Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys EOS Credit Funding DAC, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir turto vertei nustatyti nutarė skirti ekspertizę, kitą skundo dalį perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, jog remiantis pareiškėjos argumentais, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti nurodytus patvarkymus, nėra. Pažymėjo, kad antstolio žinioje nėra vykdomųjų bylų, kuriose būtų galima atlikti priešpriešinių piniginių sumų įskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolio priimti vykdyti 2017 m. lapkričio 9 d. vykdomasis raštas Nr. e2-3400-889/2017, vykdomasis raštas Nr. e2SP-9276-512/2018, vykdomasis raštas Nr. 2FB-27-904/2018 nėra įvykdyti ir tebėra vykdomi. Vykdomosiose bylose nenustatyta, kad pareiškėja būtų sumokėjusi teismų priteistas skolas ir vykdymo išlaidas antstoliui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad vykdymo procesas nėra baigtas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog vykdomoji byla turėjo būti nutraukta.

Dėl turto arešto akto ir patvarkymo panaikinimo

Atmestinas ir pareiškėjos prašymas dėl 2017 m. gruodžio 7 d. turto arešto akto bei 2020 m. birželio 4 d. patvarkymo panaikinimo. Antstolis nurodo, kad pagrindo panaikinti nurodytus dokumentus nėra.

Vadovaudamasis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių, numatytų CPK, yra skolininko turto areštas. Turto areštas yra įprastinė ir teisėta antstoliams suteikta priemonė, kurią jie gali naudoti vykdymo procese, siekiant užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą ir realiai įvykdyti teismo sprendimą. Vykdymo veiksmai atliekami tol, kol įvykdomas kiekvienas vykdomasis dokumentas, jeigu to pačio skolininko atžvilgiu yra daugiau negu vienas vykdomasis dokumentas, jie gali būti vykdomi tuo pačiu metu.

2017 m. gruodžio 7 d. priimdamas turto arešto aktą antstolis siekė išieškoti kreditorių naudai priteistas pinigines sumas, laikydamasis įstatymų apibrėžtos išieškojimo tvarkos ir eiliškumo. Kadangi pareiškėjos skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkintina, be to, nustatyta, kad antstolio žinioje esančiose vykdomosiose bylose skola ir antstolio patirtos vykdymo išlaidos neišieškotos, antstolis, tęsdamas vykdomuosius veiksmus, pagrįstai areštavo pareiškėjai priklausantį turtą, todėl prašymas panaikinti 2017 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktą negali būti tenkintas. Pažymėtina, jog vykdymo procese patiriami turtiniai suvaržymai ir nepatogumai savaime negali būti laikomi pažeidžiančiais skolininko interesus. Pareiškėjai primintina, kad ji visada turi teisę savo noru įvykdyti teismo sprendimą geruoju.

Kaip minėta, 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu antstolis pareiškėjos pateiktą skundą vertino kaip prieštaravimus dėl 2020 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. Sle-51330 antstolio nustatytos areštuoto turto vertės, šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkino ir areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepripažintinos pagrįstomis, todėl nėra pagrindo naikinti 2020 m. birželio 4 d. patvarkymo, o antstolis, nustatydamas skolininko areštuoto turto rinkos vertę, veikė pagal įstatymo jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją).

Dėl užskaitymo taikymo, išieškojimo vykdymo iš išieškotojo J. T.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IX skyriaus antras skirsnis reglamentuoja prievolių užbaigimą įskaitymu. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. kai skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius yra ir skolininkas, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti ir šiuo teisiniu veiksmu užbaigiamos tarpusavio prievolės. CPK 687 straipsnis reglamentuoja priešpriešinių reikalavimų vykdymo procese įskaitymą – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

Vykdomoji byla Nr. 0010/19/10703 vykdoma pagal 2019 m. spalio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2SP-9276-512/2018 dėl 421,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. G. išieškotojo J. T. naudai. Kaip jau minėta, 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 teismas atliko įskaitymą ir nustatė, kad ieškovė yra laikoma sumokėjusi priteistą kompensaciją atsakovui (1500 Eur), tačiau faktiškai jai išliko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017, t. y. sumokėti prievolės likutį bei vykdymo išlaidas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-3400-889/2017 (vykdomojoje byloje Nr. 10/17/04743) skolininku nurodyta pareiškėja, išieškotoja EOS Credit Funding DAC. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/08871 skolos išieškojimas vykdomas iš skolininkės I. G. išieškotojos VMI naudai.

Nors pareiškėja prašo atlikti įskaitymą ir skolos likučio išieškojimą vykdyti iš išieškotojo J. T., tačiau kito vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas J. T., o išieškotoja I. G., antstolio žinioje nėra, todėl nėra priešpriešinių pinigų sumų, kurias būtų pagrindas užskaityti. Teismas sutinka su antstolio patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo nurodytais teiginiais ir šioje dalyje pareiškėjos prašymo netenkina.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad įstatymai nesuteikia teisės antstoliui tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai yra išskirtinė teismo prerogatyva, tai yra vykdomojo rašto panaikinimas ar jo turinio pakeitimas vykdymo procese yra negalimas. Nagrinėjamu atveju antstolio žinioje esantys ir vykdomi vykdomieji raštai yra galiojantys, nepanaikinti ir nenuginčyti, todėl privalo būti vykdomi. Antstolis negali keisti vykdomojo dokumento turinio, šalių ar atskirų jo dalių. Be to, jis negali vertinti teismo išduoto vykdomojo rašto teisėtumo/neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl išieškojimo vykdymo iš J. T., nes vykdomajame rašte jis nėra nurodytas kaip skolininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo turėtų būti reiškiami bei nagrinėjami byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai yra pagrįsti ir teisėti, pagrindo nutraukti vykdomosios bylos jis neturėjo, todėl nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 512, straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. G. skundo dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr.0010/19/08871, Nr. 0010/17/04743, Nr. 0010/19/10703 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutarties dalis, kuria išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų, per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.