Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-828-856/2016, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-385-372/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ ieškinį atsakovams J. J., V. J., A. B., V. G. B., uždarajai akcinei bendrovei „Tiki Max“ (trečiasis asmuo – R. P.) dėl turto pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taip pat iš Radviliškio rajono apylinkės teismo išreikalauti baudžiamąją bylą Nr. 1-24-767/2015. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Šiuo metu dar nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų įvertinti J. J. ir A. B. parodymai, duoti baudžiamojoje byloje, todėl pareiškėjas nepraleido termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apelianto padėtis skurdi, jis yra neįgalus ir neturėjo advokato toje proceso dalyje. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis atnaujinti trečiajam asmeniui terminą prašymui paduoti. Be to, liudytojų J. J. ir A. B. melagingi parodymai paaiškėjo nagrinėjant Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-24-767/2015, kurioje dar nėra įsiteisėjusio nuosprendžio, todėl laikytina, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra pralestas. Esant tokiai situacijai, t. y. neįsiteisėjus nuosprendžiams, neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį. UAB „Plusta“, kurios direktoriumi buvo apeliantas, administratorius bandė teismo tvarka pripažinti negaliojančiais su J. J. sudarytus sandorius, pagal kuriuos UAB „Plusta“ pardavė jai priklausantį pastatą minėtai atsakovei, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Aplinkybę, kad R. P. buvo apgautas atsakovių, įrodo tai, jog 2009 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderis buvo išrašytas dar nesumokėjus parduodamo statinio kainos. Tai patvirtino pačios atsakovės J. J. ir A. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą. Taigi priešingai nei buvo nurodyta civilinėje byloje, nei 2009 m. balandžio 29 d., nei 2009 m. balandžio 30 d. pinigai (150 000 Lt) už parduotą turtą nebuvo sumokėti. Būtent tos naujai paaiškėjusios atsakovių J. J. ir A. B. melagingų parodymų aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą, nes trečiasis asmuo be tokių atsakovių prisipažinimų neturėjo kitokių įrodymų teismams pagrįsti, kad jis buvo apgautas. Reikia palyginti atsakovių duotus parodymus prašymo atnaujinti procesą byloje ir Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-767/2015 ir bus aiškiai matyti, kad atsakovės melavo apie likusios sumos sumokėjimą. Taigi, atsakovė J. J. apgaule, be teisinio pagrindo iš trečiojo asmens įgijo tai, ko neturėjo teisės įgyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas dėl termino praleidimo atsisakė priimti pareiškėjo R. P. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija pats pareiškėjas, R. P. siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-385-372/2012 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. P. prašymas Šiaulių apygardos teisme gautas 2016 m. liepos 27 d., nors pats pareiškėjas tiek prašyme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamame atskirajame (pareiškėjo pavadintas apeliaciniu) skunde nurodo, kad aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo įrodyti civilinėje byloje ir kurios, apelianto įsitikinimu, yra esminės siekiamai atnaujinti civilinei bylai, paaiškėjo jau 2015 m. balandžio 14, 20, 24 dienomis, A. B. ir J. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Radviliškio rajono apylinkės teisme davus parodymus.CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Kaip matyti iš pirmiau nurodytos teisės normos turinio, įstatymo leidėjas termino prašymui paduoti pradžios momentą sieja būtent su asmens, teikiančio prašymą, sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie civilinei bylai reikšmingas aplinkybes momentu, todėl apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto termino, visiškai nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog baudžiamoje byloje pareiškėjo prašymo padavimo metu dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Šiuo atveju termino eigai prasidėti svarbus paties pareiškėjo (t. y. R. P.) sužinojimo apie aplinkybes, kurios, jo nuomone, yra esminės jau išnagrinėtai civilinei bylai, momentas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, nustatęs, kad R. P. jo nurodomas aplinkybes sužinojo dar 2015 m. balandžio mėnesį, o prašymą padavė tik 2016 m. liepos mėnesį, konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas savo prašyme iš pradžių neteigė, kad terminas nėra praleistas, kaip kad šiuo metu nurodo atskirajame skunde. Priešingai, pats pareiškėjas pripažino termino praleidimą, tačiau prašė laikyti praleidimo priežastis svarbiomis ir terminą atnaujinti.CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje pažymima, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.Apeliantas nurodo, kad jo padėtis skurdi, jis yra neįgalus ir neturėjo advokato toje proceso dalyje ir šios aplinkybės, jo nuomone, pripažintinos svarbiomis priežastimis atnaujinti R. P. terminą prašymui paduoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos pakankamu pagrindu terminui atnaujinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nurodo pats apeliantas, baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, taigi pareiškėjas dar naujų aplinkybių paaiškėjimo metu žinojo apie galimybę pasinaudoti nemokama antrine teisine pagalba, suprato, kaip tokią pagalbą gauti ir, nors iš tikrųjų yra neįgalus, galėjo kreiptis dėl tokios pagalbos gavimo prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pateikti, tačiau to nepadarė ir nei pirminiame savo prašyme, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodė teismui jokių priežasčių, pateisinančių tokį delsimą – nuo apelianto nurodomų aplinkybių sužinojimo iki prašymo atnaujinti procesą pateikimo praėjo daugiau nei metai (taigi termino praleidimas negali būti pripažintas nežymiu).Kadangi nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, toks prašymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriimtas ir grąžintas. Savo ruožtu R. P. argumentai, nurodyti prašyme ir pakartoti atskirajame skunde, susiję su paties proceso atnaujinimo klausimo išsprendimu iš esmės, plačiau nenagrinėtini.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.