Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį duomenys neskelbtini žemės sklypo unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti turtu.

3. Nurodė, kad atsakovas nevykdo piniginių prievolių savo vaikui, kuris yra pirmos eilės išieškotojas. Siekiant užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą nepilnamečiam vaikui, prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti turtu, nes neareštavus turto, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko (dukros) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

17. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė tuo, kad atsakovas nevykdo piniginių prievolių savo nepilnametei dukrai. Todėl siekiant užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą, prašė areštuoti atsakovui priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti turtu, nes neareštavus turto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo

19. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskiruoju skundu iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad atsakovas ketina perleisti turtą ar kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėjo, kad nebuvo įvertinti VĮ ,,Registrų centras“ išrašas, kuriame pateikta informacija apie tai, kad skolininko (atsakovo) atžvilgiu yra pritaikytas turto areštas; informacija, jog atsakovas įtrauktas į paieškomų asmenų registrą dėl nusikaltimo padarymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

21. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

22. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Be to, ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau priimdamas ieškovės ieškinį, pripažino šią sąlygą, t. y. įvertino, jog ieškinio turinys atitinka įstatyme keliamus turinio ir formos reikalavimus. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikėsi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principo. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad teismas privalo pirmiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, jo tinkamas gyvenimo sąlygas, kad vykstantys teisminiai ginčai tarp vaiko tėvų turėtų kuo mažesnę įtaką vaiko psichologiniam ir socialiniam vystymuisi, ir vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovės ir vaiko teisių bei interesų apsauga bus užtikrinta. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau nurodytų principų, vadovavosi tuo, jog iki bylos išnagrinėjimo būtų užtikrinta ieškovės ir nepilnametės dukros interesai bei apsauga. Remiantis nurodytomis išvadomis, atmestini ir apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartimi nebuvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus.

26. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju skundžiamojoje nutartyje buvo vertinta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ar yra reali grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Šią sąlygą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28. Pažymėtina, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Taigi, asmuo byloje prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti konkrečius įrodymus ir argumentus apie atsakovo galimai nesąžiningus veiksmus (pvz., turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar kitą apsunkinimą).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nesąžiningumą, patvirtintų aplinkybes, jog atsakovas ketintų paslėpti savo turimą turtą, sumažinti turto vertę, turtą perlesti, ar atliekamus kitus nesąžiningus veiksmus.

30. Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovo turtui yra taikomi apribojimai (pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą, vykdomojo dokumento Nr. 1-200-953/2022, data 2023 m. rugsėjo 8 d.). Turto arešto būdas – apribotas disponavimas. Reikalavimų patenkinimo eilė 3 (trečia). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 754 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, įskaitant ir kylančius iš regreso teisės reikalavimus. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu (2 dalis). Remiantis nustatytais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turtui taikomas areštas, kaip tik rodo, jog atsakovas neturi galimybės šiuo metu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turto, todėl grėsmės, kad turtas bus paslėptas ar realizuotas nėra. Vien faktas, kad turtui yra taikomi apribojimai, neįrodo sunkios atsakovo finansinės padėties ar realios turto slėpimo grėsmės, nesąžiningo atsakovo elgesio, jei nėra pateikta papildomų konkrečių duomenų apie realų pavojų būsimo sprendimo įvykdymui. Be to, net jei turtas būtų realizuojamas ar iš jo būtų išieškoma, tai kaip nurodyta aukščiau (CPK 754 straipsnis), išlaikymo reikalavimai tenkinami pirmąja eile. Taigi, apeliantės argumentai, jog antstolei realizavus šį skolininko (atsakovo) turtą, nebus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos ar kitų duomenų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, atsakovo turtui yra taikomi apribojimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ar neteisėtą nutartį.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad ieškovės ieškinio teiginiai, jog atsakovui nevykdant turtinių prievolių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Nesutiktina ir su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad susidaręs įsiskolinimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo rodo, jog atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad yra susidaręs įsiskolinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakovo atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo turimi įsipareigojimai ar turto areštas kitoje byloje patys savaime nereiškia atsakovo nesąžiningumo nagrinėjamoje byloje.

33. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepateikė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

34. Pažymėtina, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindė tuo, jog atsakovas nevykdo piniginių prievolių savo nepilnametei dukrai. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog aplinkybės, kad atsakovas įsiskolino ieškovei, neteikdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui (dukrai), sudaro ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrindą, tačiau nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas perleis nekilnojamąjį turtą.

35. Laikinųjų apsaugos priemonių prigimtis yra procesinio pobūdžio ir šio procesinio instituto taikymas yra itin ribotas bei galimas tik išimtinais atvejais, tada, kai jį taikyti prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-553/2024). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė pakankamai įtikinamų argumentų ir konkrečių įrodymų, leidžiančių manyti, jog atsakovas savo konkrečiais veiksmais galėtų siekti išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog nėra objektyvių aplinkybių, pateisinančių šio procesinio instituto taikymą.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis, pagrįstai motyvavo, kodėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.

37. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.