- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-615-1058/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43158-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- M. N.
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. N.:
pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 75 MGL (3 750 EUR) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. N. paskirta 50 MGL (2 500 EUR) dydžio bauda, nustatant 2 metų jos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5-6 dalimis, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 12 000 EUR – konfiskavimas.
M. N. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
M. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. N. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis, 2023 m. liepos 31 d., apie 21.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto stotele, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokie M. N. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai
2. Apeliaciniu skundu M. N. gynėja advokatė K. Raulinaitienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendį dalyse dėl paskirtos bausmės dydžio ir baudžiamojo poveikio priemonių. M. N. paskirti artimą minimaliam baudos dydį – 54 MGL, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 MGL. Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 1 metų laikotarpiui; taikyti automobilio dalinės vertės konfiskavimą – ne didesnei nei 2 000 EUR sumai, įpareigojant M. N. šią sumą sumokėti per 2 metų laikotarpį. Skunde nurodoma:
2.1. apeliantas sutinka su bausmės rūšimi, tačiau mano, kad paskirtos baudos dydis neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir yra aiškiai per griežtas bei neproporcingas nuteistojo asmenybei bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniui. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas būtent tokio dydžio baudą nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl mažesnė bauda negali pasiekti bausmės tikslų, apsiribojo tik dalies faktinių aplinkybių apie apeliantą išdėstymu, nesuvedant jų su paskirtos baudos dydžiu, taikė jį mechaniškai.
2.2. Apeliantas yra dirbantis ir gaunantis pajamas, tačiau jo darbo užmokestis (dirbant per dvi darbovietes) per mėnesi sudaro tik 1 182,57 EUR. M. N. turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, jiems skiriama suma per mėnesį sudaro 400 EUR periodinio išlaikymo ir išlaidos po 100 EUR du kartus per metus kiekvienam vaikui apipirkimui, gimtadieniams, būreliams ir kt., per mėnesį sudaro apie 600 EUR. Apeliantas savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu gyvena pas mamą, turi tik vieną menkavertę priekabą, todėl didesnės baudos skyrimas būtų tikrai nepakeliama finansinė našta. Visas šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus apeliantas pateikė kartu su 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau teismas šio prašymo su priedais neturėjo bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, tikėtina su jais nesusipažino ir priimant skundžiamą nuosprendį, kadangi visiškai apie juos nuosprendyje nepasisakė. Reikia įvertinti ir tai, kad M. N. kartu su bausme yra skiriamas transporto priemonės dalinės vertės konfiskavimas, kuris taip pat yra finansinis asmens nubaudimas už atliktą nusikalstamą veiką.
2.3. Apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenumatyta. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog apeliantas transporto priemonę vairavo vėlai vakare, dėl šios nusikalstamos veikos nekilo jokių neigiamų pasekmių. Šios aplinkybės lemia mažesnį M. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Apeliantas mano, jog bausmės tikslai tikrai būtų pasiekti paskyrus jam artimą minimaliam baudos dydį – 54 MGL, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinas vienu trečdaliu. Apeliantas neginčija nuosprendžio dalyje teismui nusprendus baudos sumokėjimo terminą nustatyti dvejiems metams.
2.4. Apeliantas nesutinka ir su jam nustatytos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Teigia, kad paskirtas terminas nėra motyvuotas. Baudžiamasis įstatymas įtvirtina galimybę asmeniui skirti 1 metų draudimo vairuoti transporto priemones terminą. Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir nustačius sunkų ar vidutinį girtumo laipsnį, teismai taiko minimalų vienerių metų ar mažesnį, nei 2 m., teisės vairuoti atėmimo terminą (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-197-851/2018, Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-289-348/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-285-891/2021, 1A-352-873/2021).
2.5. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, žemesnės instancijos teismas nepakankamai įvertino teigiamai M. N. charakterizuojančius duomenis. Apeliantas netoleruoja ir nepateisina savo veiksmų, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę iš karto prisipažino ir labai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nors M. N. nustatytas sunkus girtumas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Anksčiau už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvo teistas. Nors M. N. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, apeliantas buvo baudžiamas dėl alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje, nes tuo metu vyko skyrybų procesas ir jo buvusi sutuoktinė dirbtinai keldavo atitinkamas situacijas.
2.6. Apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o jo darbovietės: UAB „L.“ – adresu (duomenys neskelbtini), UAB „E.“ – (duomenys neskelbtini), nuo M. N. gyvenamosios vietos yra nutolusios apie 30 km, todėl teisė vairuoti transporto priemonę jam yra itin reikalinga, juolab, kad apeliantas yra UAB „L.“ (duomenys neskelbtini). Apeliantas turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su M. N. buvusia sutuoktine, todėl teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga ir siekiant bendrauti bei susitikti su vaikais, o ją atėmus ilgam laikotarpiui toks bendravimas būtų itin apsunkintas ir sukeltų ypatingai neigiamus padarinius. Apelianto nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti ir bausmės paskirtis bus įgyvendinta iki 1 metų sumažinus jam paskirto draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.
2.7. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sumažino baudžiamuoju įsakymu iš M. N. konfiskuotiną transporto priemonės vertę nuo 15 000 EUR iki 12 000 EUR, tačiau tinkamai savo sprendimo nepagrindė. Teismas nebuvo susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymo surengti teismo posėdį priedais, charakterizuojančiais apelianto turtinę padėti, kadangi jie visiškai neanalizuojami ir neaptariami. Aptariamos tik pajamos UAB „E.“. Nors M. N. dirba dviejose darbovietėse ir gauna pajamas, tačiau jo materialinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, gaunamos pajamos yra nedidelės ir per mėnesį viso jis uždirba 1 182,57 EUR. UAB „L.“ ekonominė padėtis šiuo metu taip pat yra labai sunki, įmonės pajamos yra nestabilios, ženkliai nukritusios, todėl ne visada pavyksta išsimokėti netgi sau atlyginimą. M. N. neturi santaupų, jokio jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, turimos lengvojo automobilio priekabos vertė yra pakankamai nedidelė, M. N. turi du nepilnamečius vaikus, kuriems mokama po 200 EUR išlaikymo kas mėnesį, plius kitos vaikų išlaikymo išlaidos, todėl didelės automobilio vertės konfiskavimas šiuo atveju pažeistų ne tik pačio apelianto, bet ir jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.
2.8. Apylinkės teismas neįvertino, jog apelianto vairuoto automobilio lizingo sutarties likutinė vertė, kurią turi sumokėti UAB „L.“, šiai dienai yra 19 000 EUR, todėl iš apelianto konfiskavus transporto priemonės dalinę vertę 12 000 EUR sumoje, bendra M. N. ir UAB „L.“ už transporto priemonę mokėtina suma (31 712,18 EUR) beveik prilygtų paties automobilio vertei, o tai jau prasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Negana to, jis jau ir taip turės mokėti piniginę baudą, todėl ji, kartu su tokio dydžio konfiskuotina verte, kokią jau paskyrė pirmosios instancijos teismas, yra nepakeliama našta pagal turtinę padėtį.
2.9. M. N. vairuoto automobilio dalinės vertės (12 000 EUR) konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, asmens turtinę padėtį, padarytą pažeidimą, neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nėra proporcinga (adekvati) baudžiamojo poveikio priemonė. Prašo konfiskuotino turto vertę mažinti iki 2 000 EUR, įpareigojant apeliantą šią sumą sumokėti per 2 metų laikotarpį kartu su paskirta bauda.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė Agnė Šneideriene prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. skirdamas bausmę M. N., apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. N. charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs), per paskutinių 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka (daugiausiai už nusižengimus, susijusius su tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams, buvimu neblaiviam nepilnamečių vaikų akivaizdoje), M. N. yra dirbantis, išsiskyręs.
3.2. M. N. transporto priemonę vairavo darbo dieną (pirmadienį), mieste, kai eismas vis dar būna pakankamai intensyvus. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. I. parodymai, kuri nurodė, kad jos draugo M. B. vairuojamą automobilį aplenkęs M. N. pradėjo vinguriuoti po kelią, o M. B. vairuojamam automobiliui užtvėrus kelią, už M. N. automobilio taip pat buvo sustojęs ir dar vienas kito asmens vairuojamas automobilis. M. B. priėjus prie automobilyje buvusio M. N. ir pareikalavus išlipti, šis to padaryti nenorėjo. M. B. paėmus M. N. už kairės rankos - jis tiesiog iškrito iš automobilio ant žemės. Pagal baudžiamojoje byloje turimus duomenis, pavartojęs alkoholio M. N. automobilį vairavo nuo (duomenys neskelbtini) ir kitų eismo dalyvių buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties „(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto stotele, kas pagal viešai prieinamą „Google maps“ informaciją sudaro net apie 14 km atstumą. Pagal alkotesterio rodmenis matyti, kad M. N. neblaivumo laipsnis kilo, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. M. N. nurodė, kad vyko namo (adresu (duomenys neskelbtini)), taigi tokios būsenos jis būtų važiavęs dar apie 8 km. Todėl šiuo atveju sunkesnių padarinių nekilo tik dėl laimingo atsitiktinumo, kadangi jį nuo tolimesnio automobilio vairavimo sustabdė kiti pilietiški eismo dalyviai.
3.3. M. N. praeityje teistas už nusikalstamų veikų, taip pat susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, teistumas išnykęs. Nuteistasis M. N. baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Apeliaciniame skunde akcentuojama šiuo metu esanti sunki finansinė padėtis, nurodoma, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas dar labiau lengvinti jo baudžiamųjų atsakomybę ir nepaneigia nuteistajam M. N. paskirtos bausmės pagrįstumo. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
3.4. Nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis jau yra artimas minimaliam. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau jos, vertinant ir kitas baudžiamojoje byloje nustatytas bei pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuleistajam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nurodomos finansinės ir šeiminės aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir tipinės, todėl nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog paskirta baudos bausmė prieštarauja teisingumo principui. Nurodomus finansinius įsipareigojimus nuteistasis M. N. turėjo ir nusikaltimo darymo metu, tačiau nei tai, nei apeliaciniame skunde akcentuojami kitų asmenų interesai nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Pirmosios instancijos teismas į apelianto turtinę padėtį atsižvelgė nustatydamas baudos sumokėjimo terminą ir paskirdamas ją sumokėti per dvejus metus.
3.5. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės prokurorė nurodė, kad M. N. padarė vieną šiurkščiausių ir didžiausių pavojų keliantį KET pažeidimų. Pagal baudžiamosios bylos duomenis matyti, kad nuteistasis įvykio metu nesugebėjo tinkamai valdyti automobilio, vinguriavo po kelią, kas sukėlė nesaugumo jausmų ir abejonių jo galėjimu vairuoti transporto priemonę kitiems eismo dalyviams, dėl ko kitų eismo dalyvių kelyje jis buvo sustabdytas. Nuteistasis parodė, kad pavartojęs stipraus alkoholio, jis iškart vairavo automobilį ir ketino važiuoti ilgą atstumą iki namų, ne mažiau kaip pusę kelio jau buvo nuvažiavęs. Alkoholio matuokliu pirmuoju tikrinimu M. N. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumo laipsnis, o antruoju – 2,68 promilių. Dėl nurodytų aplinkybių jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis buvo akivaizdžiai didesnis. Įvertinus sunkų girtumo laipsnį bei visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas specialios teisės atėmimo terminas yra pagrįstas.
3.6. Prokurorės nuomone, už nusikalstamos veikos padarymą M. N. paskyrus artimą minimaliam baudos dydį bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės dalies, kuri yra mažesnė nei 37% automobilio vertės, konfiskavimą, proporcingumo ir teisingumo principas pažeistas nebuvo. Tai, kad ir sumažintos automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos netekimas nuteistajam sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
3.7. M. N. nustatytas neblaivumo laipsnis viršija baudžiamajame įstatyme numatytą ribą tiek, kad galima spręsti, jog būdamas brandaus amžiaus, galėjo jį suvokti, tačiau to nepaisydamas vairavo automobilį, tai yra, sąmoningai elgėsi neatsakingai. Nuteistasis buvo įgijęs teisę vairuoti, taigi preziumuojama, kad KET jis žinojo, todėl nesilaikydamas KET ir šiurkščiai jas pažeisdamas, jis prisiėmė ir tokių veiksmų padarinių riziką (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonę laikiną atėmimą ir automobilio vertės (ar jos dalies) konfiskavimą).
3.8. Prokurorė atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 357 straipsnio 6 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai - antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nuteistajam M. N. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotum turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. N. gynėjos apeliaciniame skunde.
5. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis M. N. nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trukme bei transporto priemonės vertės dalies konfiskuotu dydžiu.
Dėl paskirtos bausmės
6. Apeliantas neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta baudos bausmė yra per didelė, nurodo, kad teismas nemotyvavo, kaip parinko baudos dydį ir neįvertino visų bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.
7. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021). Bausmės skyrimas yra priskiriamas pirmosios instancijos teismo diskrecijai. Pagal BPK 328 straipsnio 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-7-719/2021, Nr. 2K-266-648/2022).
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trijų rūšių bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas M. N. paskyrė 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą, kurią sumažino vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 EUR). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė bausmės rūšies ir dydžio parinkimo argumentus. Nuteistajam bausmė paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, baigtumą ir kaltininko kaltės formą, t. y. nustatyta, kad M. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertintas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansas, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad yra viena M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nors M. N. teistas, teistumas yra išnykęs, per paskutinius penkerius metus padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su KET pažeidimu, paskirtos baudos sumokėtos. Įvertino ir tai, kad nuteistasis dirba, yra išsituokęs, nėra duomenų apie M. N. taikytą gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog tik įvertinęs aptariamų duomenų visumą, apylinkės teismas parinko nuteistajam švelniausią bausmę – baudą bei nustatė jos dydį. Iš tiesų, teismas pakartotinai nedėstė baudos dydžio nustatymo argumentų, tačiau pažymėjo, jog jis parenkamas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos parenkant ir bausmės rūšį. Apygardos teismas šioje dalyje baudžiamojo įstatymo pažeidimų neįžvelgia.
9. Vertinant paskirtos baudos dydį plačiau pasisakytina dėl padarytos veikos pavojingumo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistajam buvo nustatytas sunkus – 2,64 promilių girtumas, jis parodė, kad iš karto prieš važiuodamas vienas išgėrė 0,5 l viskio butelį, kurio stiprumas 40 laipsnių, ir net negalėjo prisiminti, kokiu keliu važiavo. Nustatyta, kad M. N. važiavo miesto ribose, pavojingai manevruodamas ir taip keldamas realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, sustojo tik kito vairuotojo pastangų dėka. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, iš gyvenimiškos patirties ir savijautos (pasak liudytojos E. I., nuteistasis buvo tiek neblaivus, kad iš automobilio tiesiog iškrito) turėjo suvokti, kad yra tokios būklės, jog neturi teisės vairuoti, tačiau šio draudimo sąmoningai nepaisė. Akivaizdu, kad M. N. buvo tiek neblaivas, kad nesiorientavo aplinkoje, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Savo veiksmais nuteistasis sukėlė realią grėsmę tokiems padariniams atsirasti. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, faktas, kad dėl jo veiksmų nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, M. N. teisinės padėties nelengvina, juo labiau, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Tuo atveju, jeigu dėl nuteistojo veiksmų būtų padaryta kokia nors žala, atitinkamai galėtų ir turėtų keistis jo veiksmų teisinis vertinimas, t. y. jo teisinė padėtis sunkėtų.
10. Įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ar jos dydžiu. Pažymėtina, jog nuteistajam skirtos bausmės dydis yra artimas įstatyme numatytam minimaliam už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas), be to, ši bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė atitinka minimalų šios bausmės dydį. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad paskirtosios baudos bausmės dydis turėtų būti vertinamas kaip aiškiai per didelis, o pati bausmė – per griežta.
11. Čia pastebėtina ir tai, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu metu M. N. neprieštaravo dėl prokuroro pasiūlytos baudos dydžio (75 MGL), tik prašė skirtą baudą išdėstyti per 2 metų laikotarpį. Šis prašymas tenkintas tiek baudžiamuoju įsakymu, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį plačiau nemotyvuoti ir neaptarti M. N. kartu su prašymu surengti teismo posėdį pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiantys duomenys (pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, UAB „L.“ pelno nuostolių ataskaita ir balansas 2022 m. pabaigai, išrašas iš nekilnojamojo turto registro, duomenys apie valdomas transporto priemones, (duomenys nesklebtini) teismo nutartis dėl santuokos nutraukimo), tačiau matyti, kad pateikti duomenys atspindi M. N. finansinę situaciją dar iki 2023 m. rugpjūčio 2 d., kuomet, kaip minėta, nuteistasis sutiko su siūlomos baudos dydžiu ir nevertino jos kaip neproporcingos, sukeliančios jam nepakeliamą finansinę naštą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, susijusius su baudos dydžio sumažinimu, vertintina išskirtinai kaip M. N. siekį palengvinti savo teisinę padėtį. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į šios nutarties 8-10 punktų argumentus, net ir įvertinus aptariamus duomenis, bausmės dydis vis tiek nėra per didelis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino
12. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. neginčija sprendimo jam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau nesutinka su nustatytu terminu, prašydamas jį sutrumpinti iki 1 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą yra nepagrįstas ir neproporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
13. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams.
14. Sprendžiant, koks turi būti nustatytas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (jo pobūdį bei laipsnį), kaltininko asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, tai, jog nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, taip pat ir M. N. nurodytas šeimos aplinkybes, dėl kurių teisė vairuoti jam yra būtina (galimybę bendrauti su vaikais, padėti pensininkei mamai). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde papildomai pažymit, kad teisė vairuoti yra būtina ir nuvykti į darbovietę, kurią nuo gyvenamosios vietos skiria 30 km. Vis tik, aptariamos nuteistojo nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertintos kaip niekuo neišsiskiriančios, jos nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, todėl negali nulemti draudimo naudotis specialiąja teise sutrumpinimo iki minimalaus termino. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas M. N. sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau jo nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki nusikaltimo padarymo ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau tai nuo nusikalstamo veikimo jo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Atitinkamai šiuo metu nuteistojo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas, už kurį atsakingas tik jis pats.
15. Aktualu ir tai, kad nors nuteistasis per 5 metų laikotarpį nėra teistas ar baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, 2020 m. birželio 23 d. baustas už KET pažeidimą, 2019 m. tris kartus baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, 2017 m. buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilių girtumas bei nesuvaldęs automobilio sukėlė eismo įvykį. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad pavartojęs alkoholio jis yra linkęs atlikti teisei priešingus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nekartodamas šio procesinio sprendimo 7-8 punktuose aptartų aplinkybių, kurios, kaip minėta, turi tiesioginę įtaką ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam turi būti nustatytas didesnis, nei minimalus, t. y. 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, dar labiau mažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nėra pagrindo.
16. Apeliantas skunde nurodo teismų praktiką, kuomet net ir esant dideliam, ar vidutiniam girtumo laipsniui teismai skiria minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, vis tik, šiais klausimais formuojama teismų praktika yra labai dinamiška ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat terminai nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, kiekviena byla ir situacija yra individuali, priklauso nuo konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos pavojingumo bei kaltininko asmenybę charakterizuojančių duomenų, todėl net ir esant panašioms aplinkybėms teismas nėra įpareigotas paskirti tokias pačias baudžiamojo poveikio priemones ar jų neskirti, tuo labiau, kad kaip ir bausmės skyrimo atveju baudžiamojo poveikio priemonių trukmės ir dydžio klausimas yra teismo diskrecijoje.
17. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas sukeltų ypatingai neigiamus padarinius M. N., būtų neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui. Priešingai, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos terminas sudarys M. N. galimybę įvertinti savo veiksmus ir motyvuos jį ateityje vairuoti padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau. Paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.
Dėl transporto priemonės vertės dalies konfiskavimo
18. Skundžiamu nuosprendžiu konfiskuota dalis automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 000 EUR. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti konfiskuotiną daikto vertės dydį iki 2 000 EUR, įpareigojant šią sumą sumokėti per 2 m. laikotarpį. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai apsunkina jo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija neįžvelgia galimybių tenkinti tokį nuteistojo prašymą.
19. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).
20. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės konfiskuoti nuteistojo vairuotą mašiną natūra, kadangi ji jam nepriklauso. Nustatyta, kad automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė UAB „Luminor lizingas“, jo valdytoju buvo UAB „L.“. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė su PVM tuo metu buvo 31 330 EUR. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo esminę reikšmę turi visa nusikaltimo padarymo dienai buvusi transporto priemonės vertė, o ne likutinė, nurodyta lizingo sutartyje.
21. Pažymėtina, kad dar 2023 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamajame įsakyme buvo konstatuota, jog visos automobilio vertės konfiskavimas turės pernelyg didelį neigiamą poveikį nuteistojo turtinei padėčiai ir iš M. N. prevenciniais tikslais buvo išieškota tik dalis šio turto vertės – 15 000 EUR. Surengus teismo posėdį nuteistojo prašymu išieškotina daikto vertės dalis buvo dar labiau sumažinta – iki 12 000 EUR. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs M. N. amžių, darbingumą ir finansinę padėtį – gaunamą darbo užmokestį UAB „E.“. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su nuteistojo finansine padėtimi, jo asmenybe, taip pat nusikaltimo aplinkybes, sprendžia, jog keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.
22. Iš tiesų, anksčiau priimtuose procesiniuose sprendimuose nebuvo aptarti po 2023 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo pateikti antrosios nuteistojo darbovietės UAB „L.“ duomenys apie M. N. darbo užmokestį bei šios bendrovės finansinė padėtis, neaptartas vaikams teikiamo išlaikymo dydis, tai, jog asmuo neturi nekilnojamojo turto, o iš transporto priemonių – tik automobilinę priekabą, vis tik, būtina pažymėti, kad teismas jau du kartus sumažino išieškotiną konfiskuotino daikto vertės dalį, šiuo metu išieškotina daikto vertės dalis yra mažesnė nei 50 procentų nusikaltimo dieną buvusios daikto vertės, todėl dar didesnis jos mažinimas iki skunde nurodomo 2 000 EUR dydžio, neatitiktų proporcingumo principo ir šia priemones siekiamų prevencinių tikslų.
23. Apelianto nurodytos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, aplinkybės apie jo finansinę padėtį negali būti laikomos išskirtinėmis jau vien todėl, kad asmens finansinė padėtis gali kisti. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę dirbti ir gerinti savo turtinę padėtį. Nei UAB „L.“ finansinė padėtis, nei šioje įmonėje gaunamas darbo užmokestis apylinkės teismo išvadų nepaneigia. Priešingai, tai yra skundžiamame nuosprendyje neaptartas papildomas nuteistojo pajamų šaltinis, rodantis geresnę jo turtinę padėtį ir galimybę padengti finansinius įsipareigojimus.
24. Čia būtina pastebėti ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė apskritai nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Taigi, įvertinus nuteistojo finansines galimybes, paskirtos baudos dydį ir tai, kad jos mokėjimas nustatytas dvejiems metams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo 15 000 EUR, kaip dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, yra teisingas ir proporcingas, atitinka valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Čia pažymėtina ir tai, kad įsipareigojimai lizingo davėjui atsirado, nes M. N. nesilaikė sudarytos finansinio lizingo sutarties sąlygų. Šių įsipareigojimų atsiradimas nei pats savaime, nei vertinant juos kartu su kitomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis nėra pagrindas nuteistajam ženkliai mažinti išieškotiną pinigų sumą.
25. Nors apeliaciniame skunde prašoma nustatyti ilgesnį automobilio vertės dalies sumokėjimo terminą, nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) tokios galimybės nenumato. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Matydamas, jog neturi galimybės iš karto sumokėti visos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, M. N. turi galimybę kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. N. gynėjos advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendį palikti galioti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.