Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „K.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nežino, kaip įvyko nagrinėjamas įvykis, jo vairavimo patirtis labai didelė, vairuoja jau virš (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų gyvena su žmona. Dėl nagrinėjamo įvykio apgailestauja, negali paaiškinti kaip šis įvyko, atsiprašo nukentėjusiųjų ir pažymi, kad jiems žala atlygintina. Nagrinėjamas įvykis įvyko lapkričio 10 d., buvo rūkas, šlapias asfaltas. Alkoholį vartojo ryte, apie septintą valandą. Gėrė tam, kad apsisaugotų nuo Covid-19. Išgėrė gal 350 g degtinės. Alkoholio išgėrė prie darbo, pasiūlius draugams, dirbdamas alkoholio nevartoja. Darbe jam pasakė važiuoti namo, jis atsisėdo ir nuvažiavo namo, dirba (duomenys neskelbtini) g. Išgėręs nesijautė. Dėl nustatyto neblaivumo nieko nekaltina ir nesiginčija. Jam nustatė 1,72 promiles, paskui nurodė neblaivumą pasitikrinti dar kartą, jis sutiko, tuo metu buvo nustatytos 2,03 promilės. Buvo keista, nes pasirodė didelis svyravimas. Pripažįsta, kad pripūtė 1,98 promiles. Vairavo automobilį Volvo. Šis automobilis priklausė jam. Eismo įvykis įvyko Gelvonų g. ir Ozo g. sankryžoje. Būtų ir pėsčiomis nuėjęs, bet taip gavosi. Nedažnai vartoja alkoholį, gali žmona tai paliudyti. Nebūtų tiek metų važinėjęs, jei dažnai vartotų alkoholį. Jis – tekintojas. Darbe nustatė, kad jis neblaivus, nes buvo juntamas kvapas. Neatsakingai pasielgė, tai – blogas poelgis, gailisi. Automobilis jam reikalingas, jis yra kaip susisiekimo priemonė, jam reikia daug važinėti, padėti žmonai, nes ji yra (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini). Žmona nevairuoja. Su vaikais bendrauja dažnai, jie turi teisę vairuoti, turi ir automobilius, pastarieji gyvena (duomenys neskelbtini), bet atskirai. Teismo prašo atsižvelgti į jo amžių, vairavimo patirtį, neskirti didelės bausmės. Norėtų, kad bausmė būtų skaičiuojama nuo pirmo šaukimo gavimo, o ne nuo antro, nes teismo posėdis buvo atidėtas dėl Covid-19. Prašo sušvelninti bausmę. Jo darbo užmokestis 800 Eur. Prašo bent vairuotojo teises palikti, baudą kaip nors sumokės.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10.15 val. važiavo Vilniuje, Ozo g., link Gelvonų g. Stovėdama sankryžoje Ozo g./Gelvonų g. degant raudonam šviesoforo signalui, pajuto stiprų smūgį į savo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą. Po patirto smūgio išlipo iš savo automobilio ir pastebėjo, kad į ją atsitrenkė kitas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas vaikino, o į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas garbaus amžiaus vyro. Pamačiusi automobilio Volvo vairuotoją, jai kilo įtarimas, kad asmuo galimai neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, lieso kūno sudėjimo; apsirengęs buvo tamsiai; asmenį atpažinti galėtų tiek gyvai, tiek iš nuotraukos. Automobilio Volvo vairuotojas automobilyje buvo vienas (b. l. 14).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 10 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ozo–Gelvonų g. sankryžoje, įvyko eismo įvykis. Atvykęs minėtu adresu, pamatė, kad įvyko eismo įvykis tarp trijų automobilių, visi eismo dalyviai buvo išlipę iš savo transporto priemonių. Automobilio vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį, buvo vyresnio amžiaus vyras E. B., jo vairuojamas automobilis Volvo atsitrenkė į automobilį Toyota, kurį vairavo vaikinas, ir į automobilį Toyota, kurį vairavo mergina. Mergina paaiškino, kad pajuto stiprų smūgį į automobilio galą, tą patį paaiškino ir vaikinas. Eismo įvykis įvyko, kai sankryžoje degė draudžiamasis šviesoforo signalas. Bendraudamas su E. B., pajuto alkoholio kvapą, šis svirduliavo. Pasiteiravus, kada vartojo alkoholinius gėrimus, E. B. paaiškino, kad šeštadienį. Patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu jo blaivumą, buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 17).

Policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime ir BIRT ataskaitų žiūryklėje iš esmės užfiksuotos tos pačios aplinkybės (b. l. 8–9).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, E. B. 2020 m. lapkričio 10 d. 10.51 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 11.12 val. – 2,07 promilių neblaivumas. E. B. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti (b. l. 21).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų kopijose užfiksuoti analogiški duomenys dėl kaltinamajam nustatytų promilių (b. l. 22–23).

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1302731 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. B. (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo, 2007 m., kaina su PVM yra 6060 Eur (b. 1. 32).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina E. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. B. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes tos pačios dienos ryte išgėrė degtinės. Tai, kad E. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. B. ir D. K., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. B. buvo tiesioginė nagrinėjamo įvykio liudytoja, kuri matė, jog automobilį Volvo vairavo būtent E. B. Tiek jai, tiek kitam liudytojui D. K. kilo įtarimas dėl kaltinamojo blaivumo. E. B. neblaivumo faktą įrodo 2020 m. lapkričio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, E. B. 2020 m. lapkričio 10 d. 10.51 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 11.12 val. – 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 21). Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkotesterio rodmenų kopijose (b. l. 22–23). Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 20)). Įvertinus E. B. nustatyto neblaivumo laipsnį, kaltinamojo teiginys, kad jis bylai reikšmingu laiku nesijautė neblaivus, laikytinas neįtikėtinu.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad E. B. dėl savo neblaivumo atsitrenkė ir apgadino važiuojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, šis automobilis atsitrenkė į kitą automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 68), kelis kartus baustas administracine tvarka, viena iš paskirtų baudų sumokėta (b. l. 66–67), dirba UAB „K.“ (b. l. 64). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti E. B. dar mažesnį baudos dydį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei į kaltinamojo gaunamą darbo užmokestį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti E. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą vieneriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. E. B. automobilį vairavo Vilniaus mieste, ryte, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, atsitrenkė ir apgadino du automobilius. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į E. B. nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi E. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 11 d.

Teismas nemato jokio pagrindo neskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad E. B. nebuvo jokios būtinybės vartoti alkoholį. Kaltinamojo teiginys, kad jis gėrė degtinę, jog apsisaugotų nuo viruso Covid-19, laikytinas niekaip nepateisinančiu elgesiu, kad vėliau galėtų vairuoti transporto priemonę, juolab jokių duomenų, kad alkoholis apsaugotų nuo minėto viruso, nėra. Be to, po alkoholio vartojimo E. B. turėjo teisę grįžti namo ne vairuodamas automobilį, o kitais būdais (pavyzdžiui, išsikviesdamas taksi automobilį, pasinaudodamas viešuoju transportu ar pan.). Kita vertus, kaltinamasis elgėsi neatsakingai ir, būdamas neblaivus, vis tiek vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas E. B.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

E. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volvo, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 30). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, E. B. priklausantis automobilis Volvo konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jam automobilis reikalingas dėl to, kad galėtų pasirūpinti žmona, nes ši yra (duomenys neskelbtini) ir serga (duomenys neskelbtini), kaltinamojo buvo žinomos ir turėjo būti jo įvertintos prieš darant nusikalstamą veiką. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats E. B., jiedu su žmona turi du suaugusius vaikus, kurie turi teisę vairuoti transporto priemones ir automobilius, be kita ko, gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to darytina išvada, kad, net ir konfiskavus E. B. priklausantį automobilį, vaikai turėtų galimybę pasirūpinti sergančia motina, nuvežti ją į gydymo įstaigas. Teismo vertinimu, kaltinamojo žmonos sveikatos būklė ir rūpinimasis ja, negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 6060 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – E. B. priklausančio automobilio Volvo – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VI. Kiti klausimai

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 55–60). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

E. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 11.56 val. (dvi dienos) (b. l. 53–54). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. priklausančiam automobiliui Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. gegužės 11 d. (b. l. 33). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 10.50 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 11.56 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), dydžio.

Paskirti E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – E. B. priklausantį automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.