Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-222-493/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-07-29
Bylos Nr.: 1A-222-493/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25789-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis: J. M., L. B., K. B.
Advokatai: Bronius Varsackis, Mindaugas Vagonis, Danius Svirinavičius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-222-493/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25789-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.9 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,nuteistajam J. M., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,nuteistajam L. B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nuteistajam K. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, t. y. 1 (vienais) metais, J. M. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. vasario 10 d. 15.35 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 20.33 val. ir nuspręsta laikyti, kad J. M. yra atlikęs 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, t. y. 1 (vienais) metais, L. B. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. vasario 10 d. 16.30 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 20.13 val. ir nuspręsta laikyti, kad L. B. yra atlikęs 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.

Valstybės naudai konfiskuotos L. B. gautos nusikalstamu būdu įgytos pajamos – 20,00 Eur (dvidešimt) eurų.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, t. y. 1 (vienais) metais 3 (trims) mėnesiais, K. B. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, K. B. paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. vasario 10 d. 15.40 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 11.57 val. ir nuspręsta laikyti, kad K. B. yra atlikęs 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo momento.

Nuspręsta konfiskuoti į valstybės pajamas K. B. gautas nusikalstamu būdu įgytas pajamas – 100,00 Eur (vieną šimtą eurų).

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sistemingai platinti narkotines medžiagas ir taip pelnytis, 2023 m. sausio 30 d., apie 20.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su K. B. neteisėtai perdavė A. M. narkotines medžiagas – 1.666 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija - 13.4 %, o tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 9 d., dienos metu prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš K. B. tolimesnio platinimo tikslu neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,882 g., kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 9.7 % iki 11.0 %, bei šias narkotines medžiagas platinimo tikslu neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 10 d., apie 16.25 val., kratos metu jas rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. L. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sistemingai neteisėtai įgyti, laikyti ir parduoti narkotines medžiagas bei iš to pelnytis, iki 2023 m. sausio 25 d. 21.50 val., (duomenys neskelbtini), iš K. B. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1.754 g. narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis 13,2 % ir jas 2023 m. sausio 25 d., apie 21.50 val., prie autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 20 eurų pardavė L. V. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. sausio 28 d. dienos metu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš K. B. įgijo 8,425 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 7.6 % iki 10.5%, susitardamas su juo pinigus už kanapes atiduoti vėliau, jas pardavimo tikslu laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 10 d., apie 15.55 val., kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

3. K. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą sistemingai neteisėtai įgyti, laikyti ir parduoti narkotines medžiagas bei iš to pelnytis, ne vėliau kaip 2023 m. sausio 11 d., prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš N. Š. už 11,40 eurus įgijo ne mažiau, kaip 1.754 g narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis 13,2 %, ir ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), jas neteisėtai perdavė L. B.;

3.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2023 m. sausio 28 d. 11.30 val., ten pat, neteisėtai iš N. Š. už 332,88 eurus įgijo ne mažiau kaip 51.213 g narkotinių medžiagų –– kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 7,6 % iki 13.4%, jas automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) miesto neteisėtai parsigabeno į (duomenys neskelbtini), iš kurių dalį – 26,240 g narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis 10.1%, tą pačią dieną nugabeno į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ten jas paslėpė ir neteisėtai laikė iki jų suradimo 2023 m. vasario 10 d., o kitą dalį – 8,425 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 7.6 % iki 10.5%, 2023 m. sausio 28 d., dienos metu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai perdavė L. B., susitardamas su juo pinigus už kanapes pasiimti vėliau;

3.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2023 m. sausio 30 d. 20.50 val. dalį tų pačių įgytų narkotinių kanapių – 1.666 g , kuriose 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 13,4 %, pardavimo tikslu neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bendrai veikdamas su J. M. 2023 m. sausio 30 d., apie 20.50 val., prie namo esančio (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas neteisėtai perdavė A. M.;

3.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, kitą dalį tų pačių įgytų narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 14,882 g., kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 9.7 % iki 11.0 % pardavimo tikslu toliau neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2023 m. vasario 9 d., dienos metu, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tolimesnio platinimo (perpardavimo) tikslu perdavė J. M.;

3.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 10 d., apie 13.40 val., prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), iš N. Š. už 350 eurus neteisėtai įgijo ne mažiau, kaip 94.24 g. narkotinių medžiagų – kanapių, kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis 16.1%, kurias tą pačią dieną, apie 15.35 val., keliu (duomenys neskelbtini) pardavimo tikslu neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. vasario 10 d., apie 15.35 val., ties degaline „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu jas rado ir išėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

I. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:

1) nuteistąjį J. M., už veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. vasario 10 d. 15.35 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 20.33 val. ir laikyti, kad J. M. yra atlikęs 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės;

2) nuteistąjį L. B., už veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. vasario 10 d. 16.30 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 20.13 val. ir laikyti, kad L. B. yra atlikęs 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras skunde nurodė, kad:

4.1. šis teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl J. M. ir L. B. paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo;

4.2. teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei remdamasis bausmės skyrimo motyvais, pagrįstai nustatė, kad L. B. ir J. M. skirtinos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau atidėdamas bausmės vykdymą nuteistiesiems teismas nepagrįstai nurodė, jog vadovaujasi BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais;

4.3. akcentuojamos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

4.4. teigiama, kad L. B. ir J. M. yra nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas BK XXXVII skyriuje numatytiems nusikaltimams iš to seka, jog BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos (juolab 2 dalies 7,8 punktai, nes jie įstatyme nenumatyti) šiems nuteistiesiems negalėjo būti taikomos. Taip pat negalimas ir bausmės atidėjimas iš dalies pagal šio straipsnio 3 dalį, nes tai draudžia įstatyme numatyta minėta išimtis (...išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose). Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems L. B. ir J. M. pritaikytas nepagrįstai, nes įstatyme nustatytas absoliutus draudimas bausmės vykdymą atidėti asmenims, nuteistiems pagal BK 260 straipsnį;

4.5. pabrėžiama, kad teismas nuosprendyje kitokių motyvų ir įstatyminių pagrindų, dėl kurių nuteistiesiems L. B. ir J. M., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti lengvinama jų teisinė padėtis, nenurodė, iš to seka, jog ir BK 62, 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti (parinkti švelnesnę bausmę ar švelnesnės bausmės rūšį) teismas aplinkybių nenustatė, su tuo sutinka ir prokuroras.

4.6. apibendrinama, kad nesant įstatyme numatytų aplinkybių bei teisinio pagrindo taikyti nuteistiesiems L. B. bei J. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat nesant aplinkybių skirti jiems švelnesnę bausmę (BK 62, 54 straipsnio 3 dalis), skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas kaip nepagrįstas, šalinant bausmės vykdymo atidėjimo taikymą L. B. bei J. M..

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 6 (šešerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės bausmė ir šioje dalyje sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde K. B. nurodo, kad:

5.1.nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje teismas paskyrė jam bausmę, prašo ginčijamą nuosprendžio dalį pakeisti. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skirdamas jam bausmę teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, ko pasėkoje netinkamai individualizavo bausmę ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje priimtasis nuosprendis turi būti pakeistas;

5.2. cituoja BK 54 straipsnio 1, 2 dalis. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K- 118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę;

5.3.nors formaliai apylinkės teismas ir nurodė bausmės rūšies parinkimo motyvus, tačiau parinkdamas bausmės dydį visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl jam buvo paskirta konkretaus dydžio bausmė. Mano, jog vien deklaratyvus formalizuotų teiginių įvardijimas negali būti laikytinas tinkamu bausmės individualizavimu, kadangi skiriant bausmę realiai nebuvo atsižvelgta į jį charakterizuojančius duomenis ir tinkamai nebuvo įvertintas jo asmenybės pavojingumas, kas tiesiogiai ir įtakoja skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcija numato tik vieną bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimo nuo dviejų iki aštuonerių metų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jam už vienos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad jam paskirtoji bausmė buvo paskirta pažeidžiant bausmių skyrimo taisykles ir yra aiškiai per griežta ir yra neproporcinga;

5.4. BK 61 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėtojo straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio;

5.5. pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra penkeri metai. Pirmosios instancijos teismas jam ginčijamu nuosprendžiu už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės maksimumui. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jam skiria tokią griežtą bausmę. Taip pat nori pažymėti, kad įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, byloje nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jį charakterizuojančius duomenis, mano, kad jam buvo paskirta neproporcinga ir aiškiai per griežta bausmė, kurios paskyrimas prieštarauja ir teisingumo principui;

5.6. jis padarė tik vieną nusikalstamą veiką. Savo kaltę pripažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors praeityje ir buvo teistas, o nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką (kas laikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe), tačiau ši aplinkybė neturi būti suabsoliutinama. Nori pažymėti, kad buvo ir yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, turi kreditorinių įsipareigojimų. Nusikalstama veika nors ir buvo tęstinio pobūdžio, tačiau jos padarymas truko neilgą laiko tarpą, o ir veikos padarymą lėmė sunkiai susiklosčiusios aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu laikinai susiklosčiusi sunki turtinė padėtis. Taip pat nori pabrėžti, kad jo atžvilgiu jokių kitų ikiteisminio tyrimų nėra pradėta, jokių kitų baudžiamųjų bylų Lietuvos teismuose nėra nagrinėjama;

5.7. apibendrina, jog visos aukščiau išdėstytos aplinkybes rodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagrįstai jį pripažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo, tačiau pažeidė bausmių skyrimo taisykles, netinkamai individualizavo bausmę, ko pasėkoje jam buvo paskirta aiškiai per griežta, teisingumo principui prieštaraujanti bausmė, kurią prašo sušvelninti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, nuteistasis K. B. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, nuteistieji L. B. ir J. M. bei jų gynėjai siūlė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistojo K. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamoje byloje paduoti du apeliaciniai skundai. Prokuroras ginčija nuteistiesiems J. M. ir L. B. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumą. Nuteistasis K. B., neginčydamas savo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka tik su bausmės (dydžiu) paskyrimu už šios veikos padarymą, prašo paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistiesiems J. M. ir L. B. taikyto BK 75 straipsnio ir jiems skirtų bausmių

9. Prokuroro vertinimu, pirmos instancijos teismas nuteistiesiems J. M. ir L. B. nepagrįstai atidėjo jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, tokiu būdu pažeisdamas BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Aukštesnis teismas su tokia prokuroro pozicija sutinka.

10. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi šio straipsnio redakcija numatė, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, nuteistiesiems J. M. ir L. B. bausmės vykdymą atidėjo 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną šį nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas tokio savo procesinio sprendimo niekaip nemotyvavo.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuteistiesiems J. M. ir L. B. taikymo.

13. Nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu tiek nuteistasis J. M., tiek nuteistasis L. B. pripažinti kaltais padarę po vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už šių veikų padarymą kiekvienam iš jų paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Tai yra šiems asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, paskirtos bausmės neviršija 5 (penkerių) metų, todėl iš esmės egzistuoja formalus pagrindas svarstyti dėl jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalinio atidėjimo BK 75 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tuo tarpu apylinkės teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi BK 75 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia arešto bausmės vykdymo atidėjimą, ir BK 75 straipsnio 2 dalimi, kuri nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, o laisvės atėmimo bausmių vykdymą tiek J. M., tiek L. B. atidėjo iš karto, nenustatant nuteistiesiems po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, nežiūrint į nuteistųjų padarytų nusikaltimų sunkumą ir už jų padarymą paskirtų bausmių trukmę, šiuo atveju yra aktualu tai, kad J. M. ir L. B. padarytos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nusikalstamoms veikoms, susijusioms su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kurios Baudžiamajame kodekse yra įtrauktos į BK XXXVII skyrių. O kaip minėta šio nuosprendžio 10 punkte, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas asmenims už sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose. Taigi, nuteistųjų J. M. ir L. B. padarytos nusikalstamos veikos patenka į sąrašą nusikaltimų, už kuriuos nuteistam asmeniui, net ir tais atvejais, kai už sunkų nusikaltimą paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, pagal imperatyvų BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas.

14. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas be pagrindo atidėdamas nuteistiesiems J. M. ir L. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

15. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems J. M. ir L. B. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti po trejus metus laisvės atėmimo, taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtąsias bausmes sumažinti vienu trečdaliu, o taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, šiems nuteistiesiems į bausmės laiką įskaityti jų laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Tai yra apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuteistiesiems J. M. ir L. B. skirti tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmes, kokias jiems skundžiamu nuosprendžiu buvo paskyręs apylinkės teismas.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad J. M. ir L. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek J. M., tiek L. B. apylinkės teismo paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, bausmės paskirtos neįvertinus visų reikšmingų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Todėl nuosprendis J. M. ir L. B. atžvilgiu keistinas dėl neteisingai jiems paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

17. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

18. Šiuo atveju aktualu tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų. Bausmės vidurkis – 5 (penkeri) metai.

19. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas J. M. ir L. B. bausmes, atsižvelgė į tai, kad nuteistieji padarė po vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kurie yra tyčiniai ir baigti. Nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apylinkės teismas nustatė, kad J. M. praeityje neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Pastebėtina, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog J. M. yra nedirbantis, tačiau iš 2024 m. sausio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. M. patvirtino, kad šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau apylinkės teismui taip pat nurodė, kad nuo ateinančio pirmadienio pradeda dirbti.

21. Vertinant L. B. asmenybę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Nuosprendžio įžanginėje dalyje taip pat nurodyta, kad L. B. nedirba, tačiau 2024 m. sausio 4 d. teisiamojo posėdžio metu šis nuteistasis nurodė, kad sausio 15 d. pradės dirbti mažojoje bendrijoje su medžių kirtimu susijusius darbus, kais, kaip matyti, ir buvo įvertinta apylinkės teismo.

22. BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, kurių pagrindu tiek J. M., tiek L. B. galėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nenustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, už minėtų nusikalstamų veikų padarymą kiekvienam iš šių nuteistųjų pagrįstai paskyrė vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek J. M., tiek L. B. parinkta bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus. Tuo tarpu su šiems nuteistiesiems apylinkės teismo parinktais bausmės dydžiais apygardos teismas nesutinka.

23. Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 260 straipsnio 1dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui galėjo būti paskirtas laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, šios bausmės vidurkis yra 5 (penkeri) metai. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas J. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, o L. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat paskyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas minėtiems nuteistiesiems už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis, šio procesinio sprendimo skundžiamame nuosprendyje niekaip nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek J. M., tiek L. B. apylinkės teismo bausmės yra aiškiai per griežtos, paskirtos neįvertinus visų reikšmingų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių.

24. Nustatyta, kad J. M. viso proceso metu kaltu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, L. B. – ikiteisminio tyrimo metu savo pozicijos dėl įtarimų neišreiškė, tačiau pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl to apylinkės teismas kiekvieno iš šių nuteistųjų atžvilgiu nustatė po vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, praeityje jie neteisti, tiek J. M. (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), tiek L. B. (gimęs (duomenys neskelbtini) m.) yra jauno ir darbingo amžiaus, apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu abu nurodė ketinantys nedelsiant pradėti dirbti, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus šiuos kiekvieną iš nuteistųjų charakterizuojančius duomenis, bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas šiame procesiniame sprendime, skirti tokius laisvės atėmimo bausmės terminus, kurie yra nustatyti skundžiamame nuosprendyje ir kuriuos apeliaciniu skundu siūlo palikti prokuroras, nebūtų nei protinga, nei teisinga, todėl nuteistiesiems J. M. ir L. B. yra skirtini trumpesni laisvės atėmimo terminai, jų dydžius nustatant lygius minimaliam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo dydžiui. Aukštesnio teismo vertinimu, tokios bausmės bus adekvačios tiek nuteistojo J. M., tiek nuteistojo L. B. asmenybėms ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitiks proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus bei padės užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

25. Taigi, J. M. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, asmuo prisipažino esąs kaltas, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir J. M. skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtąją bausmę įskaitytinas J. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

26. Taigi, L. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, asmuo prisipažino esąs kaltas, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir L. B. skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtąją bausmę įskaitytinas L. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis tiek nuteistojo J. M., tiek L. B. atžvilgiu keistinas ir dėl neteisingai šiems nuteistiesiems paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nuteistajam K. B. paskirtos bausmės

28. Nuteistasis K. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje (žr. šio nuosprendžio 17 punktą). Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Jau šiame nuosprendyje minėta, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) metų iki 8 (aštuonerių) metų. Iš nuteistojo K. B. apeliacinio skundo turinio spręstina, kad skundu ginčijama šiam nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis bei prašoma paskirti švelnesnę bausmę.

31. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad skirdamas bausmę K. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnis). K. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuris yra tyčinis ir baigtas. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Analizuojant nuteistojo K. B. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. B. praeityje teistas keturis kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, kurių pagrindu K. B. galėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

32. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje įvirtintus bausmės tikslus, pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. B. skyrė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį didesnį, nei sankcijos vidurkis, t. y. 6 (šešerius) metus 9 (devynis) mėnesius. Apygardos teismo vertinimu, tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į K. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę yra aiškiai per griežta.

33. Nors bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė ir proceso dalyvių prašymai nesaisto teismo, tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, kad nuteistasis K. B. yra jauno ir darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o apeliacinės instancijos teismui K. B. gynėjas pateikė 2024 m. gegužės 8 d. terminuotą darbo sutartį, iš kurios matyti, kad nuteistasis įsidarbino (duomenys neskelbtini). Jo padaryta nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio, tačiau truko neilgą laiko tarpą, tai yra netruko nei mėnesio (nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. vasario 8 d.), byloje neužfiksuoti kiti narkotinių medžiagų išplatinimo faktai, išskyrus nurodytus šio nuosprendžio 3, 3.1., 3.2., 3.3., 3.4. punktuose, taigi, reali žala visuomenei iš esmės nebuvo padaryta, nes nenustatyta, jog bent dalis daugiau laikytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo išplatinta kitiems asmenims. Viso proceso metu K. B. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui, kas BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu, o tai sudarė pagrindą apylinkės teismui jo atžvilgiu nustatyti vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas recidyvistu). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas nenustatyta. Kaip minėta, nuteistasis dirba, gauna legalias pajamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas K. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustatant lygų BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

34. Taigi, K. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, asmuo prisipažino esąs kaltas, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir K. B. skirtina 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

35. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus bausmės dydį, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Pažymėtina, jog teismas, bendrindamas bausme, šį savo sprendimą turi motyvuoti, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė ir, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu K. B. paskirtą bausmę subendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme nepagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsniu.

36. Bausmės yra bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnyje ar BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

37. Iš baudžiamosios bylos, o taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistasis K. B. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu įrodyta pripažintą tęstinę nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. vasario 8 d., Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendis buvo priimtas 2023 m. kovo 3 d., įsiteisėjo 2023 m., kovo 24 d., tai yra nusikalstamą veiką, dėl kurios K. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio priėmimo (iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje), todėl bausmės pagal abu nurodytus nuosprendžius bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

38. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, teismas gali paskirtas už atskirus nusikaltimus bausmes sudėti pilnai arba iš dalies. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad galima bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, tačiau šis bendrinimo būdas yra galimas, kai yra BK 63 straipsnio 5 dalyje 1 punkte ir 2 punkte numatytos sąlygos (yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius).

39. Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniuoju, tai yra (skundžiamu) nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis), o ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 138 straipsnio 1 dalis), t. y. nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (sunkus ir nesunkus nusikaltimai), todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu K. B. paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme subendrintinos apėmimo būdu (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2A-7-222/2016), šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį, ir K. B. skirtina galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis K. B. atžvilgiu keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

41. Kauno apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. APD-2024-03584 dėl nuteistajam J. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 212,50 Eur (du šimtai dvylika eurų 50 ct), ir 2024 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. APD-2024-03583 dėl nuteistajam K. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 355,43 Eur (trys šimtai penkiasdešimt penki eurai 43 ct).

42. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

43. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje tiek nuteistajam J. M., tiek nuteistajam K. B. gynėjai buvo paskirti siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. M. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą šio nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Prokuroro skundo tenkinamas iš dalies, J. M. atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra naikinamas. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad J. M. nedirbantis, o teisiamojo posėdžio metu šis nuteistasis apylinkės teismui nurodė, kad artimiausiu metu žada įsidarbinti. Duomenų apie J. M. vardu registruotą turtą nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad šiuo apygardos teismo nuosprendžiu panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą J. M. turės atlikti realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą sumą bus apsunkinta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo J. M. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

45. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla apeliacine tvarka, be kita, ko buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą, kuris šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra tenkinamas iš dalies. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o apeliacinės instancijos teismui K. B. gynėjas pateikė 2024 m. gegužės 8 d. terminuotą darbo sutartį, iš kurios matyti, kad nuteistasis įsidarbino (duomenys neskelbtini), su darbdaviu sutartas 6 (šešių) eurų dydžio valandinis atlygis. Duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors kitu turtu, byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis pagal šį apygardos teismo nuosprendį K. B. turės atlikti realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą sumą bus apsunkinta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo K. B. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. G. ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, nuspręsta L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, nuspręsta J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

J. M. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 10 d. 16.30 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 20.13 val., iš viso – 1 (vieną) parą, šią parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai‘

bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį apygardos teismo nuosprendį;

L. B. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti L. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 10 d. 16.30 val. iki 2023 m. vasario 10 d. 20.13 val., iš viso – 1 (vieną) parą, šią parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai;

bausmės pradžią L. B. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį apygardos teismo nuosprendį;

K. B. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti galutinę 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, K. B. šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnė bausmė apimant švelnesnę, ir K. B. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 10 d. 15.40 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 11.57 val., iš viso – 1 (vieną) parą, šią parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai;

bausmės pradžią K. B. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį apygardos teismo nuosprendį.

Iš J. M. ir K. B. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis