Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, A. G. įpareigotas tęsti darbą arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės laiką nebendrauti su nukentėjusiąja L. V..

Nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant jai iš A. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sugyventine L. V. metu, tyčia jai iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną, tada nusivijęs ją prie vartų, rankomis stūmė jai į dešinį petį, dėl to ji atsitrenkė į vartus, tada abiem rankom stūmė ją į kairį petį ir dešine ranka vieną kartą sudavė jai į kaklą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, rankomis griebė jai už gerklės ir prirėmė prie sienos, suėmęs už plaukų stūmė į šiukšlių konteinerį, tokiu būdu padarė įbrėžimą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tai yra tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo L. V..

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. G. nurodė, jog savo apeliacinį skundą palaiko tik iš dalies, t. y. pripažįsta, jog įvykis buvo, todėl prašo jį ne išteisinti, o bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja. Nuteistojo gynėjas prašė įvertinti visus byloje esančius duomenis ir bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nenustačius tam pagrindo, prašė sušvelninti A. G. paskirtą bausmę ir sumažinti civilinio ieškinio dydį arba iš viso jo nepriteisti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino A. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados buvo nustatytos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, konstitucinių teisingumo bei teisinės valstybės principų, sprendžiant dėl apelianto kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, vaizdo įraše užfiksuota informacija, rašytiniai įrodymai ir kiti duomenys, nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu teisinio pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

6. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), taip pat į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Nagrinėjamu atveju A. G. inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė tyčiniu nukentėjusiosios stumdymu, sudavimu į kaklo sritį bei griebimu jai už gerklės, tokiu būdu padarant įbrėžimą dešiniame dilbyje ir poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje. Apelianto teigimu, buvusi sugyventinė jam kerštauja už jo inicijuotą priverstinį skolos išieškojimo procesą, šantažuoja jį, erzina ir provokuoja, būtent dėl turimų piktumų ir buvo inicijuota ši baudžiamoji byla. Vis dėlto, jis neneigia, jog kaltinime inkriminuotu metu ir vietoje sukonfliktavo su nukentėjusiąja L. V., dėl ko vėliau šios atsiprašė, ji jam atleido, todėl mano, kad baudžiamąją bylą galima nutraukti šalims susitaikius. Tokiam aplinkybių vertinimui teisėjų kolegija nepritaria.

7. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, L. V. pareigūnams išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. vakare UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje susitiko su buvusiu sugyventiniu A. G., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po to nuteistasis pradėjo fiziškai smurtauti – iš rankų išplėšė laikytą mobilaus ryšio telefoną, griebė ją už gerklės, stūmė į sieną, po to vėl griebė už plaukų, stūmė į šiukšlių konteinerį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. G. priekaištavo jai dėl bendravimo su kitais vyrais, taip pat kalbėjo apie skolą, neva ji jam skolinga 1000 Eur už bendrą gyvenimą kartu, padarytą remontą ir pan. Nukentėjusioji aiškino, jog buvo labai išsigandusi dėl tokio nuteistojo agresijos protrūkio, stengėsi nuo jo pabėgti, galiausiai jai pavyko ištrūkti ir išsikviesti pagalbą (1 t., b. l. 12–13, 39, 44–45).

8. Šiuos L. V. parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (1 t., b. l. 64), kuriame užfiksuota, kaip A. G. atbėga paskui nukentėjusiąją ir ją prisivijęs abejomis rankomis stipriai pastumia į teritoriją juosiančių vartų pusę. Po to pasiraitoja rankoves ir dar kartą pastumia moterį, kuri traukiasi atgal, tačiau nuteistasis ryžtingai tęsia smurtinius veiksmus ir delnu suduoda smūgį ties kaklo/smakro sritimi. Nukentėjusioji bando atsitraukti, remiasi į vartus, gūžiasi, trumpam pasitraukia iš kameros filmavimo zonos, A. G. nueina paskui ją. Po kelių sekundžių L. V. sugrįžta į kameros filmuojamą plotą, pradeda bėgti link vartų ir pro juos išbėga į gatvę, nuteistasis sparčiu žingsniu nueina jai iš paskos. Taigi, šiame įraše aiškiai matyti nuteistojo atlikti smurtiniai veiksmai, neužfiksuotas tik pirminis veiksmas – mobiliojo ryšio telefono ištraukimas iš nukentėjusiosios rankos, vis dėlto, konflikto pradžia įraše nesimato, todėl netikėti nuosekliais L. V. parodymais pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašas yra padarytas teritoriją, kurioje kilo konfliktas, saugančios stebėjimo kameros, t. y. A. G. veiksmus užfiksavo ne nukentėjusioji ar jai artimi asmenys, o įmonės teritoriją stebinti vaizdo kamera. Teigti, jog vaizdo įrašas yra sumontuotas ar kitaip sufabrikuotas jokio pagrindo nėra, nes jį pateikė neutralus, pašalinis asmuo, visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, dėl kurių kilo smurtu pasibaigęs konfliktas, neturi reikšmės A. G. atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikacijai. Tai, jog nukentėjusioji buvo galimai skolinga nuteistajam, nesuteikia pagrindo jos atžvilgiu naudoti fizinio smurto, juo labiau, kad pats nuteistasis pripažino, jog dar iki analizuojamo įvykio buvo kreipęsis į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. G. pripažino, kad įvykio metu pasikarščiavo, negerai pasielgė, savo elgesį vertina neigiamai, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė (1 t., b. l. 172–173). Vis dėlto, bylos medžiaga nuoširdžios nuteistojo atgailos nepatvirtina, taip pat nenustatyta, kad L. V. jam būtų atleidusi.

10. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

11. Šiuo atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji formaliai sutiko susitaikyti su A. G., pažymėdama, jog sutinka taikytis tik dėl to, jog nenori ilgų teisminių procesų, t. y. nori ramiai gyventi ir pamiršti šį žmogų. Todėl nurodė ir tai, kad civilinio ieškinio byloje nereikš. Kadangi apeliantas savo kaltę pripažino, teigė, jog tiesiog nesusivaldė, pasielgė neapgalvotai, labai gailisi dėl savo poelgio ir daugiau tai nepasikartos, L. V. atsiprašė, jie susitaikė, todėl 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas nukentėjusiosios ir įtariamojo susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 100), kurį pasirašė abu asmenys. Įtariamajam buvo pranešta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau jis nesutiko su prokurorės pasiūlytos bausmės dydžiu (1 t., b. l. 109–111). Dėl šios priežasties baudžiamoji byla teisminiam nagrinėjimui buvo atiduota surašius A. G. atžvilgiu kaltinamąjį aktą.

12. 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2021 m. sausio 10 d., tačiau dar iki šio posėdžio (2021 m. sausio 5 d.) teisme buvo gautas nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ji prašė pripažinti ją civiline ieškove ir priteisti iš A. G. jos naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, tačiau šią teisę ji realizavo laiku, todėl apylinkės teismas pagrįstai jos ieškinį priėmė ir išsprendė. Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu A. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko, aiškino, jog L. V. jį išprovokavo, vis dėlto, jis jos atsiprašė, todėl mano, jog išpildė visas sąlygas, reikalingas susitaikymo instituto taikymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme taikytis su apeliantu nesutiko ir pilnai palaikė savo civilinį ieškinį (1 t., b. l. 175). Esant tokioms aplinkybėms, t. y. kai pageidavimą taikytis išreiškė tik viena pusė, kuri, be kita to, nesutiko ir atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai BK 38 straipsnio nuostatų nepritaikė ir A. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Nors nuteistasis prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, paliekant galioti ikiteisminio tyrimo metu surašytą susitaikymo protokolą, tačiau teisėjų kolegija neturi tam teisinio pagrindo, nes L. V. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nesutiko taikytis su A. G., duomenų, kad jos nuomonė būtų pasikeitusi, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų atlyginęs ar bent jau susitaręs atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Taigi, jis neatitinka BK 38 straipsnyje įtvirtintų susitaikymo su nukentėjusiuoju instituto taikymo sąlygų. Kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, nėra.

Dėl paskirtos bausmės individualizavimo

14. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą numato alternatyvias viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmes. Apelianto gynėjas prašė sušvelninti A. G. paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė, nes nuteistajam paskirtoji bausmė – šeši mėnesiai laisvės apribojimo yra proporcinga ir adekvati jo atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

15. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas savo kaltę pripažino, tačiau nuoširdžios atgailos nenustatė. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo pareiškimai, išsakyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek išdėstyti apeliaciniame skunde ir posėdyje apygardos teisme, rodo, jog kritiškai savo poelgio A. G. nevertina ir dėl susidariusios jam nepalankios situacijos kaltina buvusią sugyventinę, t. y. nukentėjusiąją L. V.. Apelianto teigimu, būtent ši išprovokavo jo neteisėtus veiksmus, sąmoningai jį šmeižia, klaidina teisėsaugą, jam kerštauja duodama melagingus parodymus, todėl būtent jos atžvilgiu turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pan. Vis dėlto, visi šie samprotavimai laikomi subjektyviais bei deklaratyviais, akivaizdu, jog nuteistasis dėl jam nepalankaus teismo sprendimo kaltina visus, išskyrus save patį, t. y. savo neteisėto poelgio jis neanalizuoja ir kritiškai jo nevertina. Nukentėjusiosios atsiprašymas buvo formalus, iš tiesų A. G. pyksta ant L. V. dėl nutrauktų santykių ir savo nuoskaudas reiškė tiek smurtaudamas pastarosios atžvilgiu, tiek šiuo metu kaltindamas ją melagingais parodymais, provokacijomis ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, jog apylinkės teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatė nepagrįstai, vis dėlto, sunkinti apelianto teisinės padėties, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, teisėjų kolegija negali, todėl ši aplinkybė nešalintina. Apygardos teismas daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismas bausmę nuteistajam individualizavo tinkamai, paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl švelninti ją pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškinio priteisimo

17. Apelianto gynėjas teismo posėdžio metu taip pat prašė sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį arba civilinį ieškinį iš viso atmesti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472-303/2015, 2K-170-699/2016).

18. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

19. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, 2K-393-489/2017, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Specialisto išvada Nr. G 1568/2021 (02) konstatuota, jog L. V. yra padarytas odos įbrėžimas dešiniame dilbyje ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 51–52). Nors nukentėjusioji buvo kelis kartus pakankamai stipriai pastumta, jai suduota į kaklo sritį, tačiau smūgiai nebuvo daugybiniai, kaulų lūžių nepadaryta, todėl didelio, ilgai trunkančio diskomforto ji nejautė. Vis dėlto, A. G. atsisakė bent iš dalies atlyginti padarytą žalą, neteikė jokios – nei moralinės, nei materialinės pagalbos. Priešingai, viso proceso metu jis menkino savo atliktus neteisėtus veiksmus ir kaltę perkėlinėjo nukentėjusiajai, neva ši jį provokavo, erzino, tyčia inscenizavo visą konfliktą tiesiai priešais teritorijos vaizdo stebėjimo kameras ir pan. Toks apelianto elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo jo nenuoširdumą, siekį išvengti atsakomybės, o ne ją prisiimti. Todėl sutiktina su nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytais teiginiais, kad ji patyrė dvasinį sukrėtimą, iki šiol jautriai reaguoja į prisiminimus apie šį incidentą, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma – 500 Eur yra pagrįsta ir teisinga. Apylinkės teismas užtikrino protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Todėl mažinti šią sumą ar iš viso jos nepriteisti iš nuteistojo teisinio pagrindo nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-03825, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Darius Karabinas, pateikęs advokato orderį Nr. 844151, teikia antrinę teisinę pagalbą A. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 106,67 Eur (2 t., b. l. 18).

22. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 14). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas visa apimtimi. Duomenų, kad apelianto materialinė padėtis būtų itin sudėtinga, bylos medžiagoje nėra. Nors iš pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (2 t., b. l. 24–25) matyti, kad nuteistasis už tam tikrus laikotarpius tiek 2021 m., tiek 2022 m. yra gavęs ligos išmoką, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad jis yra dirbantis ir pastovias pajamas gaunantis asmuo. A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sodros duomenimis jo gaunamos pajamos 2022 m. sausio mėnesį sudarė 684,76 Eur, vasario mėnesį – 996,93 Eur, kovo mėnesį – 818,13 Eur, taip pat už atitinkamus laikotarpius buvo gaunamos ir ligos išmokos. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo atlyginimas nėra minimalus, be to, jis neturi mažamečių vaikų ar kitų išlaikytinių. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios pripažintinos proporcingomis atliktų gynybos veiksmų apimčiai, iš nuteistojo priteisiamos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 106,67 Eur (vieną šimtą šešis eurus 67 centus), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.