- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- e2-274-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01090-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- B. V., G. P., E. S.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto
- Advokatai
- Julius Sakalauskas, Olegas Drobitkas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams E. S., G. P., B. V., tretiesiems asmenims Palangos miesto 1 – ajam notaro biurui, Kretingos rajono 1 – ajam notaro biurui dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jo senelio M. M. mirties, priimti, pripažinti G. P., B. V. ir S. S. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5188 ir E. S. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5424 dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, bei priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. M., jo turtą paveldėjo pagal įstatymą S. S., B. V. ir G. P.. 2020 metų rugsėjo mėnesio pradžioje B. V. tarp šeimos archyvinių dokumentų aptiko 1982 m. sudarytą testamentą reg. Nr. 3274, kuriuo M. M. visą savo turtą paliko jos sūnui (palikėjo anūkui) S. U.. Notarinės formos testamentas registracijos Nr. 3274 buvo sudarytas Palangos valstybinėje notarinėje kontoroje. Vienas egzempliorių buvo saugomas notarinėje kontoroje, kitas perduotas testatoriui. Apie testamento sudarymą palikėjas nebuvo informavęs savo šeimos narių. Atradusi testamentą B. V. informavo savo sūnų S. U. - įpėdinį pagal testamentą apie šio testamento egzistavimą. Įrašas apie testamento registraciją yra saugomas 1982 m. notarinių veiksmų registracijos knygoje. A. S. S., B. V. ir G. P. pagal įstatymą iš M. M. paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš dalies ginčija paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5188 remdamasis tuo, kad pagal 1982 m. testamentą M. M. visą savo turtą paliko jam. Kadangi S. S. palikimas perėjo jos įpėdiniui E. S., ieškovas taip pat ginčija 2008 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5424, kad galėtų paveldėti šį turtą įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad M. M. taip pat buvo palikęs miško ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, todėl į šį turtą ieškovas nepretenduoja. Nurodė, kad ieškovas sužinojo apie testamento egzistavimą tik šių metų rugsėjo mėnesį ir nedelsdamas kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, siekdamas sužinoti, ar jis buvo registruotas. Teigia, kad praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes anksčiau ieškovas neturėjo galimybės sužinoti, kad toks testamentas egzistavo, kadangi jis jau daugelį metų nebegyveno su savo mama, kuri rado testamentą, bei jam testamentas anksčiau nebuvo įteiktas. Be to, kadangi ieškovas nebuvo palikėjo pirmos eilės įpėdinis bei visos pirmos eilės įpėdinės, įskaitant ieškovo mamą, pergyveno palikėją, jis neturėjo priežasčių tikėtis, kad jo senelis paliktų jam visą savo turtą testamentu bei atitinkamai neieškojo galimų senelio testamentų jo naudai. Ieškovas siekia paveldėti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams dalinės nuosavybės teise ir netenkina atsakovų esminių socialinių poreikių. Atsakovai kiekvienas valdo tik po 1/3 žemės, tuo tarpu ieškovas, įgydamas teisę į turtą, valdytų jį visa apimtimi bei tokiu būdu turėtų didesnį teisėtą suinteresuotumą šiuo objektu visokeriopai rūpintis. Atsakovai žemės ūkio veiklos šioje žemėje nevykdo, o ieškovo suinteresuotumas šiuo žemės sklypu kyla iš to, jog jo sūnus G. U. yra sukūręs jauną šeimą bei ieškovas nori ją paremti ir ketina su sūnumi žemės sklype vykdyti komercinę ir žemės ūkio veiklą.
Atsiliepimas
A. E. Steckis ir G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo senelis M. M. su J. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. M. gyveno su dviem vaikais iš pirmos santuokos - dukterimi B. M. – V. (ieškovo mama) ir sūnumi, kuris mirė nepalikęs palikuonių. Antroje santuokoje su J. S., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M. – P. ir (duomenys neskelbtini). S. M. – S. (atsakovo E. S. mama). M. M. mirė (duomenys neskelbtini). J. M. mirė anksčiau - (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas gyvena ir jam nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriame prieš mirtį gyveno M. M.. Pažymėjo, kad nuo atsakovų yra nuslėptos ir nežinomos aplinkybės kaip ieškovui atiteko nuosavybė į šį kur kas vertingesnį nei ieškiniu prašoma paveldėti turtą. Nurodė, kad M. M. savo dukroms buvo pasakojęs apie nusavintą žeme, tačiau niekada nebuvo minėjęs apie likus 13 metų iki jo mirties ir galiojant santuokai su jų mama J. M. 1982 m. spalio 14 d. sudarytą testamentą. Dėl šios priežasties M. M. įpėdinių pagal įstatymą - dukrų, o pagrinde būtent ieškovo mamos B. V. pastangomis, M. M. prieš mirtį Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą susigrąžinti šią žemę. Po M. M. mirties nuosavybės teisės į žemę jo įpėdinėms pagal įstatymą buvo atkurtos po ne vienerius metus trukusių procesų teismuose ir valdžios institucijose. 2004 m. kovo 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi G. P., S. S. ir B. V. atstatytas terminas priimti M. M. palikimą - pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartį M. M. atkurtą nuosavybės teisę į žemę. 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu M. M. turtinių teisių perėmėjoms natūra grąžinti 3,39 ha žemės ir 2,50 ha miško sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), o už 11,99 ha žemės atlyginta pinigais. 2005 m. rugpjūčio 17 d. Palangos miesto notarų biure buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo šiuos žemės sklypus lygiomis dalimis (po 1/3) paveldėjo M. M. dukros B. V., G. P. ir S. S.. Mirus S. S. 2008 m. gruodžio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu 1/3 šių žemės sklypų dalį paveldėjo jos sūnus E. S.. 2016 m. balandžio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal įstatymą paveldėtą miško paskirties 2,5 ha sklypą atsakovai pardavė D. S.. Atsakovų vertinimu, ieškinyje nurodytos priežastys, dėl kurių prašoma atnaujinti praleistą terminą, nėra svarbios. Nurodė, jog M. M. po testamento sudarymo gyveno dar ilgą laiko tarpą (13 metų), tačiau apie testamento egzistavimą niekam neužsiminė, todėl mano, kad pats testatorius apie jį, arba buvo pamiršęs, arba jį buvo panaikinęs. Pažymėjo, kad atsakovės įdėjo daug asmeninių pastangų ir lėšų, tam, kad joms būtų atkurtos nuosavybės teisės į aktualų žemės sklypą, ir tai yra vienintelis jų iš tėvų paveldėtas turtas, turintis itin didelę simbolinę reikšmę. Akcentavo, jog tai, kad toks svarbus dokumentas gyvenamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo atrastas iki pat 2020 m. rugsėjo mėn., kelia rimtų abejonių. Akivaizdu, kad ieškovas įgijęs nuosavybę į kur kas vertingesnį senelių nekilnojamąjį turtą, kuriame tik ir galėjo būti laikomas testamentas, turėjo visas galimybes senelio surašytą testamentą surasti. Jam niekaip nebuvo suvaržyta galimybė ir jis pats betarpiškai dalyvavo, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl būdamas apdairesnis, turėjo pasidomėti galimu testamento egzistavimu ankščiau. Konkrečiu atveju įstatyme nustatytas terminas, kurį prašoma atnaujinti, yra pasibaigęs beveik prieš 25 metus. Ieškovo teiginiai, jog žemė yra neprižiūrima, neatitinka tikrovės, nes atsakovai rūpinasi žeme, ji yra dirbama, už ją yra mokama valstybės rinkliava, be to senelių žemė atsakovams turi didelę simbolinę vertę.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad 1/4 gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo M. M. užgyventas turtas ir jo asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė kartu su J. M., nes 1990 m. lapkričio 20 d. namo dalies dovanojimo sutartyje, kuria M. M. padovanojo šį turtą savo dukrai B. V. buvo nurodyta, kad namo dalis priklausė M. M. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovai mano, kad vėliausiai po M. M. mirties 1994 m. atsakovai galėjo sužinoti, kad teisės į namo dalį buvo perleistos B. V.. 2019 m. liepos 24 d. B. V. ir jos sutuoktinis padovanojo minėtą turtą ieškovui, o 2019 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi B. V. ir jos vyras pardavė ieškovui žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra pagrindas teigti, kad J. M. nebegyveno su M. M. nuo 1950 m., nes sukūrė naują šeimą su A. L.. Tikėtina, kad M. M. ir J. M. buvo išsituokę, jų santuoka nutraukta teismo sprendimu, tačiau J. M. nepateikė atitinkamo sprendimo į metrikacijos skyrių. Be to, M. M. apie 1950 m. buvo ištremtas į Sibirą ir grįžo apie 1952-1953 m. į Lietuvą. Po jo grįžimo, J. M. jau gyveno su kitu vyru, buvo sukūrusi kitą šeimą ir susilaukusi vaikų.
Atsiliepimas
Atsakovė B. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ji pati atrado testamentą 2020 metų rugsėjo mėnesį atsitiktinai, tvarkydama daiktus namie ir perdavė testamentą ieškovui.
Trečiasis asmuo Kretingos rajono 1-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šio biuro notarė Irmina Kriščiūnienė suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, nes notarės veiklą pradėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. ir ieškinyje nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti notarės Irminos Kriščiūnienės.
Trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notaro biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Oleg Drobitko ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė byloje vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Akcentavo, kad S. U. apie testamentą tikrai nieko nežinojo. Pažymėjo, kad notarinių veiksmų registro archyve yra įrašas, kad testamentas buvo surašytas ir įregistruotas. Nurodė, kad miško žemė yra parduota, už žemę gauta kompensacija, taip pat kita žemė yra nuomojama, tačiau ieškovas neprašo kompensacijos už šį turtą ir jo nereikalauja, todėl atsakovų interesai atnaujinus ieškovui terminą palikimui priimti nebus pažeisti.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad tai įvyko praeitų metų rugsėjo mėnesį, jis tvarkėsi nekilnojamojo turto dokumentus ir prireikė dokumentų, kurie buvo pas jo mamą. Jis paprašė sūnaus, kad šis užvažiuotų pas močiutę ir juos paimtų. Po kiek laiko paskambino sūnus ir pasakė, kad rado testamentą, paklausė ar jis apie jį žino. Nurodė, kad jei būtų žinojęs apie testamentą, būtų neleidęs parduoti miško ir būtų prieštaravęs dėl žemių dalijimo. Paaiškino, kad Palangoje esančio namo dokumentai buvo pas jo mamą B. V., nes ji norėjo turėti visus dokumentus, kad jai būtų ramiau. Mama name Palangoje niekada negyveno, ji visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. sudarant sandorį tarp kitų dokumentų testamento nebuvo, o jis pas mamą esančių dokumentų niekada netikrindavo. Pats nėra dalyvavęs M. M. žemių atkūrimo procesuose. Taip pat nežino ar mama dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procesuose. Jis nustebo kai iš kažkur atsirado nežinomi senelio giminaičiai, jų niekada nėra matęs ar apie juos girdėjęs. Nurodė, kad senelis jį augino nuo 6 m., pas jį (duomenys neskelbtini) vieno aukšto name praleisdavo visas vasaras, su seneliu artimai bendravo iki 1989 m. kol išėjo į armiją. Senelis niekada nėra sakęs, kad nori palikti jam savo turtą. Senelis net nežinojo, kad turėjo kitų anūkų, jis niekada nėra sakęs apie kitus savo vaikus, ar kad ieškovas turi dėdžių ar tetų. Nurodė, kad name Palangoje gyveno po armijos 1981 m. kai jam buvo 21 m. iki kol apsivedė, t.y. apie 5-6 metus. Mama senelį į Klaipėdą išsivežė kai jis jau buvo silpnos sveikatos. Paaiškino, kad mirus seneliui namą Palangoje prižiūrėjo mama, jis buvo negyvenamas, tuščias. Mama 2019 m. namą jam padovanojo (pardavė), į notaro biurą sandoriui įforminti mamą atsivežė jis pats, ji atsivežė dokumentus, tarp kurių testamento nebuvo. Nurodė, kad senelis sakė, kad pas jį buvo 18 ha žemės ir 3 ha miško, kuriuos jis turėtų atgauti. Senelis apie testamentą nieko nesakė. Jis galvojo, kad viskas yra palikta mamai, nes ji buvo tiesioginis paveldėtojas. Teisių į senelio žemių atkūrimą reikalais rūpinosi jo mama. Kai notarų biure buvo sudaromas miško pardavimo sandoris jis su broliu buvo atvažiavę palaikyti mamą. Ieškovas nurodė, kad jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, vairuoja taksi automobilį. Namo dalis Palangoje, kuriame yra jo žmonos kirpykla yra ne vienintelis jo nekilnojamas turtas, dar su sutuoktine turi 9 arų sodo sklypą ir šiuo metu gyvena soduose esančiame name.
Teismo posėdžio metu atsakovų G. P. ir E. S. atstovas advokatas Julius Sakalauskas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovams šis ieškinys buvo netikėtas, o ieškovo kalbos nenuoširdžios. Ieškovas nepranešė atsakovams apie rastą testamentą, nepaskambino, nesiūlė atsakovams jokių ginčo sprendimo būdų ir nesitarė. Nurodė, kad atsakovės G. P. ir mirusi S. S. yra to paties tėvo M. M. dukros, jos kartu gyveno neilgai, nes kai tėvas M. M. vedė G. P. mamą S. buvo paauglė, jai buvo apie 14 m.. G. G., jų tėvas buvo ištremtas, Bronislavai tuo metu buvo 16 m., ji išvyko gyventi pas kitus žmones patarnauti ir ji tik tiek ir gyveno su savo tėvu. M. M. buvo nuteistas už sovietinio turto grobstymą ir išvežtas į Sibirą, buvo konfiskuotas visas jo turtas ir palikti tik namų apyvokos daiktai. Dukros, grįžus tėvui iš Sibiro, su juo palaikė santykius, taip pat yra atvežusios ir anūkus. Kai mirė tėvas pati B. atvyko pas G. P., nes ji buvo labiausiai išsilavinusi. Pati B. buvo tėvą nuvežusi į institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą žemę. Visas žemės atkūrimo procesas truko apie 5 m. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis nieko nežinojo apie atsakovų egzistavimą yra neįtikėtini. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos ir įregistruotos. Dėl miško žemės pardavimo taip pat buvo sutarta, žemė parduota, o pinigai pasidalinti, nors ieškovas sandorio metu ir reiškė pastabas dėl atsakovų sąžinės nebuvimo. Pažymėjo, kad nuo seserų buvo nuslėptas namo padovanojimo faktas, apie tai tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu. Mirus M. M. seserys nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes joms buvo pasakyta, kad namas paliktas anūkams. Žemės netekimas atsakovėms būtų didžiulė skriauda, nes tai yra vienintelis tėvų palikimas, bei į žemės sugrąžinimą buvo įdėta daug laiko ir pastangų. Šiuo metu žemė yra prižiūrima ir išdirbta, ji išnuomota ūkininkui. Nurodė, kad tai nėra vienintelis atsakovų nekilnojamas turtas. Pažymėjo, kad yra praleistas palikimo priėmimo terminas ir atsakovai nesutinka su termino atnaujinimu, nes tam nėra jokių svarbių priežasčių. Teigė, kad ieškovo mama B. V. tikrai turėjo žinoti apie testamento surašymą. Ieškovas glaudžiai bendravo su mama, jos būstas nėra didelis, todėl neįtikėtina, kad testamentas galėjo būti net 25 metus nepastebėtas ir nesurastas. Ieškovas, būdamas mamos globėjas, turėjo visas galimybes ir pareigą pasidomėti dėl senelio palikimo ir jo testamento egzistavimo. Pažymėjo, jog testamento suradimo aplinkybės yra prieštaringos, o suradęs testamentą ieškovo sūnus yra suinteresuotas asmuo. Teigė, kad M. M. per 12 m. nuo testamento surašymo 1982 m., tikėtinai pakeitė savo valią dėl palikimo, o atsakovės yra lygiateisės palikėjo dukros ir įstatyminės paveldėtojos. Nėra jokio pagrindo griauti jau nusistovėjusius civilinius teisinius santykius, todėl ieškinį prašė atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė B. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. M. buvo jos tėvas. Tėvas turėjo žemių Kretingoje, o Palangoje kambarėlį, kuriame ir gyveno. Po tėvo mirties ji prižiūrėjo kambarį Palangoje. Kur buvo kambario dokumentai neprisimena. Paaiškino, kad ji yra sena, virš 84 m. ir apie testamentą nieko neprisimena.
Liudytojas G. U. teismo posėdžio paaiškino, kad ieškovas S. U. yra jo tėvas, atsakovė B. V. jo močiutė, o apie kitų atsakovų egzistavimą net nežinojo. Taip pat nežinojo apie žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesus. Patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo pradžioje atvažiavo pas močiutę pasiimti Palangos namuko namų knygos ir pas močiutę namuose rado seną dokumentą – testamentą, surašytą savo tėčio pavarde. Po to paskambino tėčiui, pasakė apie tai. Dokumentus rado Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad močiutė visą laiką gyveno Klaipėdoje ir kažkurį laiką namas Palangoje priklausė jai. Pas močiutę yra du kambariai. Paaiškino, kad testamento radimo momentu močiutė ant stalo buvo padėjusi daug dokumentų ir nuotraukų, tvarkos ir sistemos tarp dokumentų nebuvo. Nurodė, kad su močiute palaiko „šeimyniškus“ ryšius, tačiau apie senelio šeimą nieko nežinojo. Testamentas buvo tarp visų šiukšlių, sąskaitų, pirkimo – pardavimo sutarčių. Jis labai nustebo dėl dokumento turinio, pagalvojo, kad jis galėjo kažką pakeisti jų šeimos gyvenime. Paaiškino, kad močiutė net nesuprato kas čia per dokumentas (testamentas).
Liudytojas V. G. teismo posėdžio paaiškino, kad ieškovas yra jo draugo G. U. tėtis, atsakovų nepažįsta. Nurodė, kad kai gavo palikimo dokumentus jis su G. U. buvo Klaipėdoje. Matė, kad su spausdinimo mašinėle ant seno dokumento buvo parašyta, kad visą savo turtą paliko S. U.. Patvirtino, kad G. U. kažkas paskambino kai jie buvo Klaipėdoje, jam buvo pasakyta, kad reikia kažkokio dokumento, tačiau jis nežino dėl kokio dokumento G. U. važiavo pas močiutę. Kai parsinešė dokumentą G. U. buvo supykęs, sakė kaip apie tą dokumentą tiek laiko niekas nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas S. U. yra M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), anūkas. Atsakovė B. M. – V, gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovo mama ir ieškovo senelio M. M. dukra iš pirmos santuokos su B. M.. M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Antroje santuokoje su J. M. jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. M. (dabartinė pavardė – P.) ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. M. (santuokinė pavardė – S.), kuri yra atsakovo E. S. mama. Buvusi M. M. sutuoktinė J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo senelis M. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Po M. M. nei viena iš pirmos eilės įpėdinių, jo dukterys B. V., G. P. ir S. S., dėl jo palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. Iš atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių ir jų atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. M. dar iki savo mirties B. V. iniciatyva buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, o po jo mirties B. V. kreipėsi į atsakoves S. S. ir G. P., kad visos seserys bendrai tęstų nuosavybės teisės atkūrimo į jų tėvo turėtas žemes procesą. Tai, kad visos trys seserys laikė save M. M. paveldėtojomis ir veikė bendrai patvirtina visų seserų 2003 m. sausio 31 d. rašytas ir pasirašytas raštas Klaipėdos apskrities viršininkei dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, kuriame nurodoma, jog jos visos trys yra pretendentės – įstatyminės paveldėtojos į tėvo M. M. turėtą 15,18 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš 2004 m. vasario 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto nustatyta, kad dėl M. M. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2003 m. rugsėjo 19 d. sprendimu įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į suprojektuotą 3,19 ha žemės sklypą natūra (duomenys neskelbtini), o skundo dalį dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 11,99 ha žemės sklypą natūra atmetė. Šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas 2003 m. lapkričio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A11 – 11272003. Tik po šios nutarties priėmimo B. V., S. S. ir G. P. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris 2004 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino pareiškėjoms terminą M. M. palikimui priimti. 2004 m. kovo 24 d. B. V., G. P. ir S. S. kreipėsi į Palangos miesto notarų biurą dėl M. M. palikimo priėmimo. Prašymuose notarui nei viena iš seserų nenurodė kitų galimų M. M. įpėdinių. Tik po to, kai M. M. pirmos eilės įpėdinės pateikė pareiškimus notarei dėl palikimo priėmimo, 2004 m. gegužės 26 d. buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas Nr. 11830, kuriuo M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,39 ha žemės ir 2,50 ha miško, o už 11,99 ha atlyginta pinigais, t.y. 13 896 Lt. Šio sprendimo ir tos pačios dienos Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-1736 pagrindu buvo įregistruotos M. M. nuosavybės teisės į 3,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,70 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį M. M. turtą pagal 2005 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5188 lygiomis dalimis paveldėjo S. S., B. V. ir G. P.. Mirus S. S. pagal 2008 m. gruodžio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5424, jos turto dalį paveldėjo jos sūnus atsakovas E. S.. Iš M. M. paveldėtą miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. S., B. V. ir G. P. 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1493 už 6000 Eur pardavė tretiesiems asmenims.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 metų rugsėjo mėnesio pradžioje ieškovo sūnus G. U. tarp B. V. šeimos archyvinių dokumentų aptiko 1982 m. sudarytą testamentą reg. Nr. 3274, kuriuo M. M. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dieną, paliko B. V. sūnui (palikėjo anūkui) S. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Notarinės formos testamentas registracijos Nr. 3274, 1982 m. spalio 14 d. buvo patvirtintas Palangos valstybinės notarinės kontoros notaro R. S.. Vienas egzempliorių buvo saugomas notarinėje kontoroje, kitas perduotas testatoriui. Sužinojęs apie jo naudai 1982 m. surašytą testamentą ieškovas S. U. 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, kuris 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė duomenis, kad įrašas apie testamento registraciją yra saugomas 1982 m. notarinių veiksmų registracijos knygoje. 2020 m. lapkričio 24 d. ieškovas S. U. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. M. mirė (duomenys neskelbtini), ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį, jeigu šis terminas yra praleistas, teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pagal 2001 m. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių dėl M. M. palikimo priėmimo per tuo metu įstatymuose nustatytą šešių mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė nei vienas įpėdinis. Pirmos eilės paveldėtojos B. V., G. P. ir S. S., B. V. iniciatyva ėmėsi teisinių veiksmų siekiant tęsti jų tėvo pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą taip pat jau praleidus palikimo priėmimo terminą. Joms praleistas terminas palikimui priimti taip pat buvo atnaujintas Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi tik 2004 m. kovo 16 d. Kreipiantis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nei viena iš pareiškėjų nenurodė kaip galimo M. M. įpėdinio ieškovo S. U., kas leidžia daryti išvadą, kad tuo metu apie M. M. 1982 m. anūko S. U. naudai sudarytą testamentą nei vienai pirmos eilės įpėdinei nebuvo žinoma. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys turi būti įtraukiami į bylą dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, todėl į šią bylą turėjo būti pateikti duomenys apie tai, ar palikėjas nebuvo sudaręs testamento, ir, paaiškėjus, kad testamentas buvo sudarytas, testamentinis įpėdinis turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotuoju asmeniu. Be to, CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta palikimo atsiradimo vietos notaro, sužinojusio apie testatoriaus mirtį, pareiga paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai nei pareiškėjos, nei notaras, nei bylą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino, kad palikėjas buvo sudaręs testamentą, ir nesiėmė veiksmų, jog testamente nurodytas įpėdinis būtų apie tai informuotas. Šis pažeidimas negalėjo neturėti įtakos ieškovo S. U. teisėms, kadangi sužinojęs apie jo naudai sudarytą testamentą, jis būtų turėjęs galimybę tuo pačiu metu kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Sutiktina su ieškovo S. U. argumentais, kad esant gyvoms trims pirmos eilės įpėdinėms jis neturėjo priežasčių tikėtis, kad senelis jam testamentu paliko visą savo turtą ir tuo pačiu pareigos domėtis ar jo naudai nėra sudaryta testamentų. 2016 m. balandžio 14 d. sudarant iš M. M. paveldėto miško sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas tiesiogiai sandoryje nedalyvavo, tačiau pripažino, tokias aplinkybes nurodė ir atsakovų atstovas, jog tokiam paveldėtojų sprendimui nepritarė. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovui S. U. buvo svarbus senelio palikimas, kurį priėmė pirmos eilės įpėdinės, ir jeigu tuo metu jis būtų žinojęs apie jo naudai sudarytą testamentą akivaizdu, jog jau tada būtų inicijavęs procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Ieškovas savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais įrodinėjo, kad apie senelio M. M. jo naudai 1982 m. spalio 14 d. sudarytą testamentą sužinojo tik 2020 m. rugsėjo mėnesį. Nors atsakovų atstovas nurodė, kad testamento atsiradimo aplinkybės yra prieštaringos ir sunku patikėti, jog tiek metų niekas nerado testamento, vis dėl to teismo vertinimu visos aukščiau nurodytos aplinkybės, B. V., G. P. ir S. S., vėliau jos įpėdinio E. S. ir paties ieškovo S. U. elgesys, atlikti teisiniai veiksmai, leidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, kad M. M. 1982 m. spalio 14 d. testamentas galėjo būti rastas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis 2020 m. rugsėjo mėnesį. Priešingas vertinimas, nesant byloje įrodymų, kad testamentas buvo atrastas anksčiau ir slepiamas, prieštarautų byloje nustatytų aplinkybių visumai. Apibendrinant nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas S. U. praleido terminą M. M. palikimui pagal testamentą priimti buvo tai, kad jis apie testamento egzistavimą iki 2020 m. rugsėjo mėnesio nieko nežinojo. Sužinojęs apie testamento egzistavimą jis nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį ir buvo nurodę, kad M. M. galimai buvo pamiršęs apie anūko naudai surašytą testamentą ar jį panaikinęs, vis dėlto byloje nėra įrodymų apie M. M. vėlesnius testamentus ar ankstesnio testamento panaikinimą, o atsakovai taip pat neįrodinėjo testatoriaus valios trūkumo sudarant testamentą ir nereiškė reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Sprendžiant dėl ieškovo ir palikimą priėmusių asmenų interesų pusiausvyros, atsižvelgtina į toliau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad testamentu ieškovui S. U. buvo paliktas visas M. M. turtas. Kaip jau minėta, pirmos eilės įpėdinių iniciatyva buvo atkurtos M. M. nuosavybės teisės į turėtą žemę, t.y. 3,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,70 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir išmokėta piniginė kompensacija už 11,99 ha turėtos žemės, kuri sudarė 13 896 Lt, t.y. 4025 Eur. Ginčo dėl to, kad visos pirmos eilės įpėdinės pasidalino gautą kompensaciją nėra, todėl darytina išvada, kad jos pasidalijo kompensacijos sumą lygiomis dalimis, t.y. po 1342 Eur. Iš M. M. paveldėtą miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai E. S., B. V. ir G. P. 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1493 už 6000 Eur pardavė tretiesiems asmenims, ir už miško sklypą gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t.y. po 2000 Eur. Ieškovas, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui pagal testamentą priimti ir iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus pretenduoja tik į likusią palikimo dalį, t. y. 3,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 16 423 Eur. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovai jiems priklausančias žemės sklypo dalis yra išnuomoję ūkininkui ir nors nenurodė ir nepateikė įrodymų apie iš nuomos santykių gaunamas pajamas, aplinkybės, kad už nuomą yra gaunamos pajamos neginčijo. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja, nebūtų vienintelis jo nekilnojamasis turtas, o atsakovų atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovai turi kito nekilnojamojo turto, tačiau ginčo turtas jiems svarbus simboline prasme.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą kaip termino palikimui priimti atnaujinimas paveiks ieškovo ir palikimą priėmusių atsakovų turtinius ir kitus interesus, tai, kad ieškovui testamentu buvo paliktas visas M. M. turtas, o ieškovas pretenduoja tik į likusią palikimo dalį ir reikalavimų dėl atsakovams atitekusios ne mažesnės nei 10 025 Eur vertės palikimo dalies nereiškia, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas atsakovų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. Priešingai, neatnaujinus ieškovui termino palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti ieškovo interesai gauti bent dalį palikimo, priklausiusio jam pagal testamentą, ir tuo pačiu būtų paneigta testatoriaus M. M. testamente išreikšta valia.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovas S. U. terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo
Atnaujinus ieškovui S. U. terminą M. M. palikimui pagal testamentą priimti, yra pagrindas 2005 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-5188 ir 2008 m. gruodžio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 5424 dalis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pripažinti negaliojančiomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas S. U. pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje byloje sumokėjo 408,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 669,33 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atnaujinti ieškovui S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelio M. M., (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal 1982 m. spalio 14 d. testamentą, registro Nr. 3274, priimti.
Pripažinti 2005 m. rugpjūčio 17 d. Palangos miesto notarų biuro Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2-5188, dalį dėl 3,1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo negaliojančia.
Pripažinti 2008 m. gruodžio 19 d. Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 5424, dalį dėl 1/3 dalies bendro 3,1900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo negaliojančia.
Priteisti ieškovui S. U. iš atsakovų E. S., G. P. ir B. V. po 669,33 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.