Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinį atsakovei G. C. dėl skolos už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1 – 3) prašė teismo priteisti iš atsakovės 182,85 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodė su atsakove sudarytos 2006 m. gruodžio 19 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu tiekusi gamtines dujas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. spalio 20 d. susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (e. b. l. 21 – 22) prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, nebuvusi buto savininke, kadangi 2010 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartimi butą padovanojo A. C. Šis faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Skolos dydį nulėmė ieškovės aplaidumas laiku nereiškiant pretenzijų dėl vėlavimo atsiskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu (e. b. l. 36 – 38) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad nors atsakovė ir pažeidė Sutarties 4.9 punkte numatytą įpareigojimą pranešti apie buto savininko pasikeitimą, vien šis faktas neleidžia spręsti, jog atsakovė atsako už skolas, susidariusias naujajam savininkui naudojus ieškovės tiekiamas gamtines dujas. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl Sutarties pažeidimu padarytų nuostolių atlyginimo. Laikotarpiu, kuriuo susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas, butas priklausė A. C., buto perleidimo faktas buvo įregistruotas viešajame registre. Kadangi atsakovė dujų, už kurias prašoma susimokėti, nenaudojo, ji neprivalo už jas mokėti, ieškovė turi teisę reikalavimą dėl skolos priteisimo reikšti A. C.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu (e. b. l. 44 – 49) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiga pranešti gamtinių dujų tiekėjui apie pasikeitusį buto savininką įtvirtinta 2014 m. spalio 16 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 37 punkte. Atsakovei šios pareigos neįvykdžius, Sutartis buvo nutraukta tik ieškovei 2014 m. spalio mėn. sužinojus apie buto perleidimą. Prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė Sutarties galiojimo laikotarpiu. Nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas neįvardijo argumentų, kurie leistų spręsti, jog Sutartis buvo nutraukta ar neteko galios anksčiau.Išvada, jog už tiekiamas gamtines dujas turi mokėti buto savininkas, o ne sutartį dėl dujų sudaręs asmuo, paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio nuostatą, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie skolos susidarymo laikotarpį, nepagrįstai nurodydamas, jog visas įsiskolinimas susidarė laikotarpiu, kai butas priklausė kitam savininkui. Atsakovei neįvykdžius pareigos nutraukti sudarytą sutartį ir nepranešus ieškovei apie objekto savininko pasikeitimą, ieškovė neteko galimybės kreiptis į naująjį objekto savininką dėl sutarties sudarymo ar nutraukti gamtinių dujų tiekimą tuo atveju, jei naujasis objekto savininkas atsisakytų sudaryti sutartį. Vadovaujantis teismų praktika, tokiu atveju atsakingu tiekėjui išlieka sutartį sudaręs asmuo. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 60 – 62) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir, sutikdama su ginčijamu sprendimu, nurodo, jog vartotojas moka už jam, o ne butui tiekiamą energiją. Sudarant sutartį atsakovei, kaip vartotojai, nebuvo išaiškinta pareiga pranešti apie buto perleidimą. Naujasis buto savininkas privalėjo sudaryti naują sutartį su ieškove, jis toliau naudojosi ieškovės tiekiamomis dujomis, todėl būtent jam tenka pareiga sumokėti susidariusį įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.CPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog asmenys, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali įstoti į bylą, taip pat gali būti įtraukiami į bylą motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog, nustačius materialinį asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, toks asmuo privalo būti įtraukiamas į procesą, jam suteikiant galimybes įgyvendinti visas suinteresuotam asmeniui numatytas procesines teises. Šiuos nuostatos nesilaikymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažintinas absoliučiu išnagrinėjus bylą priimto sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kuris, dėl riboto apeliacijos principo taikymo, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo nutartis turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 ir kt.).Byloje kilo ginčas dėl atsakovo tinkamumo. Ieškovė nurodė reikalavimą atsakovei reiškianti kaip sutartį su ieškove dėl gamtinių dujų tiekimo sudariusiam asmeniui. Atsakovė nurodė, jog reikalavimas turi būti reiškiamas gyvenamosios patalpos, į kurią tiekiamos gamtinės dujos, savininkui. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, iš esmės nusprendė, jog pareiga sumokėti už gamtines dujas tenka gyvenamosios patalpos savininkui, t. y. A. C. Tokią išvadą leidžia daryti ginčijamo sprendimo motyvai, jog atsakovė po turto pardavimo gamtinių dujų nebenaudojo, jog ieškinys gali būti reiškiamas naujam buto savininkui. Pabrėžtina, jog teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir sužinojęs jos poziciją, ne tik, nesilaikydamas CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatų, bylą išnagrinėjo nesiaiškinęs, ar ieškovė nesutinka, kad byloje būtų pakeistas atsakovas, bet asmens, kurį pripažino atsakingu už skolos susidarymą, neįtraukė į bylą net ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Taip buvo nepagrįstai apribotos šio asmens teisės. Toks pažeidimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas formaliu, neturėjusiu įtakos bylos baigčiai. Nesiaiškinant su buto savininko pasikeitimu susijusių aplinkybių liko neįvertinta, kas faktiškai naudojosi butu po nuosavybės teisių perleidimo sandorio sudarymo, kodėl nebuvo nutraukta Sutartis, taip pat dėl kokios priežasties naujasis savininkas neiniciavo naujos sutarties sudarymo. Šie faktai, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su prievolėmis, kylančiomis iš energijos pirkimo – pardavimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-425/2014), yra reikšmingi sprendžiant, kam tenka pareiga sumokėti už tiekiamą energiją. Nors civilinėje byloje, kurioje asmuo nedalyvavo, nustatyta faktinė aplinkybė neturi jo atžvilgiu prejudicinės galios (CPK 182 str. 2 p.), pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju įsiteisėjus ginčijamam sprendimui ir ieškovei tokį patį reikalavimą pareiškus A. C., kitokio, nei ieškinio patenkinimas, sprendimo priėmimas (pripažinimas, jog ne jis, bet būtent nagrinėjamos bylos atsakovė privalo sumokėti skolą) ne tik nepagrįstai apribotų ieškovės teises (paneigtų galimybę gauti skolos atlyginimą), bet ir sukurtų dviejų teismo sprendimų tarpusavio nesuderinamumą. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovės ir A. C. argumentų vertinimas skirtingose bylose yra negalimas. Ši išvada paneigia bylos nagrinėjimo A. C. nesant proceso dalyviu teisėtumą.Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.