų. Tačiau, jau minėta, kad išieškojimas vyksta nuo 2013 metų, patvarkymas dėl turtinių teisių arešto priimtas dar 2013 metais, bet per keletą metų - iki 2017 metų, kada buvo pradėti priverstiniai skolininko turto realizavimo veiksmai, skolinis įsipareigojimas padengtas nebuvo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad skolininkas tikrai padengs įsiskolinimą iš gaunamų piniginių lėšų per įstatyme nustatytą terminą ir kreditoriaus interesai nebus pažeisti.

36. Be to iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Inverneta“ piniginių lėšų, kurias turėjo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nepervedė, nors VMI duomenimis, įmonė skolininkui išmokėjo nekilnojamojo daikto nuomos pajamas.

37. Taigi apeliacinio teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 1 dalį, kadangi skolininkas neįrodė, kad išieškoma pinigų suma gali būti išieškoma iš skolininko piniginių lėšų per 6 mėnesius. Priešingas aiškinimas, esant civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms, akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus ir nepagrįstai suteiktų pranašumą skolininkui.

38. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.