Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

atsakovui A. Z. ir jo atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui ir advokatei Kristinai Žąsytytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokoje i?gyto, tac?iau nutraukiant santuoka? nepadalinto nekilnojamojo turto pripaz?inimo bendra?ja jungtine sutuoktiniu? nuosavybe ir jo padalijimo bei atidalijimo is? bendrosios daline?s nuosavybe?s.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, pastaruoju prašė, pirma, nei?registruota? gyvenama?ji? nama?, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos verte? 37400,00 Eur, pripaz?inti bendrąja jungtine buvusiu? sutuoktiniu?, tai yra ieškovės ir atsakovo, nuosavybe bei tarp ju? padalinti gyvenama?ji? nama? natu?ra, tai yra visa? gyvenama?ji? nama? priteisti atsakovui, o ies?kovei is? atsakovo priteisti pusę s?io gyvenamojo namo verte?s – 18700,00 Eur dydz?io pinigine? kompensacija?. Antra, atidalinti is? bendrosios daline?s nuosavybe?s teise ieškovės ir atsakovo valdomo 13000,00 Eur rinkos verte?s 0,148 ha ploto z?eme?s sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini), bei visą z?eme?s sklypa? natu?ra priteisti atsakovui, o ies?kovei is? atsakovo priteisti pusę s?io sklypo verte?s – 6500,00 Eur dydz?io pinigine? kompensacija?. Trečia, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka truko nuo 1989 m. vasario 9 d. iki 2011 m. geguz?e?s 31 d. Santuokos metu, tai yra 1998 m. sausio 23 d., pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 403, pagrindu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtine?s sutuoktiniu? nuosavybe?s teise i?gijo maz?aauks?c?iu? gyvenamu?ju? namu? statybos paskirties z?eme?s sklypa?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? (duomenys neskelbtini), kuriame tais pac?iais 1998 metais, suderinus projekta? ir gavus statybos leidima?, is? santuokiniu? le?s?u? jie prade?jo statytis gyvenama?ji? nama?, kurio statyba buvo baigta apie 2009 m. Maz?eikiu? rajono apylinke?s teismo 2011 m. balandz?io 28 d. sprendimu ju? santuoka nutraukta, o nutraukiant santuoką buvo padalintas tik s?aliu? bendrosios jungtine?s sutuoktiniu? nuosavybe?s teise valdytas z?eme?s sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Padalintame sklype s?aliu? pastatytas gyvenamasis namas, kadangi jis nebuvo i?registruotas, nebuvo dalijamas. Nutraukdamos santuoka? s?alys buvo žodžiu susitarusios, kad gyvenama?ji? nama? jie pasidalins graz?iuoju neteismine tvarka, po to, kai atsakovas atliks visus i?statymu? nustatytus bu?tinus veiksmus s?io namo i?registravimui Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas atsisake? s?i? nama? su ies?kove dalintis.

Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu, kad ieškovei priklausanti 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalis būtų atidalinta ir priteista atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei sumokant 6500,00 Eur kompensaciją. Kitoje dalyje atsakovas prašo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo dalinti kaip santuokinį daiktą, kurio santuokos nutraukimo momentu nebuvo – ginčo namas nei šalims skiriantis, nei dabar nėra įregistruotas, ir kaip civilinės apyvartos objektas neegzistuoja. Ieškovė ir atsakovas, nutraukdami santuoką, kaip dalintiną turtą nurodė tik žemės sklypą, nes tai buvo vienintelis šalių bendras nekilnojamasis turtas, įgytas bendrąja jungtine nuosavybe. Ginčo namas nutraukiant santuoką nebuvo dalinamas, nes jis nebuvo ir nėra įregistruotas kaip atskiras turtinis objektas bei jis faktiškai buvo pastatytas iš asmeninių atsakovo lėšų, šalims jau nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio. 2000 m. atsakovas išvažiavo dirbti į Ispaniją, o po poros mėnesių pas jį atvažiavo ieškovė. 2004 metais atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, o ieškovė ir toliau liko gyventi Ispanijoje, tačiau nuo 2004 m. statybos darbų vykdomų nebebuvo, vyko tik aplinkos tvarkymas. 2004 metais dėl netvarkingo dūmtraukio užsidegė viršuje buvusios patalpos. Gaisras buvo stiprus, jo metu sudegė ne tik antrame aukšte buvusios patalpos ir ten buvę daiktai, bet ir stogas, o apačioje buvę garažai buvo stipriai aplieti vandeniu. Atsakovas 2007 m. išvyko į Ispaniją, kur įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju. Sutuoktiniai matydavosi retai, santykiai prastėjo ir faktiškai nuo 2007 m. su ieškove atsakovas jau nebegyveno – pati ieškovė atsakovui Ispanijoje surado atskirą nuomojamą butą. Ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas 2008 m. nutrūko ir bendras ūkio vedimas pasibaigė. 2007 m. pabaigoje atsakovas grįžo visam laikui į Lietuvą, čia susirado darbą ir toliau jau vienas pats, savo asmeniškai uždirbtomis lėšomis ir darbu pradėjo sudegusio namo atstatymo darbus ir tolimesnes statybas. Atsakovas, norėdamas kuo greičiau užbaigti statybos darbus, 2008 m. pabaigoje skolinosi 2316,96 Eur (8000,00 Lt) iš pažįstamos R. S., be to, pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklau­siusį turtą.

Ieškovės V. I. atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovas sutiko vėliau padalinti turtą, tai patvirtina ir tai, kad atsakovas į gyvenamąjį namą įleido antstolį konstatuoti faktines aplinkybes. Sprendimo priėmimo dieną antstolis konstatavo faktines aplinkybes. Ieškovė namo negalėjo įregistruoti, nes nedisponavo dokumentais ir gyveno užsienyje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti, kad nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas viso turto padalijimo klausimas. Namo vertė nustatoma tai dienai, kai dalijamas turtas, o ne tada kai buvo nutraukta santuoka.

Atsakovo A. Z. atstovai advokatas Henrikas Mackevičius ir advokatė Kristina Žąsytytė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno nuo 2008 m. Ieškovė neįrodė, kad pervedė atsakovui pinigus. Ieškovei priklausė dalis žemės sklypo, todėl bet kada galėjo ir įregistruoti namą. Apmokėti ekspertizės išlaidų nesutinka, nes atsakovas siūlė sumokėti daugiau nei ekspertas nustatė. Negali būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuoka nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2011, nutraukė abiejų sutuoktinių, tai yra ieškovės V. I. ir atsakovo A. Z., bendru sutikimu santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 63. Sprendime nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad santuokoje įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: bendro 0.148 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 61 800 Lt. Ieškovė ir atsakovas neginčija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė jų abiejų nuosavybė. Ginčo dėl šio nekilnojamo turto padalijimo tarp ieškovės ir atsakovo nekyla bei jie susitaria, kad ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo pasilieka po 1/2 dalį šio žemės sklypo. Be kita ko, minėtame sprendime nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas prašyme nurodė, jog nuo 2008 m. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. 2019 m. vasario 14 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl santuokoje įgyto, tačiau nutraukiant santuoka? nepadalinto nekilnojamojo turto, tai yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktiniu? nuosavybe, ir jo padalijimo bei atidalijimo is? bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl minėto reikalavimo teisme kyla ginčas. Tačiau dėl kito ieškovės reikalavimo, tai yra atidalinti is? bendrosios daline?s nuosavybe?s teise ieškovės ir atsakovo valdomo 0,148 ha ploto z?eme?s sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini), bei visą z?eme?s sklypa? natu?ra priteisti atsakovui, o ies?kovei is? atsakovo priteisti pusę s?io sklypo verte?s, ginčo nekyla, atsakovas nuo pat bylos pradžios sutiko su tokiu ieškovės reikalavimu.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo teismo procesiniu sprendimu teisinių padarinių

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas).

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir tik nesant objektyvios galimybės pasinaudoti šiuo institutu reikšti reikalavimus kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1132-715/2011, konstatavo, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2008 m. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Iš byloje esančios Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 4.3-70 nustatyta, kad 2004 m. kovo 4 d. kilo gaisras A. Z. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu sudegė apie 100 kv. m. stogo, stoglangiai, grindys, baldai, šaldytuvas, dujinė viryklė ir kiti daiktai. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas – faktūras, kurios patvirtina, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. pirko statybines medžiagas, santechnikos įrangą, apdailos ir kitas prekes, pvz., atsakovas 2008 m. kovo 13 d. pirko ruberoidą, 2008 m. balandžio ir rugsėjo mėn. – montažo putas, perdengimo plokštes, 2009 m. kovo mėn. – kabelius, kabliukus, izoliaciją vamzdžiams perėjimus, 2009 m. balandžio mėn. – kabelius, apsaugą, kabliukus, vamzdžius, movą, įvairių dydžių alkūnes, 2009 m. gegužės mėn. – rankšluosčių džiovintuvą, teną, radiatorius, vamzdžius, izoliaciją vamzdžiams, 2012 m. birželio 3 d. – glaistą, 2013 m. vasario 18 d. – krosnelės vamzdį su sklende ir kt. 2009 m. sausio 14 d. atsakovas, jam nuosavybės teise priklausantį 5,0500 ha žemės sklypą, esantį Akmenės r. sav., Zubrų k., pardavė už 23988 Lt. 2010 m. vasario 20 d. medienos pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė medieną.

Nagrinėjamoje byloje viešo intereso nėra, todėl teismas šalių ginčą sprendžia pagal pateiktus byloje įrodymus. Kaip minėta, įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Teismo vertinimu yra didesnė tikimybė manyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iš atsakovo asmeninių lėšų, taigi, santuokos nutraukimo metu faktiškai priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl šalys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Konstatuotina, kad atsakovas gyvena ir gyveno Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), o ieškovė Ispanijoje. Tarp šalių susiklosčiusi faktinė situacija, teismui leidžia spręsti, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2008 m., kai jiedu nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Atsakovas atsiliepimu faktiškai prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2008 m. (atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį, 13 punktas). Taigi, toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

Tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek 2011 m. balandžio 28 d. teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. nustojo vesti bendrą ūkį ir pradėjo gyventi atskirai, tačiau ieškovė vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), galėjo paneigti, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė būdama Ispanijoje finansiškai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, ar kad būtent, pasak ieškovės, 2010 m. pašlijo ieškovės ir atsakovo santykiai, nepateikė. Ieškovė taip pat neįrodė, kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 2009 m. ir 2011 m. šalys žodžiu sutarė, kad atsakovas atliks visus būtinus veiksmus gyvenamojo namo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir po to šalys pasidalins gyvenamąjį namą (ieškovės patikslinto ieškinio 3 punktas). Taigi ieškovė naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) paslaugomis, todėl turėjo žinoti ir galėjo nurodyti jų manymu visą dalintiną turtą, ypač tai, kad apie turtą žinojo, tačiau to nepadarė. Bylos kontekste pažymėtina, kad minėtas gyvenamasis namas nebuvo ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre nei 2009 m., ieškovės teigimu apie namo statybos pabaigimą, nei 2011 m. santuokos nutraukimo metu, nei 2019 m. ieškinio priėmimo metu.

Taip pat, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant šį (išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas) klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 32 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė apie nei?registruota? gyvenama?ji? nama?, esantį (duomenys neskelbtini), žinojo tiek 2009 m., pasak jos, kai buvo pabaigtas statyti namas, tiek 2011 m., kai ieškovės prašymu, antstolis konstatavo faktinės aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, išskirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas, nėra. 2011 m. nutraukiant šalių santuoką turtas, tai yra statinys, esantis (duomenys neskelbtini), egzistavo ir apie jo egzistavimą ieškovė žinojo. Dėl subjektyvių priežasčių, pasak ieškovės, žodinio sutarimo su atsakovu, kai bus statinys įregistruotas registre, tada šalys pasidalins turtą, todėl statinys nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą. Ieškovė objektyvių priežasčių, dėl kurių statinys nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, nepateikė. Teismo vertinimu dar kartą patvirtina, kad yra didesnė tikimybė manyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu priklausė faktiškai atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl šalys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 2008 m. sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkina atsakovo atsikirtimą į ieškinį, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2008 m. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Taigi, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu faktiškai priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl šalys neįtraukė minėto turto į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas – Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktiniu? nuosavybe ir jo padalijimo bei atidalijimo is? bendrosios dalinės nuosavybės – atmestinas.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pažymėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Minėta teisės norma nustato sąlygą, kad esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant bendraturčių ginčą ir vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia jų, ar kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).

Ieškovė prašė, be kita ko, atidalinti is? bendrosios daline?s nuosavybe?s teise ieškovės ir atsakovo valdomo 13000,00 Eur rinkos verte?s 0,148 ha ploto z?eme?s sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?io (duomenys neskelbtini), bei visą z?eme?s sklypa? natu?ra priteisti atsakovui, o ies?kovei is? atsakovo priteisti pusę s?io sklypo verte?s 6500,00 Eur dydz?io pinigine? kompensacija?. Iš esmės su tokiu reikalavimu atsakovas sutiko ir tai patvirtino ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovai advokatai, ginčo šiuo ieškovės reikalavimu nėra. Ieškovė nurodė, kad gyvena ir dirba Ispanijoje, Lietuvoje nuolat negyvena ir ateityje gyventi neketina, todėl intereso turėti turtą natūra neturi ir naudotis neketina bei intereso, suformuoti du skirtingus vienetus, neturi.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant maksimaliai patenkinti šalių interesus, ieškovės reikalavimas – z?eme?s sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natu?ra priteisti atsakovui, o ies?kovei is? atsakovo priteisti kompensaciją – tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išaiškinta, kad, be kita ko, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014 ir kt.).

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 567,00 Eur žyminio mokesčio ir 1200,00 Eur išlaidų už atliktą ekspertizę. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1920,00 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

Remiantis 2019 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi ieškovės ir atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau 2019 m. birželio 28 d. posėdyje ieškovė nedalyvavo, posėdis buvo atidėtas. Ieškovės atstovo prašymu byloje buvo daromos pertraukos, pasiruošti gynybai. Kadangi ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovas atlygina 1/3 ieškovės išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, o ieškovė atlygina 2/3 atsakovo advokatų pagalbai apmokėti. Šias bylinėjimosi išlaidas įskaityti ir atsakovui priteisti iš ieškovės 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1920/3x2 – 2400/3). 1200,00 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą iš atsakovo nepriteistinos, nes ekspertizė skirta ieškovės iniciatyva, esminis klausimas, į kurį ekspertas turėjo atsakyti buvo gyvenamojo namo vertė, toje dalyje ieškinys atmestas, todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Ieškovė byloje sumokėjo 567,00 Eur žyminio mokesčio, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Tačiau byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 496,00 Eur. Žyminis mokestis už turtinį reikalavimą priteisti 18700 Eur kompensaciją – 421,00 Eur (18700 Eur x 3 proc. x 75 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Žyminis mokestis už reikalavimą atidalinti turtą – 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-397-601/2016). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe turtą bei jį padalinti ir atidalinti, ieškovei priteisiant 18700,00 Eur kompensaciją, atmestas, todėl už šį reikalavimą ieškovės sumokėtas 421,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovo ieškovei nepriteistinas. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir atidalinus turtą, ieškovei priteisiant 6500,00 Eur kompensaciją, ieškovei iš atsakovo priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, kuris įskaitytinas į 480,00 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų suma.

Atlikus galutinį bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (480,00 Eur – 75,00 Eur).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, todėl ieškovei grąžintina 71,00 Eur žyminio mokesčio dalis (567,00 Eur – 496,00 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti is? bendrosios daline?s ieškovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio po ½ dalį z?eme?s sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Žeme?s sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natu?ra priteisti atsakovui A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) is? atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 6500,00 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydz?io pinigine? kompensacija?.

Priteisti iš ieškovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai: 405,00 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 2019 m. vasario 11 d. sumokėto, įmokos kodu 5660, 71,00 Eur (septyniasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.