Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo A. G. skundas dėl antstolio G. J. veiksmų, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dokumento esančio punkto dėl likusios išieškoti 131,79 Eur sumos vykdymo išlaidų.

Antstolis G. J. 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-22-91-34305 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 28 d. priimta nutartimi išdėstė skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Nei Civilinio proceso kodeksas nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, jog šiuo atveju pradėta vykdomoji byla turėtų būti nutraukta ar užbaigta. Vykdomasis raštas nėra panaikintas ar atšauktas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktą kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taikant teisės analogiją, nagrinėtinu atveju taipogi bus išieškomos visos vykdymo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/22/00998, pradėta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-591-962/2022 dėl 482,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 58,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 173 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Skolininkas teismo priteistos skolos gera valia nesumokėjo, todėl vykdomojoje byloje buvo pradėtas priverstinis priteistos skolos išieškojimas.

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo atveju kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog vykdomasis dokumentas antstolio kontorai vykdyti pateiktas 2022 m. rugpjūčio 26 d.. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti patvarkymu Nr. S-22-91-26358, parengė 2022 m. rugpjūčio 26 d. raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-22-91-26369, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-91-26361 ir šiuos dokumentus kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkui (pareiškėjui). Nustatytų terminu pareiškėjui skolos nesumokėjus, todėl antstolis toliau atliko vykdymo veiksmus – 2022 m. rugsėjo 14 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-91-28152, 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-91-28168 bei atliko kitus priverstinio vykdymo veiksmus, už kurių atlikimą buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos. 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-91-28143, kuriame nurodyta, kad vykdymo išlaidos sudaro – 181,64 Eur.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 27 d. priimta nutartimi tenkino A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/22/00998 iki teismo procesinio sprendimo dėl atsakovo A. G. prašymo dėl skolos pagal vykdomąjį dokumentą mokėjimo išdėstymo įsiteisėjimo. Nuo to laiko jokie priverstinio vykdymo veiksmai byloje nebuvo atliekami. 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir išdėstė skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Įsiteisėjus teismo nutarčiai antstolis 2022 m. spalio 17 d. priėmė „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą“ Nr. S-22-91-31520, kuriame nurodoma, kad vykdant vykdomąją bylą iš skolininko A. G. buvo išieškota 895,58 Eur suma (713,94 Eur skolos ir 181,64 Eur bylinėjimosi išlaidų). Šiuo patvarkymu antstolis grąžino skolininkui 839,35 Eur ir nurodė, kad liko išieškoti 131,79 Eur vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad nei Civilinio proceso kodeksas nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, jog šiuo atveju pradėta vykdomoji byla turėtų būti nutraukta ar užbaigta. Vykdomasis raštas nėra panaikintas ar atšauktas.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolos mokėjimas pareiškėjui buvo išdėstytas jau antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėjas. Tai, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus skolos mokėjimas skolininkui buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, nereiškia, kad antstolis neatliko priverstinių veiksmų, vykdant išieškojimą pagal išieškotojos pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą, ir, kad jam nepriklauso atlygis, kuris paskaičiuotas, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad antstolis neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas, ar neteisėtai negrąžino skolininkui lėšų. Taip pat pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo kokie konkrečiai teisės aktai pažeisti apskaičiuojant bei išieškant antstolio vykdymo išlaidas, priimant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Antstolio veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais, nenustačius, kad antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-660/2003).

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolio atliktus vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, antstolis nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio G. J. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0091/22/00998 grąžinti antstoliui G. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.