Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Paulausko (toliau ir – prokuroras) ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato D. Ališausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 11.56 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL (1 500 Eur) dydžio.

E. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, ir šią dalį išdėstyti taip: E. B. paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 11 d.

10. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. Ališauskas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. B. nepakeistą, kadangi teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą, kodėl tikslinga skirti minimalų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.

11. Atsiliepime nurodoma, kad akivaizdu, jog įvertinus kaltinamajam kylančius baudžiamosios atsakomybės padarinius, juos vertinant ne atskirai, o kompleksiškai, kaip visumą (teistumas, bauda, automobilio konfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas ir kt.), matyti, kad jie yra gerokai griežtesni nei nuobauda administracinio nusižengimo byloje. Todėl prokuroro skundo teiginiai, kad, neva, E. B. dėl skirtos bausmės patiria švelnesnes pasekmes, nei kad jam kiltų administracinio nusižengimo byloje, yra klaidingi ir neobjektyvūs. Be to, gynėjo įsitikinimu, būtina vadovautis ne tik skunde akcentuojamu proporcingumo, bet ir kitais baudžiamojo proceso principais. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad teismas skyrė tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kokios teisiamajame posėdyje prašė prokurorė, tai yra būtent vienerių metų draudimo naudotis transporto priemone. Be to, E. B. ikiteisminio tyrimo metu mainais į prisipažinimą ir pagreitintą bylos išnagrinėjimą buvo žadama skirti (prašyti) minimalios, švelniausios bausmės. Gynėjo nuomone, toks baudžiamosios bylos nagrinėjimo būdas, kai vienoje instancijoje reikalaujama švelnesnės bausmės, o tada apeliacine tvarka teikiamas skundas dėl griežtesnės, neatitinka teisingumo principo, parodo pareigos pareigūnui elgtis sąžiningai bei tinkamai pažeidimą, pakerta visuomenės pasitikėjimą teisingumą vykdančiomis institucijomis ir iš esmės pažeidžia kaltinamojo teisę į teisingą teismą. Todėl vien dėl tokios aplinkybės prokuratūros apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

12. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas D. Ališauskas prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro ir gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

13. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nei prokuroras, nei gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei E. B. kaltės neginčija, nesutinka tik su nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tai yra prokuroras ginčija E. B. nustatyto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą, kuris, anot prokuroro yra per trumpas, o gynėjas ginčija skirtą turto konfiskavimą, prašydamas konfiskuoti ne E. B. priklausantį automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 760,33 Eur, nustatytą pagal pateiktą Kilnojamojo turto vertinimo išvadą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

15. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas, kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

16. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniuose skunduose neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo E. B. teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama su šios baudžiamojo poveikio priemonės trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 1 metams, prašant taikyti ilgesnį, atitinkantį vidurkį, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 3 metus.

17. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, E. B. padarytus veiksmus privalėjo gretinti ne su ANK 422 straipsnio 5 ir 6 (skunde nepagrįstai nurodoma 9 dalis, kadangi šis straipsnis tokios dalies neturi) dalių, bet su ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, taip pat pateikiama ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kurią, už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų, ir BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų, lyginamoji analizė. Teisėjų kolegija sutinka, kad bylos duomenys patvirtina, jog E. B. automobilį vairavo ne tik neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, bet ir apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones ir tokie jo veiksmai, jeigu jam būtų nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis, tai yra nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, būtų kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, o ne 422 straipsnio 5 dalyje, numatančioje tik atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės). Tačiau pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame ANK 422 straipsnio 6 dalies, kurioje numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmenys, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, nuostatos akcentuojamos ne nustatant uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą, bet vertinant, ar yra galimybė apskritai neskirti E. B. šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kita vertus, priešingai nei teigia prokuroras, teismas neprivalėjo gretinti E. B. padaryto nusikaltimo su atitinkamu administraciniu nusižengimu.

18. Nors ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau vien tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą, teisinio pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę) teismas vadovaujasi tik baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir vien tai, kad ANK yra numatyta didesnė piniginė bauda ar ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už tokio paties pobūdžio neteisėtus veiksmus, padarytus asmens, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savaime neįpareigoja teismo pagal tai derinti skiriamą bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonei skirti, tai yra atsižvelgęs į E. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes ­– E. B. vairavo transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, automobilį vairavo Vilniaus mieste, ryte, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, atsitrenkė ir apgadino du automobilius, į tai, kad jis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, taip pat į aplinkybes, apibūdinančias E. B. asmenybę ­– iki tol neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, paskyrė E. B. minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirti E. B. tokios trukmės, tai yra 1 metų, uždraudimą vairuoti transporto priemones teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė ir kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ­– uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. B. padaryto KET pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti E. B. veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti E. B. veiksmai didelės žalos nepadarė, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti jame dalyvavę automobiliai. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę), yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra teisiamas pirmą kartą. Nors, kaip matyti iš vairuotojo pažymėjimo, teisę vairuoti transporto priemones E. B. įgijo 1987 m. sausio 1 d., tai yra turi didesnį nei 30 metų vairavimo stažą, tačiau administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus yra baustas tik kelis kartus ir niekada nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam (b. l. 66–67). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. B. 1, o ne 3 metų, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą ir objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per trumpą nėra.

Dėl automobilio konfiskavimo

21. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to, nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, kaltininkui priklausančio tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sukėlė avariją, kurios metu buvo apgadinti kitiems asmenims priklausantys du automobiliai. Pats E. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad išgėrė apie 350 g stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės, po ko vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, todėl jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Be to, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, automobilis, kurį vairavo E. B., nuosavybės teise priklauso pačiam E. B., o kaip jau minėta, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai dėl automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo valstybės naudai.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio konfiskavimas E. B. nėra aiškiai neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei, negalima teigti, kad ji sudaro nuteistajam ar jo šeimos nariams pernelyg didelę naštą, varžo E. B. teises akivaizdžiai labiau negu reikia ja siekiamiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra nuteistasis E. B., jo padaryta nusikalstama veika yra iš tiesų kelianti didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, šia veika sukeltas eismo įvykis, padaryta reali turtinė žala, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šis įvykis nesibaigė rimtesnėmis pasekmėmis. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. B. skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu labai artima minimaliai baudai, galimai skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Todėl, net ir įvertinus automobilio vertę bei tai, kad automobilis reikalingas tenkinti kasdienius šeimos poreikius, taip pat įvertinus skirtą baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų terminui, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia.

24. Šios išvados nepaneigia ir gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad automobilis E. B. yra reikalingas, jog galėtų pasirūpinti žmona, kuri yra neįgali ir serga onkologine liga bei automobilio nevairuoja, tai yra nuvežti savo sutuoktinę N. B. į ligoninę bei parvežti iš jos, taip pat kitais reikalais. Pačiame skunde pažymima, kad, kol E. B. uždrausta vairuoti transporto priemones, N. B. vežioti gali vaikai ar kiti asmenys. Iš tiesų, byloje nustatyta, kad nuteistasis ir jo sutuoktinė turi du suaugusius vaikus, kurie vairuoja ir turi automobilius, gyvena Vilniuje, taigi gali ir turės galimybę pasirūpinti N. B.. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis žinojo apie sutuoktinės ligas ir jos poreikius, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas nekonfiskuoti E. B. priklausančio automobilio, nelaikytina ir gynėjo nurodoma aplinkybė, kad sutuoktiniai pagal savo pajamas negalės įsigyti kito, tiek pat saugaus ir patikimo automobilio. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Dėl to, skundo argumentai, susiję su dideliu automobilio reikalingumu sutuoktinei bei būtinybe išsaugoti būtent šį automobilį, yra atmetami.

25. Apeliantas skundu taip pat prašo ne konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį, o išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Savo prašymą grindžia tuo, kad automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokos metu, todėl yra nuteistojo E. B. ir jo sutuoktinės N. B. bendroji jungtinė nuosavybė, kurios ½ dalis priklauso N. B.. Toks apelianto prašymas yra nepagrįstas. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl taikyti E. B. šios dalies nuostatas nėra pagrindo. Sutiktina, kad automobilį E. B. savo vardu įgijo santuokos metu, bylos duomenimis, ši santuoka nėra pasibaigusi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, minėtas automobilis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių E. B. ir N. B. nuosavybe. Kita vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019). Vien tai, kad automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).

26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Kolegija taip pat pažymi, kad gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, tačiau konstatavus, kad šios transporto priemonės konfiskavimas skirtas teisėtai ir pagrįstai ir šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nėra galimas, automobilio vertės nustatymo klausimas nėra aktualus. Atsižvelgiant į tai, gynėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo išieškoti transporto priemonės VOLVO XC90 vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 760,33 Eur, teisėjų kolegija nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Dariaus Ališausko apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.