Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-100-926/2019 perduota prokurorui nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio, 254 straipsnio 3 dalies pagrindais procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nėra jokių duomenų, ar J. J. inkriminuota nusikalstama veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Respublikos, įstatymus, taip pat byloje trūksta reikšmingų duomenų iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, kurie patvirtintų, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje, nurodytu laiku buvo atlikti tam tikri veiksmai D. Č. atžvilgiu. Nutartyje nurodė, kad tokių duomenų gavimui būtinas teisinis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) Respublikos ikiteisminio tyrimo institucijomis, kas šiuo atveju labiau būdinga ikiteisminio tyrimo proceso paskirčiai ir tikslui, kylančiam iš BPK 2 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės skundas atmestinas.

5. Įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundo argumentus, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, yra pagrįsta.

6. Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus.

7. BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui, 1 dalies 3 punkte imperatyviai apibrėžiama, kad be kita ko kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

8. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. LAT praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Be to, teismo įsitikinimu, kuris pabrėžtas ir kitose nagrinėtose bylose kaltinamajame akte, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiškiamoje oficialioje pozicijoje turi atspindėti ne tik tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui, bet jis, konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turi būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais, tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali būti sklandus ir taip pat gali sąlygoti bylos nagrinėjimo trukdymą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-215-1020/2017).

9. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje be kita ko pabrėžiama, jog: “Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

10. Apylinkės teismo nutartyje paminėti kaltinamojo akto trūkumai rodo, kad tiek ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje bei pateiktas kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant jau minėtų konstitucinių principų bei BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismas pastebi, kad kaltinamojo akto trūkumai ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimai nustatyti ne bylos nagrinėjimo teisme metu, o rengiantis bylos nagrinėjimui ir vertinant ar nėra kliūčių galinčių sutrukdyti sklandų, operatyvų, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą. Minėtų BPK pažeidimų teisinių padarinių šalinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje iš esmės trukdytų bylos nagrinėjimą ir reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimus, todėl byla pagrįstai grąžinta prokurorui, nustatytiems kaltinamojo akto ir procesiniams pažeidimams pašalinti.

11. Kaltinamajame akte yra nurodyta, jog J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką užsienio valstybėje - 2017 m. gegužės 1d. „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). LR BK 5 straipsnyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos yra įtvirtintos LR BK 8 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodoma, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga suprantama kaip reikalavimas, kad asmenys nebūtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytą veiką, jei veika, kurios padarymu jie kaltinami, jos padarymo vietos valstybėje nepripažįstama nusikaltimu (užsienio valstybės baudžiamieji įstatymai nenumato analogiško nusikaltimo), arba, toje valstybėje už tokių veikų padarymą nebaudžiama (užsienio valstybės baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, tačiau egzistuoja aplinkybės, kurioms esant nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas). Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, BK 5 ir 8 straipsnių taikymas svarbus tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek sprendžiant klausimą dėl bausmės kaltininkui paskyrimo.

12. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje numatyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas yra negalimas. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Aiškumas ir konkretumas pasireiškia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, esminiai pažeidžiant aukščiau paminėtų BPK normų reikalavimus, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios t. y. 2017 m. birželio 23 d., nebuvo imtasi veiksmų, kad nustatyti, ar pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą J. J. inkriminuota veika pripažįstama nusikaltimu ir jos padarymo vietos valstybėje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ar šios valstybės baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, ar toje užsienio valstybėje už tokių veikų padarymą baudžiama. Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nenurodytas nusikaltimas, kurio padarymu baudžiama pagal užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini) baudžiamuosius įstatymus. Nėra aiškintasi tyrimo metu, ar neegzistuoja aplinkybės, kurioms esant kaltinime nurodytą veiką padaręs asmuo šioje užsienio valstybėje baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, ir jei baudžiamas, tai kokia bausmė jam gali būti skiriama. Aukštesniojo teismo nuomone, tik tyrimo metu pagal teisinės pagalbos sutartis išsiaiškinus bei kaltinamajame akte nurodžius konkrečius nusikaltimo padarymo valstybės teisės aktus, pagal kuriuos baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, kaip ir Lietuvos įstatymai, asmeniui būtų galima pareikšti įtarimą bei perduoti bylą teismui kaltinant jį inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

14. BPK 219 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent jos padarymo vietą, vadovaujantis BK 8 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajame akte privalo būti nurodyta ne tik Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies norma, numatanti atsakomybę už inkriminuojamą veiką, tačiau ir užsienio šalies, kurioje veika galimai padaryta, baudžiamojo įstatymo norma. Priešingu atveju apskritai būtų pagrindas abejoti dėl galimybės patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus atmeta prokurorės skundo argumentus, kad teismas nenurodė jokių esminių kaltinamojo akto pažeidimų, kas trukdytų nagrinėti bylą teisme. Taigi, priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai suvaržo tiek kaltinamojo teisę į gynybą, tiek ir trukdo teismui nagrinėti bylą teisme. Šių trūkumų teismas neturi ir negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui.

15. Dėl prokurorės skundo argumentų, jog siekiant proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, teismas, remdamasis BPK 243 str. 1 d. byloje gali įpareigoti prokurorą gauti ir pateikti teismui informaciją apie (duomenys neskelbtini) Respublikoje galiojantį įstatymą, negrąžinant bylos į ikiteisminio tyrimo stadiją, aukštesnysis teismas pažymi, kad, įvertinus nustatytų trūkumų specifiką, priešingai nei teigiama skunde, jie gali būti pašalinti greičiau, perdavus bylą prokurorui, nei tai būtų įmanoma padaryti teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neprivalo imtis veiksmų, kurie nebūdingi teismui ir kuriuos atlikti baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja ne teismą, o ikiteisminio tyrimo instituciją bei prokurorą. Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-215-1020/2017). Ta aplinkybė, kad kaltinamojo akto trūkumai buvo pastebėti jau baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, esminės reikšmės nesudaro, nes bylos nagrinėjimas iš esmės dar nebuvo pradėtas.

16. Prokurorė teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai (nesurinkti visi nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymui reikalingi duomenys: kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis D. Č. buvo suteikta medikų pagalba, ar buvo nustatinėjami galimi nešališki įvykio liudytojai), negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, nes teismas turi procesines galimybes juos pašalinti arba bent neutralizuoti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuos trūkumus gal ir būtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo eigoje, tačiau nustačius aukščiau nurodytus esminius kaltinamojo akto trūkumus, dėl ko byla perduodama prokurorui, teismas pagrįstai šiuos tyrimo veiksmus pavedė atlikti prokurorui.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, sprendimą perduoti bylą prokurorui teismas gali priimti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto trūkumų, bet ir dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas išreiškė valią, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu ir nustatęs kaltinamojo akto trūkumus bei kitus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turi įvertinti ar ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ir reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo sklandžiai, operatyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, o jei taip, turi teisę perduoti bylą prokurorui net ir tuo atveju, kai šiuos pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu iš esmės galima ištaisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, prailgintų teismo procesą ir pan.

18. Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.