Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. P. bei suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P., Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. S. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad jis 2008 m. liepos 15 d. nupirko siloso tranšėją iš J. M. ir S. P., ją naudojo savoms reikmėms – sandėliavo malkas, medieną, pjuvenas.Su statinio pardavėjais notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Pardavėjai J. M. ir S. P. turėjo dokumentus, kad statinį įsigijo už pajus. Statinys jam buvo reikalingas medienos sandėliavimui, kadangi turi verslą, verčiasi medienos gamyba. Prieš jam įsigyjant siloso tranšėją, ji buvo apleista – išgriuvusios sienos, apaugusi žole. Nuo įsigijimo 2008 metais, jis visą laiką statinį naudojo medienos sandėliavimui, rūpinosi, kad statinys būtų tvarkingas, išbetonavo grindis, sienas, šonus apipylė žemėmis. 2015 metais iš valstybės išsinuomojo žemės sklypą, ant kurio pastatyta siloso tranšėja. 2022 metais siloso tranšėjai suformuota kadastrinių matavimų byla, suteiktas unikalus numeris. Siloso tranšėja naudojasi visą laiką nuo jo įsigijimo. Per naudojimosi laiką niekas nereiškė jam pretenzijų dėl siloso tranšėjos.

8. Per įstatymo nustatytą terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjo nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532-533 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

11. Pareiškėjas S. S. siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į šį pastatą neįregistruotos nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu.

12. Byloje nustatyta, kad siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 1999 m. rugsėjo 27 d. perdavimo-priėmimo akto, likviduojamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamo turto už pajus sąrašų, 1999 m. vasario 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad likviduojant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)” bendrovės likvidacinė komisija perdavė likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pastatą – siloso tranšėją Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios balansinė vertė 2500 (du tūkstančiai penki šimtai litų) bendrovės pajininkams: J. M. – 2150 litų vertės pastato dalį ir S. P. – 350 litų vertės pastato dalį. Iš likviduojamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamo turto už pajus sąrašų matyti, kad J. M. paskirta turto už 9214 pajus, jų tarpe – dalis siloso tranšėjos, 2150 litų vertės; S. P. paskirta turto už 7014 pajus, jų tarpe – dalis siloso tranšėjos, 350 litų vertės. Pajininkai Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių į šį pastatą įregistravę nebuvo.

13. Iš pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų ir į bylą pateiktų pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad S. S. 2008 m. liepos 15 d. iš J. M. ir S. P. nusipirko pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. rugsėjo 27 d. perdavimo – priėmimo aktą jiems perduotus pajus. Kaip minėta, šiuo aktu likviduojama ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą – siloso tranšėją Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), perdavė J. M. – 2150 litų vertės pastato dalį ir S. P. – 350 litų vertės pastato dalį.

14. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Taigi, pareiškėjas, sudaręs rašytines statinio pirkimo – pardavimo sutartis, netapo statinio savininku. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl sandorio formos nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

15. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

16. Pareiškėjas tiek pareiškime nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad siloso tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini), naudojasi nuo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo – 2008 m. liepos 15 d., jo valdymas buvo atviras, sąžiningas, nepertraukiamas, kiti asmenys dėl jo pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas paaiškino, kad siloso tranšėją valdo kaip savo, atvirai nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, ją naudoja savo darbinei veiklai vykdyti – sandėliuoja malkas, medieną, pjuvenas, per naudojimosi laiką niekas nereiškė pretenzijų dėl statinio. Iš 2015 m. spalio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas sudarė sutartį dėl 0,6000 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėta siloso tranšėja, nuomos 25 metų laikotarpiui.

17. Į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti J. M. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Gyventojų registro duomenimis, pastarasis mirė (duomenys neskelbtini) bei S. P., kuri tinkamai informuota apie bylą ir teismo posėdį, jokių prieštaravimų byloje nėra pareiškusi. Kiti suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, prieštaravimų byloje taip pat nepareiškė.

18. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo pareiškime nurodytą turtą – siloso tranšėją, bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2008 m. liepos 15 d., t. y. daugiau negu dešimt metų, valdo kaip savo, rūpinasi ir naudoja. Į bylą pateikta 2022 m. lapkričio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad siloso tranšėjai atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Siloso tranšėja niekada nebuvo registruota kito fizinio ar juridinio asmens vardu, nėra duomenų, kad ji priklausytų valstybei ar savivaldybei. CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą.

19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius siloso tranšėjos statybos teisėtumą, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Šiuo atveju nepateikus statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų siloso tranšėjos statybos teisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad statinys buvo statomas teisėtai. Pažymėjo, kad 1975 m. spalio 16 d. priėmimo akte nurodytų duomenų nepakanka šiame akte nurodytą 1000 l talpos šienainio tranšėją identifikuoti kaip siloso tranšėją, kuri 2022 m. lapkričio 8 d. kadastrinių matavimų byloje įvardinta kaip siloso (šienainio) tranšėja, ir kurios atžvilgiu pareiškėjas prašo teismo pripažinti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.

20. Pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu siekiamo įgyti pastato statybos teisėtumą grindžia 1975 m. spalio 16 d. gamybinio žemės ūkio pastato priėmimo naudojimui aktu. Iš šio akto matyti, kad 1975 m. spalio 16 d. valstybinė komisija, apžiūrėjo pastatą – šienainio tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog jos statytojas – (duomenys neskelbtini) kolūkis, statybą vykdė gen. Rangovas Tarpkolūkinė statybos organizacija ir subrangovas „Lietžemūktechnika“ Pasvalio skyrius; statybos montavimo darbai pradėti 1975 m. rugpjūčio 1 d. ir užbaigti 1975 m. spalio 16 d.; pastatas pastatytas pagal tipinį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį statybos vietai pritaikė Kol. Statybos projektavimo institutas Jonavos skyrius. Valstybinė komisija nustatė, kad statybos metu nukrypimų nuo projekto nėra, neužbaigtų darbų nėra, siūlo priimti pastatą eksploatacijai su bendru kokybės įvertinimu „gerai“. Aktas pasirašytas komisijos narių parašais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje buvo tik viena siloso tranšėja, kuri už pajus buvo atiduota J. M. ir S. P. ir kurią pareiškėjas įsigijo 2008 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra siekiamas įsiteisinti pastatas – siloso (šienainio) tranšėja, kurios statybos pradžios metai 1975 m., statybos pabaigos metai 1975 m., kaip ir nurodyta 1975 m. spalio 16 d. gamybinio žemės ūkio pastato priėmimo naudojimui akte. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, jog vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini), nei pagal pareiškėją su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ „Registrų centras“, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl siloso tranšėjos buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Jokių dokumentų, paneigiančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą, prieštaraujančių jai, į bylą pateikta nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo siekiama nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgyti siloso tranšėja, esanti (duomenys neskelbtini), atsirado statybos būdu 1975 metais. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad ginčo objektas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 185 straipsnis).

22. Įvertinus pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas įrodė visas būtinas sąlygas nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą – siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CK 4.68-4.71 straipsniai). Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo. Neteismine tvarka daiktinės teisės į ginčo turtą negali būti registruojamos (CK 4.68 straipsnio 2 dalis), todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytinas teismo.

23. Iš pareiškėjo priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.