- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1170-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06635-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- L. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. A. patikslintą ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškinį, kuriuo prašė: 1) grąžinti L. A. į darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) eitas pareigas pagal pareigybes; 2) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškinio reikalavimas reiškiamas dviem atsakovams, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau DGK neturi savarankiškų teisių ir pareigų tokio pobūdžio bylose, todėl ieškiniu iš esmės reiškiamas reikalavimas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kurios registruota buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl šios priežasties teismas išaiškino ieškovei, jog ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, todėl ji turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodė, kad ieškinys teismingas Klaipėdos apylinkės teismui, nes darbo sutartis su L. A. buvo sudaryta parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Ieškovė šioje parduotuvėje dirbo ir buvo nušalinta nuo pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi priėmė ieškovės atskirąjį skundą. Pats panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir nutarė iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumams – pateikti duomenis, kad iki ieškinio teismui pateikimo ji kreipėsi į DGK su reikalavimu grąžinti ją į pareigas darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), taip pat tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (reikalavimą). Nurodė, jog priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad ieškovės L. A. ir atsakovės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta neteisėtai; 2) grąžinti ieškovę L. A. į valytojos pareigas pagal 2020 m. lapkričio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 3) palikti galioti DGK sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukta neteisėtai; 4) panaikinti DGK sprendimo punktą, kad ieškovė L. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 11 punktą; 5) palikti galioti DGK sprendimo dalį, kuria ieškovei L. A. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki grąžinimo į darbą; 6) taikyti parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti 2021 m. rugsėjo 23 d. įrašą dėl 2020 m. lapkričio 20 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 7) įpareigoti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), L. A. panaikinti įrašą dėl 2020 m. lapkričio 20 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagal DK 53 straipsnio 7 dalį; 8) įpareigoti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pateikti L. A. 2020 m. lapkričio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsakymus, pareigybės aprašymą, duomenis, susijusius su L. A. darbo funkcijomis, apgyvendinimo sutartį; 9) vidutinių išmokų dydžiui patikrinti įpareigoti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pateikti duomenis apie analogiškos valytojos pareigybės darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu, kuriuo L. A. buvo atleista; 10) įskaityti L. A. priverstinės neteisėtos pravaikštos stažą į stažą senatvės pensijai ir atostogoms gauti; 11) priteisti L. A. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 12) priteisti L. A. visas bylinėjimosi išlaidas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė ieškovės L. A. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Teismas nurodė, jog iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ji Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties neįvykdė ir nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, ištaisė tik dalį nurodytų trūkumų – patikslino ieškinio pagrindą ir dalyką (reikalavimą), tačiau nepateikė duomenų, kad iki ieškinio teismui pateikimo kreipėsi į DGK su reikalavimu grąžinti ją į darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju matyti, kad patikslinti ieškovės ieškinio reikalavimai nebuvo nagrinėjami DGK. Nors ieškovė, kaip darbuotoja, yra pripažįstama silpnesniąja šalimi ir teismas darbo bylose yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė gali teikti reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti ikiteismine ginčo tvarka (šiuo atveju – DGK), ir nesilaikyti įstatymo numatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, netoleruotina, jog darbuotojas, kreipdamasis į DGK, teikia vienokius reikalavimus, o vėliau, kreipdamasis į teismą, formuluoja naujus reikalavimus.
6.2 Teismas pažymėjo, kad DK 231 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog, ieškovei pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčo dėl atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių sumų išieškojimo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. DGK yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl DGK sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovės pareikšti nauji reikalavimai, susiję su DGK sprendimo panaikinimu ir pan., nenagrinėtini.
6.2. Teismas taip pat pažymėjo, jog DGK sprendimu ieškovės prašymas buvo patenkintas (įvykdytas) – pripažinta, kad ieškovės L. A. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta neteisėtai, konstatuota, kad ieškovės L. A. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta 2021 m. rugsėjo 23 d., nuspręsta išieškoti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A. 1 997,52 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. liepos 1 d. iki DGK sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. rugsėjo 23 d., nuo DGK sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. rugsėjo 24 d. iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti po 730,80 Eur ieškovės vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Teismas padarė išvadą, jog DGK sprendimu tenkino ieškovės reikalavimus, sprendimas, kaip nurodė pati ieškovė, yra įvykdytas, todėl šiuo metu ginčas pagal ieškovės keltus reikalavimus yra išspręstas iš esmės ir ieškovei nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą su naujais reikalavimais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė L. A. teismo prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
7.1 Apeliantė nurodo, jog skundžiama nutartimi buvo užkirstas kelias silpnesniajai šaliai (neįgaliai darbuotojai) L. A. ginti savo pažeistas teises, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
7.2 Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji nepateikė įrodymų, kad privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į DGK. Pažymi, kad DGK 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas teismui buvo pateiktas kartu su 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu. Šis sprendimas, be kita ko, patvirtina, kad DGK žodiniame posėdyje nagrinėjo L. A. prašymą dėl atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių sumų išieškojimo.
7.3 Apeliantė teigia, kad DGK 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo 2 lapo 7 pastraipoje yra nurodyta, jog ieškovė keliamus reikalavimus tikslino kelis kartus, prašė pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą ir iš atsakovės išieškoti 10 000 Eur sumą, tačiau negalėjo patikslinti, kodėl toks reikalavimas yra keliamas. Todėl šis reikalavimas dėl 10 000 Eur sumos nėra naujas, tik ieškovė, kuri yra neįgali (jai nustatytas tik 35 proc. darbingumas) ir nėra teisininkė, DGK posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, jog prašoma 10 000 Eur suma yra neturtinis reikalavimas dėl diskriminavimo, mobingo ir pažeminimo, patirto dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir teigia, kad L. A. nepateikė duomenų, kad buvo kreipusis į DGK privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau cituoja faktus iš minėto DGK sprendimo, kuris tokį kreipimąsi akivaizdžiai patvirtina.
7.4 Ieškovė nurodo, kad nauji reikalavimai patikslintame ieškinyje yra tik Nr. 4 ir 6. Kiti reikalavimai pateikti tik siekiant, kad teismas priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą – reikalavimai Nr. 8, 9, 10 ir 12 gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimai įpareigoti parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti dokumentus) būtų pateikiami parengiamojoje bylos stadijoje. Šie reikalavimai dėl dokumentų yra reikalingi teisėtam bei pagrįstam sprendimui priimti, tačiau jie gali būti ir netenkinami.
7.5 Apeliantė akcentuoja, jog ši byla yra susijusi su darbo santykiais, o ieškovė yra neįgali silpnesnioji šalis, todėl teismas darbo bylose turi būti aktyvus. Pažymi, jog ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tam yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
7.6 Ieškovės nuomone, visų galimų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas negali būti pagrindu nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tokių ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje kaip trūkumas gali būti nustatoma tik tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Ieškovė neturi dokumentų iš darbovietės, todėl reikalavo suformuluoti įpareigojimus parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ siekdama įgyvendinti koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, o tai negali būti traktuojama kaip naujų reikalavimų kėlimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė jos ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nuomone, ieškovė neįvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties ir nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų – nepateikė duomenų, kad iki ieškinio teismui pateikimo ji privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į DGK su reikalavimu grąžinti ją į darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), be to, patikslinto ieškovės ieškinio reikalavimai buvo nauji, dar nenagrinėti DGK.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neįvertino visų teisingam ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
11. CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
12. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas Darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galbūtpažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).
13. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė L. A. teismui nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji, prieš pateikdama ieškinį teismui, privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į DGK.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų akivaizdžiai matyti, jog DGK 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateiktas dar kartu su 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu, o minėto sprendimo turinys neabejotinai patvirtina, jog apeliantė, laikydamasi išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pirmiausia kreipėsi į DGK. Iš minėto sprendimo nustatomosios dalies matyti, jog ieškovė DGK pateiktame prašyme nurodė reikalaujanti pripažinti jos atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą ir išieškoti darbo užmokestį nuo 2021 m. birželio 4 d. iki dabar. Be to, DGK sprendime yra nurodyta, jog ieškovė posėdžio metu kelis kartus tikslino keliamus reikalavimus ir DGK suprato, kad ieškovė reikalauja: 1) pripažinti jos atleidimą neteisėtu; 2) grąžinti į darbą; 3) išieškoti 10 000 Eur sumą.
15. DGK sprendimo turinys patvirtina, jog DGK tenkino L. A. prašymą, nusprendė, kad ieškovės L. A. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta neteisėtai, konstatavo, kad ieškovės L. A. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta 2021 m. rugsėjo 23 d., nusprendė išieškoti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A. 1 997,52 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. liepos 1 d. iki DGK sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. rugsėjo 23 d., nuo DGK sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. rugsėjo 24 d. iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat išieškoti po 730,80 Eur ieškovės vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.
16. Tai reiškia, jog dalis ieškovės pareikštų reikalavimų iš tiesų buvo išnagrinėti ir patenkinti DGK sprendimu. Tačiau DGK neišsprendė ir apskritai savo sprendime nepasisakė dėl L. A. reikalaujamų 10 000 Eur baigties.
17. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galbūt pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, kiekvieną kartą spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti, kuriuos būtent ieškinio reikalavimus priimti, o kurie reikalavimai yra neteismingi teismui. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nustatytą aplinkybę, jog DGK savo sprendime visiškai nepasisakė dėl L. A. reikalaujamų 10 000 Eur ???baigties, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti galimybę priimti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, o ne abstrakčiai konstatuoti, jog šiuo metu ginčas pagal visus ieškovės keltus reikalavimus yra išspręstas iš esmės ir ieškovei nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą.
19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės L. A. ieškinį, tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.