Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Anusevičienei, Kornelijai Veršnickaitei, Sigitai Batulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Perela“ ieškinį atsakovei UAB „Viarmi statyba“, dėl skolos pagal subrangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Perela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Viarmi statyba“ 5 680,00 Eur skolą už atliktus statybos darbus pagal subrangos sutartį, 3 742,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakove 2017 m. gegužės 8 d. sudarytą subrangos sutartį įsipareigojo atlikti objekte adresu Salantų g. 8, Plungė statybos darbus – stogo dengimą prilydoma danga už 4 000,00 Eur, vidaus patalpų sienų ir lubų gruntavimą už 3 000,00 Eur, blokelių betonavimą už 1 200,00 Eur, angokraščių tvarkymą už 910,00 Eur ir kitus darbus, dėl kurių šalys papildomai susitars, o atsakovė įsipareigojo tinkamam darbų atlikimui pristatyti visas medžiagas ir apmokėti už darbus per penkias darbo dienas po darbų pateikimo. Ieškovė paaiškino, kad sutartais terminais atliko sienų gruntavimo ir dažymo darbus bei angokraščių sutvarkymo darbus, atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. atliktus darbus priėmė, tačiau pagal 2017 m. gegužės 10 d. sąskaitą Nr. 12 už atliktus darbus 2017 m. gegužės 15 d. sumokėjo 1 200,00 Eur, 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 1 500,00 Eur ir liko skolinga 1 280,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad vėliau atliko smulkius, subrangos sutartyje neaptartus darbus, 2017 m. gegužės 19 d. paruošė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, kurio atsakovė nepasirašė, ir išrašė sąskaitą Nr. 16 1 680,00 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo grynaisiais pinigais. Ieškovė paaiškino, kad tęsiant darbus pagal subrangos sutartį atsakovė ne tik vėlavo laiku tiekti būtinas medžiagas, tačiau ir atsiskaityti už jau atliktus darbus, todėl ieškovė pateikė atsakovei 2017 m. gegužės 26 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, kuriame fiksavo faktiškai pagal sutartį atliktus darbus – blokelių betonavimą, armatūros dėjimą, baigta 100 procentų (vertė 1 200,00 Eur), prilydomos stogo dangos darbai, atlikti 80 procentų (vertė 3 200,00 Eur), ir pateikė 2017 m. gegužės 26 d. sąskaitą Nr. 17 4 400,00 Eur sumai, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, motyvuodama tuo, jog įmonė šiuo metu neturi lėšų sumokėti už darbus, atsakovė darbų nėra apmokėjusi iki šiol. Ieškovė 2017 m. gegužės 31 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė apskaičiavo atsakovei 2 procentų dydžio delspinigius už pradelstas sumokėti sumas.Atsakovė UAB „Viarmi statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad pagal 2017 m. gegužės 10 d. sąskaitą Nr. 12 2017 m. gegužės 19 d. yra sumokėjusi ieškovei grynais pinigais 1 000,00 Eur, todėl likusi skola sudaro ne 1 280,00 Eur, o tik 280,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad ieškovė papildomus subrangos sutartyje nenumatytus darbus atliko vienašališkai, nes joks susitarimas tarp šalių nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudarytas, todėl atsakovė atsisakė pasirašyti 2017 m. gegužės 19 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ir nedarė jokių mokėjimų pagal 2017 m. gegužės 19 d. sąskaitą Nr. 16. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiu, kad ji privalėjo atsiskaityti pagal 2017 m. gegužės 26 d. sąskaitą Nr. 17, nurodė, kad statybos darbai nebuvo užbaigti iki galo ir kad 2017 m. gegužės 26 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 nurodytos atliktų darbų apimtys visiškai neatitiko tikrovės, nes ieškovė atliko apie 50 procentų stogo dengimo darbų ir apie 90 procentų blokelių betonavimo darbų, todėl atsakovei neatsirado pareiga darbų priimti ir už juos sumokėti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, kad atsakovė nustatytais terminais nesuteikė darbams atlikti būtinų medžiagų ir kaip tai sąlygojo ieškovės prisiimtų prievolių nevykdymą. Atsakovė nurodė, kad, jos nuomone, ieškovė nutraukė darbus pagal subrangos sutartį, nes galimai neteisėtai samdė darbuotojus iš Baltarusijos ir nemokėjo jiems darbo užmokesčio, todėl darbuotojai nebaigė darbų. Atsakovė nurodė, kad dalyvaujant atsakovės darbuotojams M. U. ir L. M. statybvietėje dirbantiems atsakovės darbuotojams pati išmokėjo 4 100,00 Eur, todėl už realiai atliktus darbus atsakovė apmokėjo ieškovei ne per mažai, o 820,00 Eur per daug. Atsakovė nurodė, kad net jei ieškovės reikalavimas sumokėti susidariusį įsiskolinimą būtų pripažintas pagrįstu, subrangos sutartyje numatyti 2 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turėtų būti sumažinti iki 0,02 procentų. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo, kuriuose nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. 1 000,00 Eur suma grynaisiais pinigais buvo sumokėta už papildomai atliktus darbus, o papildomą susitarimą už papildomai atliktus darbus, kurį ieškovė buvo paruošusi, atsakovės vadovas vengė pasirašyti, pasiteisindamas laiko neturėjimu ar antspaudo nepasiėmimu. Ieškovė paaiškino, kad jos darbuotojai nėra matę ir nežino, kad atsakovė būtų sumokėjusi nors vienam iš ieškovės darbuotojų. Ieškovės nuomone, Baltarusijos piliečių parodymais nėra teisinio pagrindo remtis, nes jie nėra patvirtinti notaro, asmenys nėra prisiekę dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų neprašoma apklausti teismo posėdžio metu, jų pateikti dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl papildomų darbų atlikimo ir teisės už juos gauti atlyginimą

Dėl faktiškai atliktų darbų kiekio, atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos

Pagal statybos rangos sutarties sampratą, įtvirtintą CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kaip minėta, šalys ginčo sutartyje susitarė, kad atsakovė už darbus apmokės per penkias darbo dienas po darbų pateikimo.Nustatyta, kad šalys 2017 m. gegužės 10 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovė priėmė atliktus darbus. Pagal ieškovės 2017 m. gegužės 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. 12 už atliktus darbus atsakovė 2017 m. gegužės 15 d. sumokėjo 1 200,00 Eur, 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 1 500,00 Eur bei, kaip teismas nustatė, 2017 m. gegužės 19 d. sumokėjo 1 000,00 Eur grynaisiais pinigais. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė pagal 2017 m. gegužės 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. 12 liko skolinga ne 1 280,00 Eur, o 280,00 Eur. Atsakovė neginčija, kad ji nėra visiškai atsiskaičiusi pagal 2017 m. gegužės 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. 12 ir kad jos skola sudaro 280,00 Eur.Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, ar atsakovė yra atsikaičiusi pagal 2017 m. gegužės 26 d. sąskaitą Nr. 17, nes ieškovė nurodo, kad atsakovė atsisakė pasirašyti 2017 m. gegužės 26 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, o ieškovė jį pasirašė vienašališkai. Atsakovė, viena vertus, nesutikdama, kad yra skolinga ieškovei nurodė, kad jai nekilo pareiga priimti atliktus darbus, nes nebuvo aiškus faktiškai atliktų darbų kiekis, o 2017 m. gegužės 26 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 nurodytos atliktų darbų apimtys visiškai neatitiko tikrovės, tačiau, kita vertus, nurodo, kad su ieškove yra visiškai atskaičiusi ir netgi permokėjusi atsakovei, nes atsakovės darbuotojų akivaizdoje ieškovės įdarbintiems Baltarusijos piliečiams sumokėjo 4 100,00 Eur. Darbų perdavimą ir priėmimą, reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą, o darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo-priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).Ieškovė 2017 m. gegužės 26 d. sudarė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, kuriame fiksavo faktiškai pagal sutartį atliktus darbus – blokelių betonavimą, armatūros dėjimą, baigta 100 procentų (vertė 1 200,00 Eur), prilydomos stogo dangos darbai, atlikti 80 procentų (vertė 3 200,00 Eur). Ginčo sutarties 8.2 papunktyje šalys susitarė, kad atliktų darbų aktus atsakovė priima ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo juos pasirašyti arba pareikšti argumentuotą nesutikimą bei užtikrinti, kad aktą peržiūrėtų darbų techninę priežiūrą bei objekto projekto vykdymo priežiūrą vykdantys specialistai. Nagrinėjamu atveju minėtas aktas pasirašytas ieškovės, o atsakovė šio akto nepasirašė ir jame nėra padarytos žymos apie atsisakymą pasirašyti aktą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys ir jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, neneigdama dalies atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, t. y. nurodydama, kad ieškovė atliko apie 50 procentų stogo dengimo darbų ir apie 90 procentų blokelių betonavimo darbų, jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautame akte nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė visiškai. Atsakovė pateikė L. B. L., M. A. B. ir C. V. P., Baltarusijos piliečių dirbusių pas ieškovę, surašytą tekstą, kuriame nurodyta, kad buvo įvykdyta 1 000 kv. m stogo dengimo darbų ir 90 procentų užbaigtas 90 kub. m rezervuaras ir 100 procentų padaryti angokraščiai. Sutiktina su ieškove, kad šis atsakovės pateiktas raštas neatitinka rašytiniams liudytojų parodymams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 8 dalyje keliamų reikalavimų, todėl nelaikytinas įrodymu. Atmestini atsakovės argumentai, kad šių asmenų 2017 m. birželio 4 d. surašyti parodymai negalėjo būti patvirtinti notaro, nes jiems reikėjo išvykti į Baltarusiją, nes atsakovės pateiktuose šių asmenų pasų įrašuose yra nurodyta apie jų atvykimą į Lietuvos Respubliką 2017 m. liepos mėn. Kaip minėta, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kurie nors iš aptariamame akte nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su trūkumais, netinkamai. Todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, kadangi atsakovė neįrodė akte nurodytų darbų apimties neatitikimo bei darbų trūkumų.Atmestini atsakovės argumentai, kad ji, sumokėjusi 4 100,00 Eur ieškovės įdarbintiems Baltarusijos piliečiams L. B. L., M. A. B. ir C. V. P., tinkamai atsiskaitė su ieškove už atliktus darbus ir kad pagal atsakovės nustatytus faktiškai atliktų darbų kiekius ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė yra skolinga atsakovei 820,00 Eur. Nors ieškovės atsiskaitymas su Baltarusijos piliečiais, jos įdarbintais dirbti ginčo objekte, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau atsakovė laiko, kad prievolė atsiskaityti ieškovei už atliktus darbus pasibaigė įskaičius jos galimai atliktą 4 100,00 Eur mokėjimą ieškovės įdarbintiems asmenims. Atsakovė 4 100,00 Eur sumos sumokėjimą grindžia L. B. L., M. A. B. ir C. V. P., Baltarusijos piliečių dirbusių pas ieškovę, 2017 m. birželio 4 d. surašytu tekstu, kuriame nurodyta, kad ieškovė pažadėjo sumokėti 6 200,00 Eur, tačiau neatsiskaitė ir dalyvaujant ieškovės darbuotojams su jais atsiskaitė atsakovės vadovas. Tačiau, kaip minėta šis dokumentas nelaikytinas įrodymu šioje byloje. Be to, prievolė pasibaigia įskaitymu tik esant CK 6.130–6.131 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, kurių šioje byloje nėra nustatyta. Kitokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė buvo skolinga savo darbuotojams atsakovė nepateikė, be to, atsakovės pateiktame tekste nurodyta, kad pinigų suma sumokėta per tris kartus, nors toliau nurodoma, kad sumokėta keturiomis sumomis 1 000,00 Eur, 600,00 Eur, 1 000,00 Eur ir 1 500,00 Eur. Deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad ieškovė viešojoje erdvėje pagarsėjusi dėl nelegaliai įdarbinamų ukrainiečių, nepatvirtina aplinkybių apie galimą ieškovės neatsiskaitymą su savo įdarbintais darbuotojais už ginčo objekte atliktus darbus.Pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Ginčo sutarties 8.6 punkte šalys susitarė, kad atsakovė visus mokėjimus atlieka į šioje sutartyje nurodytą ieškovės sąskaitą, taip pat gali mokėti į kitą sąskaitą, atsakovei paprašius. Todėl atsakovė turėjo pareigą už darbus apmokėti šalių sutartu būdu, o to nepadarius laikoma, kad atsakovė prievolę pagal ginčo sutartį atsiskaityti už atliktus darbus įvykdė netinkamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovei, nepasirašiusiai 2017 m. gegužės 26 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 be svarbių priežasčių, kyla pareiga sumokėti 4 400,00 Eur už jame nurodytus ieškovės atliktus statybos darbus. Kaip minėta, atsakovės skola pagal 2017 m. gegužės 10 d. išrašytą sąskaitą Nr. 12 sudaro 280,00 Eur, todėl iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 680,00 Eur skola.

Dėl netesybų

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), jos taip pat yra ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).Ginčo sutarties 8.7 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti su atsakove daugiau kaip 5 darbo dienas po sąskaitos pateikimo, skaičiuojami 2 procentai delspinigiai už kiekvieną vėluojamą dieną nuo visos vėluojamos sumokėti sąskaitos sumos. Atsakovė nurodė, kad ginčo sutartyje numatyti 2 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turėtų būti sumažinti iki 0,02 procentų.CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją.Nagrinėjamu atveju abi ginčo sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Nustatyta, kad atsakovė turėjo galimybę derėtis dėl ginčo sutarties nuostatų, o be to ji, kaip generalinis rangovas, buvo sutarties su ieškove, kaip subrangove, iniciatorė. Sudarydama ginčo sutartį ir vėliau nesumokėjusi ieškovei už atliktus darbus, atsakovė neprašė ieškovės pakeisti delspinigių dydžio, nesitarė su ieškove dėl sutarties sąlygos, nustatančios delspinigių dydį, pakeitimo, per sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė ieškovei pretenzijų dėl delspinigių dydžio ir tik atsiliepime į ieškovės ieškinį pateikė prašymą dėl delspinigių sumažinimo. Tai reiškia, kad atsakovė gebėjo pamatuoti prisiimtą riziką. Tačiau nustačius, kad netesybos sudaro daugiau nei puse skolos sumos, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu ieškovės reikalaujamų delspinigių dydis sumažintinas iki 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną.Atsakovė pagal 2017 m. gegužės 10 d. sąskaitą Nr. 12 laiku sumokėjo 1 200,00 Eur. Nuo apmokėjimo termino 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., kai atsakovė atliko 1 000,00 Eur apmokėjimą, buvo likusi skola 2 780,00 Eur. Sumažinti delspinigiai už šias 2 dienas už 2 780,00 Eur sumą sudaro 27,80 Eur. Nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., kai atsakovė atliko 1 500,00 Eur apmokėjimą, buvo likusi skola 1 780,00 Eur ir delspinigiai už šią sumą už 17 pradelstų dienų sudaro 151,30 Eur. Atsakovei 2017 m. birželio 5 d. papildomai pravedus dar 1 500,00 Eur, likusi skola sudarė 280,00 Eur, o delspinigiai už laikotarpį iki ieškinio teismui parengimo dienos (2017 m. birželio 26 d.) už šią sumą sudaro 29,40 Eur. Taip pat atsakovė vėlavo apmokėti 4 400,00 Eur sumos 2017 m. gegužės 26 d. sąskaitą Nr. 17, kuri turėjo būti apmokėta iki 2017 m. birželio 1 d. Sumažinti delspinigiai už šią neapmokėtą sąskaitą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki ieškinio parengimo teismui dienos 2017 m. birželio 26 d. sudaro 550,00 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovės už delsimą atsiskaityti iš viso priteistini 758,50 Eur delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi pareigą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2017 m. liepos 11 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 5 438,50 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 212,00 Eur žyminį mokestį ir už pašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 58 procentais. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, tačiau procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5,00 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovei, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kartu su ieškiniu pateikus tik elektroninių ryšių priemonėmis, reikėjo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį, todėl 12,00 Eur per daug sumokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Ieškinį tenkinus 58 procentais, ieškovė turi teisę į 145,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 1 500,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, todėl ieškovė, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į 870,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Viarmi statyba“, kodas 302861993, ieškovei UAB „Perela“, kodas 304446519, 4 680,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) skolą, 758,50 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 438,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 145,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 870,00 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „Perela“, kodas 304446519, 12,00 Eur (dvylikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. liepos 5 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalį.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.