- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1091-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00684-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. 2020 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo V. G. 180 115 Eur turtinės ir 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusių varžytynių, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kurių suma yra 41 189 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančiai teisėjai ne kartą reiškė nušalinimus. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. spalio 11 d. nutartimis ieškovo pareiškimai buvo atmesti, be kita ko, išaiškinant, kad nušalinimo teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negali būti piktnaudžiaujama, priešingu atveju nušalinimą pareiškusiam asmeniui gali būti skiriama bauda.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. posėdyje ieškovas bylą nagrinėjančiai teisėjai dar kartą pareiškė nušalinimą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo ir nutarė jo netenkinti bei skyrė ieškovui 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi paskirtos 200 Eur dydžio baudos panaikinimo arba sumažinimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise panaikinimo ar sumažinimo.
5. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. birželio 5 d. nutarčių, 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-675-790/2023 apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties nutraukė, o šio teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl ieškovui A. C. paskirtos 200 Eur baudos išieškojimo ir išsiuntė jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Šalies argumentai
7. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atidėti 2023 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo rašto vykdymą iki civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, apie atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą pranešti prokurorui. Prašyme nurodoma, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga ir jam reikia laiko lėšoms sukaupti. Blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtina tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo pakeistas ieškovui teikiamos valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Be to, nutartis, kuria paskirta bauda, yra neteisėta, o jos teisėtumas galės būti patikrintas tik teikiant apeliacinį skundą dėl galutinio teismo sprendimo. Tokią poziciją ieškovas grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-675-790/2023, kuria procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties paskirti jam baudą buvo nutrauktas konstatavus, kad tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo A. C. 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymo netenkino.
9. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog jis prašo tik atidėti teismo nutartimi paskirtos baudos sumokėjimo įvykdymą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, o klausimas dėl baudos išdėstymo nėra aktualus, nes, jo manymu, paskirta bauda galės būti apeliacinio apskundimo objektu priėmus šioje byloje galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
10. Nesutikdamas su tokiais ieškovo argumentais, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė jau buvo atlikta, Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka peržiūrėjus ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-675-790/2023 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta panaikinti arba sumažinti šio teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovui paskirtą 200 Eur baudą.
11. Įvertinęs teismų jau priimtus procesinius sprendimus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnyje ir 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, o procesinės galimybės jos skųsti apeliaciniu skundu nėra. Todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl teismo nutartimi paskirtos baudos sumokėjimo įvykdymo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir jo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Ieškovas galės tą nutartį skųsti kartu su galutiniu teismo sprendimu pateikdamas apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d., o ne dėl 2023 m. birželio 5 d. nutarties.
12.2. Ieškovas pagal CPK 284 straipsnį turėjo teisę prašyti atidėti susidariusios skolos padengimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Tačiau teismas netyrė ir nevertino su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat nepagrįstai nepriėmė naujų įrodymų, patvirtinančių sunkią jo materialinę padėtį. Todėl egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.
12.3. Ieškovas dirba ne visą darbo dieną, nes didelę laiko dalį jis yra priverstas skirti dalyvavimui civilinių ginčų nagrinėjime, todėl jo pajamos yra mažos, be to, turi slaugyti sunkiai sergantį savo tėvą. Ieškovo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,AC invest“ banko sąskaitos yra areštuotos, todėl ir darbo užmokesčio išmokėjimas yra apsunkintas. Kitose bylose jau buvo konstatuota, kad UAB ,,AC invest“ turtinė padėtis yra sunki.
12.4. Teismas neįvertino tokių aplinkybių, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimas buvo atidėtas tiek administracinėse, tiek ir civilinėse bylose. Todėl ir šiuo atveju egzistuoja analogiškas pagrindas atidėti baudos sumokėjimą.
12.5. Nutartis, kuria ieškovui paskirta bauda, yra neteisėta, kadangi ieškovas 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje žodžiu nepareiškė bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimo, o prašė suteikti jam savaitę laiko parengti tinkamai motyvuotą ir argumentuotą raštišką prašymą dėl teisėjos nušalinimo ar nusišalinimo. Dar negavęs 2023 m. gegužės 5 d. teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patenkinti prašymą dėl nušalinimo, ieškovas į bylą pateikė rašytinį pareiškimą dėl nušalinimo. Sprendžiant teisėjos nušalinimo klausimą nebuvo išnagrinėti visi ieškovo žodžiu ir raštu nurodyti argumentai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovas slepia savo tikrąją finansinę padėtį, jis turi sąskaitų užsienio bankuose, kuriuose esančiomis lėšomis disponuoja.
13.2. Paties ieškovo pasirinkimas lemia tai, kad jis gali dirbti tik nedidelę laiko dalį, be to, tokia aplinkybė ir nėra pakankamas pagrindas baudos mokėjimui atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto prašymo nagrinėjimo teisme
14. Apeliantas A. C. kreipėsi į jo ieškinį nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą su prašymu atidėti šio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. išduoto vykdomojo rašto dėl 200 Eur baudos iš jo valstybei išieškojimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Prašymas grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, ką ne kartą yra konstatavę ir kiti teismai, spręsdami jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra priėmusi sprendimą skirti apeliantui antrinę teisinę pagalbą, kompensuojant 100 proc. jo bylinėjimosi išlaidų. Apelianto teigimu, dėl objektyvių priežasčių, t. y. sunkios turtinės padėties, jis šiuo metu negali įvykdyti teismo nutarties, kuria jam yra paskirta bauda, todėl, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio nuostatomis, prašo atidėti vykdomojo rašto vykdymą.
15. Pagal CPK 625 straipsnį vykdymo veiksmų atidėjimas, kaip ir vykdomosios bylos bei joje atliekamų veiksmų sustabdymas, yra vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio prerogatyva. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kartu pažymint, kad skolininkas turi teisę vykdymo procese prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 27 punktas).
16. Todėl visų pirma yra svarbu nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju priverstinio vykdymo procesas jau yra prasidėjęs ir ar apeliantas dėl vykdymo veiksmų jam atidėjimo kreipėsi į tinkamą subjektą. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima; nors vykdomasis dokumentas yra viena iš esminių prielaidų vykdymo procesui prasidėti, tačiau vien tik jo išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-969/2023, 20 punktas).
17. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 200 Eur baudos, paskirtos pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi, išieškojimo iš apelianto valstybei ir tą pačią dieną jį išsiuntė išieškotojai VMI. Tačiau šis vykdomasis raštas, kaip matyti iš teismams per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO) prieinamų Antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dar nėra perduotas antstoliams vykdyti, atitinkamai, negalima ir išvada, kad vykdymo procesas jau prasidėjo.
18. Vadinasi, nors apelianto procesinio dokumento dalykas yra suformuluotas būtent kaip prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo atidėjimo, nustačius aplinkybę, kad vykdymo procesas dar neprasidėjo, jam pripažintina teisė kreiptis su tokiu prašymu į teismą CPK 284 straipsnyje numatytu pagrindu.
Dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo sąlygų
19. CPK 284 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, priimto procesinio sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Visgi kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą proceso teisės normą, visų pirma akcentuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Kitaip tariant, nors tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas galėtų būti taikomas, tačiau šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios vykdymo tvarkos. Todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011;2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą atidėti arba išdėstyti procesinio teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad tik labai išimtiniais atvejais taikomą procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio prašymą, turi atlikti individualų kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos įvertinimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto prašyme įvardytų aplinkybių, susijusių su jo turtine padėtimi, t. y. galėjimu ar negalėjimu sumokėti paskirtą baudą, apsiribojęs jo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties įsiteisėjimu, kritika bei kitokios nei apelianto išvados dėl šios nutarties privalomumo bei jos vykdytinumo padarymu. Tačiau vien lakoniškas teismo pozicijos išdėstymas, skundžiama nutartimi pripažinus apelianto prašymą dėl baudos sumokėjimo atidėjimo nepagrįstu, pats savaime neteikia pagrindo pripažinti, kad šis procesinis klausimas buvo išspręstas neteisingai ar, juo labiau, konstatuoti absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir neįvertino dalies prašymo argumentų, nurodė motyvus, kodėl apelianto procesinis prašymas yra atmetamas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apelianto prašymo motyvai, nei su juo pateikti įrodymai nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios priežastys taikyti teismo nutarties vykdymo išimtį ir atidėti jam už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise pagal CPK 69 straipsnio 5 dalį paskirtos baudos sumokėjimą iki apelianto pageidaujamo momento – iki bus išspręstas šis ginčas.
23. Dalis apelianto su prašymu pateiktų įrodymų iš viso nėra aktualūs, kadangi juose nurodyti duomenys apie apelianto banko sąskaitose 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugsėjo 26 d. buvusias lėšas ar 2014 m. vasario 10 d. turėtas transporto priemones negali nei patvirtinti, nei paneigti apelianto galimybės įvykdyti 2023 m. gegužės 5 d. teismo nutartį, kuria jam buvo skirta bauda. Akivaizdu, kad kiekvieno asmens turtinė padėtis per metus gali pakisti. Nors apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo papildomai teikiamus rašytinius įrodymus, konkrečiai neįvardija, kokių įrodymų ar jo prašymų teismas nepriėmė.
24. Aplinkybės, susijusios su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu apeliantui ar jo pareiga rūpintis sergančiu giminaičiu, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad jo finansinė padėtis yra tokia sunki, jog objektyviai neegzistuoja galimybė sumokėti 200 Eur baudą, jeigu būtų pradėtas priverstinis vykdymas. Dar daugiau, pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad dėl inicijuotų teisminių ginčų gausos jis gali tik nedidelę dalį laiko skiria darbo veiklai vykdyti ir pajamoms gauti. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad vien per pastaruosius trejus metus apeliantas inicijavo net 73 teisminius procesus, teikdamas ieškinius, pareiškimus dėl proceso atnaujinimo, atskiruosius ir apeliacinius skundus, kuriuose yra priimti apeliantui nepalankūs procesiniai sprendimai. Todėl tokia apelianto akcentuojama aplinkybė, kad būtent dėl civilinių ginčų gausos jis ir negali viso savo dėmesio skirti darbui bei gauti pajamų, negali būti laikoma objektyvia ir pateisinančia įsiteisėjusio teismo procesinio dokumento vykdymo išimties taikymą. Priešingai, prieš inicijuodamas civilinius ginčus, kuriuose jo pretenzijos yra pripažįstamos nepagrįstomis, apeliantas, būdamas sąžiningu proceso dalyvių, galėjo pasirūpinti ir atitinkamų lėšų sukaupimu, nesitikint, kad visos jo išlaidos bus kompensuojamos valstybės.
25. Be to, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, ne vieną kartą nepagrįstai buvo keliamas teismo šališkumo klausimas, nors apeliantas buvo teismo nutartimi įspėtas apie galimus tokio jo elgesio padarinius (apie baudos paskyrimą). Todėl dar ir šiame kontekste situacija, susijusi su paskirtos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise baudoms mokėjimo atidėjimu, aiškiai paneigtų pagrindinį tokio pobūdžio procesinių priemonių taikymo tikslą – skatinti procesą ir užkirsti kelią jam nepagrįstai vilkinti.
26. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad kitose apelianto nurodytose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės, susijusios su jo turtinės padėties įvertinimu ir neišgalėjimu sumokėti tose bylose nustatyto dydžio žyminį mokestį, laikytinos prejudicinėmis nagrinėjamai bylai. Fakto prejudicialumas kartu reiškia ir draudimą jį ginčyti arba iš naujo nustatinėti naujojoje byloje (CPK 182 straipsnis). Tačiau tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutai yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, kitaip tariant, pačios savaime jos nepriskiriamos prie materialiojo teisinio pobūdžio gynybos priemonių. Todėl ir procesinių faktų konstatavimas kitose bylose neturi prejudicinės reikšmės, nes tokią reikšmę įgyja tik materialiųjų teisinių faktų konstatavimas. Todėl tai, kad kitose bylose buvo pasisakyta dėl apelianto turtinės padėties, neatleidžia jo nuo pareigos šių aplinkybių įrodinėti nagrinėjamoje byloje.
27. Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais yra kvestionuojamas teismo nutarties paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teisėtumas ir vykdomojo rašto pagal tokią nutartį išdavimo galimumas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Įstatymų leidėjas CPK 107 straipsnyje yra įtvirtinęs dvipakopę teismo paskirtos baudos peržiūros procedūrą (atitinkamas prašymas iš pradžių yra pateikiamas ją paskyrusiam teismui, o vėliau gali būti pateikiamas atskirasis skundas aukštesnės instancijos teismui) ir šioje byloje ji jau buvo įgyvendinta. Todėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko nesudaro nei teismo nutarties, kuria paskirta bauda, pagrįstumo ir teisėtumo patikra, nes ji jau buvo atlikta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-675-790/2023, nei pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo ir teisėtumo patikra. Teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, apskundimo atskiruoju skundu galimybė įstatyme nenumatyta, išskyrus teismo nutartis, kuriomis išduodamas vykdomasis raštas priverstinai vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021, 23 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1751/2014; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022).
28. Konstatuotina, kad išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti teismo nutarties vykdymo atidėjimą, šioje konkrečioje byloje nėra nustatyta. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.