Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-08-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2042-640/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-07
Bylos Nr.
e2S-2042-640/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26253-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
E. B.
Trečiasis asmuo
UAB „SB lizingas“, SIA „Citadele Leasing“
Advokatai
Giedrė Gabrielė Stepankevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2042-640/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26253-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys UAB „SB lizingas“, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, AB „Fjord Bank“, Bigbank AS filialas, UAB „Bendras finansavimas“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo.

2. Atsakovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pritaikyti transporto priemonių Toyota RAV 4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru Forester valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ketina automobilį Toyota RAV 4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti, nors jo parduoti negalima, nes jis yra daiktinis įrodymas vagystės byloje Nr. (-). Taip pat nurodė, kad ieškovas ketina parduoti sūnaus faktiškai naudojamą automobilį Subaru Forester valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka. Nesutinka, kad šis automobilis būtų atimtas iš sūnaus ir priteistas ieškovui. Ieškovas automobiliams yra nustatęs žemesnes nei vidutinės rinkos kainas už abu automobilius iš atsakovė nepagrįstai nori prisiteisti 10 000 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovės priešieškinis yra priimtas, todėl teismas dėl preliminaraus priešieškinio reikalavimų įvertinimo nepasisakė. Nurodė, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, ieškovo atžvilgių iškeltų baudžiamųjų bylų nėra. Turto areštų aktų registro duomenimis ieškovo turtui netaikomas joks disponavimo apribojimas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo galimą nesąžiningumą, ar įrodymų, kad ieškovas ketina perleisti tretiesiems asmenims minėtas transporto priemones.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio reikalavimais, be kita ko, prašo jam asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti abi transporto priemones. Ieškovas siekia įgyti nuosavybės teisę į abi transporto priemones, o ne perleisti nuosavybės teisę tretiesiems asmenims. Į bylą pateikta 2020 m. birželio 3 d. Finansinio lizingo sutartis Nr. (-) pavirtino, kad ieškovui yra perduota naudotis ir valdyti transporto priemonė Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkas SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Ieškovas neturi transporto priemonės Toyota RAV4 disponavimo teisės šiuo metu ir minėtos transporto priemonės perleisti tretiesiems asmenims perduodant nuosavybės teisę galimybės neturi.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė ir / ar nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo, nesąžiningų veiksmų, t. y. atsakovė ne tik nepagrindė prašymo, bet ir nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovo nesąžiningumo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog dėl ieškovo nesąžiningumo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir išsireikalauti bylos medžiagą.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nutartyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti, nes atsakovė prašyme nurodė, jog ieškovas ketina parduoti automobilį Toyota RAV 4, bet jo parduoti negalima, nes jis yra daiktinis įrodymas byloje Nr. (-). Nurodytoje byloje ieškovas ir atsakovė yra nukentėjusieji. Nors teismas nurodė, kad nerado duomenų, jog ieškovo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, vis dėlto, teismas tinkamai patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą ar kreipęsis į policiją, būtų gavęs informaciją, jog šalys yra ne įtariamieji, o nukentėjusieji.

9.2. Ieškovo ketinimai parduoti automobilius yra realūs, apie juos jis kalba nuo sumanymo skirtis dienos (2024 m. rugsėjo 18 d.), o atsakovė su tuo nesutinka. Ieškovas nuolat kvaršino ieškovei galvą. Tarp šalių yra ginčas dėl automobilių rinkos vertės.

9.3. 2020 m. gegužės 29 d. automobilio Toyota pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas įsipareigojo neparduoti, nedovanoti ar kitaip perleisti ir neapsunkti, neapriboti nuosavybės teisių į lizingo davėjui įkeistą ir numatytą įkeisti turtą. Pažeisdamas šią nuostata, ieškovas 2024 m. gruodžio 9 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Tokvila“ sudarė automobilio Toyota RAV 4 atpirkimo sutartį, pagal kurią automobilis įkainotas 25 000 Eur.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos medžiagos išreikalavimo ir naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

12. Atsakovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą išsireikalauti visos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (-) medžiagą. Prašyme nurodo, kad atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui buvo išsiųstas be popierinės bylos priedų, tačiau apeliacinės instancijos teismas be nurodytų priedų negalės objektyviai ir nešališkai išnagrinėti jos atskirojo skundo.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. atskirasis skundas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) yra įkeltas kartu su: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi (skundžiama nutartis); 2) advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės 2024 m. spalio 8 d. pasiūlymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu; 3) ieškovo 2024 m. gruodžio 12 d. ieškiniu; 4) 2024 m. gruodžio 9 d. automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atpirkimo pasiūlymu ieškovui; 5) 2024 m. vasario 19 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (-) ir jo medžiaga; 6) automobilio Toyota RAV 4 2020 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; 7) 2020 m. birželio 3 d. standartine informacija apie vartojimo kreditą; 8) 2020 m. birželio 3 d. finansinio lizingo sutarties specialiosiomis sąlygomis; 9) bendrosiomis finansinio lizingo sutarties sąlygomis; 10) viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ automobilio Toyota RAV4 vertės įvertinimu; 11) 2022 m. kovo 12 d. automobilio Subaru Forester privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita; 12) VšĮ „Emprekis“ automobilio Subaru Forester vidutinės kainos įvertinimu; 13) 2025 m. vasario 7 d. prašymas dėl duomenų pateikimo. Atskirajame skunde yra nurodyti visi išvardinti priedai. Tai reiškia, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi galimybę susipažinti tiek su atskirojo skundo priedais, tiek su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (-) medžiaga, todėl apeliantės prašymas dėl civilinės bylos medžiagos išsireikalavimo netenkinamas.

14. Taip pat pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15. Visi apeliantės pateikti atskirojo skundo priedai jau yra pateikti į bylą dar iki atskirojo skundo padavimo, pakartotinis jų teikimas nėra tikslingas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl pirmosios sąlygos nagrinėjamu atveju nėra, o ginčas kyla dėl antrosios – kylančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.

17. Sprendžiant dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, visada būtina atsižvelgti į susiklosčiusios situacijos specifiką. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

18. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

19. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – šalims priklausančių automobilių areštą dėl ieškovo siekio juos parduoti. Savo prašymą motyvavo tuo, kad automobilis Toyota RAV4 yra daiktinis įrodymas baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas ir atsakovė yra pripažinti nukentėjusiais bei aplinkybe, jog automobilį Subaru Forester vairuoja ir faktiškai naudoja bylos šalių sūnus.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkertamas kelias teismo sprendimo neįvykdomumui nesąžiningais kitos šalies veiksmais. Atsižvelgus į apeliantės atskirojo skundo motyvus, matyti, jog ji iš esmės nepritaria turto šalių skyrybų byloje padalijimo būdui, jo vertės nustatymui, kurį siūlo ieškovas. Vien atsakovės nesutikimas su ieškovu siūlomu turto dalybų būdu nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo, o tai yra būtent bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog dėl ieškovo nesąžiningumo, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Tokių duomenų ji nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Analizuojant bendrą bylos medžiagą matyti, kad automobilio Toyota RAV4 atpirkimo pasiūlymas į bylą pateiktas dėl turto vertės dydžio ir ieškovo siūlymo po santuokos nutraukimo likusį neišmokėtą finansinį įsipareigojimą vykdyti savarankiškai. Vien šio pasiūlymo buvimas byloje taip pat nesudaro pagrindo ieškovo veiksmus vertinti kaip nesąžiningus.

23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad apeliantė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė ieškovo priešingos pozicijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalybų pasiūlymo, su kuriuo nesutiko ieškovė. Pateiktų įrodymų ir motyvų visuma nesudaro pagrindo išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, todėl ieškovės prašymas atmestas pagrįstai, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė