- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-1091-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00293-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- T. T.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gegužės 25 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. T. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019-07-13).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam T. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo T. T. skunde prašoma panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos gegužės 25 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Skundo autorius nurodo, kad jis per nustatytą laikotarpį įvykdė visas socialinės reabilitacijos rekomendacijas, buvo vieną kartą paskatintas, savo elgesiu sumažino jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nuo 55 balų iki 51 balo pagal „OASys“ metodiką, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, nors su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis problemų neturi. Komisija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatavo, kad T. T. daro pažangą, tuo tarpu teismas visiškai nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Teismas, taip pat visiškai neįsigilinęs į situaciją, nurodė, kad nuteistasis neatlygina nukentėjusiajai padarytos žalos. Tačiau T. T. pažymi, kad jis neturi galimybės atlyginti civilinio ieškinio, todėl tai daro jo tėvai. Be to, nukentėjusioji nenori, kad jai būtų atlyginta žala ir neduoda savo duomenų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis vengia atsakomybės ar nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
T. T. skunde taip pat nesutinka, kad teismas vertino jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, nes jie neatitinka realybės. Skundžiamoje nutartyje kritikuojamas nuteistojo vestas gyvenimo būdas, tačiau nevertintos jo lankytos programos pataisos įstaigoje ir darbinė veikla. Nors skundžiamoje nutartyje kaip kriminogeninis veiksnys taip pat nurodoma draugų įtaka, tačiau nusikaltimą jis padarė vienas, o jo draugai, su kuriais jis bendrauja, nėra iš nusikalstamo pasaulio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. T. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (51 balas), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas sumažėjo 4 balais (nuo 55 balų), vis tik turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Šiuo atveju abejonių pakankama T. T. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesnės nusikalstamo elgesio patirties, lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, taip pat mąstymo ir emocinės gerovės, įtaka jo elgesiui. Nors pripažintina, kad aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu iki bausmės atlikimo, yra statiškas kriminogeninis veiksnys, tačiau tam tikrą elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas asmens elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susiję nuostatų pokyčiai. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad T. T. elgėsi išskirtinai pozityviai – jis bausmės atlikimo metu buvo du kartus (paskutinį kartą 2013-05-09) baustas drausmine tvarka (nuobaudos negalioja). Nors skunde T. T. nesutinka su tuo, kad draugų įtaka ir ankstesnis gyvenimo būdas yra jo riziką nusikalsti didinantis veiksnys, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad savęs vertinimo klausimyne jis nurodė turintis problemų bendraudamas su bloga kompanija, be to, vertinant ankstesnę nusikalstamą patirtį (nagrinėjamas nusikaltimas nuteistajam būdingo modelio dalis), jis gali būti lengvatikis ir veikiamas kitų asmenų. Skunde nuteistasis itin akcentuoja, kad nepaisant to, kad nukentėjusioji nenurodo savo duomenų, jis stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (dalį žalos atlygino tėvai), tačiau, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia kriminogeninio veiksnio, susijusio su pajamų ir lėšų tvarkymo problemomis, egzistavimo, kurį iš esmės lemia menkas nuteistojo išsilavinimas ir turimi dideli finansiniai įsipareigojimai.
Nagrinėjamu atveju taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kad labai sunkus smurtinis nusikaltimas, už kurį T. T. šiuo metu atlieka bausmę, padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau dėl nusikaltimo, padaryto apsvaigus nuo alkoholio, jis kaltina ne alkoholio vartojimą, o konkrečias situacijas, kurių jis negali kontroliuoti, ir teigia neturintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Todėl, esant šiems prieštaringiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra atskleistas nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą ir jo įtaką nusikaltimų darymui, todėl teismas negali spręsti, ar nuteistojo nuostatos alkoholio vartojimo klausimu jau yra pasikeitusios. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nėra baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, tačiau be nuteistojo skunde nurodomų anoniminių alkoholikų susirinkimų duomenų, kad jis būtų lankęs elgesio pataisos programas, kurios paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nevartoti psichoaktyvių medžiagų ir jam išėjus į laisvę, nėra.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis T. T., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims (pasižymi teigiama darbine motyvacija, turi galimybę įsidarbinti laisvėje, lanko privalomas socialinės reabilitacijos programas, buvo paskatintas ir pan.), neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo T. T. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.