Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. R. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. G. 28 962 Eur skolos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas 2012 m. liepos 3 d. šalių sudaryta paskolos sutartimi Nr. 01, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 28 962 Eur (100 000 Lt) sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2-14793-861/2016 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2A-199-881/2017 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 20 273,40 Eur skolos ir 607,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. rugsėjo 21 d. atsakovas (apeliantas) V. G. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016, grindžiant paaiškėjus naujoms esminėmis bylos aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas prašyme nurodė, kad atsakovo atstovui rašant byloje kasacinį skundą, susipažinus su jam perduotais dokumentais bei bylos medžiaga, šis nustatė, kad viename iš atsakovo turimų ir teismo apžiūrėtų paskolos sutarties originalų yra rankraštiniai ieškovo įrašai, kurie patvirtina, kad visa paskolos suma (100 000 Lt) yra grąžinta, t. y. 2013 m. liepos 18 d. ieškovas gavo 20 000 Lt, 2013 m. lapkričio 27 d. ieškovas gavo 50 000 Lt, 2014 m. vasario 5 d. ieškovas gavo 30 000 Lt. Tokiu būdu visa paskolos suma yra grąžinta. Šios aplinkybės atsakovui paaiškėjo tik ruošiant kasacinį skundą, šių aplinkybių nebuvo pastebėję ir teismai, apžiūrėję paskolos sutartis. Esant šioms aplinkybėms atsakovas prašo atnaujinti procesą. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo nesutiko su pareikštu prašymu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovą tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje atstovavo advokatas M. K., todėl ieškovui nėra tikėtina, jog šis su jam perduotais dokumentais susipažino tik rengdamas kasacinį skundą ir jam yra paaiškėjusios kokios nors naujos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo atsakovas nuolat nesilaikė nuoseklumo ir keitė gynybos taktikas, dar parengiamoje proceso stadijoje atsakovas tikslingai klaidino teismą, pareikšdamas abejones, jog iš viso tokia paskolos sutartis neegzistavo, jog nėra įrodymų, paliudijančių grynų pinigų paėmimo faktą pagal sutartį. Paaiškėjus aplinkybėms dėl atlikto dalinio mokėjimo, atsakovas dar kartą buvo pakeitęs poziciją, jog ieškovą ir atsakovą siejo kita paskolos sutartis. Ieškovo įsitikinimu šie rankraštiniai ieškovo įrašai, esantys ant paskolos sutarties, nepatvirtina, jog visa paskolos suma yra grąžinta, kadangi atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui grąžinti ne tik paskolintą sumą, bet ir priskaičiuotas 40 proc. metines palūkanas. Pagal šalių žodinį susitarimą, atsakovas buvo įsipareigojęs pirmiausia sumokėti palūkanas, o tuomet paskolos sumą. Atsakovui sumokėjus palūkanas, ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti tik negrąžintą paskolą, kurios dalies (70 000 Lt) ieškovas neatgavęs iki šiol. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovas veikia nesąžiningai ir jo prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. teismo nutartimi Nr. A2-42099-820/2017 atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

Nutartyje teismas nurodė, kad šiuo atveju yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi iš pareiškėjo (atsakovo) nurodytų pakvitavimų datų matyti, jog šis pakvitavimas pasirašytas 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. liepos 18 d. ir 2014 m. vasario 5 d. Pakvitavimas pas atsakovą buvo nuolat, todėl tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, o kada apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo bylos šalies atstovas neturi teisinės reikšmės.

Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties egzempliorius (tarp jų ir su pakvitavimu) žodinio proceso tvarka apžiūrėjo ir ištyrė teismas, dalyvaujant šalimis. Atsakovas aplinkybių apie grąžintą paskolos sumą, vykstant teisminiams ginčams dėl paskolos grąžinimo, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, o savo atsikirtimus į ieškinį grindė paskolos sutarties nesudarymu ir pinigų pagal šią sutartį negavimu. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra proceso atnaujinimo pagrindo numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas (apeliantas) V. G. 2017 m. spalio 18 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties Nr. A2-42099-820/2017, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, tenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17493-861/2016. Apeliantas nurodė, kad šiuo atveju yra svarbus subjektyvus sužinojimo kriterijus apie šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, nes šiuo atveju paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2012 metais, todėl praėjus daugiau kaip 4 metams pareiškėjas galėjo neprisiminti visų prieš 4 metus tarp šalių buvusių faktinių aplinkybių.Atsakovas gynėsi nuo ieškovo pareikšto ieškinio, atsižvelgdamas į ieškovo poziciją, kuris nebuvo pateikęs įrodymų apie tai, jog paskolos dalykas (pinigai) tikrai buvo perduoti atsakovui ir kad egzistuoja atsakovo pareiga grąžinti paskolą. Pats atsakovas tiek ieškinio pateikimo teismui metu, tiek bylinėjimosi teisme metu buvo įsitikinęs, kad nėra skolingas ieškovui ir šią poziciją nuosekliai įrodinėjo. Šių aplinkybių, kad yra toks pakvitavimas, nepastebėjo ne tik šalys, bet ir teismai, todėl tai patvirtina tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus sužinojimo kriterijaus egzistavimą. Apeliantas įsitikinęs, kad šis pakvitavimas įrodo, jog atsakovo prievolė iš paskolos sutarties, laikytina pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu ir akivaizdu, jog toks esamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, teisingu ir pagrįstu. Dėl tokių paaiškėjusių naujų teisinių faktų galėtų iš esmės pasikeisti teismo sprendimo pagrindu nustatytų subjektinių teisinių santykių tarp dalyvaujančių byloje asmenų teisinis kvalifikavimas ir byloje galėtų būti padarytos kitokios išvados. I. R. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-42099-820/2017. Atsiliepime nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Šiuo atveju pareiškėjas (atsakovas) nepagrįstai prašo atnaujinti procesą, remdamasis tuo, kad jam paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, t. y. jog egzistuoja pakvitavimas ir visa jam suteikta paskolos suma yra grąžinta, kas sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti. Tokius pareiškėjo nurodytus faktus negalima laikyti vertinti kaip tikrovę atitinkančius ir pagrįstus, nes pareiškėjo atmintis nėra bloga ir šis pats teismo posėdžio metu buvo nurodęs teismui, jog paskolos sutartį su ieškovu buvo sudaręs, tačiau pinigai (paskolos sutarties dalykas) nebuvo perduoti atsakovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesilaikė nuoseklumo ir nuolatos keitė gynybos taktikas, tokiu būdu tik siekė suklaidinti teismą ir veikti nesąžiningai. Ieškovas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovas yra sumokėjęs palūkanas, o ieškovo ieškiniai reikalavimai buvo dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo V. G., t. y. ieškovas niekada neprašė nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo priteisti iš atsakovo priskaičiuotas palūkanas, nes jų didžioji dalis buvo sumokėta. Ieškovas pilnai palaiko pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, jog šiuo atveju yra ne tik praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet ir nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, o atsakovo nurodyti prašyme argumentai melagingi, nieko nepagrįsti ir nesudarantis pagrindo atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis Nr. A2-42099-820/2017, kuria buvo atmestas pareiškėjo V. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-17493-861/2016.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, motyvuodamas tuo, kad yra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. atsakovo atstovui rašant kasacinį skundą, susipažinus su jam perduotais dokumentais bei bylos medžiaga, šis nustatė, kad viename iš atsakovo turimų ir teismo apžiūrėtų paskolos sutarties originalų yra rankraštiniai ieškovo įrašai, kurie patvirtina, kad visa paskolos suma (100 000 Lt) yra grąžinta. Pažymėjo, jog apie šias aplinkybes pareiškėjo atstovas sužinojo tik gavęs 2017 m. rugsėjo 12 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o pats pareiškėjas per 4 metų laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo šias aplinkybes buvo pamiršęs.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, neprašo šio termino atnaujinti, bet atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas subjektyvus pareiškėjo sužinojimo apie šias aplinkybes kriterijus, nes šiuo atveju paskoliniai santykiai šalys siejo 2012 metais ir pareiškėjas (atsakovas) objektyviai galėjo neprisiminti visų aplinkybių buvusių prieš daugiau nei 4 metus.

Apeliacinis teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas termino prašymui paduoti pradžios momentą sieja būtent su asmens, teikiančio prašymą, sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie civilinei bylai reikšmingas aplinkybes momentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30-516/2017).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neturi teisinės reikšmės faktas, kada apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo bylos šalies atstovas, nes teisinę reikšmę turi faktas, kada apie šią aplinkybę sužinojo pati bylos šalis.

Todėl apeliacinės instancijos teismui įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praleidęs nustatytą terminą ir neįrodė, kad egzistavo objektyvios kliūtys dėl ko šis terminas praleistas.

Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą pareiškėjo nurodytų pagrindu - CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Teismų praktika aiškinant patį proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad tai neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Kaip jau minėta, pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi nėra duomenų, kad sutartinius įsipareigojimus būtų vykdęs ne jis pats. Kaip matyti iš nurodytų pakvitavimų, jie pasirašyti 2013 m. lapkričio 27 d., 2013 m. liepos 18 d. ir 2014 m. vasario 5 d., pakvitavimai buvo pas pareiškėją, todėl nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nauji argumentai dėl prievolės įvykdymo, pateikti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, vertintini kaip gynybinė taktika, o ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju nėra atsakovo (apelianto) nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo atnaujinti šią civilinę bylą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį Nr. A2-42099-820/2017 palikti nepakeistą.