- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-846-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01090-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- E. S., G. P., B. V.
- Ieškovas
- S. U.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto 1-asis notarų biuras, Kretingos rajono 1-asis notarų biuras
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S., G. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams E. S., G. P., B. V. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo, tretieji asmenys Palangos miesto 1-asis notarų biuras, Kretingos rajono 1-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. U. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jo senelio M. M. mirties, priimti; 2) pripažinti G. P., B. V. ir S. S. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-5188 ir E. S. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5424 dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0320-8136, negaliojančiu, 3) priteisti iš atsakovų E. S., G. P., B. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirus M. M., jo turtą paveldėjo pagal įstatymą S. S., B. V. ir G. P.. Įpėdinės paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
1.2. 2020 metų rugsėjo mėnesio pradžioje B. V. tarp šeimos archyvinių dokumentų aptiko 1982 m. sudarytą testamentą, reg. Nr. 3274, kuriuo M. M. visą savo turtą paliko jos sūnui (palikėjo anūkui) S. U.. Notarinės formos testamentas buvo sudarytas Palangos valstybinėje notarinėje kontoroje. Vienas egzempliorių buvo saugomas notarinėje kontoroje, kitas perduotas testatoriui. Apie testamento sudarymą palikėjas nebuvo informavęs savo šeimos narių. Atradusi testamentą B. V. informavo ieškovą apie šio testamento egzistavimą. Įrašas apie testamento registraciją yra saugomas 1982 m. notarinių veiksmų registracijos knygoje.
1.3. Ieškovas iš dalies ginčija paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-5188 remdamasis tuo, kad pagal 1982 m. testamentą M. M. visą savo turtą paliko jam. Kadangi S. S. palikimas perėjo jos įpėdiniui E. S., ieškovas taip pat ginčija 2008 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5424, kad galėtų paveldėti šį turtą įstatymo nustatyta tvarka. M. M. taip pat buvo palikęs miško ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, todėl į šį turtą ieškovas nepretenduoja. Ieškovas siekia paveldėti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams dalinės nuosavybės teise ir netenkina atsakovų esminių socialinių poreikių. Atsakovai kiekvienas valdo tik po 1/3 žemės, tuo tarpu ieškovas, įgydamas teisę į turtą, valdytų jį visa apimtimi ir tokiu būdu turėtų didesnį teisėtą suinteresuotumą šiuo objektu visokeriopai rūpintis. Atsakovai žemės ūkio veiklos šioje žemėje nevykdo, o ieškovo suinteresuotumas šiuo žemės sklypu kyla iš to, jog jo sūnus G. U. yra sukūręs jauną šeimą bei ieškovas nori ją paremti ir ketina su sūnumi žemės sklype vykdyti komercinę ir žemės ūkio veiklą.
1.4. Ieškovas sužinojo apie testamento egzistavimą tik šių metų rugsėjo mėnesį ir nedelsdamas kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, siekdamas sužinoti, ar jis buvo registruotas. Ieškovas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes anksčiau ieškovas neturėjo galimybės sužinoti, kad toks testamentas egzistavo, kadangi jis jau daugelį metų nebegyveno su savo mama, kuri rado testamentą, bei jam testamentas anksčiau nebuvo įteiktas. Be to, kadangi ieškovas nebuvo palikėjo pirmos eilės įpėdinis bei visos pirmos eilės įpėdinės, įskaitant ieškovo mamą, pergyveno palikėją, jis neturėjo priežasčių tikėtis, kad jo senelis paliktų jam visą savo turtą testamentu bei atitinkamai neieškojo galimų senelio testamentų jo naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovai E. S. ir G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Ieškovas gyvena ir jam nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriame prieš mirtį gyveno M. M.. Nuo atsakovų yra nuslėptos ir nežinomos aplinkybės, kaip ieškovui atiteko nuosavybė į šį kur kas vertingesnį nei ieškiniu prašoma paveldėti turtą.
2.2. M. M. savo dukroms buvo pasakojęs apie nusavintą žeme, tačiau niekada nebuvo minėjęs apie 1982 m. spalio 14 d. sudarytą testamentą. Dėl šios priežasties M. M. įpėdinių pagal įstatymą – dukrų, o daugiausia būtent ieškovo mamos B. V. pastangomis palikėjas prieš mirtį Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą susigrąžinti šią žemę. Po M. M. mirties nuosavybės teisės į žemę jo įpėdinėms pagal įstatymą buvo atkurtos po ne vienerius metus trukusių procesų teismuose ir valdžios institucijose.
2.3. Atsakovų vertinimu, ieškinyje nurodytos priežastys, dėl kurių prašoma atnaujinti praleistą terminą, nėra svarbios. M. M. po testamento sudarymo gyveno dar ilgą laiko tarpą (13 metų), tačiau apie testamento egzistavimą niekam neužsiminė, todėl pats testatorius apie jį arba buvo pamiršęs, arba jį buvo panaikinęs. Atsakovės įdėjo daug asmeninių pastangų ir lėšų tam, kad joms būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, ir tai yra vienintelis jų iš tėvų paveldėtas turtas, turintis itin didelę simbolinę reikšmę.
2.4. Ieškovas, įgijęs nuosavybę į kur kas vertingesnį senelių nekilnojamąjį turtą, kuriame tik ir galėjo būti laikomas testamentas, turėjo visas galimybes senelio surašytą testamentą surasti. Jam niekaip nebuvo suvaržyta galimybė ir jis pats tiesiogiai dalyvavo, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl, būdamas apdairesnis, turėjo pasidomėti galimu testamento egzistavimu anksčiau. Konkrečiu atveju įstatyme nustatytas terminas, kurį prašoma atnaujinti, yra pasibaigęs beveik prieš 25 metus. Ieškovo teiginiai, jog žemė yra neprižiūrima, neatitinka tikrovės, nes atsakovai rūpinasi žeme, ji yra dirbama, už ją yra mokama valstybės rinkliava.
3. Atsakovė B. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ji pati atrado testamentą 2020 metų rugsėjo mėnesį atsitiktinai, tvarkydama daiktus namie, ir perdavė testamentą ieškovui.
4. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 1-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šio biuro notarė I. K. suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, nes notarės veiklą pradėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. ir ieškinyje nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti notarės I. K..
5. Trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notarų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo S. U. ieškinį tenkino – atnaujino ieškovui S. U. terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelio M. M. mirties pagal 1982 m. spalio 14 d. testamentą, registro Nr. 3274, priimti; pripažino 2005 m. rugpjūčio 17 d. Palangos miesto notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2-5188, dalį dėl 3,1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo negaliojančia; pripažino 2008 m. gruodžio 19 d. Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 5424, dalį dėl 1/3 dalies bendro 3,1900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo negaliojančia. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovų E. S., G. P. ir B. V. po 669,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
6.1. Dėl M. M. palikimo priėmimo per tuo metu įstatymuose nustatytą šešių mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė nė vienas įpėdinis. Pirmos eilės paveldėtojos B. V., G. P. ir S. S. B. V. iniciatyva ėmėsi teisinių veiksmų siekiant tęsti jų tėvo pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą taip pat jau praleidus palikimo priėmimo terminą. Joms praleistas terminas palikimui priimti buvo atnaujintas Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi tik 2004 m. kovo 16 d. Kreipiantis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nė viena iš pareiškėjų nenurodė kaip galimo M. M. įpėdinio ieškovo S. U., tai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu apie M. M. 1982 m. anūko S. U. naudai sudarytą testamentą nė vienai pirmos eilės įpėdinei nebuvo žinoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 3 dalimi, visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys turi būti įtraukiami į bylą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, todėl į šią bylą turėjo būti pateikti duomenys apie tai, ar palikėjas nebuvo sudaręs testamento, ir, paaiškėjus, kad testamentas buvo sudarytas, įpėdinis pagal testamentą turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotuoju asmeniu. Be to, CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta palikimo atsiradimo vietos notaro, sužinojusio apie testatoriaus mirtį, pareiga paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai nei pareiškėjos, nei notaras, nei bylą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino, kad palikėjas buvo sudaręs testamentą, ir nesiėmė veiksmų, jog testamente nurodytas įpėdinis būtų apie tai informuotas. Šis pažeidimas negalėjo neturėti įtakos ieškovo S. U. teisėms, kadangi, sužinojęs apie jo naudai sudarytą testamentą, jis būtų turėjęs galimybę tuo pačiu metu kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
6.2. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad esant gyvoms trims pirmos eilės įpėdinėms jis neturėjo priežasčių tikėtis, kad senelis jam testamentu paliko visą savo turtą, ir kartu pareigos domėtis, ar jo naudai nėra sudaryta testamentų. 2016 m. balandžio 14 d. sudarant paveldėto miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas tiesiogiai sandoryje nedalyvavo, tačiau pripažino, tokias aplinkybes nurodė ir atsakovų atstovas, jog tokiam paveldėtojų sprendimui nepritarė. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovui buvo svarbus senelio palikimas, kurį priėmė pirmos eilės įpėdinės, ir jeigu tuo metu jis būtų žinojęs apie jo naudai sudarytą testamentą, akivaizdu, jog jau tada būtų inicijavęs procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
6.3. Teismo vertinimu, M. M. 1982 m. spalio 14 d. testamentas galėjo būti rastas ieškovo nurodytomis aplinkybėmis 2020 m. rugsėjo mėnesį. Priešingas vertinimas, nesant byloje įrodymų, kad testamentas buvo atrastas anksčiau ir slepiamas, prieštarautų byloje nustatytų aplinkybių visumai. Todėl teismas darė išvadą, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas praleido terminą M. M. palikimui pagal testamentą priimti, buvo tai, kad jis apie testamento egzistavimą iki 2020 m. rugsėjo mėnesio nieko nežinojo. Sužinojęs apie testamento egzistavimą jis nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
6.4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie M. M. vėlesnius testamentus ar ankstesnio testamento panaikinimą, o atsakovai taip pat neįrodinėjo testatoriaus valios trūkumo sudarant testamentą ir nereiškė reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
6.5. Pirmos eilės įpėdinėms išmokėta piniginė kompensacija už 11,99 ha turėtos žemės, kuri sudarė 13 896 Lt, t. y. 4 025 Eur. Ginčo dėl to, kad visos pirmos eilės įpėdinės pasidalijo gautą kompensaciją, nėra. Vadinasi, jos pasidalijo kompensacijos sumą lygiomis dalimis, t. y. po 1 342 Eur. Iš M. M. paveldėtą miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai E. S., B. V. ir G. P. 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1493 už 6 000 Eur pardavė tretiesiems asmenims ir už miško sklypą gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t. y. po 2 000 Eur. Ieškovas, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui pagal testamentą priimti ir iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, pretenduoja tik į likusią palikimo dalį, t. y. 3,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 16 423 Eur. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovai jiems priklausančias žemės sklypo dalis yra išnuomoję ūkininkui ir, nors nenurodė ir nepateikė įrodymų apie iš nuomos santykių gaunamas pajamas, aplinkybės, kad už nuomą yra gaunamos pajamos, neginčijo. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja, nebūtų vienintelis jo nekilnojamasis turtas, o atsakovų atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovai turi kito nekilnojamojo turto, tačiau ginčo turtas jiems svarbus simboline prasme.
6.6. Teismas nusprendė, jog termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas atsakovų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. Priešingai, neatnaujinus ieškovui termino palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti ieškovo interesai gauti bent dalį palikimo, priklausiusio jam pagal testamentą, ir kartu būtų paneigta testatoriaus M. M. testamente išreikšta valia. Teismas konstatavo, jog ieškovas terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Atnaujinus ieškovui terminą M. M. palikimui pagal testamentą priimti, yra pagrindas 2005 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-5188 ir 2008 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 5424 dalis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pripažinti negaliojančiomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai E. S., G. P. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Skundžiamame sprendime nėra jokių teisinių argumentų (motyvų), kodėl yra pagrindas panaikinti daugiau nei 25 metus besiformavusius atsakovų turtinius ir socialinius santykius. Ir ar konkrečiu atveju iš tiesų susiklostė tokios ekstraordinarinės aplinkybės, kurios leistų atnaujinti ketvirtį amžiaus praleistą senaties terminą ir taip iš esmės paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą atsakovų nuosavybės neliečiamumą.
7.2. Sprendime teisiškai liko neįvertinta ir tai, kad sprendžiant pagal civilinių teisinių santykių turinį bei atsakovų atliktus teisinius veiksmus, kuriais jie įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus ( iš jų patvirtintus teismo sprendimais), kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovo pažeistos teisės galėjo būti ginamos jo pasirinktu būdu – vien tik mėginant panaikinanti paveldėjimo teisės liudijimus, nors nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo įgyta pagal administracinės teisės aktus, kurie liko nepanaikinti. Be to, tuo metu, kai M. M. 1982 m. spalio 14 d. surašė testamentą, ginčo žemės jis nuosavybės teise neturėjo, o specialus įstatymas, kuriuo jam buvo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo priimtas tik po 14 metų, todėl teisiniams santykiams, buvusiems testamento surašymo metu, negaliojo.
Šalies argumentai
7.3. Kelios, viena kitai prieštaraujančios palikėjo testamento atradimo versijos atsakovus verčia abejoti ieškovo sąžiningumu ir teismui nurodytų aplinkybių egzistavimu. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintos ir paneigtos paaiškėjusios faktinės aplinkybės, jog yra tiesiog neįtikėtina, kad toks svarbus dokumentas dviejų kambarių bute galėjo būti neatrastas net 38 metus, nors tiek ieškovas, tiek ir B. V. anūkas G. U. patvirtino, kad santykiai su močiute buvo glaudūs, šiame bute jie lankydavosi ne rečiau kaip kartą per mėnesį, kartu švęsdavo visas šventes.
7.4. Apeliantų vertinimu, tikrosios M. M. namo palikimo aplinkybės nuo G. P. ir S. S. buvo slepiamos, taip pat buvo nerimaujama, kad seserys, sužinojusios apie B. V. abejotiną namo su žemės sklypu perleidimo ieškovui sandorį, jį sieks nuginčyti. Todėl testamentas buvo „atrastas“ praėjus metams po to, kai šis turtas buvo perleistas ieškovui.
Šalies argumentai
7.5. Teismas padarė klaidingas išvadas dėl atsakovų finansinių interesų pusiausvyros. Paveldėtojos lygiomis dalimis po 1 342 Eur pasidalijo joms išmokėtą piniginę kompensaciją už 11,99 ha žemės sklypą, o už iš M. M. paveldėtą miško paskirties žemės sklypą gavo 6 000 Eur ir gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t. y. po 2 000 Eur. Taigi visi atsakovai (ir greičiausiais pats ieškovas) iš tėvo / senelio palikimo gavo po 3 341 Eur naudos. Tuo tarpu vien žemės sklypo, į kurį pretenduoja ieškovas, vidutinė rinkos vertė yra 16 423 Eur. Be to, nors ieškovas tiesiogiai nepaveldėjo jam nuosavybės teise perėjusio M. M. namo ir sklypo, tačiau vertė siekia dar mažiausiai 111 800 Eur.
Atsiliepimas
8. Ieškovas S. U. atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra įrodymų apie M. M. vėlesnius testamentus ar ankstesnio testamento panaikinimą, o atsakovai taip pat neįrodinėjo testatoriaus valios trūkumo sudarant testamentą ir nereiškė reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
8.2. Apeliaciniame skunde ieškovo nežinojimą apie palikėjo testamentą bandoma paneigti tuo, kad B. V. atsiliepime nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo mėnesį būdama namie atrado testamentą, o jos anūkas – liudytojas G. U. – nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo mėnesį būdamas toje pačioje patalpoje, močiutės namuose, atrado testamentą. Ieškovas bylai reikšmingos priešpriešos nemato, kadangi tiek B. V., tiek liudytojas teigė, kad testamentas buvo atrastas 2020 m. rugsėjo mėnesį B. V. namuose. Liudytojo G. U. parodymais, jis be B. V. pagalbos pats pamatė testamentą. Močiutė tuo momentu buvo šalia liudytojo. Kaip jis paaiškino teismo posėdžio metu, testamento radimo momentu močiutė ant stalo buvo padėjusi daug dokumentų ir nuotraukų, tvarkos ir sistemos tarp dokumentų nebuvo. Tuo tarpu B. V. galbūt tikėjo, kad ji pirma pamatė testamentą sprendžiant iš jos atsiliepimo. Tiksliau pakomentuoti įvykį posėdžio metu B. V. nebegalėjo, nes įvykį pamiršo ir nebeprisiminė nieko apie testamentą, nes ji yra senyvo amžiaus, jai virš 84 m.
8.3. Ieškovas, norėdamas įsitikinti, kad testamentas yra iš tiesų oficialus, pateikė užklausą į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, kuris patvirtino, kad testamentas yra registruotas 1982 m. notarinių veiksmų registracijos knygoje. Testamentų registras egzistuoja tik nuo 2001 m., o M. M. testamentas buvo sudarytas 1982 m. Vadinasi, ieškovas neturėjo techninių galimybių savo pastangomis sužinoti, ar galbūt pas kurį nors Lietuvos notarą M. M. kuriais nors metais buvo sudaręs oficialųjį testamentą. Atrasti tokį testamentą nežinant tikslių aplinkybių apie tokio testamento sudarymą ir ar išvis jis buvo sudarytas būtų buvę per daug sudėtinga, kadangi netgi pats notaras nesužinojo apie tokio oficialaus testamento egzistavimą, kai B. V., G. P. ir S. S. buvo atnaujintas palikimo priėmimo terminas ir užvesta paveldėjimo byla.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad tikrosios M. M. namo palikimo aplinkybės nuo G. P. ir S. S. buvo slepiamos, nes G. P. ir S. S. niekada neginčijo šio dovanojimo sandorio. Dovanojimo sandoris, sudarytas M. M. esant gyvam, ir negali būti vertinamas kaip paveldėjimo teisės objektas, todėl šioje byloje vertinant atsakovų ir ieškovo interesų pusiausvyrą jis reikšmės neturi.
8.5. Remiantis 2004 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 11830 ir 2004 m. gegužės 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1736 M. M. buvo įrašytas VĮ Registrų centre kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Taigi nuosavybės teisės buvo atkurtos M. M., o ne tiesiogiai jo įpėdiniams, kurie anksčiau niekada neturėjo savininko teisių į šį turtą. Taigi atsakovai nepagrįstai samprotauja dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 1-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, kuriuo paaiškino, kad notarė I. K. suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, nes notarės veiklą pradėjo 2012 m. rugsėjo 17 d., ir ji neišdavė ginčytinų paveldėjimo teisės liudijimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atnaujino ieškovui terminą palikimui priimti ir pripažino paveldėjimo teisės liudijimų dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo dalis negaliojančias. Teismo vertinimu, ieškovas terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikėjo testamentą), o termino atnaujinimas atsakovų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. Priešingai, neatnaujinus ieškovui termino palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti ieškovo interesai gauti bent dalį palikimo, priklausiusio jam pagal testamentą, ir kartu būtų paneigta testatoriaus testamente išreikšta valia. Apeliaciniu skundu apeliantai nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodami, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą terminą, ir taip iš esmės paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą apeliantų nuosavybės neliečiamumą, teismas taip pat neįvertino, ar ieškovo pažeistos teisės galėjo būti ginamos jo pasirinktu būdu, apeliantams kelia abejonių kelios palikėjo testamento atsiradimo versijos. Be to, atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl apeliantų finansinių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš paveldėjimo teisinių santykių. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. M. M. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo turto paveldėjimo santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatos.
14. Remiantis 1964 m. CK 581 straipsniu, testamentas turi būti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką, paties testatoriaus pasirašomas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtintas. Byloje nustatyta, kad testatorius M. M. 1982 m. spalio 14 d. sudarė raštu testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų jo mirties dieną, paliko ieškovui S. U.. Testamentas sudarytas notarine forma, testatoriaus pasirašytas ir Palangos valstybinėje notarinėje kontoroje įregistruotas (reg. Nr. 3274). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog 1982 m. spalio 14 d. M. M. testamentas atitinka jo sudarymo metu galiojusias teisės normas ir yra galiojantis.
15. Tiek 1964 m. CK 588 straipsnyje, tiek šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnyje įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo). Tokiu atveju įpėdinis turi įrodyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminui priimti palikimą atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką). Be to, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi atsižvelgti ir į paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principą, kuris suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad B. V. ir G. U. nurodytos mirusiojo M. M. testamento radimo 2020 m. rugsėjo mėnesį aplinkybės nėra nuoseklios, t. y. B. V. nurodė, jog mirusiojo testamentą rado būtent ji, o liudytojas G. U. paaiškino, kad testamentą rado G. U., tačiau tiek atsakovė B. V., tiek liudytojas G. U. nuosekliai nurodė, kad mirusiojo testamentas buvo surastas 2020 m. rugsėjo mėnesį B. V. namuose. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškinimų netikslumai, susiję su tuo, kas konkrečiai rado mirusiojo testamentą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes yra neesminiai. Tuo labiau, kad B. V. yra garbaus amžiaus (šiuo metu jai 85 metai) ir ji mirusiojo testamento radimo aplinkybių galėjo tiksliai ir neprisiminti.
18. Kitų duomenų, paneigiančių ieškovo, atsakovės B. V. ir liudytojo G. U. nurodytas aplinkybes dėl testamento radimo, ar duomenų, kad ieškovas galėjo ir anksčiau žinoti apie testamento buvimą, tačiau delsė priimti palikimą, nėra. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijai atrodo labiau tikėtina, kad ieškovas būtų anksčiau ėmęsis realizuoti testamentu jam suteiktas teises, jei būtų žinojęs apie testamento buvimą.
19. Sprendžiant klausimą, ar priežastys, sutrukdžiusios ieškovui priimti palikimą, yra svarbios pateisinti termino praleidimą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nebuvo pirmos eilės įpėdinis, o visos pirmos eilės įpėdinės pergyveno palikėją, todėl ieškovas neturėjo priežasčių tikėtis, kad jo senelis paliktų jam visą savo turtą testamentu, ieškovas nežinojo, kad toks mirusiojo testamentas egzistavo, testamentas anksčiau jam nebuvo įteiktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo veiksmai po palikėjo mirties negali būti vertinami kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino pirmos eilės įpėdinėms pagal įstatymą S. S., B. V. ir G. P. mirusiojo M. M. palikimui priimti, turėjo būti pateikti duomenys apie tai, ar palikėjas M. M. nebuvo sudaręs testamento, ir, paaiškėjus, kad testamentas buvo sudarytas, įpėdinis pagal testamentą turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotuoju asmeniu. Be to, CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta palikimo atsiradimo vietos notaro, sužinojusio apie testatoriaus mirtį, pareiga paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Tačiau nei S. S., B. V. ir G. P., nei notaras, nei anksčiau paminėtą bylą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino, kad M. M. buvo sudaręs testamentą, ir nesiėmė veiksmų, jog testamente nurodytas įpėdinis būtų apie tai informuotas. Šis pažeidimas negalėjo neturėti įtakos ieškovo S. U. teisėms, kadangi, sužinojęs apie jo naudai sudarytą testamentą, jis būtų turėjęs galimybę tuo pačiu metu kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
20. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo nurodytas termino priimti mirusiojo palikimą praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą ieškovui atnaujino.
21. Nors apeliantai nurodo, kad ieškovo praleisto termino atnaujinimas iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą apeliantų nuosavybės neliečiamumą, tačiau teisėjų kolegija tokiam apeliantų argumentui negali pritarti. Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl apeliantų lūkesčiai pagal įstatymą paveldėtą turtą išlaikyti savo nuosavybėje negali paneigti tikrosios testatoriaus valios palikti visą turėtą turtą ieškovui. Be to, jei ieškovas būtų žinojęs apie testamentą, atsakovai, tikėtina, apskritai nebūtų įgiję nuosavybės teisių į ginčo turtą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi ginčijamo 2005 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo metu; analogiška nuostata galioja ir šiuo metu), nuosavybės teises atkūrus mirusio turto savininko vardu, jos turėjo būti perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Vadinasi, esant testamentui, ieškovas būtų turėjęs pirmumo teisę paveldėti (įgyti) šį turtą. Šiuo atveju nesvarbu, kad testamento sudarymo metu M. M. ginčo turtas nuosavybės teise nepriklausė. M. M. testamente buvo aiškiai išreikšta jo valia visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palikti ieškovui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šios M. M. valios pasikeitimą – apeliantų argumentai šiuo aspektu grindžiami tik prielaidomis. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ieškovas yra palikėjo M. M. anūkas, su kuriuo jis palaikė pakankamai glaudžius santykius. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ginčo turto simbolinė (neturtinė) reikšmė apeliantams yra kur kas didesnė nei ieškovui.
22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų keliamą klausimą dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, t. y. ar ieškovas gali reikalauti nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimų dalis, nors nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo įgyta pagal administracinės teisės aktus, kurie liko nepanaikinti. Kaip nustatyta bylos duomenimis, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 11830 M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,39 ha žemės ir 2,50 ha miško, o už 11,99 ha plotą pareiškėjoms buvo atlyginta pinigais, t. y. 13 896 Lt. Šio sprendimo ir Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 13.6-1736 pagrindu buvo įregistruotos M. M. nuosavybės teisės į 3,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,70 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos ne tiesiogiai pareiškėjoms, bet mirusiam (nacionalizuoto) turto savininkui M. M.. Vadinasi, tam, kad ieškovas galėtų paveldėti ginčo žemės sklypą, apeliantų minimi administraciniai teisės aktai neturi būti panaikinti. Minėti administraciniai aktai tik sudarė prielaidas atsakovams įgyti nuosavybės teises, tačiau nebuvo tiesioginiu jų įgijimo pagrindu.
23. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl apeliantų finansinių interesų pusiausvyros iš esmės dėl to, kad neįvertino ieškovui perėjusio M. M. priklausiusio gyvenamojo namo su žemės sklypu vertės. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantų argumentus kaip nepagrįstus. Dovanojimo sandoris, kuriuo M. M. gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais perleido B. V., buvo sudarytas M. M. esant gyvam, todėl šiuo sandoriu perleistas turtas negali būti vertinamas nei kaip paveldėjimo teisės objektas, nei tuo labiau kaip galintis turėti įtakos apeliantų finansinių interesų pusiausvyrai, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmos eilės paveldėtojos B. V., G. P. ir S. S. lygiomis dalimis po 1 342 Eur pasidalijo joms išmokėtą piniginę kompensaciją už 11,99 ha žemės sklypą, o už iš M. M. paveldėtą miško paskirties žemės sklypą gavo 6 000 Eur ir gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t. y. po 2 000 Eur. Atsakovai taip pat neginčijo, kad už ginčo žemės sklypą gavo su nuomos teisiniais santykiais susijusias pajamas. Nors M. M. 1982 m. spalio 14 d. testamentu visą savo turtą paliko ieškovui, tačiau ieškovas pareikštu ieškiniu pretenduoja tik į ginčo žemės sklypą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas apeliantų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis.
24. Kiti apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atnaujindamas ieškovui terminą palikimui priimti ir pripažindamas paveldėjimo teisės liudijimų dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo dalis negaliojančias, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliantų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus apeliantų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
26. Ieškovas S. U. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 200 Eur (2021 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros, 2021 m. liepos 1 d. bankinių pavedimų išrašai). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos lygiomis dalimis po 600 Eur priteistinos iš apeliantų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų E. S. ir G. P. po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui S. U..