- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-68-896/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- J. N.
- Trečiasis asmuo
- L. N.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei J. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės 3 420,72 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Lt, o atsakovė nepilnametei dukrai. Nors teismo buvo nustatyta kitaip, tačiau atsakovė abu nepilnamečius vaikus paliko auginti ieškovui, o pati (duomenys neskelbtini) mėnesį išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) abu vaikai gyveno su ieškovu. Šalių susitarimu kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui atsakovė turėjo pervesti po 600 Lt (173,78 Eur). Atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų išlaikymui viso pervedė 750 Eur, iš kurių 200 Eur buvo atsakovės dovana gimtadienio proga sūnui. Atsakovė pervesdavo pinigines lėšas jų nepilnametei dukrai į jos asmeninę sąskaitą jos asmeninėms išlaidoms, tačiau ieškovas nežino kokio dydžio sumos tai buvo. Dukra pinigines lėšas naudodavo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o prie bendrų šeimos išlaidų neprisidėdavo. Atsakovei (duomenys neskelbtini) grįžus iš (duomenys neskelbtini), vaikai apsigyveno kartu su ja. Kadangi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) abu vaikai gyveno kartu su ieškovu ir buvo jo išlaikomi, atsakovė turėjo skirti 4 170,72 Eur, todėl, pervedusi tik 750 Eur, ieškovui liko skolinga 3 420,72 Eur. Ieškovas vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skirdavo apie 1 100 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo atsakovei priteisė 300,00 Eur, o trečiajam asmeniui 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 5,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o sūnaus su atsakove, tačiau šalys patvirtino, kad sprendime nustatytų prievolių nesilaikė. Nei viena iš šalių nesikreipė dėl sprendimo pakeitimo dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo tvarkos pakeitimo. Ieškovas paaiškino, kad kaip uzufruktorius, pinigus, skirtus išlaikymui, privalėjo gauti jis, o atsakovė pervedinėdavo dukrai jam nežinomas sumas. Nepilnamečio sūnaus M. N. gyvenamoji vieta sprendimu buvo nustatyta su atsakove, o išlaikymas priteistas iš ieškovo. Ieškovas dėl pasikeitusios vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo mokėjimo pakeitimo į teismą nesikreipė, todėl laikytina, kad geranoriškai prisiėmė vykdyti prievolę.
5. Teismas konstatavo, kad iš pateiktų trečiojo asmens banko sąskaitos išrašų matyti, jog periodiškai buvo gaunamos piniginės lėšos, o iš trečiojo asmens byloje pateiktų įvairių parduotuvių prekių pirkimo čekių - kad trečiasis asmuo tenkino įvairius poreikius. Ieškovo pateiktuose čekiuose negalima išskirti, kas konkrečiai buvo nupirkta dukrai ar sūnui. Neabejotinai ieškovas mokėjo už sūnaus mokslą ir maitinimą, tai patvirtina jo pateikti mokėjimai. P. K. rajono apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad atsakovė dukros išlaikymui duoda po 300 Lt iki pilnametystės, tačiau šalių nebuvo susitarta, jog pinigai turėjo būti pervedami į kokią nors nurodytą konkrečią sąskaitą.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip įstatyminis savo vaikų atstovas ir teismo sprendimu priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojas negalėjo nežinoti apie pervedamų pinigų sumas į trečiojo asmens sąskaitą. Be to, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad šios lėšos būtų tvarkomos ir panaudotos išimtinai vaikų interesais. Net ir tuo atveju, jeigu nurodytos aplinkybės galėjo nulemti atsakovės pervestų lėšų panaudojimą ne pagal tikslinę jų paskirtį, su tuo susijusios neigiamos pasekmės negali tekti atsakovei, jei dėl nepakankamos nepilnamečių vaikų kontrolės ieškovas leido laisvai disponuoti trečiojo asmens sąskaitoje esančiomis lėšomis. Išlaikymas yra skiriamas vaikui, o ne tam vaiko tėvui, kuris gyvena kartu su vaiku. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė pinigus pervesdavo į trečiojo asmens sąskaitą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas už atsakovę vykdė išlaikymo pareigą vienas. Atsakovės pervedamos periodinės lėšos į trečiojo asmens sąskaitą, nelaikytinos asmeninėmis L. N. lėšomis ar kišenpinigiais. Atsakovės periodiškai pervedamų lėšų trečiajam asmeniui vidurkis yra didesnis nei priteista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu. Laikytina, kad atsakovė pervedamomis periodinėmis išmokomis tinkamai vykdė prievolę dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Apie atsakovės pervedamas pinigų sumas trečiajam asmeniui ieškovas sužinojo iš paties trečiojo asmens, o kad pervestos sumos dydis yra 3814,62 Eur ieškovui tapo žinoma iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs išlaikymo pareigą vaikams. Ieškovas apmokėdavo visas išlaidas, susijusias su vaikų poreikiais, tame tarpe ir trečiojo asmens išlaidas. Pagrindo įtarti, kad trečiasis asmuo disponuoja didelėmis pinigų sumomis, ieškovas neturėjo, nes pats užtikrindavo būtiniausius dukters poreikius. Tuo tarpu, jeigu atsakovė manė, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaikais, galėjo juos pasiimti kartu su savimi. Nurodo, kad iš dukters piniginių lėšų, kurias ji turėjo perduoti ieškovui už jos ir jos brolio išlaikymą negaudavo.
7.2. Atsakovė pažeidė susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi nepilnametis sūnus turėjo gyventi kartu su ja, tačiau jai išvykus į (duomenys neskelbtini) abu vaikai gyveno su ieškovu. G. N. atsakovė vaikams išlaikymo neteikė, kadangi yra pervedusi tik 750 Eur, o likusius pinigus pervesdavo į trečiojo asmens sąskaitą, kuris lėšas naudodavo išimtinai savo reikmėms. Šiuo atveju būtent tik atsakovė galėjo užtikrinti, kad pervesti pinigai bus naudojami pagal paskirtį, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė. Atsakovė nenustatė konkrečios pinigų sumos, kurią trečiasis asmuo turėjo atiduoti ieškovui. Net jei, kaip teigia atsakovė, ieškovas ir konfliktavo su trečiuoju asmeniu, tai nereiškia, kad ieškovas pervedamą išlaikymą naudotų ne vaikų poreikiams. Atsakovė sprendimą pervesti pinigus į trečiojo asmens sąskaitą priėmė iškart po išvykimo, t. y. atsakovės sugyventinis pinigus į trečiojo asmens sąskaitą pervedė 2014 m. rugsėjo 11 d., o atsakovė - 2015m. sausio 23 d., tačiau ieškovui pirmą kartą atsakovė išlaikymą pervedė tik 2015 m. sausio 26 d.
7.3. Jei ieškovas norėtų gauti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. balandžio 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą ir pateikti antstoliui išieškojimui, atsakovė irgi galėtų pateikti vykdomąjį raštą antstoliui ir pareikalauti analogiško išlaikymo. Taigi, lieka neaišku, kodėl teismas lygiavertėje situacijoje atstovauja atsakovės interesams, tuo pačiu preziumuodamas ieškovo nesąžiningumą.
7.4. Ieškovas įrodė, kad abu vaikai gyveno kartu su juo, buvo maitinami ir visapusiškai išlaikomi. Šias aplinkybes įrodo ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens parodymai bei rašytiniai įrodymai - ieškovo pateikti čekiai bei ieškovo pavedimai į trečiojo asmens sąskaitą. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad pinigai pervesti į vieno iš nepilnamečių vaikų sąskaitą reiškia tinkamą išlaikymo prievolės įvykdymą abiejų vaikų atžvilgiu. Net ir manant, kad trečiasis asmuo atsakovės pervestus pinigus panaudojo savo išlaikymui, o ne kavai, bižuterijai ir pramogoms, nėra jokių duomenų, kad atsakovės pervesti pinigai buvo panaudoti nepilnamečio M. N. išlaikymui. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad ieškovas neteikė išlaikymo, o trečiasis asmuo save išlaikė iš atsakovės pervedamų lėšų , neatitinka byloje esančių duomenų, čekių. Atsakovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo atsikirtimų, o ieškovas savo reikalavimą pagrindė įrodymais, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pats ieškovas padėjo atidaryti banko sąskaitą trečiajam asmeniui, todėl būdamas rūpestingas ir apdairus tėvas turėjo visas galimybes tikrinti ir kontroliuoti, kokias pinigų sumas į savo banko sąskaitą iš atsakovės gauna šalių dukra ir kaip jas panaudoja. Nors ieškovas teigė, kad banko sąskaita buvo atidaryta dėl to, kad ieškovas galėtų dukrai pervesti lėšų smulkioms išlaidoms ar taupymui, tačiau pagal sąskaitos išrašą matyti, kad ieškovas į šią sąskaitą pinigų pervesdavo retai. Tuo tarpu atsakovė į šalių dukros banko sąskaitą periodiškai kiekvieną mėnesį pervedinėdavo pinigus vaikų išlaikymui, tai nurodydama mokėjimų paskirtyje ir iš viso yra pervedusi 4 104,24 Eur, t. y. žymiai didesnę sumą, kuri negalėtų būti vertinama kaip ,,smulkios išlaidos‘‘ dukros asmeniniams poreikiams, ką teigė ieškovas. Atsakovė neginčija, kad į ieškovo banko sąskaitą yra pervedusi 750 Eur, iš kurių 200 Eur buvo skirti sūnaus dovanai. Nurodė, kad pinigus ji iš pradžių pervedinėdavo tiek ieškovui, tiek ir šalių dukrai, tačiau atsiradus šalių nesutarimams dėl išlaikymo lėšų paskirstymo, bei kad nereikėtų pervesti pinigus į dvi skirtingas sąskaitas, atsakovė pasitarusi su ieškovu nusprendė visas lėšas skirtas išlaikymui pervesti į dukros banko sąskaitą. Ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė, nes, priešingu atveju, atsakovė būtų pinigus pervedinėjusi į ieškovo sąskaitą. Tačiau svarbu ir tai, kad tarp šalių nebuvo susitarta į kokią konkrečią sąskaitą bus pervedamos lėšos vaikų išlaikymui.
8.2. Byloje nėra duomenų įrodančių kokias konkrečias sumas ieškovas yra išleidęs kiekvienam vaikui atskirai. Ieškovo pateiktuose pirkinių čekiuose nebuvo galima išskirti, kas konkrečiai buvo nupirkta dukrai ar sūnui.
8.3. Į šalių dukros sąskaitą atsakovė ir jos sugyventinis viso pervedė 4104,24 Eur (ne 3814,62 Eur). Ši suma nebuvo pervesta visa iš karto, kas leistų manyti, kad šalių dukra disponavo itin didelėmis sumomis.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantas teigia, kad atsakovė turėjo imtis teisinių veiksmų, manydama, jog ieškovas netinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovė būtent dėl tos priežasties ir grįžo į Lietuvą, atsisakiusi geresnio gyvenimo sąlygų su didesnėmis pajamomis kitoje šalyje tam, kad galėtų rūpintis vaikais, kadangi vaikai nesijautė gerai gyvendami su ieškovu.
8.5. Ieškovas neužtikrino šalių dukros poreikių, todėl atsakovė savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė tiesiogiai šalių dukrai, o ne ieškovui, pasitikėdama dukra ir į jos banko sąskaitą pervesdama pinigų abiejų vaikų išlaikymui, kurių dalis buvo skirta šalių dukrai, kita dalis buvo skirta perduoti ieškovui, prisidedant ir prie kito vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
8.6. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog ir po santuokos nutraukimo abu vaikai gyveno su atsakove ir ji viena jais rūpinosi net ir esant minėtam teismo sprendimui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo tvarkos.
8.7. Duomenų apie tai, kad visą sumą šalių dukra panaudojo tik savo poreikiams, byloje nėra, kaip ir duomenų apie tai, kad šalių dukra pirko kokius nors brangius daiktus, kurie būtų sukėlę kokį nors ieškovo įtarimą dėl pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį, ką iš esmės pripažino ir ieškovas.
8.8. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus įvertino nešališkai ir objektyviai, nesudarydamas jokio pagrindo abejoti didesniu teismo nuolankumu vienai ar kitai bylos šaliai. Teismo išvada dėl vykdomojo rašto pateikimo antstoliui yra visiškai pagrįsta ir paremta teismo sprendimu dėl išlaikymo tvarkos nustatymo.
9. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas nepagrįstai bando pasiteisinti, kad niekas jo neinformavo apie šalių dukrai pervedamus pinigus, ar kad nežinojo kokios pinigų sumos yra pervedamos. Pats ieškovas trečiajam asmeniui padėjo atidaryti banko sąskaitą ir suteikė jai teisę laisvai disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Taigi žinodamas, kad šalių dukra gauna pinigų iš atsakovės, ką ieškovas iš esmės pripažino, jis neabejotinai galėjo sužinoti ir kokias konkrečiai sumas ji gauna. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad banko sąskaita buvo atidaryta dėl jo patogumo, tačiau pagrindinė banko sąskaitos paskirtis buvo išlaikymui skirtų lėšų iš atsakovės pervedimui. Atsakovės sugyventinis po kelių dienų nuo banko sąskaitos atidarymo pervedė piniginių lėšų į šią sąskaitą vaikų išlaikymui ir tą darydavo periodiškai kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu atsakovė pinigų dukrai nepervedinėdavo, tai daryti pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki pat atsakovės grįžimo į Lietuvą.
9.2. Ieškovo į bylą pateikti kvitai neįrodo fakto, kad ieškovas užtikrindavo abiejų vaikų poreikius. Trečiasis asmuo nei vieno iš ieškovo pateiktų kvitų neatpažino, kad tai būtų išlaidos jai.
9.3. Nors ieškovas teigia, kad saldumynai ir kava negali būti laikomi šalių dukros poreikiais, tačiau toks požiūris nėra pagrįstas. Žinoma, tai nėra esminiai maisto poreikiai be kurių neišgyvenama, tačiau vaiko poreikiai maistui neapsiriboja vien tik daržovėmis ar vaisias. Be to, pastebėtina, kad šalių dukra daug mokydavosi, todėl gerdavo kavą, kas laikytina tonizuojančiu gėrimu, kadangi joje esantis kofeinas paprastai suteikia energijos ir koncentracijos. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai bando duomenis išraukti iš konteksto ir akcentuoti minėtas aplinkybes, nors byloje yra pateikti kvitai pagrindžiantys trečiojo asmens poreikius dėl aprangos, avalynės ir kt. įsigijimo.
9.4. Neginčytina, kad ieškovas vykdė savo išlaikymo prievolę šalių dukros atžvilgiu, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti skolos ir už atsakovei tenkančią išlaikymo prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Faktinės aplinkybės
11. Šalių santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo. Sutartimi šalys susitarė, kad sūnus M. lieka gyventi su atsakove, o dukra L. lieka gyventi su ieškovu, be to, ieškovas teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Lt, o atsakovė nepilnametei dukrai. Šalys nebuvo paskirtos vaikų išlaikymo lėšų uzufruktoriais (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 80-82). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) abu vaikai gyveno su ieškovu. Atsakovė per ginčo laikotarpį į ieškovo banko sąskaitą pervedė 750 Eur, o į dukros sąskaitą - 3814,62 Eur. Pavedimuose į dukros sąskaitą nurodoma mokėjimo paskirtis – vaikų išlaikymui (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 8 – 50, 83 - 84).
Dėl skolos priteisimo
12. Apeliacijos dalykas - teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos, susidariusios kaip vieno iš tėvų skirtas išlaikymas vaikams, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš buvusios sutuoktinės priteisti skolą, susidariusią jam vienam vykdžius išlaikymo prievolę nepilnamečiams vaikams.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, argumentuodamas tuo, kad išlaikymo lėšos buvo pervedamos į dukters sąskaitą, ieškovas tai žinojo, todėl sprendė, kad atsakovė vykdė išlaikymo pareigą ir skola nesusidarė.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
16. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
17. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovės į dukters sąskaitą pervestos lėšos, dukros gyvenimo su ieškovu laikotarpiu, vertintinos kaip jos dukrai ir sūnui teiktas išlaikymas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą – tėvui (motinai). Teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (vaikai) (CK 3.190 straipsnio 1dalis).
19. Šiuo atveju, nutraukdamas santuoką ir nustatydamas vaikų gyvenamąsias vietas, teismas nepaskyrė tėvų tvarkyti vaikų turtą uzufrukto teise, tačiau taikytina CK 3.190 straipsnio 1 dalis ir laikytina, kad laikotarpiu, kai vaikai gyveno su ieškovu, jis turėjo pareigą vaikų turtą tvarkyti uzufrukto teise.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, buvo pervedinėjamos į dukros sąskaitą. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšiu. Fizinio asmens banko sąskaitos sutartis patvirtina, kad L. N. nuo (duomenys neskelbtini) turėjo banko sąskaitą (elektroninės bylos apyrašas, t. 3. b.l. 82-85). L. N. sąskaitos išrašas patvirtina, kad į šią sąskaitą jos motina pervedinėdavo lėšas, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Vaikų išlaikymui“. Be to, iš sąskaitos išrašo matyti, kad L. N. dalį kortelės sąskaitoje esančių lėšų išgrynindavo, o kitą dalį išleisdavo atsiskaitydama kortele. Atsiskaitymai kortele būdavo ir maisto prekių bei drabužių parduotuvėse.
21. Ieškovas, pas jį gyvenant abiem vaikams, atsakovei pretenzijų dėl išlaikymo mokėjimo nereiškė, nors vaikai su juo gyveno daugiau nei dvejus metus. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad jam gyvenant su dukra jų santykiai buvo blogi, jie nesikalbėjo, jis nekontroliavo jos elgesio. Priešingai, šalys nurodė, kad šalių dukra pati pareiškė norą gyventi su ieškovu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir paties ieškovo santykiai su atsakove vaikų gyvenimo su ieškovu laikotarpiu nebuvo konfliktiški – jie susitarė, kad sūnus, ieškovei išvykus į (duomenys neskelbtini), persikels gyventi pas ieškovą, ieškovas išdavė sutikimą dukrai išvykti į D. B. (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 86). Atsižvelgtina ir į tai, kad trečiasis asmuo L. N. nurodė, jog lėšos, pervedamos į jos sąskaitą, buvo skirtos jos ir brolio išlaikymui. Todėl neįtikinamais laikytini ieškovo argumentai, jog jis apie atsakovės į dukros sąskaitą pervedamas lėšas nežinojo, jam atsakovė ar dukra apie tokias pervedamas sumas nieko nesakė.
22. Pažymėtina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad L. N. išgrynindavo sumas, kurios paprastai būdavo 100-150 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui žinant apie į dukros sąskaitą atsakovės pervedamas lėšas, jis turėjo pareigą kontroliuoti šių lėšų panaudojimą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymui skirtos lėšos turėjo būti naudojamos tik vaikų interesais. Tuo atveju, jei ieškovas tinkamai nekontroliavo dukters gaunamų lėšų panaudojimo, neigiamos pasekmės dėl tokio netinkamo jo elgesio negali kilti atsakovei, kuri tinkamai vykdė išlaikymo pareigą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma, t.y. į dukros sąskaitą pervedamų lėšų dydis, kuris iš esmės nedaug viršijo šalių susitarto išlaikymo dydį, jų pervedinėjimo periodiškumas, sumos, kuriomis šios lėšos buvo išgryninamos, leidžia daryti išvadą, kad L. N. dalį iš skyrium gyvenančios motinos gaunamų lėšų atiduodavo tėvui ir šis tas gautas lėšas galėjo panaudoti ir naudojo sūnaus M. N. išlaikymui.
23. Ta aplinkybė, kad ir ieškovas kelis kartus į dukros sąskaitą pervedė lėšas, vertintina ne kaip įrodanti, kad jis vienas išlaikė vaikus, o kaip jo pareigos išlaikyti vaikus vykdymą jam priklausančia dalimi.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog lėšos, pervedamos į dukros sąskaitą, buvo išlaikymo vaikams lėšos, apie kurias ieškovas žinojo, todėl sprendžia, kad atsakovė vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikams, o ieškovas šios prievolės už atsakovę nevykdė ir skola nesusidarė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b. l. 136-138) priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas J. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.