Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant S. G., Rūtai Balčiūnaitei, Vidai Dambrauskienei, Deimantei Lekavičiūtei, Ingridai Pikusau, Lukui Žižiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. J. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent, jis, 2017 m. gegužės 1 d., apie 01 val. 00 min., šokių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka, kurioje laikė stiklinę, nukentėjusiam D. Č. vieną kartą sudavė į veido sritį, tuo padarydamas kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir nosies kairės pusės srities sumušimus su gausiomis įvairaus gylio žaizdomis kaktoje, antakyje, skruoste ir nosyje, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo D. Č. sveikatą.

Kaltinamasis J. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesi pabaigoje jis su savo tuometine drauge S. Č. nuvyko į (duomenys neskelbtini)ą, apsigyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Dar važiavo jo brolis A. J. ir draugas T. M., dar buvo brolio draugų ir pažįstamų, buvo didelė grupė apie 50 žmonių, visų jis nepažinojo, nukentėjusiojo jis taip pat nepažinojo. Antrą buvimo vakarą, dar prieš vidurnaktį, jis su drauge nuėjo į viešbučio, taigi, 2017 m. gegužės 1 d., apie 1 valandą nakties jis buvo viešbučio diskotekoje. Pažymėjo, kad jis du metus nevartojo alkoholinių gėrimų, nes buvo susilažinęs su draugu, kad negers. Jo draugė išėjo parūkyti, tada jis, pamatęs lietuves merginas, vieną jų pakalbino, lyg pasakė komplimentą. Tuo metu jį staiga kažkas grubiai pastūmė iš nugaros į priekį, jis vos nenugriuvo, paėjo du žingsnius į priekį ir atsisukęs pamatė vaikiną, šalia jo stovėjo dar du vaikinai, jie jį apstojo. Jis paklausė ką jis čia daro, kodėl stumdosi. Vaikinas kažką atsakė, jis nesuprato ką, jie buvo išgėrę, aplinkui buvo triukšmas. Vienas vaikinas buvo aukštas, šviesių plaukų, ar būtent tas vaikinas jį pastūmė jis nežino. mano, kad ten turėjo būti nukentėjusysis, bet jo neprisimena. Jie stovėjo netoli baro, salėje grojo muzika, žmonės šoko. Kažkas jam smogė kumščiu į dešinį skruostą, tai galėjo būti ir nukentėjusysis, bet iš tikrųjų jis to nežino, kas jam smogė jis nematė. Jis suklupo pasilenkė, kada atsitiesė vėl gavo smūgį į nosį, buvo ir kitų smūgių iš nugaros ir šonų, kažkur į pakaušį. Jam pasipylė kraujas. Tada jis atsilenkdamas smogė kumščiu atgal, kažkam jis pataikė, bet kam pataikė ir į kokią kūno vietą jis nežino, Jis pajuto, kad kažkas iš nugaros jį tempia, pasirodo, tai buvo jo brolis. Tada prasidėjo masinės muštynės, skraidė bokalai. Brolis ištempė jį iš klubo ir nuvedė į jo kambarį. Jis apsiprausė. Atėjo viešbučio apsauga, paklausė ar nereikia medikų pagalbos, jis sakė, kad nieko nereikia, kad viskas gerai. Kitą dieną agentūros „T. T.“ gidė jį pasikvietė, paprašė papasakoti kas atsitiko ir pasakė, kad viešbutis netoleruoja tokių svečių ir jį iškeldina. Jam pasiūlė geresnį viešbutį, jis sutiko išsikelti. Gidė pasiūlė jam rašyti pareiškimą policijai dėl sumušimo. Jis paklausė, ar kita pusė rašo pareiškimą, jam atsakė, kad nerašo, todėl ir jis nerašė. Tvirtina, kad nukentėjusysis jį apkalba, nes jis pakalbino pastarojo panelę, jam tai labai nepatiko. Jis tikrai sudavė kažkam, bet nežino kam, stiklinės rankoje tikrai neturėjo. Ten klubas, jie stovėjo netoli baro, kažkas stiklines rankose galėjo turėti. Pareiškė, kad jis savo kaltės nepripažįsta, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepripažįsta, iš dalies pripažįsta nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidas, prašo jį išteisinti.

Nors kaltinamasis J. J. savo kaltės nepripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. jis su draugais atskrido poilsiauti į (duomenys neskelbtini), jie apsistojo (duomenys neskelbtini), viešbutyje „T. R.“. . Į (duomenys neskelbtini) jie atskrido aštuoniese, jis buvo su tuometine drauge I. S., su jais buvo T. K. su tuometine jo drauge J. J., šiuo metu pastarojo žmona J. K. ir K. M.. 2017 m. gegužės 1 d., apie 1 valandą nakties, viešbučio bare diskotekoje jie linksmai leido laiką. Į barą jie atėjo apie 24 valandą ir bare linksminosi, bare buvo didelis triukšmas. Kaltinamojo J. J. jis nepažinojo, niekada nebuvo jo matęs. Jis buvo prie baro, jo draugai irgi buvo netoli, už kelių metrų nuo jo. Prie baro atėjo kaltinamasis, abiejose rankose jis laikė po stiklinę, kažką pradėjo sakyti, dėl triukšmo jis negirdėjo ką sakė, tačiau išgirdo kaip pasakė: „ar atlaikysite?“. Kaltinamasis buvo neadekvatus, jo žvilgsnis buvo agresyvus, mano, kad galėjo būti ko nors pavartojęs, gal alkoholio gal kažko kito. Jis nesuprato, ką kaltinamasis norėjo jam pasakyti, ką jis turi atlaikyti. Tuo metu prie jo priėjo jo draugas K. M. ir jį apsikabino, norėjo išsiaiškinti kas vyksta. Tada kaltinamasis smogė jam stikline storu dugnu į kairę akį, stiklinė pataikė tiesiai į jo kairę akį, atsitrenkusi į jo veidą stiklinė sudužo, šukės supjaustė visą jo veidą, bet baigėsi laimingai, nes jo akis liko nepažeista. Pasipylė kraujas, jis pajuto, kad pasipylė smūgių kruša. Jo galvoje atsirado gumbas, aplinkui buvo daug kraujo, jis nuo smūgių apsvaigo, nesiorientavo aplinkoje. Vėliau K. M. jam pasakojo, kad kaltinamasis, rankoje laikydamas stiklinę, pirmiausiai smogė jam, tai yra D. Č., į veidą o kita ranka laikydamas stiklinę smogė į veidą K. M., pastarajam stiklinės šukė įpjovė kaktą. Kadangi jam, tai yra D. Č., labai bėgo kraujas, viešbučio darbuotojai jį nuvedė į medicinos punktą, iškvietė greitąją pagalbą, ir išvežė į ligoninę, kur buvo susiūtos jo veide esančios žaizdos, kiek siūlių buvo jis nepamena, visas jo veidas buvo supjaustytas. Iš ant jo viršugalvio atsiradusio didelio gumbo suprato, kad jam buvo spirta į viršutinę galvos dalį, kada jis nuo smūgio stikline į akį pasilenkė. Kitą dieną į viešbutį atvykę jo kelionių agentūros (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo agentūros (duomenys neskelbtini)atstovai aiškinosi įvykio aplinkybes, po to, J. J. buvo iškeldintas iš viešbučio į kitą viešbutį. Po to, jis (duomenys neskelbtini) J. J. daugiau nematė, Lietuvoje taip pat nebuvo sutikęs. Bare jis J. J. matė maždaug vieno metro atstumu, pastarasis žiūrėjo tiesiai į jį, jo veido bruožus jis įsidėmėjo. Dar kelionės metu jis per draugus išsiaiškino jo vardą ir pavardę. Tą naktį jis įsidėmėjo kaltinamojo bruožus, nors diskotekoje buvo prieblanda, tačiau nebuvo tamsu, jis visiškai neabejoja ir yra įsitikinęs, kad smūgius jam sudavė būtent J. J.. Jis visiškai neabejodamas tvirtai atpažįsta J. J. kaip asmenį, sudavusį jam stikline į veidą, Pats J. J. tikri nebuvo paliestas ir nebuvo sužalotas. 2017 m. gegužės 9 d. jis sugrįžo į Lietuvą, jam reikėjo išimti siūlus iš trijų žaizdų, todėl jau kitą dieną jis kreipėsi į gydymo įstaigą. Išėmus iš žaizdų siūlus liko kraujuojančios žaizdos, jas reikėjo tepti vaistais. (duomenys neskelbtini)už gydymą jis sumokėjo 300,00 eurų, tuos pinigus vėliau jam atlygino draudimas. Dėl šio sumušimo jis patyrė stresą, skausmą, pažeminimą, nepatogumus, negalėjo bendrauti su žmonėmis, buvo sugadintos jo ir jo draugų atostogos, jis yra vienas iš įmonės vadovu, buvo priverstas vaikščioti su sužalotu veidu, po sužalojimų liko randai, kurie liks visam gyvenimui, todėl prašo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja J. K., buvusi J., pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jinai tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K., tuo metu buvusi J., parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. ji kartu su devynių draugų kompanija išskrido į (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 1 d., apie 01.00 val., ji su draugais (duomenys neskelbtini) viešbutyje (duomenys neskelbtini) nuėjo į diskoteką. Ji su I. stovėjo prie baro, o D. Č. ir K. M. stovėjo prie to paties baro, tik truputį atokiau nuo jų. Matė, kad vaikšto vyras, vis prieinantis prie baro. Minėtas vyras, apie 30 metų, 180-185 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, pailgo veido, tamsių plaukų, pradėjo kalbėti su D. Č.. Ji atkreipė dėmesį, kadangi iš D. Č. kūno kalbos suprato, lyg jis klaustų, kas atsitiko, o tas vaikinas pasidarė agresyvus. Minėtas vaikinas rankose laikė dvi stiklines. Jų pokalbis vyko trumpai, apie vieną ar kelias minutes. Tuomet prie jų arčiau priėjo K. M., kuris apsikabino D. Č.. Jos manymu, jis atėjo išsiaiškinti, kas nutiko. Netrukus, nepažįstamas vaikinas, kai tik prie jų priėjo K. M., trenkė kairėje rankoje turėta stikline D. Č. į veido sritį. Po kelių sekundžių jis taip pat trenkė dešinėje rankoje turėta stikline K. M. į veido sritį. Po įvykio ji kreipėsi į viešbučio personalą, kad iškviestų greitąją pagalbą. D. Č. ir K. M. buvo nuvežti į viešbučio teritorijoje esantį medicinos punktą, vėliau greitoji juos nuvežė į ligoninę. Po įvykio minėtas vaikinas pasišalino. Kitą rytą jiems paskambino kelionių organizatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ agentas ir pakvietė ateiti į registratūrą, kur kalbėjo apie praėjusios nakties įvykius. Pastarasis nurodė, kad vaikinas, kuris sužalojo D. Č. ir K. M., pašalintas iš viešbučio (1 t., b. l. 49-50). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad anksčiau kaltinamojo nebuvo mačiusi, tą vakarą jinai pastarąjį matė vaikščiojantį, incidento metu kaltinamasis stovėjo atsisukęs į ją nugara, jis abiejose rankose turėjo po stiklinę. Ji pati aiškiai matė, kaip kaltinamasis smogė stikline į prieš ją priekiu stovėjusiam D. Č. į veidą. Taip pat ji matė, kaip kaltinamasis smogė K. M.. Nuo smūgio D. Č. suklupo prie baro, o K. M. nukrito ant grindų. Ji tuo metu prišoko prie savo tuometinio draugo, dabartinio sutuoktinio T. K., kuris tuo metu buvo nusisukęs į barą. Kaltinamasis iš karto dingo. Kai ji atsisuko, pamatė, kaip du vyrai spardė ant grindų nukritusį K. M.. Ar tie vyrai buvo kaltinamojo pažįstami ar draugai ji nežino. Ji priėjo, juos atstūmė, pasakė, kad jie atsikabintų ir tie vyrai pabėgo. Ji matė, kaip prieš įvykį vaikinas su stiklinėmis rankose, tai kaltinamasis, vaikščiojo pirmyn atgal, tai kažką stumteli, tai ką, ji matė, kad priėjus prie D. Č. kaltinamojo pečiai kilo, jis pradėjo rodyti agresiją. Dėl kokių priežasčiu tarp kaltinamojo ir D. Č. kilo konfliktas ji nežino. Ji prašė iškviesti policiją, menedžeris ją ramino, sakė, kad viską išspręs rytoj. Kitą rytą jie visi susirinko,, ji prašė atsukti kameras ir peržiūrėti kas tą naktį atsitiko, tačiau menedžeris pasakė, kad jie kamerų neturi. Jie sprendė, ar juos iškeldinti iš viešbučio, tačiau jie iš viešbučio iškeldinti nebuvo. Nurodė, kad su jais buvo atvykusi nėščia moteris, bet ji tuo metu miegojo savo kambaryje.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. jis atskrido į (duomenys neskelbtini), apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Buvo devynių žmonių kompanija, jis buvo su žmona Indre, buvo D. Č. ir dar keliais draugais. Pirmą vakarą jie nuėjo į diskoteką viešbučio naktiniame klube, kur visi linksminosi. Vienu metu ateidamas prie baro jis pamatė, kaip D. Č. bendrauja su nepažįstamu vaikinu, jis matė, kad D. Č. nesupranta kas vyksta. Jis norėjo išsiaiškinti kas vyksta, priėjo prie D. Č.. Priešais juos stovėjo vaikinas, laikydamas rankose viskio taures. Mano, kad taurės buvo su gėrimu, nes vaikinas buvo nusisukęs nuo baro. Grojo muzika. Jis ir D. Č. yra draugai, jis suprantą draugą iš jo kūno kalbos. D. Č. buvo palinkęs į priekį, lyg klaustų, kas vyksta, jie kalbėjo dviese, tai nebuvo linksmas draugiškas pokalbis. Jis priėjo, draugiškai apsikabino D. Č. ir paklausė, kas vyksta. Tas nepažįstamas vaikinas dešine ranka, kurioje laikė stiklinę, smogė jam į kaktą, Nuo smūgio stiklinė sudužo, jis ant kojų išsilaikė, susiėmė už veido jam bėgo kraujas, buvo pjautinė žaizda. Tas vaikinas atrodė agresyvus, jis kaire ranka, kurioje laikė stiklinę, smogė D. Č. į veidą, stiklinė sudužo, jam pasipylė kraujas, jis užsiėmė už veido. Pasipylė smūgiai kojomis, kas juos mušė nematė. Po suduotų smūgių kaltinamasis pasišalino. Po to bare užsidegė šviesos, atėjo apsauga, suteikė pirmąją pagalbą, po to juos abu išvežė į ligoninę, jiems buvo susiūtos žaizdos. Jo kaktoje liko randas. Vėliau jis kalbėjo su D. Č., jis lyg sakė, kad buvo užkalbinta jo draugė, įvyko nesusikalbėjimas. Kitą rytą tas vyras, kuris sudavė jiems smūgius stiklinėmis, buvo iškeltas iš viešbučio. Tvirtina, kad jis neabejodamas atpažįsta kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris jam ir D. Č. sudavė smūgius rankose turėtomis stiklinėmis, kitą rytą šis vyriškis buvo iškeldintas iš viešbučio, o jie toliau atostogavo.

Liudytojas A. M. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2017 m. balandžio 28 ar 29 d., tiksliai neprisimena, jo kaimyno T. M. pasiūlymu, kartu su pastarojo sudaryta grupe, jis atskrido į (duomenys neskelbtini) miestą atostogauti. Jie apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Kelionės metu jis pamatė tuo pačiu lėktuvu vykstantį jaunuolį, kiek žino, jo vardas J., kuris vyko į (duomenys neskelbtini) tuo pačiu lėktuvu ir apsistojo tame pačiame viešbutyje.2017 m. gegužės 1 d. jis nuėjo į viešbučio naktinį klubą, kur vyko šokiai, buvo labai daug žmonių. Kažkuriuo momentu jis pamatė J., kurį buvo apsupę trys jam nematyti vaikinai. Jis nematė, kad J. būtų gėręs ar ką nors būtų laikęs rankose, J. buvo ramus. Staiga pamatė, kad vienas iš J. apsupusių asmenų, kuris jis negali pasakyti, sudavė J. į galvą. Iš karto kilo šurmulys, prasidėjo aiškinimasis. Prie J. greitai priėjo jaunuolis, kaip vėliau sužinojo pastarojo brolis, kuris išsivedė J. iš salės. Jis nematė, kad J. ar koks nors kitas asmuo būtų sužaloti ar kruvini. Iš karto po to, kai J. išėjo iš salės, jis taip pat išėjo, nes salėje kilo „bardakas“, visi išsiskirstė, jis grįžo į savo kambarį. Kitą dieną T. M. jam pasakė, kad J. iškeldintas iš viešbučio. Kodėl J. buvo iškeldintas iš viešbučio jis nežino, jam nesakė, jis nesidomėjo. Jis klube buvo vienas, mano, kad incidentą matė daug žmonių (1 t., b. l. 56-57). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kaip tie žmonės atrodė jis neprisimena, kurie salės vietoje įvyko incidentas jis neprisimena, apie ką tie asmenys ir J. J. šnekėjosi jis negirdėjo, kas buvo toliau jis neprisimena. Kol jis matė J. J., pastarasis nieko rankose neturėjo, kas buvo anksčiau ar vėliau jis nežiūrėjo. Tų vaikinų, kurie buvo apstoję J. J., jis nepažintų, Jis matė, kad kažkuris vaikinas smogė J. J., tačiau to žmogaus neatpažintų, kurioje pusėje jis stovėjo neatsimena. Dėl to konflikto kilo didelis šurmulys, įsikišo apsauga, visi pradėjo judėti, jis taip pat išėjo.

Liudytojas M. A. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d. jis kartu su draugų ir pažįstamu kompanija skrido į (duomenys neskelbtini), apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Kartu su juo skrido jo draugas A. J., jo brolis J. J., kurį jis nedaug pažįsta, pažįsta tik kaip A. J. brolį, su mergina.2017 m. balandžio 30 d. vakare, jau buvo vėlu, visa kompanija nuėjo į viešbučio salėje vykstančią diskoteką. Buvo daug žmonių. Jis matė grupę trijų asmenų, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai matėsi iš jų elgesio, kartu buvo ir mergina. Kažkuriuo metu jis žvalgėsi po salę, atsisukęs pamatė, kaip J. J. stovi apsuptas tų neblaivių trijų asmenų ir tarp jų kilo muštynės. Kas pirmas ir kur sudavė jis nematė, viskas vyko labai greitai. Jis matė, kaip A. J. pribėgo prie brolio ir ištempė jį iš muštynių epicentro, matė, kad J. J. buvo kruvinas, į kitus jis nežiūrėjo. Jis norėjo pasiaiškinti kas vyksta, tačiau prie jo priėjo jo draugė, kuri tuo metu nebuvo salėje ir įvykio nematė, jis išėjo namo. Kitą rytą J. J. buvo iškeldintas iš viešbučio, jie visi stebėjosi, kodėl neiškėlė tų trijų asmenų, nes iš aplinkinių kalbų girdėjo, kad būtent jie pradėjo muštynes, nes J. J. užkalbino vieno iš jų merginą prie baro. Jis kiekvieną dieną matydavo tuos asmenis, jie visada būdavo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, iš šalies atrodė, kad jie patys prie visų kabinėjasi. J. J. po šio įvykio jis nematė (1 t., b. l. 77-78). Teisiamojo posėdžio metu M. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis nematė, kad J. J. kam nors suduotų, matė, kad J. J. veidas buvo kruvinas, kažkur prie nosies buvo kraujo, paties smūgio jis nematė, ar J. J. turėjo ką nors rankose jis nematė.

Liudytojas T. M. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad 2016 m. rudenį jis suplanavo kelionę šeimai į (duomenys neskelbtini), pasiūlė kartu keliauti savo kaimynui A. M., jis sutiko ir skrido kartu su vaikais. 2017 m. balandžio 29 d. jie išskrido į (duomenys neskelbtini), lėktuve matė daug pažįstamų, vienas kurių buvo jo draugas nuo vaikystės J. J.. Jie nuskrido į (duomenys neskelbtini), nuvykę apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Iš karto po vidurnakčio, 2017 m. gegužės 1 d., jis kartu su drauge J. V. jis nuėjo į viešbučio naktinį klubą, kuriame vyko šokiai, buvo nemažai žmonių. Klube buvo prietema, degė mažos švieselės. Klube jis matė daug draugų, taip pat buvo (duomenys neskelbtini) piliečių, rusakalbių žmonių, latvių, estų. Jis matė, kad klube yra ir J. J.. Vienu momentu, šokdamas su drauge, jis pamatė, kad J. J. yra apsupę trys jam nepažįstami aukšto ūgio asmenys. Jis pats tuo metu šoko maždaug 6 -7 metrų nuo J. J.. Tvirtina, kad J. J. tuo metu rankose nieko nelaikė, nei taurės, nei stiklinės, nei puodelio, jo abi rankos buvo tuščios. Jis pastebėjo, kad tie asmenys buvo agresyviai nusiteikę, tai matėsi iš jų stovėsenos ir jų manierų.. Jis stebėjo, kas vyks ir pamatė, kaip staiga vienas iš tų trijų asmenų, kuris jis negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai ir, kaip minėjo, buvo tamsu, sudavė J. J. vieną smūgį į galvos sritį. Po smūgio J. J. nenukrito, liko stovėti. Staiga kilo triukšmas, judesys, vieni per kitus rėkavo. Jis su drauge iš karto išėjo iš klubo ir kuo baigėsi incidentas nežino. Kitą rytą sužinojau, kad J. J. su drauge pašalinti iš viešbučio, o kalti asmenys ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini) viešbutyje, nes vieno iš jų draugė laukėsi, ir dėl to jų neiškeldino. Vėliau jis buvo nuvažiavęs pas J. J. į viešbutį, klausė kas nutiko, jis sakė, kad pakalbino merginą ir dėl to buvo užpultas (1 t., b. l. 74-75). Teisiamojo posėdžio metu T. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad J. J. stovėjo prie baro, nugara į barą. Tie kiti trys vaikinai stovėjo apsupę J. J., nors gal jie tiesiog ten stovėjo. Jis matė, kaip tuo metu J. J. buvo suduotas smūgis į veidą, o pastarasis ranka kažkuriam atsirėmęs į krūtinę nusistūmė nuo savęs, kad negautų smūgio. Tada prasidėjo muštinės, visi klube buvę asmenys pradėjo muštis, tada jis su tuometine drauge, dabar žmona J. M., iš klubo išėjo.

Liudytoja V. I. parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d. kartu su savo vyru R. I. ir dviem vaikais skrido į poilsinę kelionę į (duomenys neskelbtini). Lėktuve buvo daug lietuvių, pusė jų ji pažinojo, nes skrido didelė kompanija, apie 60 žmonių, skrido M. A., J. J. su drauge, jos sesuo, buvo daug draugų, taip pat buvo draugų draugai. Nuskridę jie apsistojo (duomenys neskelbtini)viešbutyje, jų draugai apsistojo tame pačiame viešbutyje įvairiuose korpusuose. 2017 m. balandžio 30 d. ji su draugais išėjo pasivaikščioti po miestą. Grįžo jau po vidurnakčio, 2017 m. gegužės 1 d., apie 01.00 val. norėjo atsigerti, todėl nuėjo į diskoteką į naktinį klubą, esantį tame pačiame viešbutyje. Klube jie buvo vienoje kompanijoje su M. A. ir jo drauge, jos pačios vyras buvo prie kitos kompanijos, klube buvo daug pažįstamų žmonių. Apie 1 valandą nakties ji šoko, kada pamatė, kad maždaug už dvidešimties metrų J. J. stovėjo prie baro, o priešais jį stovėjo kitas vyriškis. Jie abu stovėjo kaip bokso ringe, priešiškai nusiteikę. Buvo panašu, kad kils muštynės, todėl ji ieškojo J. J. brolio A. J., kad jis žiūrėtų kas vyksta. Tas kitas vyriškis puolė, J. J. atšoko nuo baro, kilo šurmulys. Ji pasakė A. J., sėdėjusiam prie kito staliuko, kad su J. vyksta kažkoks konfliktas, kad jis turi įsikišti, pažiūrėti kas vyksta. Jokių smūgių ji nematė, nes kalbėjo su A. J., grojo garsi muzika. Savo vyrui R. I. ji liepė nesikišti, norėdama jį apsaugoti jie abu išėjo iš salės. A. J. nuėjus link baro, kilo masinės muštinės, susistumdė 15-20 žmonių. Kitą dieną po pietų restorane ji pamatė vyriškį subintuota galva. Draugai pasakė, kad jis nukentėjo nuo muštynių, kas jį sumušė ji nežino, nežino, ar tai tas pats vyriškis, kuris stovėjo priešais J. J.. Vėliau ji sužinojo, kad J. J. buvo iškeldintas iš viešbučio.

Liudytojas R. I. parodė, kad pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. I. parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d. jis kartu su šeima išvyko į poilsinę kelionę į (duomenys neskelbtini). Kartu skrido ir daug draugų, tarp jų buvo ir J. J. su mergina. Jie apsistojo (duomenys neskelbtini) viešbutyje, ten apsistojo ir visi kiti kartu skridę draugai, tame tarpe ir J. J.. 2017 m. balandžio 30 d. jis kartu su žmona nuėjo į diskoteką. Ten buvo labai daug žmonių, tarp jų jis matė ir J. J.. 2017 m. gegužės 1 d., apie 01.00 val., jis pamatė kaip prie J. J., kuris tuo metu buvo apie 10 metrų nuo jo, jį apstoję stovėjo 3-4 vyriškiai, amžiaus neįžiūrėjo, aplink buvo tamsu, vyko šokiai. Jis pradėjo stebėti kas vyksta ir staiga pamatė, kad vienas iš stovėjusių aplink J. J. vyriškių smogė pastarajam į galvos sritį, tada staiga prasidėjo muštynės. Muštis tarpusavyje pradėjo daug asmenų, kurių jis nepažįsta. Vyriškio, pradėjusio muštynes, jis atpažinti negali, nes viskas vyko labai greitai, buvo tamsu ir jam nerūpėjo jo įsiminti. Jis matė, kaip J. J. brolis A. J., kuris taip pat buvo šokiuose, pribėgęs prie brolio ištempė jį už rankos iš muštynių vidurio, kur jį nuvedė jis nematė, nes prie jo priėjusi jo žmona V. I. paprašė, kad jie išeitų iš salės, ką jie ir padarė, iš kartų ėjo namo. Kitą dieną J. J. buvo iškeldintas iš viešbučio į kitą viešbutį, daugiau jis jo nematė. Kodėl pastarasis buvo pašalintas iš viešbučio, o ne muštynes sukėlęs asmuo, jis nežino (1 t., b. l. 80-81). Teisiamojo posėdžio metu R. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis nematė ką J. J. laikė rankose, kodėl pastarasis stovėjo prie baro jis nežino, aplinkui buvo daug žmonių, jis aiškiai nematė kas kam sudavė, matė kaip kiti žmonės stumdėsi.

Liudytojas A. J. nurodė, kad J. J. yra jo brolis, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 29 d. jis su šeima skrido į poilsinę kelionę į (duomenys neskelbtini) viešbutį. Kelias dienas prieš skrydį jis išsikalbėjo su savo broliu J. J., kad jis taip pat su drauge skrenda į (duomenys neskelbtini) tuo pačiu reisu ir į tą patį viešbutį. Jis skrido su didele grupe draugų, apsidžiaugė, kad brolis bus kartu. Jie apsistojo tame pačiame (duomenys neskelbtini) viešbutyje, visi draugai taip pat apsistojo tame pačiame viešbutyje. Pirmą dieną jie praleido viešbutyje, nes jo žmona tuo metu laukėsi. 2017 m. gegužės 1 d. jis su draugais išėjo į viešbučio naktinį klubą pašokti. Žmona su juo nėjo, liko viešbučio kambaryje su dukra. Į klubą jie nuėjo apie 00.40 val. Klube buvo daug žmonių, buvo labai tamsu. Jis pamatė, kad J. J. taip pat yra klube su savo drauge. Jis šoko su draugais, kaip pamatė, kad jo brolį yra apsupę trys nepažįstami asmenys. Jis pradėjo stebėti situaciją, matė, kad jie kaip ir aiškinasi kažkokius santykius., įtarė, kad gali kas nors įvykti, nes tie trys atrodė agresyviai nusiteikę. Jis nuo brolio stovėjo apie 10 metrų atstumu, tikslai pasakyti negali. Staiga jis pamatė, kad vienas iš jų, pats aukščiausias, sudavė kumščiu vieną smūgį J. J. į galvos sritį. Po smūgio J. J. nenugriuvo. Jis iš karto prišoko prie brolio ir ėmė traukti jį nuo užpuolėjų, pats pajuto smūgį į galvą, tačiau nekreipė dėmesio, ėjo su J. J. iš alės, nenorėjo, kad jis vėl nukentėtų. J. J. nieko rankose neturėjo, tuo metu alkoholio nevartojo, negėrė sulčių, jokio daikto rankose neturėjo. Einant iš salės atsisukęs jis pamatė, kad vyksta muštynės, kas su kuo mušėsi jis nematė. Išėjus iš klubo brolis J. J. jam paaiškino, kad jis pakalbino vieną merginą, ir iš karto prie jo prisistatė tie trys asmenys. Brolis nebuvo kruvinas, sakė, kad skauda žandą. Kitą dieną jam brolis pasakė, kad jį ir jo draugę iškeldina iš viešbučio, o tų, kurie pradėjo muštynes, iš viešbučio neiškelia., nes jie įsiprašė likti ir teigė, kad vieno jų žmona laukiasi. Visą savaitę jis matė tuos tris asmenis per pietus, visi nešiojo tamsius nuo saulės akinius, kurių niekada nenusiėmė, jų bruožų neįsidėmėjo apibūdinti negali, atpažinti taip pat negali. Tvirtina kad matė, jog jo brolis nesimušė su jokiais asmenimis, pats nukentėjo nuo jų. Jis pats nuo patirto smūgio pretenzijų niekam neturi, nesijaučia nukentėjęs (1 t., b. l. 62-63). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad apie konfliktą jam pasakė V. I., sakė žiūrėti, kad kažkas negerai vyksta. Kada atsisuko, jis pamatė, kaip tie trys vyriškai stovi apsupę jo brolį J. J., elgėsi agresyviai, jo brolis niekam netrenkė. Brolis buvo prie baro Jis tempė brolį iš salės, broliui, atrodo, bėgo iš nosies kraujas. Tuos tris vyriškius jis matė jau prieš tai, jie prisigėrę vaikščiojo, visus nužiūrinėjo, elgėsi agresyviai, dar prieš naktį juos visi pastebėjo. Dėl ko kilo konfliktas jis nežino. Jo brolis rankose nieko neturėjo. Kad konflikto metu buvo sužalotas žmogus jis žino tik iš nuogirdų, sužalotų žmonių jis nematė kruvinų žmonių taip pat nematė, tik broliui iš nosies bėgo kraujas. Į viešbučio administraciją jis nesikreipė, nenorėjo gadinti atostogų, ten nieko tokio neįvyko. Kad jo brolis kam nors smogtų jis nematė.

Liudytoja J. M., buvusi V., pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2016 m. rudenį kartu su draugu T. M. suplanavo kelionę į (duomenys neskelbtini). Kelionė nusimatė 201 m. balandžio 29 d. Tą dieną jie išskrido iš (duomenys neskelbtini), buvo didelė draugų ir pažįstamų kompanija. Tarp jų buvo jos draugo T. M. vaikystės kaimynas J. J. su broliu ir šeimomis. Jie atskrido į (duomenys neskelbtini) miestą, nuvyko į (duomenys neskelbtini)s viešbutį. Viešbutis buvo didelis, ten ji matė daug pažįstamų, jame gyveno 450 lietuvių. Kiekvieną vakarą prie viešbučio lauke, jų teritorijoje, vykdavo vis kitoks renginys, po kurio visi eina namo arba į naktinį klubą. 2017 m. gegužės 1 d., iš karto po vidurnakčio, po pasirodymo, ji kartu su savo draugu T. M. nuėjo į viešbučio naktinį klubą, kuriame vyko šokiai. Buvo nemažai žmonių, ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. Klube buvo tamsu, mažai šviesos. Klube ji matė daug pažįstamų, taip matė ir J. J. su drauge S. Ji su draugu pradėjo šokti, ir staiga jos draugas T. M. sako: „žiūrėk, žiūrėk“. Ji atsisuko ta kryptimi, kur rodė jos draugas, ir pamatė J. J., apsuptą trijų vaikinų, kurie per atstumą jau atrodė agresyviai nusiteikę. Tai matėsi iš jų stovėsenos, povyzos. Matė, kad jie stovi apsupę J. J.. Staiga ji pamatė, kaip vienas jų, kuris ji atsakys, neatsimena, sudavė vieną smūgį J. J. įgalvos sritį, matė, kaip J. J. rankomis atsistūmė nuo savęs. Rankose jis nieko neturėjo. Kilo triukšmas, prie jų priėjo įvairių tautybių žmonių, visi pradėjo muštis, ji iš karto pasakė draugui, kad jie eitų iš čia ir iš karto išėjo. Kai išėjo iš klubo, jie nieko nelaukė, nieko nesiaiškino, nuėjo į kambarį. Kitą rytą ji sužinojo, kad J. J. su drauge pašalinti iš viešbučio o kaltieji asmenys gyvena ir toliau (duomenys neskelbtini) viešbutyje, nes vieno jų draugė laukėsi, dėl to jų neiškeldino. Vėliau iš kalbų sužinojo, kad J. J. buvo užpultas visai dėl nieko, ar tai ant kojos kam užlipo, ar pastūmė ką, ji nežino, neklausinėjo, tik girdėjo kalbant. Be to, kiek prisimena, J. J. kelionės metu visiškai nevartojo alkoholio, nes buvo susilažinęs, kad negers, tad nemano, kad jis pirmas būtų ką nors užkabinęs ar mušęs (1 t., b. l. 68-69). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M., buvusi V., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ką tie vaikinai darė apstoję J. J. ji nežino, jie šoko. O atsisukę pamatė kad trise buvo apstoję J. J., jie buvo agresyviai nusiteikę, jų veidai buvo pikti, J. J. buvo išsigandęs. Matė, kaip vienas iš tų trijų vaikinų trenkė J. J. į veidą, pastarasis tada nuo jo atsistūmė, kiti du buvo agresyviai sugniaužę kumščius. Po to prasidėjo masinis chaosas, prisidėjo ir užsieniečiai. ten šoko daug žmonių, tame tarpe ir jų žmonių ir kitų, bet ji viską gerai matė, buvo gal už penkių ar šešių metrų. Kitą dieną jai teko kalbėti apie įvykį su J. J., ji matė, kaip J. J. išėjo iš viešbučio, jis pats buvo sumuštas, buvo ištinusi viena jo veido pusė.

Ekspertas J. V. parodė, kad 207 m. gegužės 10 d. jis atliko D. Č. tyrimą ir pateikė išvadą apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Jis pats matė ir apžiūrėjo nukentėjusįjį D. Č., apžiūrėjo jį praėjus 10 dienų po sužalojimo. Jam nekėlė abejonių nukentėjusiojo nurodytos sužalojimo aplinkybės, tame tarpe ir sužalojimo laikas. Buvo ką tik ištraukti siūlai, aprašymo pobūdis leidžia atskirti ar žaizda muštinė ar pjautinė. Muštinė žaizda turi sutraiškytų audinių volą. Jo specialisto išvadoje pateiktame aprašyme yra išskirtos žaizdos kaktos srityje žaizdos lygiais kraštais, o antakyje yra įdubimo volelis. Jeigu jam nebūtų suteikta gydytojų pagalba, žaizdos nebūtų susiūtos, jo veidas liktų subjaurotas. Jis matė gyjančias žaizdas su šašais. Su teismo eksperto išvadomis jis nesutinka, pastarasis pats nukentėjusiojo nematė, visų sužalojimų kryptis yra ta pati, pažirusios šukės tęsia smūgio trajektoriją, ant žvyro žmogus negali taip nučiuožti, kad dinamiškai nepaliestų kitų tos pačio veido pusės dalių, tokiu atveju labiausiai nukenčia nosies nugarėlė, lūpos kampas, smakras. Jis gerbia kolegos įžvalgas, tačiau vertina jas kaip sausą teoriją. Jis neabejodamas palaiko savo 2017 m. gegužės 10 d. specialisto išvadą, kad D. Č. padaryta kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir nosies kairės pusės sumušimas su gausiomis įvairaus gylio žaizdomis kaktoje, antakyje, skruoste ir nosyje, sužalojimai buvo 1-2 savaičių senumo, kas atitinka nukentėjusiojo nurodytą traumos laiką. Sumušimas padarytas smogiant į kaktos kairę pusę ir kairio antakio lanko sritį kietu buku aštriomis šukėmis dūžtančiu daiktu. Sumušimas dėl daugybinių žaizdų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes gijimas ilgesnis, nei 10 dienų. Vien žaizdų susiuvimo faktas jau rodo, kad buvo pažeisti gilesni audiniai. Specialisto išvadoje išvardintas savo išvadas tvirtina.

2017 m. birželio 5 d. pareiškime D. Č. nurodė, kad 2017 m. gegužės 1 d., apie 01.00 val., poilsinės kelionės (duomenys neskelbtini) viešbutyje, diskotekoje, nepažįstamas vyras, kuris yra lietuvis ir gyvena Lietuvoje, stikline smogė jam į veidą, nuo smūgio stiklinė sudužo, jam padarytas kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir nosies kairės pusės srities sumušimas su gausiomis įvairaus gylio žaizdomis kaktoje, antakyje, skruoste ir nosyje. Šiuo metu jis žino, kad jį sužalojo J. J., kuris jį užsipuolė ir smogė jam stikline be jokios priežasties, jie nebuvo pažįstami, ankščiau neturėjo jokių asmeninių tarpusavio santykių, jokių konfliktų tarp jų kilę nebuvo. Jam buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 8).

2017 m. liepos 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad D. Č. pateikė atspausdintą nuotrauką (1 t., b. l. 32-35).

2017 m. liepos 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. Č. iš bendrų veido bruožų (smakro, plaukų spalvos, ausų formos) atpažino J. J. (nuotrauka Nr. 6) kaip asmenį, kuris 2017 m. gegužės 1 d., apie 01.00 val., viešbutyje (duomenys neskelbtini), jį sužalojo, pateikta fotolentelė su atpažinimo nuotraukomis (1 t., b. l. 37-41).

2017 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1255/2017(02 nurodyta, kad D. Č. padaryta kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir nosies kairės pusės srities sumušimas su gausiomis įvairaus gylio žaizdomis kaktoje, antakyje, skruoste ir nosyje. Sužalojimas yra 1-2 savaičių senumo, kas atitinka tiriamojo nurodomą traumos laiką. Sumušimas padarytas smogiant į kaktos kairę pusę ir kairio antakio lanko sritį kietu buku aštriomis šukėmis dūžtančiu daiktu. Sumušimas dėl daugybinių žaizdų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes gijimas ilgesnis nei 10 dienų (1 t., b. l. 42).

2019 m. kovo 18 d. raštu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pateiktuose iš (duomenys neskelbtini) gautuose medicinos dokumentuose su vertimais į lietuvių kalbą nurodyta, kad 2017 m. gegužės 1 d. viešbutyje „R. T.“ D. Č. patyrė galvos traumą, odos plėštinės žaizdos veide buvo susiūtos (4 t., 52-58).

2020 m. birželio 3 d. Lietuvos respublikos generalinės prokuratūros pateiktuose (duomenys neskelbtini)Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktuose atsakymuose su vertimais į lietuvių kalbą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)( neturi vaizdo įrašo, kuriuose būtų užfiksuotas 2017 m. gegužės 1 d. įvykis (4 t., b. l. 123-126).

2020 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme ir jo vertime į lietuvių kalbą į teisinės pagalbos prašymą apie tai, kad J. J. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikaltimu (duomenys neskelbtini) Respublikoje (4 t., b. l. 146-148, 150-152).

2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0009/19, atliktoje eksperto P. P., nurodyta, kad pagal pateiktų dokumentų duomenis, atlikus tyrimą, pateikta tokia išvada:

a) smulkūs odos nubrozdinimai kaktos kairėje padaryto kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Sužalojimai padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

b) trys sugijusios, chirurgiškai sutvarkytos – su siuvimo žymėmis, žaizdos, jų padarymo mechanizmas nenustatomas, nes nėra duomenų pagal ką būtų galima daryti išvadas. Sužalojimai padaryti prieš 1 - 2 savaites iki apžiūros, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

c) odos įdrėskimai kairės akies apatinio voko ir skruosto riboje ties raukšlės viduriniu trečdaliu ir nosies nugarėlės kairėje pusėje ir kairiame sparneyje padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Sužalojimai padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Sužalojimai D. Č. veide išsidėstę kairėje pusėje, sąlyginai vienoje plokštumoje, todėl neatmestina galimybė griuvimo ir kaktos – veido kaire puse atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, turinčius ribotus paviršius – ž vyruotą kelio dangą. Trauminių poveikių skaičius nenustatomas, jei yra dauginiai smulkūs odos įdrėskimai ar nubrozdinimai, nes vieno griuvimo metu galimi dauginiai sužalojimai.

3. Remiantis chirurgijos literatūra, pirminiu būdu gyjanti žaizda sugyja per 5 – 7 paras, kaip ir D. Č. nustatytos žaizdos, todėl tiek kiekviena žaizda atskirai, tiek kartu vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (5 t., b. l. 145-148).

2017 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) medicinos centro sąskaitoje-faktūroje su pateiktu vertimu į lietuvių kalbą ir (duomenys neskelbtini)ligoninės pažymoje nurodyta, kad D. Č. buvo suteikta greitosios pagalbos paslauga, atlikta medicininė apžiūra, susiūtos žaizdos, vartoti vaistai, viso ši paslauga kainavo 581,16 eurų, jam padaryta galvos trauma, pateikta D. Č. veido nuotrauka, kurioje matosi akivaizdūs veido, nosies, kaktos sužalojimai, kraujosruva prie akies ir kelios žaizdos, kurių trys žaizdos susiūtos (5 t., b. l. 174-177).

2021 m. kovo 12 d. nukentėjusiojo atstovės pateiktoje D. Č. veido nuotraukoje matosi akivaizdūs veido, nosies, kaktos sužalojimai, kraujosruva prie akies ir kelios žaizdos, kurių trys žaizdos susiūtos (6 t., b. l. 2).

2021 m. gegužės 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021(01) nurodyta, kad remiantis medicininiais dokumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, teikia išvadą, kad D. Č. po 2017 m. gegužės 1 d. įvykio nustatytos trys žaizdos veido kairės pusės antakio-kaktos srityje su aplinkiniais smulkiais odos įbrėžimais. Žaizda antakio centre vertinama kaip muštinė ir susidarė nuo briauną turinčio daikto, kitos dvi žaizdos ir smulkūs įbrėžimai yra pjautiniai ir padaryti pjaunančiais paviršiais. Visi sužalojimai gali būti paaiškinti vien trauminiu poveikiu byloje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra smūgiu stikline į kairę antakio sritį bei pastarajai sudužus. Sugijus žaizdoms veide, jų vietose iko nežymūs kosmetiniai randai, kurie atitinka 10 procentų pastovaus bendrojo darbingumo netekimui pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės „ p. 50.1 Todėl, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2 punktu, sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. Č. sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. D. Č. sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant į veidą stikline bei jai sudužus. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (6 t., b. l. 39-41).

2021 m. birželio 30 d. VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės epikrizėje nurodyta, kad 2021 m gegužės 5 d. buvo atlikta nosies pertvaros operacija J. J., kuris nurodė, kad po prieš keletą metų patirtos traumos jį keletą metų vargina sutrikęs kvėpavimas pro nosį, nosies užgulimas (6 t., b. l. 57).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra galima tik už mušimu ar kitokiu smurtavimų padarytą žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis J. J. savo kaltės nepripažino, Parodė, kad 2017 m. gegužės 1 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini)viešbučio naktiniame klube nepažįstamas asmuo sudavė jam smūgį į veidą, po to sudavė dar vieną smūgį, tada jis atsitiesdamas sudavė kumščiu smūgį, kam pataikė ir į kurią kūno vietą jis nematė. Ar jam sudavė ir ten buvo nukentėjusysis jis nežino, viskas vyko labai greitai ir įvykis buvo seniai. Tvirtina, kad jis stiklinės rankoje neturėjo ir ja niekam nesudavė. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba. Liudytojai A. M., M. A., T. M., J. M., buvusi V., V. I., R. I., A. J. parodė, kad jie matė, kaip J. J. nepažįstamas asmuo sudavė į veidą, kaip tvirtina ir pats kaltinamasis, tačiau kas jam sudavė į veidą nei kaltinamasis nei išvardinti liudytojai negalėjo pasakyti. O nukentėjusysis D. Č. ir liudytojai J. K., buvusi J. ir K. M. neabejodami nuosekliai tvirtina, kad diskotekos metu J. J. smogė rankoje laikyta stikline D. Č. į veidą, dėl ko, sudužus stiklinei, nukentėjusysis patyrė veido sužalojimus, jam pasipylė kraujas, be to,, kitoje rankoje laikyta stikline J. J. smogė K. M., kuriam taip pat buvo padaryta veide pjautinė žaizda, kurią taip pat teko siūti. Nukentėjusiojo d. Č. ir liudytojų J. K., buvusios J. ir K. M. parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tiek teisiamojo posėdžio metu, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Kaltinamojo kaltės neigimas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo D. Č., liudytojų J. K., buvusios J., K. M. parodymais apie tai, kaip D. Č. buvo suduotas smūgis stikline į veidą, eksperto J. V. parodymais apie D. Č. nustatytus veido sužalojimus ir padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, 2017 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1255/207(02) ir 2021 m. gegužės 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2021(01) apie nukentėjusiajam D. Č. padarytus sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, asmens atpažinimu pagal jo nuotrauką, kurio metu D. Č. atpažino J. J. kaip asmenį, sudavusį jam stikline į veidą, kuriai sudužus buvo sužalotas jo veidas, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. J. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent, jis, 2017 m. gegužės 1 d., apie 01 val. 00 min., šokių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini) viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia dešine ranka, kurioje laikė stiklinę, nukentėjusiam D. Č. vieną kartą sudavė į veido sritį, tuo padarydamas kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir nosies kairės pusės srities sumušimus su gausiomis įvairaus gylio žaizdomis kaktoje, antakyje, skruoste ir nosyje, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo D. Č. sveikatą.

Kaltinamojo J. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis J. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vedęs, turi šeimą, ieško darbo, jo teistumas išnykęs, užsienyje priimti nuosprendžiai Lietuvos respublikoje nėra pripažinti, bausmės atidėjimas teistumo nesukelia, Lietuvos Respublikoje 2011 metų teistumai išnykę, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, dydžio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant teismo įpareigojimus.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo J. J. nusikaltimu padarytos 1 118,02 Eur turtinės ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat priteisti iš J. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai veido srityje,, dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, atostogų (duomenys neskelbtini), už kurias buvo sumokėta 733,33 Eur už vieną žmogų, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., jis neturėjo, jomis nebuvo pasinaudota pagal paskirtį, nes jis buvo sužalotas, šiuo laikotarpiu jis negalėjo pasinaudoti atostogų perkėlimo teise, numatyta Lietuvos respublikos darbo kodekso nuostatomis, į nurodytą laikotarpį įeina šešios darbo dienos, už kurias negauta 360,52 Eur nedarbingumo išmoka, iš kurių 126,32 Eur dvi darbdavio apmokamos dienos ir 234, 20 Eurų VSDF mokama nedarbingumo išmoka už keturias darbo dienas. Be to, sugrįžęs į Lietuvą, jis kreipėsi į valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo ir dėl to patyrė14,17 Eur išlaidų, iš kurių 23,30 Eur už paslaugas ir 0,87 Eur įmokos priėmimo mokestis. Viso nukentėjusysis patyrė 1 118,02 Eur nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo J. J.. Be to, dėl padarytų veido sužalojimų, nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, sumažėjo jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis, buvo sugadintos jo atostogos, jis patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, kadangi kaltinamasis jį užsipuolė ir sužalojo be jokios priežasties, ligoninėje jam buvo susiūtos trys žaizdos, be to, buvo padarytą daugiau jautinių žaizdų veido srityje, jis pirko vaistus žaizdoms gydyti, po padarytų sužalojimų nukentėjusiojo D. Č. veide liko randai (3 t., b. l. 9-18).

Nukentėjusysis D. Č. kaltinamojo J. J. nusikalstamais veiksmais neabejotinai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirta turtine ir neturtine žala. Nukentėjusysis D. Č. buvo užpultas ir sumuštas kaltinamojo, sudavus smūgį stikline jam į veidą, stiklinė sudužo, jos šukės supjaustė nukentėjusiojo veidą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi gydymas užtruko ilgiau, nei dešimt dienų, po sužalojimo liko randai, nukentėjusysis pateikė jo išlaidas patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 12-18), todėl nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jis tyčia smogė laikoma stikline nukentėjusiajam D. Č. į veidą, padarydamas jam kaktos kairės pusės, kairio skruosto ir nosies kairės pusės srities sumušimus su gausiomis įvairaus gylio žaizdomis kaktoje, antakyje, skruoste ir nosyje, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo D. Č. sveikatą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam skausmą, stresą, šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą emocinę ir nervinę įtampą, sumažėjo jo galimybė atostogauti, bendrauti su kitais asmenimis, dirbti savo darbą. Pažymėtina, kad po kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytų veido sužalojimų, nukentėjusiajam D. Č. veide liko neišnykstantis randai. Neabejotina, kad fizinė ir psichinė asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis yra darbingo amžiaus, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltinamojo J. J. veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 4 000,00 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Č. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo J. J. visiškai tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gyvėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis D. Č. prašo pripažinti proceso išlaidomis atstovavimo išlaidas – 1 500,00 eurų, patirtas sumokėjus atstovei advokato padėjėjai E. K. už atstovavimą teisiamajame procese ir jas priteisti iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiojo naudai.

Kadangi nukentėjusįjį D. Č. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokato padėjėja E. K., nukentėjusysis naudojosi advokato padėjėjos teisine pagalba, nukentėjusiojo atstovė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, pasiruošė bylos nagrinėjimui, parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį teisiamuosiuose posėdžiuose, aktyviai gynė nukentėjusiojo interesus šioje baudžiamojoje byloje, paruošė baigiamąją kalbą, baudžiamosios bylos apimtis yra didelė, ją sudaro šeši tomai, įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, darytina išvada, kad prašymas pagrįstas, atstovavimo išlaidos, pagrįstos pateiktais mokėjimo nurodymais (3 t., b. l. 37-38), todėl prašymas tenkintinas, visos nukentėjusiojo D. Č. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo ((BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Č. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš J. J. 1 118,02 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika eurų 2 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo D. Č. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Č. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. J.

4 000,00 (keturis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo D. Č. naudai.

Patenkinti nukentėjusiojo D. Č. prašymą dėl palūkanų priteisimo ir priteisti iš J. J. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Pripažinti bylinėjimosi išlaidomis nukentėjusiojo D. Č. išlaidas jo atstovės advokato padėjėjos E. K. pagalbai apmokėti ir priteisti iš J. J. 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo D. Č. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.