Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisijos) 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymo, nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2008-07-13, bausmės pabaiga – 2019-07-13.

2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 95-490 Komisija nutarė taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, nėra pagrindo.

T. T. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes per teismo nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigia, kad jo elgesys atitinka paleidimo sąlygas. Per bausmės atlikimo laiką yra gavęs dvi nuobaudas, kurios jau negalioja, yra dešimt kartų skatintas už gerą elgesį, laiku ir drausmingai dirba (dirba nuo 2010 m. sausio 4 d.), dalyvauja socialinės ir psichologinės tarnybos programose. Socialinius ryšius palaiko su šeima, kurie laukia jo sugrįžtančio į namus. Teismas nutartį priimdamas rėmėsi ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis. Nutartį motyvuoja padarytais nusikaltimais, už kuriuos jau yra atlikęs paskirtą bausmę, o teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. T. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis T. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą T. T. įvykdė, t.y. nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. jam buvo taikoma pataisos programa. Nuteistasis T. T. tik atvykęs pareiškė norą dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Nuo 2010 m. sausio 4 d. dirba virtuvės darbininko pareigose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė tris kartus, iš jų vieną kartą už pažeidimus nuobauda neskirta, likusios dvi nuobaudos šiuo metu negalioja. Nuteistasis 10 kartų skatintas, paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 23 d. už gerai atliekamus virtuvės darbininko darbus. Paskutiniuoju metu nuteistasis nepažeidinėja nustatytos vidaus tvarkos taisyklių, su administracijos atstovais mandagus, dalyvauja įstaigos organizuojamuose renginiuose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistųjų subkultūros apraiškų nepastebėta (b.l. 13). Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. T. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 55 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas, T. T. svarstant 2015-06-15 Komisijoje, taip pat buvo 55 balai (žr. KAT 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-1593-245/2015), kas reiškia, jog nekito, t.y. nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis, tačiau nekintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo pažangos nebuvimą, t.y. vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo T. T. kriminogeniniais veiksniais išlieka informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvus /nekontroliuojamas elgesys esant neblaiviam, savitvardos stoka), pasekmių nesuvokimas (b.l. 10-12).

Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, darbą, dalyvavimą įvairiose programose. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad T. T. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis dar išlieka vidutinis (55 balai), todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo T. T. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.