- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1698-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11965-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. F.-B.
- Ieškovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. F.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. (A. B.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei A. F.-B. dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (A. B.) (toliau – ir ieškovas) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. B. (toliau – ir nepilnametis vaikas, duktė) gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės A. F.-B (toliau – ir atsakovė) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
2. Nurodė: Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9421-1195/2023 (toliau – ir teismo sprendimas) buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 200 Eur per mėnesį. Nuo 2024 m. birželio 27 d. duktė gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta negali būti palikta su atsakove, esant preliminariems duomenims apie atsakovės narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimą. 2024 m. liepos 11 d. atsakovės sugyventinis ieškovui atsiuntė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kaip atsakovė vartoja galimai narkotines medžiagas; susirašinėjimo metu jis prašė neatiduoti motinai vaiko, nurodė, jog atsakovei reikalingas gydymas. Ieškovas nedelsiant kreipėsi į socialinę darbuotoją, kuri, nuvykusi pas atsakovę, jos namuose nerado. 2024 m. liepos 15 d. socialinei darbuotojai pakartotinai nuvykus ir neradus atsakovės namuose, buvo paskelbta jos paieška, o apžiūrėjus namus ir kilus įtarimui, kad lovoje padėtos narkotinės medžiagos, iškviesta policija, kuri atliko kratą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atsakovė priklausomybę nuo alkoholio turi jau seniai. 2022 m. spalio mėn. būdama kartu su vaiku ji vairavo neblaivi, sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus blaivumą, jai nustatytas virš 3 promilių girtumas. 2023 m. kovo 31 d. jis gavo pranešimą apie ieškovės neblaivumą, po kurio nedelsiant nuvyko į atsakovės namus, buvo iškviesta policija, atvyko Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai bei medikai, šalims buvo paskirta atvejo vadyba. Po šio įvykio dukra gyveno su tėvu iki 2023 m. mokslo metų pradžios. 2023 m. spalio mėnesį atsakovė apie 6 savaites gydėsi dėl (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė sprendė klausimą, kada pradėti gydymąsi nuo priklausomybės nuo alkoholio. Po atsakovės gydymosi mergaitė grįžo pas mamą, atsakovė lankėsi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, pas psichiatrą, vartojo vaistus nuo alkoholio priklausomybės. Buvimo pas tėvą metu mergaitė skundėsi, kad mama daug laiko praleidžia darbe, po darbo gydosi, o namo grįžta jau vėlai vakare, kai reikia eiti miegoti, todėl mergaitė dažniausiai savarankiškai atlikdavo namų darbus arba nesupratusi jų nepadarydavo, dėl ko gaudavo pastabas dienyne, neretai į mokyklą neatsinešdavo reikiamų mokymosi priemonių. Vaiko mokytoja skambindavo ieškovui ir informuodavo, kad vaikas pastoviai vėluoja į pirmą pamoką, būna nepasiruošusi pamokoms. Būdavo atvejų, kai vaikas vakarais namuose likdavo vienas, vaikui duodama visiška laisvė, nėra ugdomi įgūdžiai mokslams bei tvarkai. Pasiimant vaiką savaitgaliui jis dažnai būdavo tinkamai nesuruoštas: rūbai, avalynė sudėti ne pagal sezoną ar orą. Prasidėjus 2024 m. vasaros atostogoms, birželio mėn. tris savaites vaikas buvo su mama. Buvimo pas mamą metu dukra nieko nesimokė, neskaitė. Tėvui 2024 m. birželio 27 d. atvykus paimti dukrą, mama neatsikėlė, vaiko neišlydėjo, paruoštame lagamine buvo sudėti rudeniniai drabužiai, žymiai vėsesniems orams nei būna liepos mėnesį. Šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 709 Eur suma. Kasdiene priežiūra šiuo metu rūpinasi išimtinai tik ieškovas, dėl to jis prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 355 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise vaiko tėvą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė: nepilnametė šalių dukra šiuo metu tik laikinai gyvena su ieškovu, tačiau jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra su atsakove, tai yra jos namai, kurie priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir kuriame šeima gyveno iki tol, kol šalys išsiskyrė. Šalių dukrai jos buvusi ir dabartinė gyvenamoji vieta atsakovės bute yra gerai pažįstama, ji joje gyvena nuo 2018 metų, duomenų, kad ten gyvenant su mama jai nebūtų užtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, ieškovas nepateikia, tik iškelia versiją, kad atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors jai nėra pareikšti jokie įtarimai dėl nusikalstamos veikos. Atsakovė nesutinka, kad tinkamai nesirūpina nepilnamete dukra. Ji turi daug dirbti, kad išlaikytų dukrą; pavėlavimai į mokyklą ir namų darbų neparuošimas buvo tik keli pavieniai atvejai, atsakovė organizuoja ir dalyvauja dukters asmeninėse ir mokyklos šventėse. Ieškovas prašyme nurodo deklaratyvias aplinkybes dėl to, jog atsakovė turi problemų su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Atsakovė pripažįsta, kad anksčiau turėjo polinkį alkoholiui (niekada narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms), tačiau vaikščiojimas į anoniminių alkoholikų susirinkimus jai padėjo. Šiuo metu ji visiškai nevartoja alkoholio ir nėra jokių pagrindų teigti priešingai. Jokiuose medicininiuose dokumentuose ar išrašuose nėra nurodyta, kad atsakovė po (duomenys neskelbtini), tai yra po šalių santuokos nutraukimo, būtų vartojusi alkoholį ir tuo labiau nebūtų prižiūrėjusi savo nepilnametės dukters. Nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. ji gulėjo ir gydėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovas elgiasi nesąžiningai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo teismui pateikė žinodamas, jog atsakovė guli gydymosi įstaigoje (šiuo metu jau baigė gydymą), ir taip siekė, jog atsakovė nepareikštų savo nuomonės dėl pateikto prašymo ar bent jau turėtų apsunkintą galimybę. Sprendžiant šį ginčą, būtina sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti. Jos draugas nebegyvena su ja, jie išsiskyrė, jis išvyko dirbti į užsienį, todėl negali būti vertinama aplinkybė, jog vaikui yra nesaugi aplinka likti gyventi su mama. Net ir gyvenant kartu, draugas niekada nėra skriaudęs vaiko ar kitaip pažeidęs vaiko interesus, atsakovė niekada nebūtų to toleravusi.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į vaiko interesus, turimą medžiagą, apie tai, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, kuris dukra rūpinasi, ją išlaiko, mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi sąlygos, o atsakovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, galimai turi priklausomybę alkoholiui, vaikui galimai nėra užtikrinama tinkama priežiūra pas mamą, todėl, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš esmės neprieštarauja ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (iki ieškinio padavimo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 266 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9421-1195/2023 dalies dėl ieškovo pareigos teikti periodinį 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kiekvieną mėnesį vykdymą.
6. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametę dukrą, kuriai teismo nutarties priėmimo metu yra 9 metai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9421-1195/2023 buvo nutraukta šalių sudaryta santuoka, be kita ko nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o iš ieškovo priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
7. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Nors atsakovė savo atsiliepime neigia turinti problemų dėl alkoholio ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau nepateikia tai patvirtinančių duomenų, nepaaiškina savo gydymosi (duomenys neskelbtini) priežasčių, nepateikė papildomos informacijos dėl darytos kratos jos bute priežasčių ir tolimesnio tyrimo eigos. Atsakovė patvirtino, kad mergaitė laikinai gyvena su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas geba pasirūpinti vaiku, vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovas užsiima mergaitės ugdymu, rūpinasi jos laisvalaikiu, mergaitė norėtų lankyti mokyklą, kuri yra šalio tėčio namų. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto teismas daro išvadą, kad mergaitė gerai jaučiasi su tėčiu, tad jos palikimas gyventi su tėčiu nesukels papildomos žalos ar išgyvenimų mergaitei, todėl teismas nutarė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys neprašo nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos, į tai, kad iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog atsakovė turi galimybę netrukdomai bendrauti su nepilnamete dukra, šioje proceso stadijoje nutarė nespręsti laikinosios atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.
10. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Teismas, atsižvelgęs į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, į valstybės mokamų išmokų vaikams dydį, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį ir atliekamus atsakovės periodinius mokėjimus už vaiko draudimą, bei vertindamas aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas vaiko ugdymo tęstinumas, užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo, nutarė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 266 Eur per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas nurodė nepagrįstas faktines aplinkybes itin neigiamai charakterizuojančias atsakovę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė neneigia, jog šeimai buvo teikiama pagalba, taikoma atvejo vadyba, tačiau tai patvirtina tik faktą, jog šeima susidūrė su laikinais sunkumais, kuriuos sprendė. Tarnybos bei Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus specialistams buvo žinoma apie šias problemas, sudarytas pagalbos planas, tačiau, specialistų vertinimu, nebuvo nustatyta, jog iš esmės šalių dukrai gyventi su atsakove būtų pavojinga, sąlygos yra netinkamos ar inicijuojami kiti procesai siekiant apsaugoti vaiką. Atsakovė dėjo ir deda visas pastangas, kad problemos, su kuriomis susiduria šeima, būtų sprendžiamos. Atsakovė pripažįsta, jog anksčiau turėjo polinkį alkoholiui, tačiau ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti ir lankymasis anoniminių alkoholikų susirinkimuose jai padėjo tai padaryti.
1.2. Teismas klaidingai vertino atsakovės paaiškinimus laikydamas, jog atsakovė nenurodė savo gydymosi Psichikos sveikatos centre priežasčių. Atsakovė gulėjo ir gydėsi šiame centre, tačiau ne dėl alkoholio vartojimo, bet dėl valgymo sutrikimų. Šiuo metu atsakovė visiškai nevartoja alkoholio ir nėra jokių pagrindų teigti priešingai, be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Pagalbos planas, kuris taip pat patvirtina ir aplinkybes apie atsakovės gydymąsi, dėl kurio kilo abejonių teismui.
1.3. Ieškovas savo prašyme rėmėsi neva atsakovės sugyventinio žinutėmis apie tai, jog ji nesprendžia problemos dėl alkoholio vartojimo, vartoja narkotines medžiagas. Nėra aišku, kas iš tiesų tokias žinutes rašė ir kokiu tikslu. Atsakovė neneigia, jog turėjo sugyventinį, su kuriuo santykius yra nutraukusi savo iniciatyva, dėl ko jis pyksta, yra įsižeidęs ir nurodęs, kad stengsis pakenkti atsakovei, o žinodamas, kokia svarbi atsakovei yra dukra, padaryti, kad dukra negalėtų gyventi su ja. Iš pateiktų žinučių matyti, jog atsakovė yra itin įžeidinėjama, kas tik dar kartą patvirtina, jog asmuo, rašęs žinutes, yra labai neigiamai nusiteikęs. Atsakovės buvęs draugas yra pasiėmęs ir negrąžina jos telefono, ji dėl jo veiksmų jau kreipėsi į policijos pareigūnus. Krata atsakovės bute galimai įvyko dėl šio asmens veiksmų, nes jis žinojo, kad atsakovės tuo metu nebuvo namuose. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė kratos metu nedalyvavo, todėl jokie dokumentai jai pateikti nebuvo, o šiuo metu jai nėra žinoma apie jos atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, nes jokie įtarimai jai pareikšti nėra ir nebuvo. Atsakovė niekada neturėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo: jų nevartojo, nėra ir nebuvo nuo jų priklausoma.
1.4. Teismas nustatė, jog šalių dukters faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su ieškovu, neatsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Šalys dėl bendravimo su dukra susitardavo geranoriškai, todėl sprendimu nebuvo nustatyta konkreti šalių dukters bendravimo su skyriumi gyvenančiu ieškovu tvarka. Atitinkamai šalys buvo susitarusios, jog vasaros laikotarpiu dalį savo atostogų dukra praleis su tėčiu, ieškovas buvo suplanavęs kelionę, į kurią vyko kartu su dukra ir drauge.
1.5. Per visą savo gyvenimą šalių dukra niekada nėra ilgesnį laiką negyvenusi su mama. Šalių dukra yra devynerių metų mergaitė, jai reikalingas betarpiškas bendravimas su mama, dukra bręsta, netrukus prasidės paauglystė ir tam tikrų klausimų sprendimui labiau reikės moteriškos, motiniškos pagalbos.
1.6. Šalių dukra Tarnybos specialistams taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę vaikui. Vaikas visus kartus bendraujant buvo prižiūrėtas, noriai ir drąsiai bendravo, kas rodo, jog vaikui emocinė žala nėra daroma ir aplinka, kurioje ji nuolatinai būna, nekelia jai streso. Tarnyba išvadą surašė tik telefonu pabendravusi su atsakove, nepatikrinusi jos gyvenimo sąlygų, vaiko nuomonės buvo klausoma dalyvaujant ieškovui. Šios aplinkybės galėjo lemti klaidingos nuomonės susidarymą, nes šiuo metu, kai į bylą jau yra pateiktas 2024 m. rugpjūčio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų patikrinimo aktas apie atsakovės gyvenimo sąlygas, matyti, jog atsakovė nebegyvena su buvusiu draugu, jos gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos dukrai gyventi. Atsakovė turėjo pasiimti dukrą po atostogų su ieškovu, tačiau, pasinaudodamas tuo, jog atsakovė, kol nereikėjo rūpintis dukra, tvarkėsi savo asmenines sveikatos problemas, inicijavo šį procesą, buvo paėmęs telefoną iš dukters, tokiu būdu užkirsdamas kelią dukrai bendrauti su mama, o kartu bandydamas palenkti dukrą, kad ši išreikštų norą gyventi su juo.
1.7. Vaiko mokymasis nėra toks blogas, jog galėtų būti vertinama, kad atsakovė pažeidžia vaiko interesus. Iš TAMO dienyno išrašo apie lankomumą matyti, jog mergaitė yra pavėlavusi 7 kartus, turi pastabų dėl ne visada atliktų darbų, tačiau tikrai nesimoko prasčiau ar nelanko pamokų dažniau, negu jos bendraamžiai. Nors ieškovas deklaruoja, jog atsakovė nesidomi vaiku ir neskiria jai dėmesio, tačiau nepagrindžia tokių motyvų. Atsakovė dukters mokykloje yra klasės tėvų komiteto pirmininkė ir vaikų tėvai nuolatos dėkoja atsakovei už pastangas ir jos rūpestį vaikais. Atsakovė daug dėmesio ir laiko skiria veiklai, susijusiai su dukters mokykla ir mokymusi, todėl akivaizdu, jog atsakovei dukters interesai yra svarbūs ir ji stengiasi dėl mergaitės.
1.8. Atsakovė viena augina dukrą, ieškovo skiriamas išlaikymas nėra pakankamas (ieškovas skiria tik 200 Eur per mėnesį, nors pats prašo nustatyti 355 Eur laikiną išlaikymą), todėl atsakovė turi dirbti viršvalandžius, nes jai reikia ne tik mokėti būsto paskolą, tačiau ir išlaikyti vaiką. Tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko su vaiku, atsakovė dažnai dukrą pasiimdavo pas save į darbą, vaikui ten patinka. Atsakovė visada užėmė geras, vadovaujančias pareigas, kas rodo, ne tik tai, kad atsakovė stengiasi dėl dukters, tačiau ir tai, jog atsakovė turi būti atsakinga, kompetentinga, darbšti, o ieškovo nurodyti teiginiai apie ją būtų tiesiog nesuderinami.
1.9. Šalių dukrai jos buvusi ir dabartinė gyvenamoji vieta atsakovės bute yra gerai pažįstama, ji joje gyvena nuo 2018 metų, duomenų, kad ten gyvenant su mama jai nebūtų užtikrinamos saugios ir sveikos gyvenimo sąlygos, ieškovas nepateikia, tik iškelia versiją, kad atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors atsakovei nėra pareikšti jokie įtarimai dėl nusikalstamos veikos.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad šeima Tarnybai žinoma; 2022 m. spalio 22 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad motina sustabdyta policijos neblaivi už vairo (važiavo kartu su vaiku); 2022 m. spalio 30 d. vertinta vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba; 2023 m. kovo 31 d. gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas pranešė policijai, jog negali palikti savo dukros motinai, nes ji galimai neblaivi, neužtikrinama vaiko priežiūra, motinai nustatytas 2,49 prom. girtumas; 2023 m. rugsėjo 6 d. gautas policijos pranešimas, kad motina apsvaigusi nuo alkoholio, vaikas be tinkamos priežiūros. 2023 m. rugsėjo 8 d., vertinant vaiko situaciją, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; 2023 m. rugpjūčio 28 d., vertinant vaiko situaciją, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimai nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. birželio 5 d. buvo taikoma atvejo vadyba; nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. vėl taikoma atvejo vadyba.
2.2. Ieškovas pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. liepos 15 d. nutarimą daryti kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminiam tyrime Nr. 01-1-27039-24, gavus ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė savo gyvenamojoje vietoje laiko galimai narkotines ar psichotropines medžiagas.
2.3. Tarnybos 2024 m. liepos 26 d. Vaiko (-ų) nuomonės išklausymo akte Nr. IVAIK-366 nurodyta, kad su nepilnamete mergaite bendrauta 2024 m. liepos 25 d., 14:40 val. jos gyvenamojoje vietoje. Mergaitė sako, kad ji su mama gerai sutaria, su tėčiu ir tėčio drauge taip pat sutaria gerai. O su mamos draugu santykiai yra nelabai geri, jai nelabai patinka E., jis pastoviai keikiasi. Mergaitė sako, kad jos niekas nebara ir niekas nemuša, viskas yra gerai. Būna, kad mama su E. susipyksta. Nepilnametė mergaitė sako, kad dabar E. gyvena pas mamą. Mergaitė sako, kad jai yra gerai ir su mama ir su tėčiu, jai nėra skirtumo kur gyventi.
2.4. 2024 m. liepos 11 d. atsakovės sugyventinis ieškovui atsiuntė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kaip atsakovė vartoja galimai narkotines medžiagas, susirašinėjimo metu prašė neatiduoti motinai vaiko, nurodė, jog atsakovei reikalingas gydymas.
2.5. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė ir toliau pažeidinėja vaiko interesus. 2024 m. rugpjūčio 20 d. 13.40 val. atsakovė atvyko pas ieškovą pasiimti šalių dukros bendravimui. Pasiėmusi dukrą ji sėdo į automobilį už vairo, nors teisės vairuoti neturi dėl to, kad praeityje automobilį vairavo neblaivi. Tai matė ieškovo tėvas, kuris tą dieną atsakovei perdavė vaiką, prireikus, ieškovas galės į bylą pateikti vaizdo įrašą. 2024 m. rugpjūčio 26 d. 15.30 val. atsakovė pakartotinai vairavo, buvo sustabdyta policijos pareigūnų vairuojanti transporto priemonę be teisės ją vairuoti, nors kartu su ja buvo ir šalių dukra.
2.6. Byloje yra informacija apie ankstesnius incidentus, susijusius su atsakovės elgesiu, įskaitant policijos pranešimus dėl neblaivumo ir vaiko nepriežiūros, taip pat yra informacija apie narkotikų vartojimą. Šie įvykiai rodo, kad atsakovė turi istoriją, susijusią su alkoholio vartojimu ir neatsakingu elgesiu, kurie turi įtakos vaiko gerovei.
2.7. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė teigia, jog viskas yra gerai, ir ji neturi aiškių nusiskundimų dėl savo gyvenimo sąlygų, tačiau vaiko nuomonė negali būti pagrindinis veiksnys sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes vaiko saugumo ir gerovės apsauga yra prioritetiniai. Apklausta mergaitė nurodė, kad „kai būna pas mamą, ji nelabai ką nuveikia, nes mama ilgai miega, iki pietų; ji nežino, ar mama blogai jaučiasi, ji nesako jai, bet jie būna užsidarę duris; tuo metu ji kažką veikia, gal piešia; laisvalaikiu, kai būna pas mamą, ji eina į kiemą, nes mama būna darbe, kartais su mama eina į jos darbą", kas reiškia, kad mergaitė galėjo ir nematyti/nesuprasti, jog mama yra apsvaigusi, kad vartoja galimai narkotines medžiagas.
2.8. 2024 m. kovo 4 d. atvejo vadybos posėdžio metu kaip viena iš pagalbos priemonių buvo įpareigojimas pasirūpinti vaiko emociniais poreikiais, užregistruoti mergaitę psichologo konsultacijoms bei atsižvelgti į teikiamas specialisto rekomendacijas, tačiau atsakovė nedėjo pastangų, nereagavo į prašymus vaiką užregistruoti pas specialistą (prasidėjus vasaros atostogoms ieškovas prašė paimti siuntimą ir užregistruotų mergaitę, tačiau atsakovė to padaryti nesugebėjo, kiekvieną dieną atsakydavo, kad „rytoj tikrai padarysiu"; ieškovas pats vaiką užregistravo pas specialistą ir šiuo metu yra priskirtas vizito laikas.
2.9. Nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2024 m. kovo 4 d., praėjo beveik pusė metų, situacija iš esmės yra pasikeitusi. Kai prasidėjo šis atvejo vadybos procesas, atsakovė pradėjo imtis veiksmų ir tvarkytis, nes buvo stebima ir žinojo, kad vyks posėdis, kurio metu bus iškeltas klausimas dėl jos elgesio. Ieškovas ryšį su socialine darbuotoja palaikė reguliariai: ji nuolat lankėsi kas 2-3 savaites, bendravo tiek su pačiu ieškovu, tiek su jo sužadėtine bei vaiku, kai vaikas būdavo pas jį. Tuo tarpu dėl atsakovės socialinio darbuotojo ieškovui ne kartą kilo abejonių, nes atvejo vadybos posėdžio metu paminėjo, kad per pusę metų su vaiku susipažino tik prieš posėdį ir tai tik „pro duris". Be to, paklausus mergaitės bei atsakovės, ar pas jas lankosi socialinė darbuotoja taip dažnai kaip pas ieškovą, jos tai paneigė, dukra ieškovui nurodė, kad teta pas jas nesilanko ir ji jos nepažįsta.
2.10. Dėl valgymo sutrikimų atsakovė gydėsi 2023 m. spalį, o ne skundžiamos nutarties priėmimo metu. 2024 m. liepos 17 d. atsakovė į ligoninę buvo paguldyta, kaip pati ieškovui parašė dėl (duomenys neskelbtini), kas įrodo, jog atsakovė turi labai rimtų psichologinių bei su alkoholio vartojimu susijusių problemų.
2.11. Atvejo vadybos posėdis, kurį mini atsakovė, vyko 2024 m. kovo 4 d., tuo metu atsakovė galimai nevartojo alkoholio ir lankė anoniminių alkoholikų grupinius susirinkimus, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu aplinkybės jau buvo ir šiuo metu tebėra pasikeitusios, atvejo vadybininkė bei socialinės darbuotojos apie tai yra informuotos.
2.12. 2024 m. liepos 10 d. atsakovę jos sugyventinis sumušė. Šis įvykis buvo užfiksuotas policijoje, taip pat atsakovė ieškovui pati parašė, kad su sugyventinius nutraukė visus ryšius ir išsiskyrė. Tačiau 2024 m. liepos 15 d., kai policijos pareigūnai skambino atsakovei, jos telefonu atsiliepdavo ne ji, o sugyventinis, kuris nurodė, kad išvežė atsakovę blaivytis prie ežero. Po kurio laiko, kai policijos pareigūnai skambino pakartotinai ir prašė grįžti namo, nes namuose atliekama krata, sugyventinis pasakė, kad jie išvažiavo į kitą miestą ir vairuoti jau negali. Taigi visą tą dieną su pareigūnais telefonu bei sms žinutėmis bendravo ne atsakovė, o jos sugyventinis, kas paneigia atsakovės nurodytus argumentus apie tai, kad „krata atsakovės bute galimai įvyko dėl šio asmens veiksmų, nes jis žinojo, kad atsakovės tuo metu nebuvo namuose".
2.13. Atsakovės problemos su alkoholiu ir galbūt narkotinėmis medžiagomis yra ne vienkartinės, o ilgalaikės ir pakartotinės. Pateikti įrodymai apie pasikartojantį atsakovės neblaivumą ir tebesitęsianti atvejo vadyba rodo, kad šios problemos vis dar tęsiasi, o tai turi neigiamą poveikį vaiko gerovei.
2.14. Atsakovė turi sunkumų, susijusių su vaiko priežiūra ir jos elgesiu. Nors atsakovė ėmėsi tam tikrų veiksmų, šie veiksmai nebuvo pakankami, kad būtų visiškai pašalintos rizikos. Specialistų rekomendacijos ir atlikti vertinimai patvirtina, kad reikia tolesnės stebėsenos ir papildomų apsaugos priemonių.
2.15. Atsakovės teiginiai apie lankymąsi anoniminių alkoholikų (AA) susirinkimuose ir teigiamą poveikį jos elgesiui nėra patvirtinti jokiais dokumentais. Nors AA lankymas gali būti veiksmingas, tai nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis galima vertinti, ar vaiko priežiūra yra pakankama. Be to, teismas turi atsižvelgti į visus faktus ir įrodymus, ne tik į atsakovės teiginius apie problemos sprendimą.
2.16. Atsakovės teiginiai, kad jos sugyventinis siekia jai pakenkti dėl asmeninių priežasčių, yra spekuliatyvūs ir neparemti konkrečiais įrodymais. Net jei šie teiginiai būtų teisingi, tai nekeičia pagrindinės problemos - atsakovės netinkamo elgesio su vaiku, kurį patvirtina Tarnybos išvada ir kiti įrodymai.
2.17. Byloje yra duomenų, kad dėl atsakovės elgesio vaikas nuolat bendravo, tam tikrais laikotarpiais ir gyveno su tėvu. Tai rodo, kad vaikas gali prisitaikyti prie gyvenimo su tėvu ir prisitaikė, o tai svarbu atsižvelgiant į vaiko gerovę ir stabilumą. Mergaitė turi stiprų ryšį su ieškovo sužadėtine, kuri noriai padeda mergaitei spręsti įvairius jai rūpimus klausimus, paaiškina, parodo ir išmoko. Apie šį artimą ryšį pasisakė ir apklausta mergaitė, jos nuomonė užfiksuota Tarnybos išvadoje.
2.18. Šiuo metu jau yra gauta ir Tarnybos išvada, surašyta apsilankius atsakovės namuose. Neabejotinai žinodama iš anksto apie tai, kad atvyks atsakingas darbuotojas, atsakovė namus sutvarkė, tačiau ieškovas į bylą yra pateikęs vaizdo įrašą, kaip atrodė atsakovės namai 2024 m. liepos 15 d. Iš šio įrašo matyti, kad aplinka neatitinka geriausių vaiko interesų.
2.19. Telefonas iš vaiko buvo paimtas dėl netinkamo elgesio. Patikrinus vaiko telefoną 2024 m. liepos 22 d., mergaitės filmuotame vaizdo išraše matyti, kad vartojami necenzūriniai žodžiai, rodomi nepagarbūs gestai. Tėvui paklausus, iš kur ji tai išmoko ir kur matė, mergaitė atsakė, kad namuose taip bendrauja mama su savo draugu kai barasi ir E. daug keikiasi. Tad dar tą pačią dieną ieškovas iš dukros paėmė telefoną, vietoj jo davė išmanųjį laikrodį su sim kortele ir mergaitė nepertraukiamai kiekvieną dieną bendravo su mama. Apie priežastis, dėl kurių iš vaiko buvo paimtas telefonas, atsakovė buvo informuota.
2.20. Tarnybos išvadoje yra nurodyta apie patyčias dėl mergaitės viršsvorio. Per tą laiką, kai vaikas jau du vasaros mėnesius gyvena su ieškovu, mergaitės svoris normalizavosi, vaikas reguliariai valgo kiekvieną dieną, į maisto racioną įtraukiant kuo daugiau sveikesnio, naminio maisto, daržovių, ribojami saldumynai, nesveiki užkandžiai bei gazuoti gėrimai. Dėl saldumynų visada yra susitariama ir randamas kompromisas. Gyvenant su mama sveikos mitybos nebuvo.
Šalies argumentai
2.21. Ieškovas pateikė prašymą mokyklos keitimui ir šiuo metu jau yra pasirašyta sutartis su Vyturio pradine mokykla, taigi nuo 2024 m. lapkričio 2 d. mergaitė lankys naują ugdymo įstaigą, kuri nuo ieškovo namų yra nutolusi vos 500 m. Mergaitė labai džiaugiasi, su nekantrumu laukia naujų mokslo metų, naujų draugų bei mokyklos.
2.22. Atsakovė vaiko mokymuisi skiria tikrai nepakankamai laiko. Atsakovės sprendimu 4 darbo dienas iš 5 po mokyklos mergaitė lankydavo muzikos mokyklą. Taigi vaiko užimtumas buvo nuo ryto iki vakaro, o vakare mokslams nebeturėdavo susidomėjimo ir noro daryti namų darbus. Dukra ne kartą skundėsi tėčiui, kad nespėja po mokyklos grįžti namo pavalgyti bei pailsėti, nes reikia eiti į muzikos mokyklą. Mergaitė kategoriškai nenori lankyti muzikos mokyklos, ne kartą yra sakiusi, kad ją lanko, nes taip nori mama. Praeitais mokslo metais kiekvieną savaitgalį mergaitė lankė šv. Komunijos pamokėles bei bažnyčią. Atėjus laikui atsiskaityti maldas, mergaitė jas pradėjo mokytis likus vos kelioms dienoms iki atsiskaitymo, tuo metu atsakovė turėjo išvykti ir vaiką paliko su ieškovu. Tad tai, ką vaikas turėjo mokytis visus mokslo metus, palikus vaiką paskutinę dieną su ieškovu, mergaitė turėjo išmokti per vieną dieną. Kitą dieną vaikas sėkmingai atsiskaitė, nors tikrai patyrė didelį stresą mokantis visko per vieną dieną. Paklausus atsakovės, kodėl taip atsitiko, sakė, jog nežinojo, kad reikės atsiskaityti.
Atsiliepimas
2.23. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad visada užėmė geras, vadovaujančia pareigas, kas įrodo, jog ji atsakinga, kompetentinga, darbšti. 2024 m. liepos 11 d. bei 2024 m. liepos 12 d. ieškovui skambino atsakovės darbovietės direktorius, sunerimęs teiravosi, kur yra atsakovė, nes jau kurį laiką ji tiesiog dingo, pergyveno ir teiravosi, ar dukra yra su tėvu. 2024 m. liepos 17 d. per socialinius tinklus į ieškovą kreipėsi atsakovės vadovė, rašydama „labas, man neramu dėl A., ji jau savaitė kaip prapuolė", paprašė atsiusti atsakovės adresą bei tėčio telefono numerį, taip pat patvirtino, kad nuo 2024 m. liepos 10 d. darbe atsakovės niekas nematė, ji apie tai darbdavių neinformavo ir savo neatvykimo į darbą nepateisino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo ir nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – sms žinutes.
17. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iš ieškovo teikiamų SMS žinučių nėra galimybės neginčytinai nustatyti nei jas rašiusių asmenų tapatybės, nei tikslios jų rašymo datos ir laiko, įvertinęs apeliacijos dalyką, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo (sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byla iš esmės nėra nagrinėjama), atsisako juos priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, kadangi nepagrindžia, jog netinkamas yra būtent atsakovės elgesys.
Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
21. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, t. y., priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtina taikyti efektyvias vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemones.
22. Nesutikimą su skundžiama nutartimi pakeista laikina nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta atsakovė iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad šalių dukters faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su ieškovu, neatsižvelgė į aplinkybes, kad šalys buvo susitarusios, jog vasaros laikotarpiu dalį savo atostogų dukra praleis su tėčiu; ieškovas nurodė nepagrįstas faktines aplinkybes itin neigiamai charakterizuojančias atsakovę, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų; teismas klaidingai vertino atsakovės paaiškinimus dėl jos gydymosi (duomenys neskelbtini) priežasčių; krata jos namuose buvo įvykdyta jai nedalyvaujant, jokie dokumentai jai pateikti nebuvo, jai nebuvo pareikšti jokie įtarimai; atsakovė niekada nevartojo narkotinių medžiagų, nebuvo nuo jų priklausoma; šalių dukra nuo gimimo nėra ilgesnį laiką gyvenusi be mamos, jai devyneri, todėl reikalingas betarpiškas bendravimas su mama, dukra bręsta, dėl to tam tikrų klausimų sprendimui labiau reikės moteriškos/motiniškos pagalbos; šalių dukra Tarnybos specialistams taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę vaikui; vaiko mokymasis nėra toks blogas, jog galėtų būti vertinama, kad atsakovė pažeidžia vaiko interesus; atsakovė viena augina dukrą, ieškovo skiriamas išlaikymas nėra pakankamas, todėl atsakovė turi dirbti viršvalandžius, nes jai reikia ne tik mokėti būsto paskolą, tačiau ir išlaikyti vaiką.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą procesinį sprendimą.
24. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO (civilinė byla Nr. e2YT-9421-1195/2023, baudžiamoji byla Nr. 1-588-1123/2023) duomenų nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad:
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9421-1195/2023 nutraukė šalių santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1 punkte šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su mama (atsakove), o ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui mokės po 200 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5.3 punkte šalys susitarė, kad bendraus su vaiku pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus;
12.2. nuo 2024 m. birželio 27 d. šalių nepilnametė duktė gyvena pas ieškovą;
12.3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad šeima Tarnybai žinoma. 2022 m. spalio 22 d. buvo gautas policijos pranešimas, kad motina sustabdyta policijos neblaivi už vairo (važiavo kartu su vaiku). 2022 m. spalio 30 d. vertinta vaiko situacija (1VSV-3491), nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba; 2023 m. kovo 31 d. gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas pranešė policijai, jog negali palikti savo dukros motinai, nes ji galimai neblaivi, neužtikrinama vaiko priežiūra, motinai nustatytas 2,49 prom. girtumas; 2023 m. rugpjūčio 6 d. gautas policijos pranešimas, kad motina apsvaigusi nuo alkoholio, vaikas be tinkamos priežiūros. 2023 m. rugpjūčio 8 d. vertinant vaiko situaciją (1VSV-4225) nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; 2023 m. rugpjūčio 28 d. vertinant vaiko situaciją (1VSV-4582) nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimai nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. birželio 5 d. buvo taikoma atvejo vadyba; nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. vėl taikoma atvejo vadyba;
12.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius 2024 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą daryti kratą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27039-24, gavus ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laiko galimai narkotines ar psichotropines medžiagas;
12.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-588-1123/2023 atsakovę, padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. (A. B.) atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė; paskyrė atsakovei BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 metams uždraudė jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d.; (duomenys neskelbtini) . Nuosprendyje nurodyta, kad atsakovė, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, parodė, kad važiavo su dukra. Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovė vairavo automobilį būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.
12.6. Tarnybos 2024 m. liepos 26 d. Vaiko (-ų) nuomonės išklausymo akte Nr. 1VAIK-366 nurodyta, kad su nepilnamete mergaite bendrauta 2024 m. liepos 25 d., 14:40 val. jos gyvenamoje vietoje. Mergaitė sako, kad ji su mama gerai sutaria, su tėčiu ir tėčio drauge K. - taip pat sutaria gerai. O su mamos draugu E. santykiai yra nelabai geri, jai nelabai patinka E., jis pastoviai keikiasi. A. sako, kad jos niekas nebara ir niekas nemuša, viskas yra gerai. Būna, kad mama su E. susipyksta. A. sako, kad dabar E. gyvena pas mamą. Mergaitė sako, kad jai yra gerai ir su mama ir su tėčiu, jai nėra skirtumo kur gyventi;
12.7. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. 23.20 val. gautas policijos pranešimas Reg. Nr. 1VTP-3746, kad adresu (duomenys neskelbtini), motina apsvaigusi nuo alkoholio, vaikas be tinkamos priežiūros. Policijos patruliai Tarnybos darbuotojams paaiškino, kad motinai nustatytas vidutinis girtumas – 2,49 prom. Medikai motiną išvežė į ligoninę, nes ji alkoholį vartojo kartu su vaistais;
12.8. 2023 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2023 m. liepos 31 d. Tarnyboje gautas policijos pranešimas Reg. Nr. 1VTP-3640, kuriame nurodyta, jog tėvas motinai atvežė perduoti dukrą, tačiau motina buvo neblaivi (nustatyta 2,49 prom. girtumas);
12.9. Iš apeliacinės instancijos teismo surinktų duomenų (Administracinių nusižengimų registras; CPK 179 straipsnio 3 dalis) papildomai nustatyta, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nubausta 450 Eur bauda, jai taip pat paskirta speciali teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn. administracinio poveikio priemonė dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta (Administracinių nusižengimų kodeksas 424 straipsnio 4 dalis); taip pat 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsakovė buvo įspėta dėl to, kad ji 2023 m. rugpjūčio 1 d. būdama neblaivi (nustatytas 2,49 prom. girtumas) elgėsi priešingai vaiko interesams, tinkamai neprižiūrėjo savo nepilnamečio vaiko, neužtikrino jo teisių į tinkamą poilsį, gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam protiniam, doroviniam vystymuisi, nepasirūpino, kad dukra būtų apsaugota nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, tokiais savo veiksmais atsakovė nevykdė savo kaip motinos pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Nors atsakovė atskirajame skunde ir neigia šiuo metu turinti problemų dėl alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, nurodydama, kad ji šiuo metu nevartoja alkoholio, dalyvavimas anoniminių alkoholikų susirinkimuose jai padėjo išspręsti jos turėtas alkoholio vartojimo problemas, jokiuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog atsakovė po 2023 m. gegužės 25 d., t. y., po šalių santuokos nutraukimo, būtų vartojusi alkoholį ir tuo labiau nebūtų prižiūrėjusi savo nepilnametės dukters, visgi šias aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai.
27. Atsakovė neginčija Tarnybos išvadoje (registracijos Nr. DOK-113825) nurodytų duomenų, kad 2023 m. kovo 31 d. gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas pranešė policijai, jog negali palikti savo dukros motinai, nes ji galimai neblaivi, neužtikrinama vaiko priežiūra, motinai nustatytas 2,49 prom. girtumas; 2023 m. rugpjūčio 6 d. gautas policijos pranešimas, kad motina apsvaigusi nuo alkoholio, vaikas be tinkamos priežiūros. Apeliacinės instancijos teismo surinkti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro taip pat patvirtina, kad atsakovei 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirtas įspėjimas dėl to, kad ji 2023 m. rugpjūčio 1 d. būdama neblaivi (nustatytas 2,49 prom. girtumas) elgėsi priešingai vaiko interesams, tinkamai neprižiūrėjo savo nepilnamečio vaiko, neužtikrino jo teisių į tinkamą poilsį, gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam protiniam, doroviniam vystymuisi, nepasirūpino, kad dukra būtų apsaugota nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.
28. Tai, kad motina girtauja vaiko akivaizdoje patvirtino ir nepilnametis vaikas (2023 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa), nurodęs, kad jai nepatinka, kai mama geria alkoholį; mama jau susipyko su pusbroliu, dėl to, kad ji nuolat būna girta; ji labai nori, kad mama negertų; prieš savaitę mama irgi buvo girta kaip ir dabar (vaiko apklausa vykdyta 2023 m. rugpjūčio 6 d.). Nepilnametis vaikas taip pat nurodė (2023 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa), jog su mama ir seneliais buvo išvykusi į kelionę (duomenys neskelbtini), bet tai buvo pati blogiausia kelionė jos gyvenime, nes mama kasdien gėrė. Pati atsakovė Tarnybos specialistams (2023 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa) pripažino turinti problemų dėl alkoholio, teigė, jog norėtų gydytis, girdėjo apie Minesotos programą, tačiau reikia laukti tris mėnesius, nes nėra vietų. Ji nurodė, jog šių metų pradžioje buvo užsikodavusi, tačiau nesėkmingai, nes vėl atkrito. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė, priešingai nei ji teigia, ir po šalių santuokos nutraukimo (2023 m. gegužės 25 d.) vartojo alkoholį ir buvo neblaivi nepilnamečio vaiko akivaizdoje, kas neabejotinai patvirtina, kad ji elgėsi priešingai vaiko interesams, tinkamai neprižiūrėjo savo nepilnamečio vaiko, neužtikrino jo teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam protiniam, doroviniam vystymuisi, nepasirūpino, kad dukra būtų apsaugota nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.
29. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino atsakovės paaiškinimus dėl gydymosi (duomenys neskelbtini) centre priežasčių (pasak atsakovės, šiame centre ji gulėjo ir gydėsi ne dėl alkoholio vartojimo, bet dėl valgymo sutrikimų), savo teiginiams pagrįsti nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Pati atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepareiškus ieškinio patvirtino, kad dėl valgymo sutrikimų ji gydėsi nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. Tarnybos specialistei atsakovė nurodė, kad šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ji teigė, kad galimai bus išrašyta kitą savaitę. Taigi, atsakovei neatskleidus savo gydymosi šioje ligoninėje priežasčių 2024 m., pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepaaiškino savo gydymosi priežasčių.
30. Be kita ko, atsakovė nepateikė teismui duomenų ir apie lankytus užsiėmimus AA grupėse. Net jei atsakovė ir lankė AA grupės užsiėmimus, vien tik ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad nesaikingo alkoholio vartojimo problema yra išspręsta iš esmės ir nepasikartos. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tokia priklausomybė neišgydoma vos pradėjus ją gydyti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi, byloje surinkti duomenys (be atsakovės teiginių) nepatvirtina, kad atsakovė visiškai panaikino savo turėtą polinkį alkoholiui, dėl kurio jos šeimai buvo taikyta atvejo vadyba.
31. Taigi, nors keičiant nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą yra svarbu išlaikyti stabilumą, visgi byloje nustatytos ir atsakovės rašytiniais įrodymais nepaneigtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovės namuose esanti aplinka šalių nepilnamečiam vaikui nelaikytina saugia ir atitinkančia reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atitinkamų institucijų pranešimais buvo fiksuoti atsakovės pasikartojantys nusižengimai dėl alkoholio vartojimo, kurie savo esme darė žalą mažamečiui vaikui bei jo interesui turėti saugią ir stabilią aplinką.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
33. Šios bylos kontekste ypač reikšminga tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys savo prašymuose dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (registracijos Nr. DOK-154257, DOK-154184, DOK-172197 ir DOK-172142) nurodė, kad šalys bando ginčą spręsti taikiai ir jau yra susitarusios dėl pagrindinių taikos sutarties sąlygų, tačiau šalims pritrūko laiko detaliau aptarti taikos sutartį ir ją pasirašyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinąją apsaugą šeimos bylose. Pakeisdamas laikinąją šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
36. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
37. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
39. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.