Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015-06-15 priimtą nutarimą Nr. 95-296 taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. nuteistas 2009-05-22 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. - 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-07-13, pabaiga – 2019-07-13.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2015-06-15 nutarimą Nr. 95-296 motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir toliau jį taisant neizoliuotą nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. T. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, T. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas T. T. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtos bausmės dydį bei neatliktos bausmės dydžio santykį, bet ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimą, kuris sukėlė labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šiuo atveju būtent nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo asmenybė nesuteikia pagrindo manyti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, bet vidutinė – 55 balai pagal OASys metodiką. Nors dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis gailisi, savo kaltę pripažįsta, teigia, jog gyvens dorai ir sąžiningai dirbs, tačiau tai tėra formalūs teiginiai. Aukštesnės instancijos teismas neturi duomenų, jog T. T. aktyviai dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, stengtųsi keisti savo kriminogeninius veiksmus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs ir tai turėjo lemiamą įtaką jo žiauriam, agresyviam elgesiui. Pats T. T. yra išreiškęs savo būseną apsvaigus nuo alkoholio, t. y. pripažįsta, jog tuo metu „tampa laukinis“, tačiau jokiose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, jis nedalyvavo, į psichologus dėl negebėjimo atitinkamose situacijose kontroliuoti savo elgesio nėra kreipęsis. Taigi, dalyvaujant tik privalomose pataisos programose, nėra rodoma didelė iniciatyva integruotis į visuomenę. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta probleminė sritis ir mąstymas: nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos; T. T. neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje taip pat negalima laikyti nepriekaištingu. T. T. buvo paskirta ir pati griežčiausia nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos prisideda prie nuteistajam nepalankios charakteristikos. Tai, kad nuteistajam sunku prisiderinti prie kitų kartu esančių asmenų liudija ir psichologinės tarnybos išvada, kurioje pažymėta, jog nuteistasis turėjo adaptacijos sunkumų, ne kartą keitė gyvenamąjį būrį, pažeidė vidaus tvarką. Nors šiuo metu stebimas T. T. brandesnis elgesys, konstruktyvesnis kylančių problemų sprendimas, tačiau nuteistasis stokoja savikritikos, gilesnio savo nusikalstamu elgesiu sukeltų padarinių suvokimo. T. T. save apibūdina kaip per daug gerą, sąžiningą žmogų, o dėl atliekamos bausmės jam labiausiai gaila prarastų gražiausių gyvenimo metų. Šios mintys tik patvirtina specialistų išvadas, kad nuteistasis pirmiausia galvoja apie save, savo asmenybę netgi šiek tiek idealizuoja.

Nors duomenų, kad T. T. laikytųsi kriminalinės subkultūros nuostatų, nėra, tačiau tikėtina, jog jis gali pasiduoti psichologiškai tvirtesnių asmenų manipuliacijoms, provokacijoms. Nuteistasis pats yra nurodęs, jog turi problemų bendraudamas su bloga kompanija, kad T. T. gali būti lengvatikis ir pasiduoti grupės daromai įtakai akcentuota ir socialinio tyrimo išvados rengėjo. Bylos duomenimis nuteistasis, atlikdamas bausmę, buvo vedęs, tačiau vos po metų išsiskyrė ir šis faktas taip pat netiesiogiai liudija, kad nuteistajam tvirtesnių socialinių ryšių palaikymas yra sudėtingas. Visa tai rodo, jog nuteistojo pataisos procesas nėra toks spartus, kad leistų taikyti bausmės režimo pakeitimą, jį lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigos. Apygardos teismo vertinimu, šiuo metu dar yra pakankamai didelė tikimybė, kad T. T., susidūręs su rimtesnėmis problemomis, atsisakys konstruktyvaus užsibrėžtų veiksmų planavimo bei įgyvendinimo. Tai, kad problemų išėjus į laisvę kils, patvirtina byloje esantys duomenys, jog T. T. turi įgijęs tik devynių klasių išsilavinimą, taip pat turi priteistą pagal jo finansines galimybes pakankamai didelį civilinį ieškinį, kurio padengtoji dalis yra visai minimali. Aukštesnės instancijos teismas palankiai vertina nuteistojo darbinę motyvaciją, siekį keisti savo gyvenimo būdą, darnių santykių su šeimos nariais bei artimais giminaičiais palaikymą, tačiau šie teigiami aspektai nepersveria nuteistojo mąstymo trūkumų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo T. T. asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu (nors buvo skatintas ir drausmintas) likusi neatlikta bausmės dalis (4 metai 1 mėnuo 2 dienos Komisijos posėdžio dienai), pasyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turima finansinė našta neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos namų su intensyvia priežiūra, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra pakankamai motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo T. T. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.