Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2S-116-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2S-116-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01833-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
O. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
O. K.
Ieškovas
UAB „Šilutės būstas“
Trečiasis asmuo
L. V., A. S., Z. J., N. J., N. K., B. A., S. K., V. D., A. D., Šilutės rajono savivaldybei, E. L., S. G., A. Š., R. M., D. S., Ž. V., N. S., J. Š., A. K., N. U., B. M., V. S., R. P., E. S., J. G., R. V., B. M. L., A. M., O. B., A. G., S. B., V. V., H. S., S. U., E. K., R. Š., K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-116-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01833-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.2.6.12.3; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, antstoliui K. K. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – ir UAB) „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovei O. K. dėl įpareigojimo leisti atlikti remontą bei O. K. priešieškinį ieškovei UAB „Šilutės būstas“, tretiesiems asmenims L. V., A. S., Z. J., N. J., N. K., B. A. (Ž.), S. K., V. D., A. D., Šilutės rajono savivaldybei, E. L., S. G., A. Š., L. V., R. M., D. S., Ž. V., N. S., J. Š., A. K., N. U., A. K., B. M., V. S., R. P., E. S., J. G., R. V., A. S., B. M. L., A. M., A. D., O. B., A. G., S. B., V. V., N. K., H. S., S. U., E. K., R. Š., E. S., K. K. dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2017 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės teismas) sprendimu įpareigojo atsakovę O. K. įleisti ieškovo įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), leisti įvykdyti patvirtintoje namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones – atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžių ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus ir leisti įrengti atsakovės buto faktinėje vonios patalpoje, toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra įrengti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai, karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą, susidedančią iš paduodamojo ir grįžtamojo vamzdynų pagal namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytus diametrus. Tuo pačiu sprendimu atsakovės O. K. priešieškinio dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.

2. 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėja teismui pateikė prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, pagal kokį konkrečiai techninių darbų projektą reikia atlikti statybos darbus – namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, prašo nurodyti, kokiu būdu reikia įgyvendinti teismo sprendimą nepažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, nes, jos nuomone, byloje buvo pateiktas statybos užbaigimo aktas, kuris yra įregistruotas viešajame registre, taigi visi kiti darbai po statybų užbaigimo, neturint tam leidimo, negali būti atliekami. Pareiškėja nurodo, kad už savavališką statybą atsako patalpų savininkas – šiuo atveju O. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė išaiškinti sprendimą, jei jis neaiškus. Teismas sprendimą gali aiškinti tik neperžengdamas ginčo ribų. Šiuo atveju teismo sprendimas yra aiškus, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra susijusios su išnagrinėto ginčo esme. Pareiškėja kelia klausimą, susijusį su statybos darbų teisėtumu, įregistravus statybos užbaigimo aktą, o tai nėra išnagrinėtos bylos dalykas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo aiškinti priimtą sprendimą šiuo aspektu.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl vykdymo išaiškinimo, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo antstolis nesikreipė, todėl toks klausimas nespręstinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nurodyti, kokiame konkrečiai projekte (nurodant jo datą bei numerį) numatyti atliktini darbai bei vamzdžių diametrai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo pareiškėjos prašymą, laikydamas jį prašymu išaiškinti vykdymo tvarką. Nurodo, kad apeliantė siekia įvykdyti sprendimą, bet nori, kad jis būtų įgyvendintas pagal teisės aktus. Apeliantė, pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą išaiškinti sprendimą, nurodė priežastis, kam reikalingas sprendimo išaiškinimas. Atsakovė nekelia naujų argumentų bei neprašo teismo dėl jų pasisakyti. Apeliantė teigia, kad siekia išvengti papildomo bylinėjimosi ir nori, kad būtų aišku, pagal kokį konkrečiai projektą turi būti gauti statybos leidimai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad tokiems darbams atlikti yra reikalingas statybos leidimas.

4.2. Apeliantė vadovaudamasi CPK 340 straipsniu prašo išaiškinti sprendimą nekeičiant jo turinio ir neprašo pasisakyti dėl statybos teisėtumo, nes šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmojoje instancijoje. Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 2 dalimi teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ir neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, juos sukonkretinant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

6. 2017 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės teismas) sprendimu įpareigojo atsakovę O. K. įleisti ieškovo įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), leisti įvykdyti patvirtintoje namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones – atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžių ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus ir leisti įrengti atsakovės buto faktinėje vonios patalpoje, toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra įrengti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai, karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą, susidedančią iš paduodamojo ir grįžtamojo vamzdynų pagal namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytus diametrus. Tuo pačiu sprendimu atsakovės O. K. priešieškinio dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sprendimo išaiškinimo tvarką.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo pareiškėjos prašymą, laikydamas jį prašymu išaiškinti vykdymo tvarką. Nurodo, kad apeliantė siekia įvykdyti sprendimą, bet nori, kad jis būtų įgyvendintas pagal teisės aktus. Apeliantė, pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą išaiškinti sprendimą, nurodė priežastis, kam reikalingas sprendimo išaiškinimas. Apeliantė nekelia naujų argumentų bei neprašo teismo dėl jų pasisakyti. Apeliantė teigia, kad siekia išvengti papildomo bylinėjimosi ir nori, kad būtų aišku, pagal kokį konkrečiai projektą turi būti gauti statybos leidimai.

9. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant.

10. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

11. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (Šilutės rajono apylinkės teismas) 2017 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-77-635/2017 įpareigojo O. K. įleisti ieškovo (uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės būstas“) įgaliotus asmenis į atsakovei (apeliantei) nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti įvykdyti patvirtintoje namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones – atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžių ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbus ir leisti įrengti atsakovės buto faktinėje vonios patalpoje, toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra įrengti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų vamzdynai, karšto vandens recirkuliacinio vamzdyno sistemą, susidedančią iš paduodamojo ir grįžtamojo vamzdynų pagal namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytus diametrus.

12. Pažymėtina, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 27 d. sprendime motyvuojamojoje dalyje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 29 d. vykusio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu namo bendraturčių dauguma pritarė dalyvavimui namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Pagal programą numatytos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, į kurias įeina ir šildymo sistemos pertvarkymas, buitinių nuotekų sistemos atnaujinimas, šalto vandentiekio sistemos atnaujinimas. 2016 m. gegužės 2 d. vykusio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu namo bendraturčių dauguma pritarė namo karšto vandens sistemos rekonstrukcijos darbams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė privalo įleisti ir leisti įvykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ įgaliotiems asmenims.

13. Teismo sprendimo išaiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas išaiškinti sprendimą dėl teismo įpareigojimo įleisti ir leisti atlikti modernizavimo darbus nevertinamas kaip keliantis abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo), o apeliantės pareikštu prašymu, kuriuo prašoma išaiškinti, pagal kokį konkrečiai techninių darbų projektą reikia atlikti modernizavimo darbus, kaip gauti statybos leidimą, iš esmės siekiama teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išaiškinimo, tai yra prašoma pateikti platesnius teismo sprendimo argumentus bei motyvus ir išaiškinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Tačiau apeliantės prašymas išaiškinti motyvuojamąją teismo sprendimo dalį neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies, kadangi teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-88/2006).

14. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-77-635/2017 apeliantė iš esmės yra įpareigota įleisti ieškovės įgaliotus asmenis į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti įvykdyti patvirtintoje namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje numatytas pastato energinį naudingumą didinančias ir kitas pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei vykdomąją bylą Nr. 0118/18/00691 pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-77-635/2017 vykdantis antstolis K. K., nei ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės būstas“ teismui neteikė prašymų dėl sprendimo išaiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas prašymo išaiškinti teismo sprendimą teisingai taikė teismo sprendimo išaiškinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl apeliantės skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo išaiškinimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė