- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-57-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00293-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- T. T.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 23 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. T. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 13 d.).Komisija 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nutarė nuteistajam T. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos, kuri leistų tikėtis, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis T. T. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir atmesti prokurorės skundą.Nuteistojo nuomone, prokurorės skunde nurodomais argumentais jis niekada negalėtų būti išleistas anksčiau laiko iš pataisos įstaigos. Prokurorė atsižvelgė, kad laisvėje jis vartojo alkoholį, kad naują nusikaltimą padarė praėjus tik vienam mėnesiui, kitaip tariant, buvo įvertintos tik jo praeities klaidos, už kurias bausmę jis jau atliko. T. T. nurodo, kad jis nuoširdžiai stengiasi elgtis pagal įstatymus, laikosi vidaus taisyklių. Nuteistasis pripažįsta, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, bet tokių pasekmių nenorėjo, labai gailisi dėl savo veiksmų, po nusikaltimo jis iš karto prisipažino ir atsakomybės nevengė. Dėl to prašo teismo suteikti jam dar vieną galimybę būti pilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo T. T. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. T. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (46 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyta rizika paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi 5 balais (prieš tai buvo 51 balas) ir toks mažėjimas sietinas su pasikeitusiomis nuteistojo pažiūromis į pasirenkamus draugus ir kompanijas. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs tokius argumentus, sprendžia, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti prieštaringi duomenys. Tokia išvada darytina dėl to, kad socialinio tyrimo išvadoje, nepaisant nustatytų minėto rizikos vertinimo mažėjimo priežasčių, T. T. vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniu gyvenimo stiliumi ir draugais. Be to, teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad T. T. gali būti lengvatikis, veikiamas blogos kompanijos įtakos. Todėl esant šiems prieštaringiems socialinio tyrimo išvados duomenimis, minėtas rizikos vertinimo mažėjimas, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad iš minėtų 46 balų net 26 balai yra kintantys priklausomai nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis, laikytinas nepakankamu daryti išvadą, kad T. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad T. T., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, be paminėto veiksnio (ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai) vis dar nustatomi ir kiti kriminogeniniai veiksniai, tuo tarpu riziką nusikalsti mažinančių veiksnių nenustatyta. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad T. T. pakartotinį nusikalstamą elgesį gali lemti jo ankstesni nusikaltimai (anksčiau vieną kartą teistas, jam būdinga nusikaltimų modelio dalis – smurtinis elgesys) bei jo nuostatos, susijusios su lėšų tvarkymu ir požiūriu į alkoholio vartojimą.Atskirai aptariant kiekvieną kriminogeninį veiksnį, pažymėtina, kad T. T. bausmę atlieka už nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pagal socialinio tyrimo išvados duomenis jis, būdamas neblaivus, yra linkęs elgtis impulsyviai, lengvai praranda savikontrolę, gali būti agresyvus. Vertinant T. T. padarytą pažangą šiuo aspektu pažymėtina, kad nors jis lankė Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus ir teigia suprantantis bei pripažįstantis alkoholio poveikį, tačiau jis vis dar yra linkęs kaltinti ne dėl alkoholio kylančias problemas, o konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurių jis negali kontroliuoti, ir kitus veiksnius.Kaip minėta, vis dar aktualus veiksnys yra ir problemos dėl lėšų tvarkymo. Teismui nėra pateikta duomenų, kad T. T. bausmės atlikimo metu aktyviais veiksmais stengtųsi šalinti minėtą kriminogeninį veiksnį. Tokia išvada darytina įvertinus teismui pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad iš nuteistojo priteisto civilinio ieškinio reikalavimai sudaro 26.957,91 eurų sumą, pats nuteistasis šios sumos nedengia, jo tėvai iki šiol yra atlyginę 869,56 eurus. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad per 8 mėnesių laikotarpį T. T. į savo sąskaitą gavo gana didelę pinigų sumą – 1550 eurus, kurios didžiąją dalį (1152 eurus) jis išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne padarytos žalos atlyginimui. Šios aplinkybės neabejotinai nuteistojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos, mažinant su tuo susijusią nusikalstamo elgesio riziką.Išdėstytų duomenų kontekste teisėjų kolegija taip pat įvertina ir T. T. teigiamus elgesio pokyčius – jis dirba, mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo ir odos gaminių taisytojo specialybes, po to, kai buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, už gerą darbą ir nepriekaištingą elgesį buvo septynis kartus paskatintas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais, taigi T. T. dar neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta tvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo T. T., tačiau skundžiama nutartis keistina dėl proceso pažeidimų.Nuteistojo T. T. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo T. T. ir nepatvirtinti šio nutarimo. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau šiuo atveju sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo apylinkės teismo turėtų būti priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Šiose nuostatose taip pat numatyta, kad jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, gali atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Taigi, nors prokurorė prašo pakeisti Komisijos nutarimą ir nepatvirtinti jo, tačiau šiuo atveju BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas sprendimas nėra tinkamas, nes teismas nagrinėja ne kitą klausimą (pvz., dėl nuteistajam numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir kt.), o sprendžia bylą iš esmės – dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kai yra gautas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, teismo sprendimas turėtų būti arba, remiantis BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atmesti prokuroro skundą ir atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, arba priimant sprendimą įvertinti prokuroro skundą (kuris iš esmės atlieka atsiliepimo funkciją), bet nutarties rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakyti, o tiesiog patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo T. T. skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.