Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Giedraičio, Linos Lesinskienės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. A. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. A. įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą).

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir K. A. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 21 d.

Paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir išieškant valstybės naudai BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5510 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų).

Iš K. A. valstybės naudai priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų 95,83 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 83 ct), už advokato teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 18 d., apie 01.10 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0278“, patikros Nr. 2199020, 2025 m. sausio 18 d. 01.16 val. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertimo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei nuteistajam parinko tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei adekvačią ir proporcingą bausmę, o skirdamas baudžiamojo poveikio priemones motyvavo savo procesinį sprendimą ir tinkamai taikė BK 68 ir 72 straipsnio nuostatas bei pagrįstai priteisė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas susidariusias ginant K. A. pirmosios instancijos teisme, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų

8. Kasacinės instancijos formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-259-697/2024, 2K-36-387/2025, 2K-82-594/2025). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, skundžiamame nuosprendyje glaustai įvardijo kokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tad aukščiau įvardintų tokio pobūdžio galimų BPK 20 straipsnio pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nuteistajam K. A. paskirtos bausmės

12. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

13. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriame be kitų pakeitimų, įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Po šių pakeitimų kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas ne nuo jos vidurkio, o įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustatant skiriamos bausmės dydį. Be to, keitėsi ir BK 61 straipsnio 4 dalis, įtvirtinant, kad, be kita ko, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtintos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam K. A. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant tris įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą).

15. Apylinkės teismas K. A. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, pernelyg išskirtinę reikšmę suteikė jo ankstesniems teistumams, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo jo argumentu sutikti negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju itin aktualu ne vien tai, kad K. A. praeityje buvo teistas (1 t., b. l. 118–122), tačiau ir tai, kad šią naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o paskutinioji jo įvykdyta nusikalstama veika buvo analogiška – jis taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad trejų metų laikotarpiu nuteistasis tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 138–140). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad nuteistasis ne tik nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų, tačiau savo teisei priešingu elgesiu kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Nepaisant to, kad kaip skunde teigia apeliantas, dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, tačiau to jam pavyko išvengti atsitiktinumo dėka, dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nakties metas, tad transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas nebuvo intensyvus, be to, nuteistojo veiksmus laiku užkardė įtartiną jo manevravimą automobiliu pastebėję policijos pareigūnai.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė pakankamus arešto bausmės paskyrimo motyvus įvertindamas tai, kad K. A. praeityje jau buvo skirtos pačios švelniausios – viešųjų darbų, baudos ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau tai vis tik nepaskatino nuteistojo daugiau nenusikalsti. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta būtent baudos bausmė, kuri nors ir buvo sumokėta, tačiau akivaizdu, nesulaikė K. A. nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam. Tad kaip matyti, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, baudos bausmė jam neskirta ne dėl jo sunkios finansinės padėties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ankščiau skirtomis švelnesnėmis bausmėmis, tame tarpe ir bauda, nepavyko pasiekti BK 41 straipsnyje numatyto vieno iš tikslų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jokio teisinio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, juolab aiškių motyvų dėl šio straipsnio nuostatų taikymo skunde nepateikė ir pats apeliantas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta pakankamai alternatyvių bausmių, be kita ko, ir švelnesnė nei areštas, baudos bausmė, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, dėl kokių priežasčių ši bausmės rūšis apeliantui neskirtina. Be kita ko, nuteistajam paskirtosios arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, yra atidėtas šešiems mėnesiams, tad šių įpareigojimų bei probacijos sąlygų laikymosi atveju, nuteistajam arešto bausmės realiai atlikti nereikėtų. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas atidėdamas bausmės vykdymą jam paskyrė per daug įpareigojimų, tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais sutikti negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie parinkti įpareigojimai yra individualizuoti itin tinkamai ir nėra pertekliniai, nes nuteistasis būdamas neblaivus nusikalstamą veiką padarė nakties metu, jau ankščiau būdamas teistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, nesprendė turimos problemos dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, tad buvimas namuose nustatytu laiku, draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei gydymasis nuo priklausomybės (alkoholizmo), pačiam nuteistajam sutikus (1 t., b. l. 159), šiuo atveju yra paskirti pagrįstai, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų.

18. Apibendrinus vis tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatydamas jos dydį šiek tiek didesnį nei minimalus bei sumažino jį vienu trečdaliu. Šiuo atveju nuteistajam pritaikytas ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tad nuteistojo skundas dalyje dėl bausmės atmestinas.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų

20. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

21. Vertinant ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, teik į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kuomet vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, prevenciniais tikslais paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

22. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,40 promilių girtumas, praeityje jau būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas už KET pažeidimus, ir toliau rinkosi nepaisyti įstatymų nuostatų bei vairuoti transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jos terminą nustatydamas dvejiems metams, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos. Kaip matyti, K. A. ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 124–129) taip pat buvo skirta tapati baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą, tad nuteistasis darydamas šią nusikalstamą veiką gerai žinojo dėl savo teisei priešingo elgesio galinčias kilti teisines pasekmes bei iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nepasimokė.

23. Aukštesnės instancijos teismas šio nustatyto dvejų metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino nelaiko neproporcingai per ilgu. Kaip jau minėta, nuteistasis analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką padaro antrą kartą iš eilės, jau patyręs tokio savo neigiamo elgesio pasekmes, transporto priemonę vairavo tą patį įvykio vakarą, praėjus nedideliam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neabejotinai žinodamas, kad yra neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad K. A. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje veikloje šiuo atveju nesudaro pagrindo sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės termino ar apskritai jos neskirti, nes asmuo padaręs įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką turi prisiimti ir dėl tokio jo veikimo kylančias neigiamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinės teismas K. A. skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas dvejų metų jos taikymo terminą priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą, kurio keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų

24. Apelianto skunde taip pat nesutinkama ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl tik dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo be to, teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

25. Visų pirma, nesutinkant su apelianto skundo argumentais, pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Nagrinėjamu atveju K. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas buvo imperatyviai įpareigotas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas.

26. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

27. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 560L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra trečiasis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu jos valdytojas – nuteistasis K. A. (1 t., b. l. 41). K. A. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, t. y. įsigijo šį automobilį išsimokėtinai, buvo atlikęs tik dvi įmokas ir nebuvo pilnai įgijęs šios transporto priemonės nuosavybės teisės (1 t., b. l. 46–48). Akivaizdu, kad įmonė, prekiaujanti transporto priemonėmis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos parduodama transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, dar ikiteisminio tyrimo metu ši transporto priemonė nutarimu buvo grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui (1 t., b. l. 50–54). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistojo K. A..

28. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą ir pateikė išsamius tokio savo sprendimo motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas, jiems pritardamas, jų iš naujo nekartoja, tik trumpai akcentuoja esmines šiai teisinei situacijai aktualias aplinkybes. Įvertinus tai, kad visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iš esmės nėra itin didelė – 5 510 Eur (1 t., b. l. 42) bei tai, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis ir jo pajamos siekia 1 000 Eur, neturi išlaikytinių ir kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, turi galimybes dirbti ir pagerinti savo materialinę padėtį, iš esmės nesusiduria su dideliais finansiniais sunkumais, jam nėra paskirta baudos bausmė, tad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju nėra laikytina per griežta baudžiamojo poveikio priemone. Iš esmės finansinės naštos dydis ir sunkumas šiuo atveju priklauso nuo paties nuteistojo pastangų generuoti pajamas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tai, kad nuteistasis jau vieną kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam, pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, nėra linkęs pasimokyti iš savo teisei priešingo elgesio ir dėl to kylančių pasekmių, nesudaro pagrindo spręsti, kad iš jo turėtų būti išieškoma tik dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

29. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

31. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl jam priteistų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 95,83 Eur, teigdamas, kad jis nebuvo išreiškęs prašymo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pirmosios instancijos teisme. Vis tik, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, gynėjo dalyvavimas būtinas kai baudžiamoji byla yra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Šiuo atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, 2025 m. sausio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis buvo informuotas, kad jam yra paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Romaldas Šuliokas, nuteistasis sutiko, kad jį gintų šis advokatas (1 t., b. l. 158). Nors gynėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis imperatyvia BPK nuostata, tačiau šiuo atveju įvertinus tai, kad K. A. yra dirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, tad jis turi realiais galimybes tęsti darbinę veiklą ir gauti pajamas, neįvardino turintis didelių finansinių įsipareigojimų dėl ko jo turtinė padėtis būtų apsunkinta ir jis negalėtų sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė iš nuteistojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas jį ginant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmestinas ir šioje dalyje.

32. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. balandžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį K. A. sudaro 116,67 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

33. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo, prašant pakeisti jo atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kontekste, taip pat apeliantas skunde ginčijo ir tam tikrus aspektus, susijusius su įrodymų vertinimu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo, nors apeliaciniame skunde buvo išreiškęs prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką apeliacinės instancijos teisme jis buvo informuotas (2 t., b. l. 5, 7, 9), jo apeliacinį skundą apygardos teisme palaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas Tomas Liutauras Petkauskas (2 t., b. l. 16, 18).

34. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde keltų klausimų kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Nuteistasis K. A. yra dirbantis asmuo, apeliacinis skundas buvo paduotas jo iniciatyva, jam parinktas gynėjas advokatas Tomas Liutauras Petkauskas gynė jo interesus apeliacinės instancijos teisme pačiam nuteistajam nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už K. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga apelianto turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo K. A..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš K. A. 116,67 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 67 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.