Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB A. Ž. ir ko ieškinį atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės UAB A. Ž. ir ko ieškinys atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu yra prašoma:Priteisti iš atsakovės 302 059,20 Eur nuostolių atlyginimą.Priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija (toliau – atsakovė) 2014 m. vasario 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statyba“ (pirkimo Nr. 148196), kuriame dalyvavo ir ieškovė „A. Ž. ir Ko“, UAB (toliau – ieškovė). Pirkimui pasiūlymus iš viso pateikė 7 (septyni) dalyviai, iš kurių 2 (dviejų) dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, o iš likusių pasiūlymų atsakovės 2014 m. kovo 28 d. sprendimu buvo sudaryta ši pirkimo pasiūlymų eilė: 1) UAB „SMD“, pasiūlymo kaina 4 885 607,10 Lt; 2) UAB „Telšių statyba“, pasiūlymo kaina 5 857 534,93 Lt; 3) UAB „Gora“, pasiūlymo kaina 6 195 804,98 Lt; 4) UAB „Litcon“, pasiūlymo kaina 6 487 854,55 Lt; 5) ieškovė A. Ž. ir ko, UAB, pasiūlymo kaina 7 874 317,00 Lt. Tiekėjai (pirkimo laimėtojai) UAB „SMD“ atsisakius pasirašyti pirkimo sutartį, atsakovė 2014 m. birželio 16 d. pirkimo sutartį sudarė su tiekėja UAB „Telšių statyba“. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais pirkime, iki pirkimo sutarties sudarymo atsakovei pareikštomis pretenzijomis ginčijo atsakovės sprendimus: dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo (dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikacijos neatitikties pirkimo konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams), dėl atsakovės sprendimo 2014 m. birželio 16 d. sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Telšių statyba“ pažeidžiant sutarties sudarymo atidėjimo terminą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 661-469/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir byloje priėmė naują sprendimą – skyrė atsakovei į valstybės biudžetą mokėtiną 33 928,99 Eur piniginę baudą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 156,00 Eur žyminio mokesčio.Kasacinės instancijos teismas pirmiau minėtoje 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, konstatavo, kad: Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pirkimo objektą sudarančių darbų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 21 d. nuostatas, nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos, todėl ieškovės argumentas, kad į pirkimo objektą įėjo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, yra pagrįstas – į ginčo pirkimo objektą įėjo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, todėl pirkime dalyvaujančios tiekėjos pasiūlymo pateikimo metu turėjo turėti įstatyme nustatytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai, išskyrus ieškovę, pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus atitiko.Šie pažeidimai sudaro pagrindą taikyti VPĮ 95¹ str. 1 d. 2 p., nustatančią, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, kai perkančioji organizacija pažeidžia šio įstatymo 94' str. 2 d., 95 str. 2 d. ar 18 str. 9 d. reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turi neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčo sutartis sudaryta dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato statybos, šio projekto įgyvendinimas svarbus tenkinant vietos gyventojų socialinius kultūrinius poreikius, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti VPĮ 92² str. 2 d. – nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti to paties straipsnio 4 dalyje nustatytą alternatyviąją sankciją – atsakovei, kaip minėta, buvo skirta 2 procentų sutarties kainos – 117 150 Lt (33 928,99 Eur) – piniginė bauda, mokėtina į valstybės biudžetą.Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Taigi, šioje byloje (dėl žalos ieškovei atlyginimo) įrodyta, prejudicinę galią turinčia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad visi atsakovės vykdyto pirkimo dalyviai, išskyrus ieškovę, neatitiko Konkurso sąlygų 12.5 p. nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta. Jeigu atsakovė savo priimtais sprendimais pirkime nebūtų pažeidusi VPĮ ir pirkimo konkurso sąlygose įtvirtintos tvarkos, ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėtoju ir su ieškove būtų buvusi sudaryta pirkimo sutartis. Dėl neteisėtais pripažintų atsakovės sprendimų su ieškove nebuvo sudaryta pirkimo sutartis dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statybos, kuri (sutartis) su ieškove būtų buvusi sudaryta, jeigu atsakovė būtų laikiusis VPĮ ir pirkimo konkurso sąlygose įtvirtintos tvarkos, t. y. jeigu atsakovė nebūtų padariusi (priėmusi) ieškovės įrodytų, kasacinės instancijos teismo neteisėtais pripažintų veiksmų (sprendimų). Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų pirkime ieškovė prarado galimybę vykdyti pirkimo sutartį dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statybos ir gauti pagrįstai planuotų pajamų (pelno) iš tokios sutarties vykdymo. Taigi, laikytina, kad ieškovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus ir jų priežastinį ryšį su ieškovei padaryta žala – negautomis pajamomis.Ieškovei padaryta žala yra kildinama iš neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius, – dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) pinigine išraiška sudaro 302 059,20 Eur.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.Atsiliepime nurodė, kad ieškovė, prieš ruošdama ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, turėtų: pirma, įvertinti savo negautų pajamų realumą, t. y. koks pelnas būtų buvęs gautas, atsižvelgiant į pelno maržą, jei sutartis būtų buvusi sudaryta su ja; antra, surinkti įrodymus, kurie patvirtintų planuojamo gauti pelno realumą. Norėdama pagrįsti planuotą ir pagrįstai turėtą gauti pelną, turėtų surinkti įrodymus, kurie patvirtintų sutarties vykdymo kaštų dydį: nurodyti planuotų naudoti žaliavų, įrengimų kainas, išlaidas darbo užmokesčiui ir kitus kaštus, kuriuos tiekėjas būtų patyręs, vykdydamas sutartį. Ieškovė, apskaičiavusi, kad 5 000 000 Lt be PVM yra pakankama suma statybos darbams tęsti ir baigti ir pelnui gauti, pateikė pasiūlymą, kurio suma daug didesnė – 6 507 700 Lt be PVM, įskaitant PVM – 7 874 317 Lt. Ieškovė negali vadovautis UAB „Telšių statyba“ statybos darbų kaina, nes negali žinoti, kokias išlaidas konkrečiai pastaroji patirs. Ieškovė nepateikė įrodymų, koks pelno maržos procentas yra įskaičiuotas sąnaudų dalyje, tad galima preziumuoti, kad planuojamomis gauti 7 874 317 Lt pajamomis būtų buvusios padengiamos 7 874 317 Lt statybos išlaidos, nurodytos objektinėje sąmatoje. Kadangi pajamos padengia išlaidas, tad pelno nelieka ir pelno maržos apskaičiavimas yra negalimas. Ieškovė visiškai neįrodė negauto pelno dydžio, o kitos bendrovės pateiktas pasiūlymas įrodinėjant negautą pelną nėra tinkamas įrodymas, kad ieškovė būtų gavusi 302 059,20 Eur pelną.Statybos darbai 2015 m. gruodžio 31 dieną nebaigti, tad sutartis bus vykdoma iki 2017 m. kovo 1 d. Jau dabar aišku, kad ir iki šio termino darbai nebus baigti, bus atlikta tik apie 38 proc. planuojamų darbų dėl to, kad statybos darbams nebuvo skirta pakankamai lėšų. Tolesnis sutarties pratęsimas nenumatytas, jei projekto finansavimas bus tęsiamas, savivaldybė turės spręsti klausimą dėl nebaigtų viešosios bibliotekos statybos darbų atlikimo ir, galbūt, skelbti naują viešą konkursą. Ieškovės reikalavimas atlyginti 302 059,20 Eur nuostolių sumą, apskaičiuotą nuo jos pateiktos 6 507 700 Lt pasiūlymo kainos, yra visiškai nepagrįstas, ji negali reikalauti nuo visos pasiūlymo vertės, kadangi sutarties finansavimas yra daug mažesnis, priešingu atveju ieškovė, prisiteisdama nuostolius, nesąžiningai praturtėtų.Akivaizdu, kad UAB „Telšių statyba“ irgi negaus dalies planuoto pelno, nes iki numatyto sutarties pabaigos termino atliks tik dalį darbų ir bus sumokama tik už atliktus darbus. Savivaldybė negali prisiimti kaltės dėl to, kad darbams vykdyti neskirtos valstybės kapitalo investicijų lėšos. Jeigu ieškovė būtų laimėjusi statybos darbų konkursą ir su ja būtų buvusi sudaryta statybos rangos sutartis, sutarties finansavimas būtų buvęs lygiai toks pat, darbų būtų padaryta dar mažiau, kadangi ieškovės pasiūlymo kaina daug didesnė negu UAB „Telšių statyba“, ieškovė taip pat nebūtų gavusi didesnės dalies planuoto pelno.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo konstatuota, kad tik ieškovė atitiko kvalifikacijos reikalavimus ginčo pirkime, todėl ieškovė turėjo būti pripažinta atsakovės vykdyto pirkimo nugalėtoja, su ja turėjo būti pasirašyta sutartis, o ieškovė būtų atlikusi visus darbus nežiūrint į tai, kad visas finansavimas numatomiems darbams nebuvo skirtas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turi prejudicinę reikšmę ir ja turi būti vadovaujamasi.Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pati ieškovė su pirminiu pasiūlymu nepateikė įrodymų, kad atitinka kvalifikacijos reikalavimus pastato energetinio sertifikavimo ir geodeziniams darbams atlikti. Tokie įrodymai buvo pateikti tik su pretenzija. Ieškovės nurodytus kvalifikacijos reikalavimus atitiko tiek UAB „LitCon“, tiek UAB „Telšių statyba“. UAB „LitCon“ nebuvo dalyvaujantis asmuo byloje, kurioje buvo ginčijami atsakovės sprendimai viešųjų pirkimų byloje, todėl byloje priimtas sprendimas prejudicinės galios jai neturi. Ieškovei žala nebuvo padaryta, kadangi su ieškove sutartis negalėjo būti sudaryta, pasiūlymų eilėje prieš ieškovę buvusios bendrovės buvo pateikusios mažesnius pasiūlymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės aplinkybės

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija (toliau – atsakovė) 2014 m. vasario 19 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą „Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato Skuode, Dariaus ir Girėno g. 25B / Turgaus g. 3, statyba“ (pirkimo Nr. 148196), kuriame dalyvavo ir ieškovė A. Ž. ir ko, UAB. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais pirkime, iki pirkimo sutarties sudarymo atsakovei pareikštomis pretenzijomis ginčijo atsakovės sprendimus: dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo (dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų kvalifikacijos neatitikties pirkimo konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams), dėl atsakovės sprendimo 2014 m. birželio 16 d. sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Telšių statyba“ pažeidžiant sutarties sudarymo atidėjimo terminą, o atsakovei netenkinus ieškovės pretenzijos, atsakovės priimtą sprendimą skundė teismui teikdama ieškinį. Tiek Klaipėdos apygardos teismas 2015 vasario 5 d. sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės reikalavimo netenkino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 661-469/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir byloje priėmė naują sprendimą – skyrė atsakovei į valstybės biudžetą mokėtiną 33 928,99 Eur piniginę baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu (patys ar pasitelkdami pirkime dalyvauti trečiuosius asmenis) turėjo turėti įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energetinio sertifikavimo darbus. Šio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad perkančioji organizacija šių dokumentų nepareikalavo, o tiekėjai nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai, išskyrus kasatorę, pateikdami pasiūlymus pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus atitiko. Taip pat konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai neištyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų kvalifikuojant ginčo elektrotechnikos darbus, tačiau nagrinėjamu atveju, konstatavus kitus VPĮ pažeidimus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad į ginčo pirkimo objektą įėjo ir požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos parengimo bei pastato energinio naudingumo sertifikavimo darbai, todėl pirkime dalyvaujančios tiekėjos pasiūlymo pateikimo metu turėjo turėti įstatyme nustatytus dokumentus, patvirtinančius jų teisę atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus. Perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris nepateikė atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančių dokumentų, pažeidė VPĮ 32 straipsnio (Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), 34 straipsnio (Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas.

Dėl tiekėjo prašomų priteisti nuostolių, kilusių dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją, pažymėjo, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013). Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu, kasacinis teismas konstatavo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto (Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik pastarosios neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovės veiksmų (perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris nepateikė atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančių dokumentų, pažeidė VPĮ 32 straipsnio (Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), 34 straipsnio (Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, 2014 m. birželio 16 d. priėmusi sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos ir tą pačią dieną sudarydama viešojo pirkimo sutartį, pažeidė VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalyje (Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatytą viešojo pirkimo sutarties pasirašymo atidėjimo terminą; perkančiosios organizacijos padaryti pažeidimai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo) pripažinimo neteisėtais, nes tai konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuri šalių ginčui turi prejudicinę galią.Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamų esant normaliai veiklai, tai yra pagrįstai tikėjosi pasirašyti sutartį su atsakove Skuodo rajono savivaldybės administracija dėl Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato statybos, atlikti sutartyje numatytus darbus, gauti pajamų ir šių pajamų ieškovė negavo dėl atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2014 m. kovo 28 d. nustatė pirkimo pasiūlymų eilę iš neatmestų pasiūlymų: 1. UAB „SMD“ – 4 885 607,10 Lt; 2. UAB „Telšių statyba“ – 5 857 534,93 Lt. 3. UAB „Gora“ – 6 195 804,98 Lt; 4. UAB „LitCon“ – 6 487 854,55 Lt; 5. UAB A. Ž. ir ko – 7 874 317,00 Lt. UAB „SMD“ atsisakius pasirašyti pirkimo sutartį, atsakovė 2014 m. birželio 16 d. pirkimo sutartį sudarė su tiekėja UAB „Telšių statyba“.Ieškovė pateiktu ieškiniu įrodinėjo, kad tik ji viena iš ginčo konkurse dalyvavusių tiekėjų ginčo konkurso metu turėjo nustatytus dokumentus, patvirtinančius jos teisę atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, todėl tik su ieškove turėjo būti pasirašyta sutartis ginčo pirkime, teigė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 buvo įvertinta ginčo konkurse dalyvavusių tiekėjų kvalifikacijos atitiktis atlikti šiuos darbus ir konstatuota, kad kiti tiekėjai neturėjo kvalifikacijos atlikti paminėtus darbus.Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniuose. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame teismo procesiniame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios vėlesnėse bylose, kuriose dalyvauja ir kiti asmenys, yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje dalyvauja ar nedalyvauja kiti asmenys, nedalyvavę ankstesnėje byloje, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios teismo sprendimas toms byloje dalyvaujančioms šalims, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas, išlieka ir nesvarbu, ar ta šalis kitoje byloje keičia procesinę padėtį, ar ne (pvz., iš ieškovo į trečiąjį asmenį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2004).Priešingai, nei teigia ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 nevertino UAB „LitCon“ atitikties ginčo pirkimo kvalifikaciniam reikalavimui atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, UAB „LitCon“ nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, be to, teismas nepadarė išvados, kad niekas iš pirkime dalyvavusių tiekėjų, išskyrus ieškovę, negalėjo atlikti geodezinių ir pastato energinio sertifikavimo darbų. Nutarties 11 puslapyje dalyje Dėl procesinės bylos baigties buvo konstatuoti atsakovės padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, iš kurių vienas – sudarė viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris nepateikė atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančių dokumentų, tai yra dokumentų, patvirtinančių, kad gali atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus. Kasacinis teismas nesprendė dėl byloje dalyvaujančio asmens UAB „LitCon“ atitikties kvalifikaciniams reikalavimams ginčo pirkime. Be to, rašytinė tiek pridėtos bylos 2-901-112/2015 medžiaga (T. 3, b. l. 14, kompiuterinė laikmena CD diskas), tiek nagrinėjamos bylos medžiaga (2017 m. rugpjūčio 4 d. gauto dokumento C-13087 priedai) patvirtina, kad UAB „LitCon“ ginčo pirkime buvo pateikusi pasiūlymą, prie kurio pridėjo rašytinius įrodymus (2014-03-04 N. P. ir G. M. sutikimus dalyvauti rangos sutarties vykdyme su UAB „LitCon“, 2011-08-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažymą Nr. 1SD-(10.13)-5339 apie geodezininko pažymėjimo išdavimą N. P., G. M. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 04396, patvirtinantį, kad jis turi teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą (įvertinti pastato energinį naudingumą priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduoti pastato energinio naudingumo sertifikatą) pagal STR 2.01.09:2005 ir STR 1.02.09:2011), patvirtinančius, kad turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus.Kasacinis teismas 32 punkte nurodytoje nutartyje nekonstatavo, kad UAB „Telšių statyba“, su kuria buvo pasirašyta rangos sutartis, ginčo pirkime neturėjo kvalifikacijos atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, tačiau buvo konstatuota, kad perkančioji organizacija netaikė VPĮ 28 straipsnio 10 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) ir tokių dokumentų nepareikalavo iš UAB „Telšių statyba“, nors pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (2017 m. rugpjūčio 4 d. gauto dokumento C-13087 priedai) UAB „Telšių statyba“ ginčo pirkimo metu turėjo specialistus V. D. ir S. J., kurie galėjo ir turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energetinio sertifikavimo darbus (Kvalifikacijos atestatas Nr. 0182, išduotas V. D., patvirtinantis, kad jis turi teisę atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą (įvertinti pastato energinį naudingumą priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduoti pastato energinio naudingumo sertifikatą) pagal STR 2.01.09:2005 ir STR 1.02.09:2011 ir išrašas iš geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo registro apie tai, kad S. J. 2012-05-10 buvo išduotas kvalifikacijos pažymėjimas).Nutarties 32 ir 33 punktuose išvardyti įrodymai patvirtina, kad ginčo pirkime pasiūlymų eilėje aukščiau patvirtintos tiekėjos UAB „Telšių statyba“ ir UAB „LitCon“ turėjo kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus, ieškovė negalėjo tikėtis, kad jai pateikus blogesnį pasiūlymą ginčo pirkime su ja bus sudaryta rangos sutartis, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš ginčo pirkimo. Perkančiosios organizacijos padaryti neteisėti veiksmai ginčo pirkime, kurie buvo konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, neturėjo įtakos tam, kad ieškovė prašomų priteisti pajamų negavo. Jeigu perkančioji organizacija būtų pasinaudojusi VPĮ 28 straipsnio 10 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) nuostatomis ir iš tiekėjos UAB „Telšių statyba“ būtų pareikalavusi kvalifikaciją atlikti geodezinius ir pastato energinio sertifikavimo darbus patvirtinančių duomenų, tiekėja juos būtų pateikusi, kadangi vykstant ginčo pirkimui šiuos duomenis turėjo.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pateikė prašymus dėl bendros 2 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo iš ieškovės už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, pateikė įrodymus, kad ši suma buvo sumokėta advokatui, tačiau išsamios detalizacijos, kaip tai numato CPK 98 straipsnis, nepateikė, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgtina į byloje esančius įrodymus apie atsakovei suteiktas teisines paslaugas ir Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės atstovas parengė vienuolika dokumentų, kuriuose išreikštas prašymas, paaiškinimas (2015-05-23, 2017-05-29 (2), 2017-06-21 (2), 2017-06-23, 2017-06-26, 2017-07-05, 2017-07-20, 2017-08-18 ir 2017-08-29), maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pagal Rekomendacijų 7, 8.16 p. – 3 612,00 Eur, atstovavo teismo posėdžiuose: 2017-05-30, 2017-06-26, 2017-08-18 ir 2017-09-05, kurių bendra trukmė 5 val., o maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 410,36 Eur, iš viso už suteiktas teisines paslaugas maksimali pagal Rekomendacijas galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 4 022,36 Eur. Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (2 300 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti Skuodo rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB A. Ž. ir ko 2 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.