Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F.-B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2022 m. spalio 22 d., apie 20.24 val., Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. F.-B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. F.-B. yra jo žmona. Jie yra susituokę (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini). Žino, kad žmona įtariama dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, dėl ko yra prisipažinusi visiškai. Žmona yra gero būdo, jautri, neturi polinkio alkoholiui, gali nedaug išgerti tik švenčių proga. Apie įvykį 2022 metų spalio 22 d., kuomet buvo ji buvo sustabdyta už tai, kad vairavo neblaivi ir vežė jų dukrą, žmona jam papasakojo pati. Jo įvykio dieną nebuvo namuose, nes jis buvo išvažiavęs pas tėvus, kadangi dažnai ten lankosi, nes reikia padėti motinai prižiūrėti tėvą po (duomenys neskelbtini). Žmona 2022 m. spalio 22 d. buvo namuose su dukra. Kad ji sėdo už vairo neblaivi, jis nežinojo, nematė, kaip tai įvyko, apie viską sužinojo tik po įvykio. Mano, kad žmona išgėrė dėl to, kad pastaruoju metu patiria didžiulį stresą dėl savo motinos mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir žmona iki šiol dėl to sielvartauja. Žmona nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, iki šiol labai pergyvena ir kaltina save dėl to, kad vairavo neblaivi ir vežėsi jų mažametę dukrą, ji supranta visas šio poelgio pasekmes. Jai tai atsitiko pirmą kartą, anksčiau ji jokių problemų su teisėsauga neturėjo, niekada nevairavo neblaivi. Prašo šiame tyrime atleisti jo žmoną nuo atsakomybės pagal laidavimą. Yra įsitikinęs, kad jis darys teigiama įtaką savo žmonai, kadangi jų santykiai yra geri, artimi, šilti, atviri, paremti supratimu, savitarpio pagalba bei pagarba. Jie visada palaiko vienas kitą, rūpinasi vienas kitu, kartu sprendžia visas problemas. Jis yra teigiamai charakterizuojamas savo darbe kaip tvarkingas, pareigingas, sąžiningas žmogus, yra mėgstamas kolektyvo, įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Jo vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1200 eurų per mėnesį. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas. Žino, kad yra autoritetas savo žmonai, ji juo pasitiki, tariasi su juo, jis yra įsitikinęs, kad darys jai teigiama įtaką. Mano, yra vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Tiki, kad jo žmona ateityje daugiau niekada taip nepasielgs, ji suprato savo veiksmų pasekmes, dėl padaryto labai gailisi, todėl prašo jo žmoną A. F.-B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės atiduodant ją jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 28).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamoji A. F.-B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. F.-B. pareikštą kaltinimą. Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė 3 litrus sidro. Po to tą pačią dieną sėdo vairuoti tėvui priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, važiavo iki brolio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) atstumu, tačiau ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jos neblaivumą, nustatė apie 3 promilių girtumą. Tai, kad A. F.-B. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, A. F.-B. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. F.-B. 2022 m. spalio 22 d., apie 20.24 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. F.-B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl A. F.-B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji A. F.-B. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, A. F.-B. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir A. F.-B. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra dirbanti (b. l. 50), darbovietė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė jos charakteristiką, kurioje nurodyta, kad ji yra pareiginga, atsakinga, jautri darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėm priimtinu būdu (b. l. 102), neteista (b. l. 47), bausta administracine tvarka vieną kartą už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 49). Byloje nėra duomenų apie jos priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į A. F.-B. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti A. B., kuris yra kaltinamosios sutuoktinis. Tiek A. B., tiek A. F.-B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie yra susituokę (duomenys neskelbtini) metų, gyvena kartu, augina (duomenys neskelbtini). A. B. nurodė, kad jis yra kritiškas alkoholio vartojimo klausimu, pats negeria, jeigu jis būtų buvęs namuose įvykio metu, žmona alkoholinių gėrimų nebūtų vartojusi. Taip pat A. B. nurodė, kad jis yra šeimos galva, yra pajėgus daryti A. F.-B. teigiamą įtaką, yra jai autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. B. yra dirbantis, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė jo charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jis pasižymi kaip tvarkingas, pareigingas, doras, sąžiningas ir nekonfliktiškas asmuo (b. l. 35), neteistas (b. l. 39), pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka, praeityje baustas tris kartus už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 40-41). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamąja A. F.-B. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką A. F.-B., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, A. F.-B., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji A. F.-B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vairuodama transporto priemonę, A. F.-B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas prašė neskirti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei minimaliam terminui, nes kaltinamoji ir jos nepilnametė dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kur atstumas iki miesto centro yra nemažas. Teisių atėmimas baustų ne tik kaltinamąją, bet ir jos šeimą, nes vyras mažiau dalyvauja dukros užklasinėje veikloje, tuo užsiima kaltinamoji. Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kad kaltinamajai, be kita ko, reikalingas galiojantis vairuotojo pažymėjimas darbo pareigoms vykdyti (b. l. 101) bei (duomenys neskelbtini) sutartis, iš kurios matyti, kad kaltinamosios dukra lanko (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-100). Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajai šios aplinkybės buvo žinomos ir nusikalstamos veikos darymo metu. Tokio pobūdžio šeimyninės ir darbinės aplinkybės neturi esminės reikšmės svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi asmuo, žinantis, kad jam teisė vairuoti yra būtina darbui ar šeimos poreikiams, turi pats būti suinteresuotas šia teise naudotis atsakingai ir nedaryti teisės pažeidimų, už kurių darymą numatyta galimybė atimti šią teisę. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji automobilį vairavo neblaivi Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet kelyje galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, be to, kartu automobiliu vežė ir savo mažametę dukrą, tokiu būdu keldama pavojų tiek sau, tiek dukrai, tiek aplinkiniams, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtesnių tokio jos poelgio padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajai nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,5 prom.), kas teikia teismui pagrindą abejoti kaltinamosios teiginiais, kad ji jautėsi galinti vairuoti automobilį. Pažymėtina, kad iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajai buvo nustatyti visi keturi išoriniai neblaivumo požymiai, taip pat iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjas paskambino į policiją dėl to, nes matė akivaizdžius kaltinamosios girtumo požymius – ji eidama svirduliavo. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo tikėti, kad kaltinamoji galėjo sąžiningai klysti vertindama savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Nors kaltinamoji teigė, kad važiavo nedidelį atstumą, tačiau pažymėtina, kad tokios būklės automobilį vairuoti net ir nedidelį atstumą yra itin neatsakinga ir pavojinga. Visgi, teismas taip pat įvertina, kad kaltinamoji iki tol buvo neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą, už smulkaus pobūdžio KET pažeidimą, anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajai būdingas sistemingas KET pažeidinėjamas. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, A. F.-B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. F.-B. 2022 m. spalio 24 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62-63), tokiu būdu A. F.-B. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2022 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. F.-B. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 24 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasi A. F.-B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajai, o kitam asmeniui – jos tėvui A. F.. Kaltinamoji, duodama parodymus, nurodė, kad minėtu automobiliu ji naudojosi laikinai, kol jos pačios automobilis buvo sugedęs, tėvas gyvena atskirai. Byloje nėra duomenų, prieštaraujančių šioms kaltinamosios nurodytoms aplinkybėms, tokiu būdu byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajai perdavė automobilį naudotis žinodamas, kad šis turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota RAV4“ vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 5640 eurų su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. F.-B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamoji ar jos gynėjas, kurie neišreiškė prieštaravimo tokios rinkos vertės sumos konfiskavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji A. F.-B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamosios A. F.-B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. F.-B. išieškotina automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 5640 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai A. F.-B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 62-64) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas –A. F.-B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su įrašytais „Bodycam“ vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. F.-B., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. F.-B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. F.-B. išieškoti automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 5640 (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt) eurų.

Kaltinamajai A. F.-B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. F.-B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su įrašytais „Bodycam“ vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. F.-B. ir A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. F.-B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.