- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- T-29-925/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00293-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Nuteistasis
- T. T.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam T. T. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2015-12-14 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 95-490 nutarta taikyti nuteistajam T. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-12-10) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., t.y. su intensyvia priežiūra, kadangi nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi; 10 kartų skatintas; pataisos įstaigoje dirba nuo 2010-01-04; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; atlikus vertinimą pagal smurto rizikos vertinimo metodiką HCR-20 nustatyta žema pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika; nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 55 balai (OASys metodas); vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Iš nuteistojo T. T. asmens bylos matyti, kad T. T. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009-05-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.
Pasvalio r. apylinkės teismo 2006-06-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., 140 str. 2 d., 178 str. 2 d. (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 str., paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Nuteistasis atliko BVK 157 str. 3 d. numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-12-10).
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Pagal nuo 2015-09-01 galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. redakciją laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, jog nors Komisijos 2015-12-14 nutarimas Nr. 95-490 taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau neįvertino kitų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.
Teismas, susipažinęs su komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teismas atsižvelgia į tai, kad T. T. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje: jau yra atlikęs numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymui, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga ir taikymo galimybė, o ne lygtinio paleidimo taikymo imperatyvus pagrindas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos 2015-12-02 socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (55 balai). Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nustatė, kad nuteistasis T. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo (nužudymas) padarymą. Nuteistasis už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 10 kartų skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis ankščiau teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimą praėjus mėnesiui po to, kai baigėsi bausmės vykdymo atidėjimo terminas, dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo modelio dalis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už ką 2 kartus baustas drausmine tvarka, ir, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis gali būti lengvatikis ir įtakojamas grupės, supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios jam yra per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius, būdamas neblaivus lengvai praranda savikontrolę, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gan paviršutiniškos, neapgalvoja kai kurių savo veiksmų pasekmių, mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvarda, pasekmių suvokimas), artima kriminogeniniams veiksniams: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Remiantis HCR-20 smurto rizikos įvertinimo metodika, pagrindiniai rizikos veiksniai, galimai didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje: ankstyvas amžius primų nusikaltimų metu, ankstesni teisės pažeidimai ir smurtiniai veiksniai, nusikaltimo metu prarasta savikontrolė ir impulsyvus reagavimas į stresinius dirgiklius, delinkventinis elgesys vaikystėje. Šios aplinkybės rodo, jog T. T. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį T. T. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam T. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2015-12-14 nutarimą Nr. 95-490 taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5-7 d., teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2015-12-14 nutarimą Nr. 95-490 taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.