Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovų D. M. (toliau – ir ieškovė) ir R. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. N. ir pagal atsakovo R. N. (toliau – ir atsakovas) priešieškinį ieškovei D. M. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – I. K. (buvusi K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė su 2022 m. liepos 26 d. ieškiniu, teisme gautu 2022 m. liepos 27 d., prašė teismo:

1) pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje (toliau – ir c. b.) Nr. 2-72-559/2010 nustatytą 250 litų (72,67 Eur) dydžio materialinį išlaikymą, priteistą iš atsakovo sūnui R. N., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 250 litų periodinėmis išmokomis;

2) nustatyti naują 350 Eur materialinį išlaikymą sūnui R. N., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurį priteisti iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, o šiam įstojus mokytis į aukštąją mokyklą – kol baigs mokslus, bet ne mažiau kaip iki 24 metų, priteistomis piniginėmis lėšomis, iki vaikui sukaks 18 metų, uzufrukto teisėmis pavedant disponuoti vaiko motinai – ieškovei;

3) ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Teismas 2022 m. liepos 28 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir atsakovui nustatė 30 dienų terminą atsiliepimui pateikti, o išvadą teikiančiai institucijai – 40 dienų terminą išvadai pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. rugpjūčio 26 d., o išvadą teikiančiai institucijai – 2022 m. liepos 29 d., procesinius dokumentus įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Išvadą teikianti institucija 2022 m. rugsėjo 5 d. išvadoje pritarė, jog tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, jog ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams be jo tėvų turtinei padėčiai, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės būtų padidintas iki ieškovės prašomo dydžio.

4) paskirti byloje DNR ekspertizę dėl atsakovo ir R. N. giminystės ryšio nustatymo;

Teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija priešieškinį priėmė ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti.

Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi paskyrė genominę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai (Vilnius, Didlaukio g.86 E), ekspertams pavedant atsakyti į klausimą: ar atsakovas yra R. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas? Teismas nurodė, jog atsakovas ir ieškovė kartu su vaiku R. N. iš anksto su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija suderintu laiku privalo atvykti į Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią Vilniuje, Didlaukio g. 86 E, (tel. 8-5-2788519), su savimi būtinai turint asmens dokumentą ir vaiko gimimo liudijimą.

2022 m. lapkričio 7 d. ekspertizės akte pateikta išvada, jog atsakovas yra R. N. tėvas su 99,99999994 proc. tikimybe.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu c. b. Nr. 2-72-559/2010 priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui R. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – sūnus arba nepilnametis), mokant kas mėnesį po 250 litų (kas atitinka 72,41 Eur) periodinėmis išmokomis. Priteistą išlaikymą mokėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) po 25 Eur per mėnesį, o Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) kas mėnesį po 52 Eur, bet po to sumažino sumą, kadangi įskaitė atsakovo atsiųstus piniginius pavedimus. Pats atsakovas mokėjo nuo 2019 m. sausio mėn. po 50 Eur, bet po to ši sumą buvo įskaičiuota į VSDFV mokamą išlaikymą, todėl susidarė skola, kurią ieškovė turi grąžinti VSDFV. Vaiko priežiūros išmoka, mokama ieškovei, 2010 m. sausio–birželio mėnesiais sudarė kas mėnesį po 1 185,32 litų, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki lapkričio 30 d. – po 1 045,87 litus ir nuo 2010 m. gruodžio mėn. – 910,92 litų, viso 2010 metais – 13 252,19 litų bei 2011 m. sausio mėn. – 440,32 litų ir iš viso 2011 m. – 440,32 litų), ieškovės draudžiamosios pajamos 2010 m. sudarė 13 252,19 litų, 2011 m. sausio mėn. – 440,32 litų (priedas Nr. 9). Po teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo per 12 metų pasikeitė tiek Lietuvos ekonominė situacija, tiek atsakovo padėtis, tiek sūnaus R. poreikiai. Ieškovės vidutinės darbinės mėnesio pajamos buvo 711 Eur (neatskaičius mokesčių), nuo 2023 m. sausio mėn. – 870 Eur (neatskaičius mokesčių) (priedas Nr. 10), iš SODROS kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui nuo 2023 m. sausio mėn. gaunama 56,82 Eur vaiko išlaikymo išmoka ir 29,18 Eur alimentai, nuo 2023 m kovo mėn. vaiko išlaikymo išmoka 73,55 Eur, alimentai – 31,45 Eur, iš viso susidaro 105 Eur (priedas Nr. 11), iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos gaunama išmoka vaikui – 127,88 Eur, nuo 2023 m. vasario mėn. – 136,22 Eur (priedas Nr. 14.5). Praėjusiais metais ieškovė gavo paramą sūnaus išlaikymui: iš V. S. – 89,45 Eur (priedas Nr. 15), M. P. – 63 Eur per mėnesį (priedas Nr. 16). 2022 m. kovo 15 d. sprendimu SODRA nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 1 297,45 Eur vaiko išlaikymo įmokos permoka (priedas Nr. 12). Vaikų išlaikymo išmokos permoka yra išskaitoma po 50 proc. iš mokamos vaiko išlaikymo išmokos už sūnų R. ir 2023 m. balandžio 28 d. likęs negrąžintas vaikų išlaikymo išmokos permokos likutis yra 907,04 Eur. Kiekvieną mėnesį yra mokamas teismo nustatytos išmokos ir skolininko sumokėtos išlaikymo lėšų dalies skirtumas, bet ne didesnis negu 1,8 bazinės socialinės išmokos, todėl išskaitomos permokos dydis kiekvieną mėnesį yra skirtingas ir nurodyti konkrečią datą, iki kada bus išskaičiuojama permoka, nėra galimybės. Dėl informacijos apie teismo priteistą ir indeksuotą vaiko išlaikymo lėšų sumą reikalinga kreiptis į antstolį, kuris vykdo teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo lėšų išieškojimo (priedas Nr. 13). Iš viso šiuo metu bendros ieškovės mėnesio pajamos yra apie 1 075,42 Eur (atlyginimas 658,75 Eur, išmokos vaiko išlaikymui 105 Eur, išmoka vaikui 136,22 Eur, artimųjų parama 175,45 Eur), be to, ji yra suteikusi gyvenamąją vietą vaikui, už ką buvo sumokėta 17 000 Eur. Nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti yra išleidžiama preliminariai apie 700 Eur per mėnesį, kas metams sudaro 8 400 Eur: šiuo metu 100 Eur maistui mokykloje ir kelionei į mokyklą (metams 1 200 Eur), 200 Eur maistui namuose (2 400 Eur metams), 50 Eur higienos ir buities priemonėms (600 Eur metamas) (pvz., kirpimas šiuo metu kainuoja 15 eurų); 50 Eur atostogoms, pramogoms (600 Eur metams), 16,50 Eur ekskursijoms (šiais metais 199 Eur) (priedas Nr. 18), 60 Eur komunaliniams patarnavimams ir telefonui apmokėti (mėnesiui) (priedas Nr. 17.1), 40 Eur mėnesiui papildomoms nenumatytoms išlaidoms), 20 Eur vaistams vaiko gydymui per mėnesį, nes jam yra nustatytos šios ligos F95.1, F80.1, F90.0), 19 Eur B grupes vitaminai per mėnesį, 20 Eur kiti vaistai (pvz., nuo peršalimo), 41,67 Eur mokyklinėms priemonėms ir uniformai (500 Eur metams), 40 Eur būreliui per mėnesį (priedas Nr. 19), 15 Eur avalynei (180 Eur metams) (2022 metų yra patiekti du kvitai), 40 Eur rūbams (480 Eur metams), (2022 metais buvo pirkti šie stambesni drabužiai: striukė 23 Eur (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 5); drabužiai 42 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 7); kelnės 59 Eur (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 20); kelnės 55 Eur (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 21);kelnės 37,16 Eur (priedas Nr. 17.4, psl. 1,2) striukė 23,94 Eur (priedas Nr. 17.4, psl. 3), tai sudaro 239 Eur, neskaičiuojant marškinių, apatinio trikotažo, kojinių, megztinių, sportinės aprangos ir pan.); 80 Eur ilgalaikis turtas (Iš viso 2 936 Eur, garantinis laikotarpis vidutiniškai šioms prekėms duodamas 36 mėnesiams, tai vienam mėnesiui tektų apie 80 Eur išlaidų: monitorius, ausinės 245 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 4); spaudimo matavimo aparatas 18 Eur (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 6); kolonėlė 101 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 11); žaidimai 55 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 23, 24): lova 478 Eur (užsakymas (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 10), Sony žaidimo konsolė 342 Eur (kvitas (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 12), telefonas 129 Eur (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 14, 15), kompiuteris 699 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 16,17), baldai 176 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 10.2, psl. 18,19), televizorius 749 Eur (sąskaita (ieškinio priedas Nr. 10.2, psl. 22). Akivaizdūs poreikiai, tokie kaip maistas, drabužiai, mokymosi priemonės ir pan., pagal teismų praktiką nereikalauja atskiro įrodinėjimo.

Ieškovė nuo 2009 m. sausio 1 d. ir atsakovas nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (šis turtas taip pat priklausė N. šeimos nariams). Ieškovė registruotų transporto priemonių neturi, turi savo vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini).

Atsakovas turi ir nekilnojamojo turto, kurį registruoja kitų asmenų vardu. Pavyzdžiui, c. b. Nr. 2A-656-730/2020 Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu nusprendė R. N. ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės (...) yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, nustatant, kad ieškovui ir atsakovei priklauso po 1/2 kūrybinių dirbtuvių dalį, atidalinti ieškovui ir atsakovei priklausančias kūrybines dirbtuves iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui 1/2 dalį kūrybinių dirbtuvių iš atsakovės, priteisti iš ieškovo 6 200 Eur dydžio kompensaciją atsakovei. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės 110 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui, grąžino ieškovui 372 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Toje byloje buvo nustatyta, kad šalys kartu gyveno, susilaukė sūnaus N., kad 2013 m. sausio 8 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės vadu buvo įsigytos kūrybinės dirbtuvės už 10 000 litų, kad ieškovas jį remontavo ir atliko statybinius darbus, kad ginčo turto apžiūrėti vyko tik ieškovas, liudytojas, kūrybinių dirbtuvių pardavėjas parodė, kad iš ieškovo gavo 2 000 litų avansą ir likusius 8 000 litų jam perdavė ieškovas lankantis pas notarą, nurodęs, kad turtas bus įforminamas, kaip atsakovės nuosavybė dėl ieškovo problemų. Teismas laike neįrodytais ir atmetė atsakovės I. K. argumentus, jog dirbtuvių įsigijimui buvo panaudotos lėšos. Šis teismo sprendimas leidžia teigti, kad atsakovas turi turto ir lėšų, tačiau jas bando nuslėpti, kad išvengti išieškojimo, bei mažinti priteistiną išlaikymo vaikui dydį.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT 2004 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatytas vienos MMA dydis nuo 2022 metų – 730 Eur.

Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas, pareiškę, kad priešieškinį atsiima, prašė ieškovės ieškinį tenkinti tik iš dalies ir sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 120 Eur, kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes ji išliko kaip ir buvusi, tačiau pačios ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes jos pajamos yra apie 650 Eur į rankas, kas yra daugiau negu dvigubai daugiau nei atsakovo gaunama pensija, todėl ieškovė prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Be to, ieškovė faktiškai neįrodė ir iki 700 Eur padidėjusių vaiko poreikių. Pagal MMA, nustatytą 2022 metams ir atskaičius mokesčius, ,,į rankas“ gaunama 518 Eur suma, iš kurios atskaičius 136,22 Eur ,,vaiko pinigus“, laikytina, jog vaiko poreikiams reikalinga suma, atitinkanti MMA, yra 381,78 Eur, kuriuos turėtų sumokėti abu tėvai, t. y. po 190,89 Eur kiekvienas. Tačiau, atsižvelgiant, kad ieškovės pajamos didesnės nei atsakovo beveik dvigubai, be to, į tai, kad atsakovas turi mokėti 200 Eur kitam vaikui, laikytina, jog ieškovei turi tekti didesnė dalis nei atsakovui, kurio pajamos neleidžia mokėti net 190 Eur sumos, paskaičiuotos pagal 2022 m. MMA, todėl iš atsakovo sūnaus R. išlaikymui galėtų būti priteista tik 120 Eur mėnesinis išlaikymas, kuris negali būti didesnis nei kito sūnaus N., turinčio specialius poreikius, išlaikymui priteista 200 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl priešieškinio atsėmimo

CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.

Atsakovui atsiėmus savo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovei dėl to neprieštaraujant ir su priešieškinio atsiėmimu sutikus, priešieškinis paliktinas nenagrinėtas.

Dėl ieškovės ieškinio

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilo dėl c. b. Nr. 2-72-559/20102 Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu (toliau – ir 2010 m. Teismo sprendimas) nepilnamečiam atsakovo sūnui R. N., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – i sūnus R. arba nepilnametis sūnus, arba R.), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (kas atitinka 72,67 Eur) padidinimo iki 350 Eur dėl to, kad, ieškovės teigimu, iki 700 Eur padidėjo sūnaus poreikiai ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, o, atsakovo teigimu, išlaikymas galėtų būti padidintas tik iki 120 Eur, kadangi sūnaus poreikių padidėjimas iki 700 Eur per mėnesį neįrodytas, o ieškovė, kurios turtinė padėtis beveik dvigubai geresnė nei atsakovo, kurio turtinė padėtis tik pablogėjo, prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tuo labiau, kad iš atsakovo kitam sūnui N., dėl sveikatos turinčiam specialių poreikių, yra priteistas 200 Eur išlaikymas, dėl ko išlaikymas R. negalėtų būti didesnis.

Nustatyta, jog 2010 m. Teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui R., kas mėnesį mokant po 250 Lt, indeksuojant išlaikymo sumą LRV nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. sausio 25 d. iki R. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise jo įstatyminiam atstovui – motinai, bei taip pat priteisti ieškovei 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d., bei turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 66,52 Lt. Atsakovas toje byloje teigė, kad jis yra invalidas, dabartiniu metu dėl negalėjimo dirbti yra ieškantis darbo pensininkas, jo pajamas sudaro tik 648,27 Lt gaunama invalidumo pašalpa, iš kurios jis išsilaiko pats ir išlaiko dar du vaikus: G. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems moka teismo sprendimu priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui. Tos bylos Nr. 2-72-559/2010 teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad neturi galimybių mokėti vaikui kas mėnesį po 350 Lt, sutinka mokėti po 130 Lt. Kitiems vaikams moka taip pat po 130 Lt. Pensiją jis gauna nuo (duomenys neskelbtini), anksčiau jis dirbo, o dabar darbų nėra. (...) Liudytoja M. A. N. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Ji su vyru padeda sūnui, pastatė namą, nupirko mašiną. (...) Teismas nustatė, kad atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos du automobiliai RENAULT ESPACE, ir AUDI 100. Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduotu (duomenys neskelbtini) ligos liudijimu nustatyta, kad atsakovas buvo traumuotas nelaimingo atsitikimo metu ir pripažintas netinkamu tarnybai VR sistemoje. (duomenys neskelbtini) atsakovui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kurios dydis – 648,27 Lt. Iš šios pensijos vykdomos išskaitos – mokamas išlaikymas po 162 Lt atsakovo dviems nepilnamečiams vaikams. Nuo 2009 m. spalio 9 d. atsakovas yra registruotas darbo biržoje. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista dukros G. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. To paties teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista nepilnamečio sūnaus A. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 125 Lt, mokamus kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendime taip pat nurodyta, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia priteisti ieškovės reikalaujamo 350 Lt išlaikymo, nes atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus bei siekiant nepažeisti tiek ieškovės, tiek atsakovo išlaikomų kitų asmenų teisių, teismas konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. po 250 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas būdamas iš esmės darbingas, iki bylos iškėlimo teisme nebandė ieškoti darbo ir nesirūpino vaiko išlaikymu, darbo biržoje atsakovas įsiregistravo tik 2009 m. spalio 2 d., ieškovei pateikus ieškinį teisme, todėl mažos pajamos ir neturėjimas darbo nelaikytina svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą priteisti minimalų išlaikymo dydį (130 Lt), kurį sutinka mokėti atsakovas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės pateikti išlaidų 1 000 Lt dydžio minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra padidinti ir objektyviai neatitinka šalių turtinės padėties (neturi registruotino turto, pajamos – motinystės pašalpa ir galimybių).

Taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-6677-1044/2019), kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą (c. b. Nr. e2A-2484-855/2019), buvo iš dalies patenkintas I. K. (prašiusios priteisti 350 Eur išlaikymą per mėnesį) ieškinys ir buvo priteista iš atsakovo išlaikymas kitam jo nepilnamečiam vaikui N. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 18 d. iki N. pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį, kurios neatskiriama dalis yra teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas laikė, kad atsakovo sūnus N. turi specialiųjų poreikių, nes (duomenys neskelbtini) jam nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas: sutrikusi vaiko fizinė, motorinė, kalbos raida, vaikui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir sunkus neįgalumo lygis nuo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės. Medicinos specialistai pateikė rekomendacijas, kad vaikui yra reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo pagalba, socialinis asistentas vaikų ugdymo kolektyve, nurodyta gerti žuvų taukus. Remdamasis bylos medžiaga ir įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas padarė išvadą, kad šalims tenkanti sūnaus išlaikymo dalis – 400 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovė I. K. turi transporto priemonę Ford Turneo Connect, asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 82,69 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 37 300 Eur), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ¼ dalį 28,82 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, bei dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna 929 Eur darbo užmokestį. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, kas mėnesį gauna apie 236,41 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Jis nuo 2019 m. sausio 23 d. yra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, tačiau nurodė, kad šiuo metu yra sulaukęs pasiūlymo dirbti elektriku už minimalią algą. Atsakovas turi dar du nepilnamečius išlaikytinius A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems kas mėnesį moka 70,92 Eur išlaikymą. Nors atsakovas argumentams, jog negali susirasti gerai mokamo darbo dėl sveikatos problemų (dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimo, problemų su stuburu) pagrįsti pateikė 2001 m. ir 2004 m. epikrizes, tačiau teismo vertinimu atsakovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti reikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir dėl to visa išlaikymo našta turėtų būti perkelta motinai. Todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus teismas laikė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. N. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina ir tai, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, gyvena kartu jie ar atskirai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo nuomone, šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl 2010 m. sausio 25 d. Teismo sprendimu priteisto sūnui R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo padidinimo itin svarbios aplinkybės yra tai, jog 2010 m. Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas be ieškovės sūnaus R., gimusio (duomenys neskelbtini), tuo metu turėjo dar du išlaikytinius, t. y. G. N., gim. (duomenys neskelbtini) (kuriai buvo priteista ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini)), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini) (kurio išlaikymui 2005 m. birželio 30 d. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista periodinėmis išmokomis po 125 Lt, mokamus kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu dabar, sprendžiant klausimą dėl prieš 13 metų priteisto išlaikymo sūnui R. padidinimo, kiti du 2010 m. Teismo sprendime paminėti išlaikytiniai jau yra sulaukę pilnametystės, tačiau yra atsiradęs naujas išlaikytinis – N. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam 2019 m. liepos 18 d. sprendimu c. b. Nr. e2-6677-1044/2019 buvo priteista iš atsakovo išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki N. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl priteistų periodinių išmokų indeksavimo

Periodinės išmokos (išlaikymo ir kt.) indeksuojamos vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, 3.78 straipsnio 6 dalimi, 3.208 straipsniu ir 6.288 straipsnio 3 dalimi. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal LRV 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos iki 2011 m. spalio 1 dienos periodinės išmokos buvo indeksuojamos nuo einamųjų metų vasario mėnesio. Tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius, nebuvo indeksuojamos. Pasikeitus Vyriausybės nustatomai indeksavimo tvarkai, nuo 2011 m. spalio 1 dienos periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos.

Lietuvos Antstolių rūmų skelbiama informacija patvirtina, jog vartotojų kainų indeksas gruodžio mėn., palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn., buvo 2011 m. – 103,4, 2012 m. – 102,8, 2013 m. – 100,4, 201 – 99,7, 2015 m. – 99,9, 2016 m. – 101,7, 2017 m. – 103,9, 2018 m. – 101,9, 2019 m. – 102,7, 2020 m. – 100,2, 2021 m. – 110,6, 2022 m. – 121,7.

Atsižvelgiant į išvardintus vartotojų kainų indeksus konstatuotina, jog:

2010 m. sausio 25 d. Teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (kas atitinka 72,41 Eur), pritaikius 2011–2022 m. indeksacijas, turi sudaryti 118 Eur, nes 72,41 x 1,038= 75 Eur (taikoma nuo 2011 m.), 75 x 1,034 = 78 Eur (taikoma nuo 2012 m.), 78 x 1,028 = 80 Eur (taikoma nuo 2013 m.), 80 x 1,017 = 81 Eur (taikoma nuo 2017), 81 x 1,039 = 84 Eur (taikoma nuo 2018 m.), 84 x 1,019 = 86 Eur (taikoma nuo 2019 m.), 86 x 1,027 = 88 Eur (taikoma nuo 2020 m.), 88 x 1,106 = 97 Eur (taikoma nuo 2022 m.) ir 97 x 1,217 = 118 Eur (taikoma nuo 2023 m. ).

2019 m. liepos 18 d. sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur, pritaikius 2021–2022 m. indeksacijas, turi sudaryti 269 Eur, nes 200 Eur x 1,106 = 221 Eur (taikomas nuo 2022 m.) ir 221 Eur x 1,217 = 269 Eur (taikomas nuo 2023 m.).

Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad šiuo sprendimu priteistina suma sūnaus R. išlaikymui negalėtų viršyti 200 Eur, kuri yra priteista specialiųjų poreikių turinčiam kitam sūnui (N.), atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, sutikdamas su atsakovo teiginiais, jog jo sūnui N., turinčiam specialiųjų poreikių (kuriuos patvirtina ne tik (duomenys neskelbtini) atsakovo pateikta lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog atsakovo sūnus N. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus specialųjį lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) lankė nuo (duomenys neskelbtini), be to, INMEDICA klinikos medicinos dokumentų (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, jog N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenusiam (duomenys neskelbtini), konstatuota diagnozė – F84.9-Nepatikslintas sutrikimas (sutrikusi vaiko raida – fizinė, motorinė, kalbos, jis sekamas ir prižiūrimas Vaiko raidos centre, bet patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimu c. b. Nr. e2-6677-1044/2019, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-2484-855/2019 paliko nepakeistą, nustatytos aplinkybės apie tai, jog 2019 m. sausio 14 d. N. nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas: sutrikusi vaiko fizinė, motorinė, kalbos raida, vaikui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir sunkus neįgalumo lygis nuo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės, o medicinos specialistai pateikė rekomendacijas, kad vaikui yra reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo pagalba, socialinis asistentas vaikų ugdymo kolektyve) reikalingas didesnis išlaikymas nei R., kuriam, nors 2018–2018 m. ir buvo diagnuozuota F95.1, t. y. lėtiniai judesių arba balso tikai, bei F80.1, t. y. kalbos išraiškos sutrikimas, ir F90.0, t. y. aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, joks neįgalumas ir joks specialusis nuolatinės slaugos poreikis nėra nustatytas, taip pat pritaikius lygiateisiškumo principą (kad tėvo teikiamas išlaikymas abiems vaikams negalėtų iš esmės skirtis savo dydžiu), konstatuoja, jog šiuo atveju sūnui Redui priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 28 d., išlaikymas ne tik neturėtų būti mažesnis nei indeksuotas jo dydis, t. y. 118 Eur, bet ir neturėtų viršyti 221 Eur 2022 m. ir 269 Eur 2023 m.

Dėl nepilnamečio sūnaus R. poreikių

Ieškovės teigimu, po 2010 m. Teismo sprendimo praėjo daugiau kaip 13 metų, per kuriuos pasikeitė Lietuvos ekonominė padėtis, pagerėjo atsakovo turtinė padėtis ir iš esmės išaugo nepilnamečio sūnaus R. poreikiai, todėl 2010 m. Teismo sprendimu priteisto 250 litų išlaikymo nebepakanka net ir būtiniausiems sūnaus poreikiams patenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013 ir kt.). Teismas taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Šiuo atveju MMA, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 730 Eur neatskaičius mokesčių, o, atskaičius mokesčius, realiai į rankas gaunama suma sudarė apie 518 Eur, iš kurių atskaičius ieškovės jos kreipimosi į teismą metu (2022 m. liepos 28 d.) gautą 127,88 Eur išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vadinamą ,,vaiko pinigais“, laikytina, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga suma, atitinkanti MMA, kurios ieškovei pagal teisminę praktiką nereikėjo ir įrodinėti, nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 390,12 Eur, kuriuos turėtų sumokėti abu tėvai, t. y. po 195,06 Eur kiekvienas, jeigu prie vaiko išlaikymo ieškovei ir atsakovui reiktų prisidėti lygiomis dalimis. Tačiau, įvertinus tai, kad LRV 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtintas MMA dydis yra išaugęs iki 840 Eur ir atskaičius mokesčius sudaro apytiksliai 633 Eur, spręstina, jog, bylos nagrinėjimui užsitęsus, ieškovei tikslinus ieškinį, ieškovė šioje byloje neturėjo pareigos pagrįsti sūnaus poreikių, kurie neviršija būtent pastarojo dydžio. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas, kad sūnaus būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga būtent tokia suma, turėjo įrodymais pagrįsti mažesnius nei MMA sūnaus poreikius, tačiau nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog jo nepilnamečiam sūnui Redui yra reikalingas mažesnis išlaikymas nei MMA. Kadangi išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą kreipimosi į teismą metu (2022 m. liepos 28 d.) buvo 127,88 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. padidėjo iki 136,22 Eur, darytina pagrįsta išvada, kad sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog sūnaus būtiniems poreikiams per mėnesį abu tėvai nuo kreipimosi į teismą 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. privalėjo skirti kas mėnesį ne mažiau kaip 390,12 Eur (518 Eur – 127,88 Eur = 390,12 Eur), o nuo 2023 m. sausio 1 d. privalėjo ir privalo toliau skirti kas mėnesį ne mažiau 496,78 Eur (633 Eur – 136,22 Eur = 496,78 Eur), kurių dydžio ieškovė neturėjo pareigos pagrįsti įrodymais (pirkimo kvitais ir pan.)

Nepilnamečio sūnaus R., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti, ieškovės teigimu paskutiniame patikslintame ieškinyje, preliminariai yra išleidžiama apie 700 Eur per mėnesį:

-100 Eur maistui mokykloje ir kelionei į mokyklą (pirminiuose ieškiniuose – 80 Eur);

-200 Eur maistui namuose (pirminiuose ieškiniuose – 1 200 Eur/12 mėn.);

-50 Eur higienos ir buities priemonėms (pvz., kirpimas –15 Eur) (pirminiuose ieškiniuose buvo 20 Eur higienos priemonėms ir 10 Eur buities reikmėms);

-50 Eur atostogoms, pramogoms (pirminiuose ieškiniuose – 600 Eur/12 mėn.);

-16,50 Eur ekskursijoms (šiais metais 199 Eur) (priedas Nr. 18) (pirminiuose ieškiniuose buvo 150 Eur/12 mėn. = 12,5 Eur);

-60 Eur komunaliniams patarnavimams ir telefonui apmokėti (priedas Nr. 17.1);

-40 Eur mėnesiui papildomoms nenumatytoms išlaidoms;

-59 Eur vaistams: 20 Eur vaistams vaiko gydymui per mėnesį, nes jam yra nustatytos šios ligos F95.1, F80.1, F90.0), 19 Eur B grupes vitaminai per mėnesį, 20 Eur kiti vaistai (pvz., nuo peršalimo), ankstesniuose ieškiniuose buvo tik 20 Eur (pirminiuose ieškiniuose buvo tik 20 Eur viso);

- 41,67 Eur mokyklinėms priemonėms ir uniformai (500 Eur/12 mėn.= 41,67 Eur);

-40 Eur būreliui per mėnesį (priedas Nr. 19);

-15 Eur avalynei (2022 m. du kvitai) (pirminiuose ieškiniuose buvo 300 Eur);

-40 Eur rūbams (ankstesniuose ieškiniuose buvo 600 Eur/12 mėn.= 50 Eur): (2022 m. buvo pirkti šie stambesni drabužiai už 239 Eur, neskaičiuojant marškinių, apatinio trikotažo, kojinių, megztinių, sportinės aprangos ir pan.):

striukė 23 Eur (priedas Nr. 17.2, psl. 5);

drabužiai 42 Eur (sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 7);

kelnės 59 Eur (priedas Nr. 17.2, psl. 20);

kelnės 55 Eur (priedas Nr. 17.2, psl. 21);

striukė 23,94 Eur (priedas Nr. 17.4, psl. 3));

-80 Eur ilgalaikis turtas (iš viso 2 936 Eur, garantinis laikotarpis vidutiniškai šioms prekėms duodamas 36 mėnesiams, tai vienam mėnesiui tektų apie 80 Eur išlaidų: monitorius, ausinės 245 Eur (2021 m. lapkričio 27 d. sąskaita faktūra (priedas Nr. 17.2, psl. 4); spaudimo matavimo aparatas 18 Eur (priedas Nr. 17.2, psl. 6); kolonėlė 101 Eur (2021 m. sausio 5 d. sąskaita faktūra (priedas Nr. 17.2, psl. 11); žaidimai 55 Eur (sąskaita faktūra (priedas Nr. 17.2, psl. 23, 24); lova 478 (priede Nr. 17.2, psl. 10); Sony žaidimo konsolė 342 Eur (kvitas (priedas Nr. 17.2, psl. 12), pirkta 2021 m. sausio 5 d.; telefonas 129 Eur, pirktas 2019 m. gruodžio 31 d. (priedas Nr. 17.2, psl. 14, 15), kompiuteris 699 Eur (2021 m. gruodžio 11 d., sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 17.2, psl. 16,17), baldai 176 Eur (2020 m. birželio 23 d. sąskaita faktūra (i priedas Nr. 17.2, psl. 18,19), televizorius 749 Eur (sąskaita (ieškinio priedas Nr. 10.2, psl. 22). 2021 m. spalio 4 d.

Atskirai pasisakytina dėl 80 Eur sumos mėnesiui už ilgalaikį turtą. Ieškovė paskutiniame patikslintame ieškinyje nurodė, jog šiam turtui ieškovė iš viso išleido 2 936 Eur, garantinis laikotarpis vidutiniškai šioms prekėms duodamas 36 mėnesiams, todėl vienam mėnesiui, ieškovės teigimu, tektų apie 80 Eur išlaidų. Teismo nuomone, vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), kuriam yra nupirkta visa reikalinga kompiuterinė technika, per kurią taip pat įmanoma žiūrėti televizijos laidas (ką jaunimas paprastai ir daro), nebuvo jokios būtinybės pirkti televizorių už 749 Eur (tuo labiau, negavus tam atsakovo pritarimo), tuo labiau, kad sūnus gyvena kartu su mama dviejų kambarių bute, o atskiro televizoriaus laikymas vaiko kambaryje vertintinas net kaip kenkiantis vaiko sveikatai ir visiškai neatitinkantis jo interesų, dėl ko 749 Eur suma iš vaiko poreikių šalintina, tuo labiau, kad televizorius nebuvo įtrauktas į pirmesnius ieškinius, nėra pateikti jokie įrodymai, kad jis skirtas ir atiteko būtent sūnui, o be to, jo pirkimas 2021 m. spalio 4 d. patenka į laikotarpį, už kurį išlaikymo padidinimo net neprašoma. Be to, nežiūrint į tai, kad garantinis laikotarpis šioms prekėms gali būti ir 36 mėnesiai, teismas nesutinka su ieškove, kad šių nurodytų prekių kainos turi būti išdalintos tik per 3 metus. Kadangi pagal nusistovėjusią praktiką visi šie daiktai yra naudojami gerokai ilgiau (pavyzdžiui, baldai, jeigu jie vaikų neišaugami, gali tarnauti ir 10, ir 20 metų, kompiuterinė technika – bent jau 5–7 metus), o, be to, net suėjus garantiniam terminui, jie netampa nenaudojamais ir nepraranda visos savo vertės, juos galima parduoti ir dalį sumokėtos kainos atgauti. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, šių stambesnių pirkinių kainą, visiškai išminusavus televizoriaus vertę, išdalina 6 metams, papildomai įvertinęs ir tai, kad didesnė dalis šių daiktų pirkti metai arba du iki kreipimosi į teismą ir dalis jų naudojimo laikotarpio jau nepatenka į tą, už kurį prašoma padidinti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, poreikių lentelėje numatyta 80 Eur suma mažintina iki 30 Eur, nes 2 936 –749 = 2 187; 2 187 / (12 mėn. x 6 metai) = 30 Eur.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į pirminiuose ieškiniuose numatytas mažesnes sumas tam tikrose pozicijose, nesant pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių didesnes išlaidas, atitinkamai į mėnesinius vaiko poreikius, paskaičiuotus laikotarpiui iki 2023 m. sausio 1 d., įskaičiuoja tik 20 Eur už vaistus, 80 Eur maistui mokykloje ir kelionei į mokyklą, 100 Eur maistui namuose, 30 Eur vaiko higienos ir buities prekėms, 12,5 Eur (150 Eur/12 mėn.) ekskursijoms. Be to, pačiai ieškovei paskutiniame ieškinyje sumažinus išlaidas avalynei iki 15 Eur ir rūbams iki 40 Eur, prie poreikių įskaičiuotinos būtent šios sumos. Taip pat įtrauktina 50 Eur atostogoms, pramogoms, 60 Eur komunaliniams ir telefonui, 41,67 Eur mokyklinėms priemonėms ir uniformai bei 40 Eur papildomoms išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodytais ir pagrįstais poreikiais iki 2023 m. sausio 1 d. laikytina 519,17 Eur suma (20 (vaistams) + 80 (maistui ir kelionė mokykloj) + 100 (maistui namie) + 30 (higienos ir buities prekės) + 12,5 (ekskursijoms) + 15 (avalynei) + 40 (rūbams) + 30 (ilgalaikiam turtui) + 50 (atostogoms) + 60 (komunaliniams ir telefonui) + 40 (papildomoms išlaidoms) + 41,67 (mokyklinėms priemonėms ir uniformai)).

Sprendžiant dėl vaiko poreikių po 2023 m. sausio 1 d., į juos vietoj 12,5 Eur sumos ekskursijoms įtrauktina 16,5 Eur (esant pateiktiems įrodymams apie ekskursijos 199 Eur kainą), vietoj 30 Eur higienos ir buities prekėms įtrauktina dėl infliacijos išaugusi 40 Eur suma, be to, papildomos 40 Eur išlaidos būreliui, vaistų kaina padidintina iki 40 Eur (laikant, jog B grupės vitaminai patenka prie kitų vaistų), maistui ir kelionei į mokyklą – 100 Eur, tačiau maistui namie padidintina tik iki 160 Eur, laikant, jog maisto kainos išdidinimas per metus laiko nuo 100 Eur iki 200 Eur nėra adekvatus ir sąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodytais ir pagrįstais poreikiais nuo 2023 m. sausio 1 d. laikytina 653,17 Eur suma (40 (vaistams) + 80 (maistui ir kelionė mokykloj) + 160 (maistui namie) + 40 (higienos ir buities prekės) + 16,5 (ekskursijoms) + 15 (avalynei) + 40 (rūbams) + 50 (atostogoms) + 60 (komunaliniams ir telefonui) + 40 (papildomoms išlaidoms) + 41,67 (mokyklinėms priemonėms ir uniformai) + 30 Eur (stambiems ilgalaikiams pirkiniams) + 40 (būreliui).

Dėl šalių turtinės padėties

Teismas pažymi, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Be to, ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl 2010 m. Teismo sprendimu atsakovo sūnui R. priteisto išlaikymo padidinimo, reikalinga nustatyti šalių turtinę padėtį, buvusią iki 2010 m. sausio 25 d., ir turtinę padėtį, esančią šiuo metu – nuo ieškinio pareiškimo teisme metu 2022 m. liepos 28 d.

Dėl ieškovės turtinės padėties

Pasisakant dėl ieškovės turtinės padėties pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės, 2010 m. neturėjusi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, šiuo metu turi savo vardu registruotą 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina Nekilnojamojo turto išrašas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 4.1 ir 4.2), kurio mokestinė vertė, nustatyta 2021 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu, yra 18 000 Eur ir kuriame gyvena dviese su nepilnamečiu sūnumi.

Be to, teismas LITEKO duomenimis nustatė, jog civilinėje byloje Nr. S2-1224-490/2017 Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi buvo nutarta išduoti leidimą pareiškėjai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti (parduoti) nuosavybės teisę į šeimos turtą, t. y. vieno kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise ir įregistruotą pareiškėjos D. M. vardu. Nutartyje rašoma, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) paveldėjimo būdu įgijo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Teismui pateikta (duomenys neskelbtini) preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad pareiškėja parduoda butą už 6 900 Eur.

Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė po 2010 m. Teismo sprendimo 2016 m. lapkričio 24 d. paveldėjimo būdu įgijo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. pardavė už 6 900 Eur, už kurį gauti pinigai buvo panaudoti 2017 m. liepos 24 d. įsigyjant (kaip pati ieškovė nurodė – už 17 000 Eur) 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė savo pasunkėjusią turtinę padėtį šiuo metu grindė ir aplinkybe, jog 2010 m. sausio 25 d. sprendimu priteistą po 250 litų (kas atitinka 72,41 Eur) išlaikymą mokėjo per mėnesį po 25 Eur VRM ir po 52 Eur VSDFV, bet po to sumažino sumą, kadangi įskaitė atsakovo atsiųstus piniginius pavedimus. Ieškovės teigimu, nuo 2019 m. sausio mėn. pats atsakovas mokėjo po 50 Eur, bet po to ši sumą buvo įskaičiuota į VSDFV mokamą išlaikymą, todėl susidarė skola, kurią ieškovė turi grąžinti VSDFV. 2022 m. kovo 15 d. sprendimu SODRA nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 1 297,45 Eur vaiko išlaikymo įmokos permoka (priedas Nr. 12), kuri yra išskaitoma po 50 proc. iš mokamos vaiko išlaikymo išmokos ir 2023 m. balandžio 28 d. likęs negrąžintas vaikų išlaikymo išmokos permokos likutis buvo 907,04 Eur. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertina kaip pasunkinusios ieškovės turtinę padėtį, kadangi tai, kas šiuo metu (nuo 2022 m. kovo mėn.) yra išminusuojama iš ieškovei mokamų sumų, ieškovė jau yra iš atsakovo gavusi į savo sąskaitą jo geranoriškais mokėjimais nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. kovo 8 d. Ieškovės pateikti Banko išrašai patvirtina, jog atsakovas nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. viso sūnaus išlaikymui pats pervedė per banką į ieškovės sąskaitą viso 1 052 Eur, pradžioje įvardintas perlaidomis (kovo mėn. 4 d. – 50 Eur, kovo 31 d. – 30 Eur, gegužės 26 d. – 17 Eur, rugpjūčio 30 d. – 50 Eur), toliau įvardindamas ,,R. N. alimentai“ (rugsėjo 27 d. – 50 Eur, lapkričio 11 d. – 50 Eur, gruodžio 29 d. – 70 Eur, 2020 m. sausio 30 d. – 50 Eur, vasario 21 d. – 50 Eur, kovo 20 d. – 50 Eur, balandžio 30 d. – 40 Eur, gegužės 21 d. – 70 Eur, birželio 30 d. – 70 Eur, liepos 30 d. – 70 Eur, rugpjūčio 31 d. – 55 Eur, rugsėjo 30 d.–70 Eur, lapkričio 3 d. –70 Eur, lapkričio 30 d. –70 Eur ir 2020 m. gruodžio 24 d. – 70 Eur. Be to, nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. kovo 8 d. atsakovas per 15 mėnesių į ieškovės sąskaitą pervedė dar 805 Eur sumą (mėnesiniais mokėjimais, įvardintais ,,Sūnaus R. N. išlaikymo alimentai“, po 50 + 50 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 50 + 55).

Taip pat nustatyta, jog vaiko priežiūros išmoka, mokėta ieškovei už 2010 m. sausio mėnesį, sudarė po 1 085,32 litus į mėnesį (patikslinto ieškinio priedas Nr. 9), t. y. ieškovės mėnesinės draudžiamosios pajamos 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo priimtas Teismo sprendimas, sudarė 314,33 Eur. Tuo tarpu VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens socialinį draudimą (patikslinto ieškinio priedas Nr.10) patvirtina, jog ieškovės, dirbančios (duomenys neskelbtini), draudžiamosios pajamos 2022 m. liepos mėnesį, kai šioje byloje buvo priimtas ieškovės ieškinys, buvo 788,13 Eur, o 2023 m. sausio mėn. draudžiamosios pajamos – 870 Eur.

VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 11) patvirtina, jog iš SODROS vaiko išlaikymui už 2022 m. liepos mėn. ieškovei buvo priskaičiuota ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. išmokėta 29,18 Eur alimentų, be to, buvo priskaičiuota 56,82 Eur vaiko išlaikymo išmoka, iš kurios padarius 28,41 Eur išskaitą, ieškovei 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo išmokėta 28,41 Eur (56,82 – 28,41) suma. Vadinasi, už 2022 m. liepos mėn. ieškovei VSDFV viso išmokėjo 57,59 Eur sumą (29,18 + 28,41) arba būtų išmokėta 86 Eur (29,18 + 28,41 +28,41), jei nebūtų buvusi padaryta išskaita. Be to, už 2023 m. vasario mėn. ieškovei buvo priskaičiuota ir 2023 m. kovo 14 d. išmokėta 31,45 Eur alimentų, be to, buvo priskaičiuota 73,55 Eur vaiko išlaikymo išmoka, iš kurios padarius 36,77 Eur išskaitą, ieškovei 2023 m. kovo 21 d. buvo išmokėta 36,78 Eur suma (73,55 – 36,77). Taigi už 2023 m. už vasario mėn. ieškovei VSDFV viso išmokėjo 68,23 Eur (31,45 + 36,78) arba būtų išmokėję 105 Eur (31,45 + 36,78 + 36,77), jei nebūtų buvę padarytos išskaitos.

Teismo nuomone, vertinant ieškovės turtinę padėtį teisinga, sąžininga ir protinga yra vertinti sumas be išskaitų ir laikyti, kad ieškovė už 2022 m. liepos mėnesį yra gavusi 86 Eur, o už 2023 m. gauna per mėnesį 105 Eur, kadangi visas daromų išskaitų sumas, kaip nustatyta ir kaip jau minėta prieš tai, ieškovė jau yra gavusi iš atsakovo į savo sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. kovo 8 d., tačiau SODROS apie tai neinformavusi.

Be to, kaip matyti iš Swedbank, AB sąskaitos išrašo (patikslinto ieškinio 14.5 priedas), ieškovė iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos mėnesį gavo 127,88 Eur išmoką vaikui, o už 2023 m. gaunama išmoka padidėjo iki 136,22 Eur.

Vadinasi, ieškovės pajamos 2010 m. sausio mėn. Teismo sprendimo priėmimo metu buvo tik 314,33 Eur vaiko priežiūros išmoka, o pajamos 2022 m. liepos mėnesį, kai šioje byloje buvo priimtas ieškovės ieškinys, buvo 874,13 Eur (788,13 + 86) ir 2023 m. sausio mėn. – 975 Eur (870 + 105).

O tai reiškia, jog, lyginant su 2010 m. sausio mėnesiu, ieškovės iš darbinės veiklos ir iš VSDFV gaunamos pajamos, nevertinant abiems tėvams priklausančių vaiko pinigų, 2022 m. liepos mėn. buvo išaugę 2,78 karto (874,13 / 314,33 = 2,78), o 2023 m. išaugo 3,1 karto (975 / 314,33 = 3,1).

Be to, kaip nurodė pati ieškovė, praėjusiais metais ji gavo paramą sūnaus išlaikymui iš artimųjų: iš V. S. – 89,45 Eur (patikslinto ieškinio priede Nr. 15 Banko išrašas apie V. S. pavedimus, iš kurio matyti, jog nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 26 d. ieškovei buvo pervesta viso 1 124 Eur), M. P. – 63 Eur per mėnesį (patikslinto ieškinio priede Nr. 16 Banko išrašas apie M. P. pavedimus, iš kurio matyti, jog nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. ieškovei buvo pervesta viso 1 268 Eur).

Teismo nuomone, įvertinus visa tai, kas aptarta, tame tarpe ir tai, kad ieškovė po 2010 m. Teismo sprendimo priėmimo paveldėjo vieno kambario butą, kurį pardavė už 6 900 Eur, o gautus pinigus panaudojo (duomenys neskelbtini) už 17 000 Eur įsigyjant dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (kurio mokestinė vertė, nustatyta 2021 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu, yra 18 000 Eur), akivaizdu, kad pačios ieškovės turtinė padėtis po 2010 m. sausio 25 d. Teismo sprendimo per 13 metų yra neabejotinai pagerėjusi, nors, akivaizdu yra ir tai, kad jos dabartinė turtinė padėtis jai neleidžia užtikrinti net ir būtinųjų nepilnamečio sūnaus poreikių, apie ką bus pasisakyta toliau.

Dėl atsakovo turtinės padėties

Atsakovo teigimu priešieškinyje-atsiliepime, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto (tai liudija pačios ieškovės pateikta pažyma), neturi transporto priemonių (kas matyti ir iš 2022 m. spalio 16 d. atsakovo pateiktos VĮ Regitros (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)), o teismo išreikalauti duomenys apie atsakovo pajamas ir VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvirtina, jog atsakovo pragyvenimo šaltinis yra 315,53 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri, atsakovo teigimu, yra akivaizdžiai mažesnė negu ieškovės reikalaujamas išlaikymas.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pensija jam paskirta dėl sveikatos problemų, dėl dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimo yra apribotas jo darbingumas, be to, jis turi problemų su stuburu, dėl ko negali susirasti geriau apmokamo darbo net ir būdamas registruotas darbo biržoje. Iš (duomenys neskelbtini) atsakovo pateiktos Darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, jog atsakovas kaip darbo ieškantis asmuo Užimtumo tarnyboje registruotas tik nuo 2023 m. sausio 19 d., t. y. ieškovei jau užsivedus bylą teisme. 2023 m. vasario 1 d. atsakovo pateiktos epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gulėjo VRM ligoninės chirurgijos skyriuje su d. kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimu; (duomenys neskelbtini) gulėjo VRM ligoninės neurologijos skyriuje, skundėsi stipriais skausmais stuburo juosmeninėje dalyje, plintančiais į d. koją, po gydymo skausmai d. kojoje sumažėjo, bet pilnai nepranyko, todėl buvo išleistas ambul. gydymui ir reabilitacijai. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pažymi, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę ir turimas sveikatos problemas atspindi labai senus duomenis (2001 m. ir 2004 m.). Tuo tarpu duomenų apie dabartinę apelianto sveikatos būklę, kuri per tuos beveik 20 metų galėjo pasikeisti, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Antra, byloje nėra ir duomenų, kad dėl nurodytų sveikatos problemų atsakovas apskritai negalėtų dirbti, pavyzdžiui, sėdimo darbo. Be to, atsakovas nepateikė ir duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų mažesnis kaip 100 procentų, t. y. kad jam būtų nustatytas nedarbingumas. Visa tai, kas išvardinta, teismo nuomone, leidžia pritarti ieškovės išvadai, jog atsakovas oficialiai nedirba sąmoningai, nes be gaunamos pensijos turi kitų papildomų pajamų.

SODROS duomenimis nustatyta, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovui buvo mokama po 248,08 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – po 264,44 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. po 282,78 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. sausio 1 d. – po 300,51 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. birželio 1 d. – 315,53 Eur ir nuo 2023 m. sausio 1 d. – po 340,03 Eur per mėnesį.

Be to, atsakovo teigimu 2022 m. rugsėjo 26 d. priešieškinyje, jam realiai pastaruoju metu išmokama tik 220,87 Eur, nes po 94,66 Eur išskaitoma išlaikymui jo kito nepilnamečio vaiko N. N., kuriam Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6677-1044/2019 priteistas 200 Eur išlaikymas, nors jis ir tokio dydžio išlaikymo realiai negali mokėti.

Iš atsakovo 2023 m. kovo 2 d. pateiktos VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 21 d. pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog atsakovui iš nuo 2022 m. sausio 1 d. priskaitytos išmokėti po 300,51 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensijos sumos buvo kas mėnesį išmokama po 210,36 Eur, išskaičius po 90,15 Eur išlaikymo išieškojimui.

Iš atsakovo 2023 m. kovo 2 d. pateiktos Turto valdymo ir ūkio departamento prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pažymos apie 2010 m. gautas pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovui 2010 m. buvo paskirta pensija su bazinės pensijos priedu per mėnesį po 648,27 Lt (kas atitinka 187,75 Eur) ir, išskaičius kas mėnesį po 324,13 Lt pagal vykdomuosius dokumentus, buvo išmokėta atsakovui per mėnesį po 324,14 Lt (kas atitinka 93,88 Eur).

O tai reiškia, jog, lyginant su 2010 m. sausio mėnesiu, atsakovo gaunamos oficialios pajamos iki atskaitymų 2022 m. liepos mėn. buvo išaugę 1,6 karto (315,53 / 187,75 = 3,36), o 2023 m. išaugo 1,8 karto (340,03 / 187,75 = 1,8).

Be to, įvertinus tai, jog 2022 m. sausio 1 d. priskaitytos išmokėti po 300,51 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensijos sumos buvo kas mėnesį išmokama po 210,36 Eur, išskaičius po 90,15 Eur išlaikymo išieškojimui, galima padaryti išvadą, jog atsakovo gautos oficialios pajamos po atskaitymų nuo 2022 m. sausio mėn. buvo išaugę 2,24 karto (210,36 / 93,88 = 2,24), t. y. daugiau kartų nei išaugo oficialios pajamos iki atskaitymų. O, įvertinus atsakovo teigimą 2022 m. rugsėjo 26 d. priešieškinyje, kad jam realiai pastaruoju metu išmokama tik 220,87 Eur, galima padaryti išvadą, jog atsakovo gautos oficialios pajamos po atskaitymų nuo 2022 m. liepos mėn. buvo išaugę 2,35 karto (220,36 / 93,88 = 2,35), t. y. dar daugiau kartų nei išaugo oficialios pajamos iki atskaitymų.

Be to, iš 2023 m. balandžio 24 d. atsakovo pateikto VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto Dėl informacijos pateikimo matyti, jog atsakovo 2023 m. kovo 7 d. prašymas išnagrinėtas. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. kovo 7 d. duomenimis, atsakovo, kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininko, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), skola valstybės biudžetui yra 5 680,69 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Vadovaujantis VSD įstatymo 19 straipsnio 7, 8 dalių nuostatomis, 2 170,78 Eur vaikų išlaikymo išmokų skolai suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Klausimas dėl 2 170,78 Eur vaiko išlaikymo išmokų skolos pripažinimo beviltiška, suėjus skolos išieškojimo senaties terminui, nagrinėjamas. Apie priimtą sprendimą dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos pripažinimo/nepripažinimo beviltiška atsakovas bus informuotas atskiru raštu. Atsakovas taip pat informuotas, jog 3 509,91 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų skolą, kuriai nėra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, gali sumokėti į vieną iš nurodytų sąskaitų).

Iš 2023 m. vasario 1 d. atsakovo pateiktos jo banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovo sąskaitos likutis 115,13 Eur, rezervuota 1 991,46 Eur, galutinis likutis yra ,,–1 876,33 Eur“. Tačiau, teismo nuomone, net ir esant atsakovo sąskaitoje minusui, kai egzistuoja įsiskolinimai kreditoriams, nėra pagrindo spręsti apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, kurią, teismo nuomone, paneigia kitų įrodymš visuma.

Iš 2023 m. sausio 24 d. atsakovo pateiktų jo sąskaitos išrašų apie atliktus išlaikymo vaikui mokėjimus matyti, jog atsakovas sūnaus N. išlaikymui pervedė I. K. nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. viso 855 Eur (50 + 150 + 80 + 50 + 70 + 80 +70 + 55 + 60 + 50 + 70 + 70) ir nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. viso pervedė 870 Eur (70 + 70 + 60 + 100 + 50 + 70 + 140 + 70 + 70 + 70 +100), t. y. per visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d., t. y. per 35 mėnesius, sūnaus N. išlaikymui pervedė I. K. viso 1 725 Eur (855 + 870), t. y. vidutiniškai į mėnesį 49,3 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. VSDFV-bai mėnesiniais mokėjimais po 30 Eur viso pervedė 570 Eur bei nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mėnesiniais mokėjimais po 30 Eur viso pervedė 210 Eur, t. y. viso nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VSDFV-bai pervedė 780 Eur (570 + 210). Teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, jog atsakovas greta to, kad išlaikymas sūnui N. yra vykdomas priverstinai atskaitant iš jam priskaičiuotos pensijos, iš gaunamos pensijos, kurios atsakovo teigimu neužtenka jo paties poreikiams patenkinti ir visiems įsiskolinimams sumokėti, dar geba mokėti papildomas mėnesines sumas sūnaus N. išlaikymui, kas, teismo nuomone, taip pat patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas ir tai, jog ieškovės sūnus R. dėl to atsiduria prastesnėje turtinėje padėtyje nei kitas atsakovo sūnus N.

Iš 2022 m. spalio 16 d. atsakovo pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų el. kopijų matyti, jog: į atsakovo sąskaitą Swedbank, AB (duomenys neskelbtini) kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. K. I. įnešdavo po 80 Eur bei atitinkamai iš šios sąskaitos atsakovas sumokėdavo kas mėnesį po 80 Eur Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialui Gyvybės draudimo įmoką (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. spalio 1 d., t. y. viso debeto apyvarta 880 Eur ir kredito apyvarta 1 760 Eur, be to, nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. dar įplaukė iš I. K. 4 mokėjimai po 80 Eur, viso 320 Eur kredito apyvarta; be to, sumokėdavo Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialui Gyvybės draudimo įmoką (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. kas mėnesį po 84 Eur, viso 840 Eur debeto apyvarta; be to, iš atsakovo sąskaitos Swedbank, AB (duomenys neskelbtini) kas mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pervesta Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialui (duomenys neskelbtini) Gyvybės draudimo įmoka po 30 Eur, viso 330 Eur debeto apyvarta, bei nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pervesta Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialui (duomenys neskelbtini) Gyvybės draudimo įmoka po 31,5 Eur, viso 346,5 Eur debeto apyvarta; be to, 2019 m. kovo 19 d. kredito apyvarta 3 013,93 Eur, nes gauta į sąskaitą iš VSDFV Sodros išmoka 173,66 Eur, Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo (duomenys neskelbtini) išperkamoji suma 2 021,67 ir Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo (duomenys neskelbtini) išperkamoji suma 818,6 Eur. T. y. bendra atsakovo sąskaitos Swedbank, AB (duomenys neskelbtini) debeto apyvarta nuo 2016 m. spalio 1 d. buvo 2 396,5 Eur (880 + 840 + 330 + 346,5) ir kredito apyvarta 5 093,93 Eur (1 760 + 320 + 3 013,93).

Su 2023 m balandžio 24 d. atsakovo pateiktu 2016 m. spalio 31 d. draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Saugus vaiko fondas” (iš kurio matyti, jog atsakovas Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filiale iki 2030 m. vasario 27 d. yra apdraudęs savo turtinį interesą, susijusį su savo ir vaiko N. N. gyvenimo trukme bei kapitalo kaupimu, ir kad mėnesinė draudimo įmoka yra 80 Eur su kasmetiniu 5 procentų draudimo įmokos inndeksavimu) atsakovo atstovas nurodė, kad visos pagal draudimo liudijimą gautos išmokos atsakovo buvo perduotos naudos gavėjo – N. N. įstatyminei atstovei, jo motinai I. K. ir kad konkrečiau apie pinigų perdavimo (pervedimo) būdą ir laiką paaiškins pats atsakovas teismo posėdžio metu, tačiau teismas pažymi, jog jokie neginčijami įrodymai apie tai į bylą nėra pateikti. Kaip minėta prieš tai, iš 2022 m. spalio 16 d. atsakovo pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų el. kopijų matyti, jog atsakovo sąskaitos 2019 m. kovo 19 d. kredito apyvarta buvo 3 013,93 Eur, nes gauta į sąskaitą ir iš Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo (duomenys neskelbtini) išperkamoji suma 2 021,67 Eur. Apie tai, kad ši suma buvo perduota vaiko N. motinai, jokie įrodymai, apart atsakovo paaiškinimo, į bylą nepateikti. Kita vertus, šis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog atsakovas yra apdraudęs savo turtinį interesą, susijusį su savo ir kito vaiko N. N. gyvenimo trukme bei kapitalo kaupimu, tuo tarpu ieškovės sūnus R. šiuo aspektu atsakovo yra nuskriaustas, todėl, teismo nuomone, turėtų tai kompensuoti papildomu išlaikymu.

2023 m. gegužės 3 d. atsakovas pateikė 2016 m. spalio 31 d. draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Saugus pensijos fondas”, iš kurio matyti, jog atsakovas Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filiale iki 2038 m. balandžio 27 d. yra apdraudęs savo turtinį interesą, susijusį su gyvenimo trukme bei kapitalo kaupimu, ir kad mėnesinė draudimo įmoka yra 30 Eur su kasmetiniu 5 procentų draudimo įmokos indeksavimu. Kaip minėta prieš tai, iš 2022 m. spalio 16 d. atsakovo pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų el. kopijų matyti, jog atsakovo sąskaitos 2019 m. kovo 19 d. kredito apyvarta buvo 3 013,93 Eur, nes gauta į sąskaitą ir iš Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialo (duomenys neskelbtini) išperkamoji suma 818,6 Eur. Teismo nuomone, šis įrodymas patvirtina tiek tai, kad atsakovas, turėdamas įsiskolinimų, nurodytu laikotarpiu gebėjo kas mėnesį skirti po 30 Eur su kasmetiniu 5 procentų draudimo įmokos indeksavimu į šį fondą, tiek tai, kad jis sugebėjo iš jo gaunamos pareigūnų pensijos, kurios, atsakovo teigimu, neužtenka jo paties poreikių tenkinimui, 2019 metais gauti į sąskaitą jo sutaupytą 818,6 Eur sumą.

Ieškovės teigimu, atsakovas turi ir nekilnojamojo turto, kurį registruoja kitų asmenų vardu.

Liteko duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-199-911/2020), kurį Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-656-730/2020) paliko nepakeistą, R. N. ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė jo ir atsakovės I. K. nuosavybė, nustatant, kad R. N. ir I. K. priklauso po 1/2 kūrybinių dirbtuvių dalį, atidalinti jas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui R. N. 1/2 dalį kūrybinių dirbtuvių iš atsakovės I. K., priteisti iš ieškovo R. N. 6 200 Eur dydžio kompensaciją atsakovei I. K.. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės I. K. 110 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. N. bei grąžino jam 372 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Toje byloje buvo nustatyta, kad R. N. ir I. K. nuo 2009 metų, daugiau kaip 10 metų, gyveno kartu neregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės vadu buvo įsigytos kūrybinės dirbtuvės už 10 000 litų. Teismas, atsižvelgdamas į šalių bendro gyvenimo laikotarpį ir jo pobūdį, dirbtuvių įsigijimo momentą, sprendė, kad turtas buvo įsigytas faktiniuose santuokiniuose santykiuose, abi šalys ne tik išlaikė turtą, mokėjo mokesčius, tačiau susilaukė ir sūnaus, šalių santykiai buvo nuolatiniai ir pastovūs, kas leidžia daryti išvadą dėl salių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Dėl turto įsigijimo aplinkybių teismas nurodė, kad ginčo turto apžiūrėti vyko tik ieškovas, liudytojas, kūrybinių dirbtuvių pardavėjas parodė, kad iš ieškovo gavo 2 000 litų avansą ir likusius 8 000 litų jam perdavė ieškovas lankantis pas notarą, nurodęs, kad turtas bus įforminamas, kaip atsakovės nuosavybe dėl ieškovo problemų. Teismas nustatė, kad sandorio sudarymo metu ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas, kas leidžia tikėti ieškovo ir liudytojo paaiškinimais. Teismas laike neįrodytais ir atmetė atsakovės argumentus, jog dirbtuvių įsigijimui buvo panaudotos atsakovės lėšos.

Šis Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. teismo sprendimas, teismo nuomone, patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis po 2010 m. Teismo sprendimo priėmimo pagerėjo (nes atsakovas įgijo negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad atsakovas savo turimą turtą ir lėšas bando nuslėpti, kad išvengtų išieškojimų ir kad galėtų mokėti mažesnį išlaikymą vaikams. Nors iš 2023 m. kovo 22 d. atsakovo pateiktų liudytojo J. N. (atsakovo tėvo) parodymų civilinėje byloje Nr. 2-6762-911/2019 ir matyti, jog, kaip J. N. 2019 m. lapkričio 21 d. patvirtino rašytiniu liudijimu, jis savo sūnui (atsakovui) 2012 m. gruodžio 28 d. paskolino 10 000 litų kūrybinėms dirbtuvėms (duomenys neskelbtini) pirkti, pinigus nusiėmęs nuo Swedbank sąskaitos nuo 2012 m. birželio iki gruodžio, o 2013 m. sausio 20 d. dar paskolino 1 600 litų ir 2013 m. rugsėjo 15 d. dar paskolino 300 litų toms dirbtuvėms įsirengti, o iš 2022 m. gruodžio 11 d. atsakovo pateiktų M. A. N. banko sąskaitos išrašų matyti, jog 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. liepos 7 d. buvo pervesta I. K. po 3 100 Eur (viso 6 200 Eur) kompensacija dėl (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. 2A-656-730/2020, teismo nuomone, vien faktas, kad ieškovas tokį nekilnojamąjį turtą pirko (nors, kaip teigia, ir už skolintas lėšas), o tuo labiau – ne savo vardu (nes kaip patvirtino toje byloje apklaustas liudytojas, nes turėjo išieškojimų), patvirtina ieškovės teiginius dėl atsakovo nesąžiningumo, nes, teismo nuomone, nei vienas sąžiningas, protingas ir apdairus žmogus, neturėdamas jokio nekilnojamojo turto savo vardu (kuriame su vaiku ir jo mama galėtų gyventi), turėdamas įsiskolinimų ir žinodamas, kad dėl sveikatos negalės susirasti darbo (bent jau taip teigė atsakovas) ir grąžinti visų skolų, vien tik už skolintus pinigus nepirks kito asmens vardu kūrybinių dirbtuvių, kurias dar reikės iš skolintų ir suremontuoti.

Ieškovė, įrodinėdama savo teiginius, kad atsakovas savo turtą registruoja savo tėvų vardu, 2023 m. kovo 5 d. prašymu (DOK-27827) papildomai paaiškino, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktos 2023 m. sausio 25 d. Gyventojų registro pažymos apie asmenis duomenis matyti, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iš tiesų deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė savo teiginio, jog šis nekilnojamasis turtas taip pat priklausė N. šeimos nariams, rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau, atsakovui logiškai nepaaiškinus gyvenimo šiame bute pagrindo, teismo nuostatas dėl atsakovo nesąžiningumo tai tik sustiprino.

Iš atsakovo su 2023 m. vasario 20 d. prašymu teismo pareikalavimu pateiktų NTR išrašų apie atsakovo tėvų M. A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. N. vardu rgistruotą nekilnojamąjį turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog atsakovo tėvų vardu yra registruotas šis turtas: kambarys bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas sus statiniais (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ir statinius (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbagimą); iš motociklo Honda registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) el. kopijos matyti, jog transporto priemonė registruota N. J. vardu.

Be to, 2023 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė skelbimus, patvirtinančius, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pardavinėjo už 1 450 Eur motociklą Honda goldwing GL 1200 važiuojantį be t. a.; kad atsakovas (duomenys neskelbtini) skelbėsi ieškąs 4 vnt. universalių padangų 225/50 R19 (gali būti dėvėtos).

Be to, 2023 m. sausio 18 d. ieškovė pateikė į bylą atsakovo rašytą ir tik jo vieno pasirašytą (duomenys neskelbtini) įspėjimą I. K., kad ji išsideklaruotų iš gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris teisiškai priklauso atsakovo tėvams, ir kad išsikelti privaloma nuo (duomenys neskelbtini), ,,nes nutraukiu neterminuotą panaudos sutartį su tavimi. Kitu atveju bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio išdeklaravimo“. Šis įspėjimas, teismo nuomone, patvirtina, jog nekilnojamuoju turtu, kuris teisiškai nors ir priklauso atsakovo tėvams, naudojosi atsakovas, pagal panaudą leidęs tame turte neatlygintinai gyventi ir prisideklaruoti savo vaiko N. mamai I. K.

Visos šios aptartos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei oficialiai deklaruojama ir net yra pagerėjusi lyginant su ta, kuri buvo 2010 m. Teismo sprendimo priėmimo metu. Pakartotinai pasisakytina ir dėl to, jog atsakovo turtinės padėties pagerėjimą šiuo metu nulemia ir tai, jog 2010 m. Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas be ieškovės sūnaus R., gimusio (duomenys neskelbtini), tuo metu turėjo dar du išlaikytinius, t. y. G. N., gim. (duomenys neskelbtini) (kuriai buvo priteista ¼ dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL, nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini)), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini) (kurio išlaikymui 2005 m. birželio 30 d. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista periodinėmis išmokomis po 125 Lt, mokamus kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu dabar, sprendžiant klausimą dėl prieš 13 metų priteisto išlaikymo sūnui R. padidinimo, kiti du 2010 m. Teismo sprendime paminėti išlaikytiniai jau yra sulaukę pilnametystės. Nors (duomenys neskelbtini) atsakovui susilaukus dar vieno sūnaus N. jam buvo atsiradusi prievolė vienu metu iki (duomenys neskelbtini) (kol G. sulaukė pilnametystės) išlaikyti net keturi vaikus, pažymėtina, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl priteisto išlaikymo vaikams sumažinimo, o priešingai – N. mamos vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą (kūrybines dirbtuves), kas, teismo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovui iš tiesų pragyvenimui pajamų netrūko net tuomet ir kad jis turėjo ir tebeturi kitų pajamų šaltinių, o šiuo metu atsakovo turtinė padėtis, šiuo metu turint mažiau išlaikytinių nei 2010 m., dėl to taip pat laikytina pagerėjusia.

Dėl atsakovo geranoriškai mokėto papildomo išlaikymo į ieškovės sąskaitą

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas sūnaus R. išlaikymui šalia išlaikymo pagal teismo sprendimą (kurį vykdant išlaikymą mokėjo per mėnesį apytiksliai po 25 Eur VRM ir po 52 Eur VSDFV) į ieškovės sąskaitą kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 4 d. geranoriškai pervesdavo įvairias sumas, pradžioje įvardintas perlaidomis (kovo mėn. 4 d. – 50 Eur, kovo 31 d. – 30 Eur, gegužės 26 d. – 17 Eur, rugpjūčio 30 d. – 50 Eur), toliau įvardindamas ,,R. N. alimentai“ (rugsėjo 27 d. – 50 Eur, lapkričio 11 d. – 50 Eur, gruodžio 29 d. – 70 Eur, 2020 m. sausio 30 d. – 50 Eur, vasario 21 d. – 50 Eur, kovo 20 d. – 50 Eur, balandžio 30 d. – 40 Eur, gegužės 21 d. – 70 Eur, birželio 30 d. – 70 Eur, liepos 30 d. –70 Eur, rugpjūčio 31 d. – 55 Eur, rugsėjo 30 d.–70 Eur, lapkričio 3 d. –70 Eur, lapkričio 30 d. –70 Eur, 2020 m. gruodžio 24 d. –70 Eur, viso per 2019–2020 metus pervedė 1 052 Eur. Be to, nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. kovo 8 d. atsakovas viso į ieškovės sąskaitą pervedė dar 805 Eur sumą (mėnesiniais mokėjimais, įvardintais ,,Sūnaus R. N. išlaikymo alimentai“, po 50 + 50 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 60 + 50 + 55).

Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis oficialiai deklaruoja, ir kad atsakovas net be jokių papildomų pastangų visą šį laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2022 m. kovo 8 d. buvo pajėgus mokėti ne mažesnį nei 50 Eur papildomą išlaikymą nei iš jo buvo priteista 2010 m. Teismo sprendimu. O tai, kad kai kurie papildomi atsakovo mokėjimai ne kartą siekė ir po 70 Eur per mėnesį, teismo nuomone, reiškia, jog atsakovo turtinė padėtis leido sūnaus išlaikymui 2020 metais skirti papildomai be jokių papildomų pastangų (ir net nesusiradus jokio darbo) tam tikrais mėnesiais net ir iki 70 Eur per mėnesį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog atsakovo geranoriški papildomi mokėjimai į ieškovės sąskaitą baigėsi būtent tuomet, kai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu SODRA nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė 1 297,45 Eur vaiko išlaikymo įmokos permoka (ieškinio priedas Nr. 12). Ši aplinkybė, teismo nuomone, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jeigu šis SODROS sprendimas nebūtų buvęs priimtas, apie kurį, kaip matyti š ieškovės pateikto susirašinėjimo, ji pati atsakovą ir informavo paprašiusi daugiau nebemokėti, atsakovas būtų ir toliau galėjęs mokėti ir, tikėtina, būtų mokėjęs sūnaus išlaikymui bent jau ne mažesnes papildomas lėšas, tuo labiau, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai apie atsiradusias kažkokias naujas kliūtis tokių lėšų pervedimui (pavyzdžiui, gaunamų pajamų esminis sumažėjimas, naujo išlaikytinio atsiradimas arba jam skiriamo išlaikymo esminis padidėjimas). Pažymėtina ir tai, jog atsakovo didžiausi mėnesiniai mokėjimai po 70 Eur sūnaus R. išlaikymui buvo atsakovo geranoriškai atlikti jau esant priimtam 2019 m. liepos 18 d. teismo sprendimui, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui Na. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur. O, be to, tie didžiausi mokėjimai ieškovei į sąskaitą buvo atlikti dar net nepasibaigus atsakovo kito sūnaus – A. N., gim. (duomenys neskelbtini) (kurio išlaikymui 2005 m. birželio 30 d. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista periodinėmis išmokomis po 125 Lt, mokamus kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2020 m. lapkričio 12 d.) – išlaikymo prievolei, kuri oficialiai turėjo pasibaigti ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 12 d. Vadinasi, net teismo priteistas kitų dviejų sūnų A. ir N. išlaikymas nesutrukdė atsakovui mokėti papildomas 50–70 Eur sumas per mėnesį į ieškovės sąskaitą sūnaus R. išlaikymui.

Esant tokiai situacijai, kai 2010 m. sausio 25 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (kas atitinka 72,67 Eur) suma pritaikius indeksacijas sudaro 118 Eur, o atsakovas nuo 2019 m. geranoriškai mokėjo sūnaus R. išlaikymui kas mėnesį papildomas 50–70 Eur sumas, spręstina, jog atsakovas, nors ir turintis sveikatos problemų, dėl kurių teigia negalįs susirasti gerai apmokamo darbo, atitinkančio jo turimą profesiją, net ir be jokių papildomų pastangų pagal savo gautas ir gaunamas pajamas, kurios nėra sumažėję, galėjo ir, labiau tikėtina nei netikėtina, tebegali sūnaus R. išlaikymui pervesti papildomai bent 60 Eur sumą per mėnesį. O tai reiškia, jog 178 Eur (118 + 60) išlaikymo suma net be jokių atsakovo papildomų pastangų ir net atsakovui nesusiradus jokio darbo galėtų būti atsakovo mokama per mėnesį sūnaus R. išlaikymui.

Dėl išlaikymo proporcijų tarp tėvų ir išlaikymo dydžio

Šiuo atveju, kaip nustatyta, nepilnametis sūnus R. gyvena tik su ieškove, taigi akivaizdu, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, laiko skyrimas jo auklėjimui, mokymui, sveikatos problemoms ir laisvalaikio praleidimui. Tuo tarpu atsakovas, visiškai atsiribojęs nuo sūnaus ir net be teisėto pagrindo abejojęs savo tėvyste ir ją teisme ginčijęs, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, nes nesprendžia jokių vaiko sveikatos, jo auklėjimo ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, dėl to turėdamas didesnes galimybes daugiau laiko skirti sau, savęs tobulinimui, papildomo darbo paieškoms ir atitinkamai gauti papildomas pajamas, garbaus amžiaus ir ligotų tėvų, su kuriais kartu gyvena ir kurių teigia esąs pilnai išlaikomas ir maitinamas, vardu registruoto turto (tame tarpe ir nekilnojamojo turto, esančio ne tėvų gyvenamojoje vietovėje) priežiūrai, išlaikymui ir naudojimuisi tuo turtu bei to turto vaisiais. Taigi, nors oficialiai deklaruota atsakovo turtinė padėtis ir jo gaunamos pajamos, lyginant su 2010 metais, yra mažiau pagerėję nei ieškovės (nes, kaip minėta prieš tai, ieškovės iš darbinės veiklos ir iš VSDFV gaunamos pajamos, 2022 m. liepos mėn. buvo išaugę 2,78 karto, o 2023 m. išaugo 3,1 karto, kai atsakovo gaunamos oficialios pajamos iš pareigūno pensijos iki atskaitymų 2022 m. liepos mėn. buvo išaugę 1,6 karto, o 2023 m. – 1,8 karto bei atsakovo gautos oficialios pajamos po atskaitymų nuo 2022 m. sausio mėn. buvo išaugę 2,24 karto, o nuo 2022 m. liepos mėn. buvo išaugę 2,35 karto), konstatuotina, jog atsakovas, turintis dar vieną naują išlaikytinį, bet kitiems dviems išlaikytiniams, buvusiems 2010 m. Teismo sprendimo priėmimo metu, jau sulaukus pilnametystės, prie sūnaus R. išlaikymo ir jo minimalių poreikių nuo 2023 m. sausio 1 d. patenkinimo turėjo ir turi prisidėti ne ½ (kaip nurodė ieškovė), ir ne 1/3 dalimis (kaip norėtų atsakovas), bet 6/13 dalimis, kas reiškia, jog atsakovas sūnaus R. išlaikymui turi skirti kas mėnesį nuo 2022 m. liepos 28 d. po 181 Eur (519,17 – 127,88) x 6 / 13= 180,6 Eur) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. – po 239 Eur (653,17 – 136,22) x 6 / 13= 238,59). Šios sumos, teismo nuomone, yra sąžiningos, teisingos ir protingos, tuo labiau, kad nėra didesnės už kitam atsakovo sūnui N., kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir kuris turi specialius poreikius, priteistą (ir po 2022 m. indeksacijos pritaikymo siekiantį 269 Eur) išlaikymą, beje, įvertinus ir tai, kad šiuo atveju yra ne išlaikymo priteisimo pirmą kartą atvejis (kaip kad buvo N. atveju), o išlaikymo padidinimo atvejis, kai būtina įvertinti įvykusius pasikeitimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies ir pakeistinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-559/2010 iš atsakovo sūnui R. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas materialinis išlaikymas, kas mėnesį mokant po 250 litų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją periodinėmis išmokomis, į naują materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 181 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki 2023 m. sausio 1 d. ir po 239 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise R. N. įstatyminei atstovei – motinai D. M.. Teismo nuomone, būtent tokie išlaikymo dydžiai laikytini teisingais, sąžiningais ir protingais, įvertinus iš esmės išaugusius šalių sūnaus poreikius ir pagerėjusią abiejų šalių turtinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš 2022 m. liepos 25 d. Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. liepos 26 ieškinio priedas Nr.13) nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šis žyminis mokestis ieškovei grąžintinas (CPK 83 straispnio1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. yra 5 pilni mėnesiai 3 dienos (sudarančios dešimtadalį mėnesio), konstatuotina, jog už šį laikotarpį iš atsakovo faktiškai yra priteistinas tik 341,7 Eur skirtumas tarp šiuo teismo sprendimu padidinamos iki 181 Eur sumos ir buvusios priteistos 250 Lt sumos (kas atitinka 72,41 Eur, o po indeksacijos – 118 Eur), sudarantis 63 Eur (nes 181 – 118 = 63) ir padaugintas iš 5,1, t. y. 63 x 5,1 = 321,3 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog 2023 m. sausio 1 d. iki R. pilnametystės (iki 2026 m. gruodžio 27 d.) yra 47,87 mėnesių laikotarpis, konstatuotina, jog už šį laikotarpį iš atsakovo faktiškai yra priteistinas tik 5 983,75 Eur skirtumas tarp šiuo teismo sprendimu padidinamos iki 239 Eur sumos ir buvusios priteistos 250 Lt sumos (kas atitinka 72,41 Eur, o po indeksacijos – 118 Eur), sudarantis 121 Eur (nes 239 – 118 = 121) ir padaugintas iš 47,87, t. y. 121 x 47,87 = 5 792,27 Eur. Laikant, jog šiuo teismo sprendimu ieškovei yra priteisiam bendra 6 325,45 Eur suma (321,3 + 5 792,27 = 6 113,57 Eur), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šalia priteisto indeksuoto išlaikymo faktiškai prašė papildomai priteisti po 232 Eur per mėnesį (350 - 118) arba 14 703 Eur per visa laikotarpį (nes 232 Eur x 52,97 mėn. =12 289,04 Eur), spręstina, jog šioje byloje pareikštas ieškinys dėl išlaikymo padidinimo buvo patenkintas tik 49,75 procentais (6 113,57 x 100 / 12 289,04).

Iš 2022 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. liepos 26 ieškinio priedas Nr.12) nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 80 Eur advokatui už dokumentų surašymą, o iš 2023 m. sausio 19 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2023 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 120 Eur advokatui už atstovavimą civilinėje byloje teisme. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi (pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą) ir 2 dalimi (pagal kurią išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai), iš atsakovo ieškovei priteistina jos sumokėtų 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti 49,75 procentai, t. y. 99,5 Eur.

Tačiau ieškovei nepriteistina 100 Eur už mediacijos paslaugas (pasirengimas mediacijai, pažymos išrašymas) pagal mediatoriaus T. P. 2022 m. kovo 17 d. sąskaitą faktūrą Serija MTP Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. liepos 26 ieškinio priedas Nr.9), kadangi nepateikti įrodymai apie šios sąskaitos apmokėjimą.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų– valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc., o pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio mėn. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų– valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc.

Iš 2023 m. birželio 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ieškovei teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal 2023 m. vasario 3 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą) yra 310 Eur.

Iš 2023 m. birželio 21 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovui teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą) yra 926,67 Eur .

Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleistos 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje mokėjimo, valstybės turėtų šioje byloje išlaidų teikiant šalims 100 proc. kompensuojamas advokatų pagalbos išlaidas atlyginimo iš šalių bei teismo turėtų pašto išlaidų ir iš atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio klausimai nespręstini (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-559/2010, proceso Nr. 2-17-3-01925-2009-1, iš atsakovo R. N. sūnui R. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokant po 250 litų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją periodinėmis išmokomis, į naują materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 181 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki 2023 m. sausio 1 d. ir po 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise R. N. įstatyminei atstovei – motinai D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitų ieškovės reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 99,5 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 50 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.