Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-149-920/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
eII-149-920/2024
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00023-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Baublys
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-149-920/2024Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00023-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Linas Baublys,sekretoriaujant Agnei Janickienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. J.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-02-14 nutarimo Nr. 10-ANR_N-4343-2024 pakeitimo (ROIK: 24230520462).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-4343-2024, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalimi, paskyrė 325 eurų baudą ir minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 1 dalimi paskyrė 50 eurų baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis nutarimu paskirta galutinė nuobauda - 325 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas užtai, kad D. J. 2024 m. sausio 30 d. apie 13 val. 45 min., Trakuose, Karaimų g. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip pat vairuodamas pažeidė kelio ženklo Nr. 303 reikalavimą, motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 ir 8 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

D. J. pateikė skundą su prašymu sušvelninti bausmę. Nurodė to, kad supranta padaręs nusižengimą (vairavimas automobilį neturint teisės vairuoti), bet apie tai, kad dar negalioja jo vairuotojo pažymėjimas nežinojo. Nevairavo 3 mėnesius, kaip buvo paskirta, baudą sumokėjo, tačiau neperskaitė skiltyje „Kitos aplinkybės“, kad turi ne tik nevažinėti paskirtą terminą, bet ir išsilaikyti tam tikrus kursus. Tai sužinojo vėliau, po 18 dienų pasibaigus nevairavimo terminui, iš jį sustabdžiusio pareigūno ir iškarto išsilaikė reikiamus kursus. Nevairuoti 3 mėnesius buvo labai skaudi pamoka, patyrė daug materialių ir moralinių nuostolių ir iš savo klaidų tikrai pasimokė. Todėl prašo teismo nebeskirti vairavimo transporto priemonę teisės apribojimo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Administracinio nusižengimo bylos ROIK 24230520462 tyrimo metu nustatyta, jog Pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnė priėmė nutarimą Nr. 39-ANRJN-220559-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23215671704 už nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, paskiriant 510 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui. ANK 686 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - Saugaus eismo keliais įstatymas) nustatyta tvarka. Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 30 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti Pareiškėjui teisės vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1 V-418“ 13 punkte, Pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padariusiu ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad asmenims įsigijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemonės), taikytinas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Iš ko darytina išvada, kad Pareiškėjas kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti kokia bausme yra nubaustas, taip žinodamas ir apie poreikį užbaigti papildomus kursus ir įstatymo reglamentuota tvarka atgauti teisę vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnė 2024 m. vasario 14 d. nutarime N r. 10-ANR_N-4343-2024, pakanka pripažinti Pareiškėją kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manome, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24230520462 priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą, palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. apie 13 val. 45 min., Trakuose, Karaimų g. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3 d.

Tačiau pareiškėjas prašo teismo nebeskirti vairavimo transporto priemonę teisės apribojimo.

ANK 34 str. 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009, Vilniaus apygardos teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011, ATP-518-195/2011).

Vertindamas, ar pareiškėjo padaryto nusižengimo atveju galima pripažinti esant teismų praktikoje įvardinamą kompleksą faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

Visų pirma, vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pareiškėjo padarytą veiką laikyti mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Tokią išvadą teismas daro, nes bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos. Teismas pripažįsta, kad taip pat būtina atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis 2024 m. sausio 30 d. apie 13 val. 45 min., Trakuose, Karaimų g. buvo sustabdytas jau pasibaigus jam 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 39-ANRJN-220559-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23215671704 paskirtai poveikio priemonei - specialiosios teisės atėmimui vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui. Tai įvyko praėjus 18 dienų po nurodyto 3 mėnesių laikotarpio pabaigos. Teismo vertinimu, tai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis neperskaitė skiltyje ''Kitos aplinkybės'', jog turi ne tik nevažinėti paskirtą terminą, bet ir išsilaikyti tam tikrus kursus.

Antra, vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės formą ir rūšį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią veikimas tyčine kaltės forma, atsižvelgiant į tolimesnį pažeidėjo elgesį ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (tuo metu galiojusi (duomenys neskelbtini) straipsnio redakcija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, padarytas per skubėjimą bei neapsižiūrėjimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės forma ir rūšis negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje.

Trečia, vertinant pareiškėjo asmenybę, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią turi būti nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022) arba nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenybė negali būti vertinama išimtinai neigiamai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-497/2023). Teismas pripažįsta, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios įgalintų pareiškėjo asmenybę vertinti išimtinai neigiamai. Be to, pažeidėjo asmenybę teigiamai charakterizuoja jo nurodytos šeimyninės ir darbinės aplinkybės bei tai, kad jis nėra sistemingas ir piktybinis teisės pažeidėjas.

Ketvirta, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija ir sutinka sumokėti jam paskirtą 325 Eur baudą, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia pareiškėjo atsakomybę. Sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Penkta, pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinant remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių (administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos). Taip pat, remdamasis ANK 22 str. 2 d. nuostatomis, teismas pripažįsta, kad net ir tenkinus skundą, pareiškėjas neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą teismas daro, nes baudos paskyrimas pareiškėjui iš esmės atlieka administracinį nusižengimą padariusio pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo, taip pat paveikimo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 str. 2 d. 1 – 2 p.) funkciją. Be to, vertindamas byloje esančius duomenis, t. y. aplinkybę, jog pareiškėjas tokį pažeidimą atlieka pirmą kartą, pažeidimo pobūdis leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, jog yra būtina atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam pareiškėjui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d. 3 p.), nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad neatėmus ar nepribojus specialiosios teisės vairuoti pareiškėjas vėl darys tokio pobūdžio pažeidimus. Tai reiškia, kad teismų praktikoje nurodyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos bus pasiekta paliekant pareiškėjui paskirtą 325 Eur baudą. Tuo tarpu privalomas 6 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) būtų per griežta valstybės reakcija į pareiškėjo padarytą pažeidimą ir prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 424 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą (poveikio priemonę).

Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad 325 eurų baudos paskyrimas pareiškėjui yra pakankama sankcija, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį bei kitas nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu privalomas 6 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) pareiškėjo atžvilgiu nėra būtinas, nes byloje nustatytas pakankamas pagrindas vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei pripažinti, kad visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 424 straipsnio 3 dalies bei 7 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir D. J. pareiškimą tenkinti - neskirti jam administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo 6 mėnesių terminui už tai, kad jis 2024 m. sausio 30 d. apie 13 val. 45 min., Trakuose, Karaimų g. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

ANK 642 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir D. J. pareiškimą tenkinti - neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-02-14 priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-4343-2024 (ROIK: 24230520462) pakeisti.

Netaikyti D. J. 2024-02-14 nutarimu Nr. 10-ANR_N-4343-2024 paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo 6 mėnesių terminui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys