Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, ieškinį atsakovams A. K. ir G. T., tretiesiems asmenims A. A., K. S., R. S., R. E., K. D., L. Š., M. S., S. S., G. G., S. S., O. R., D. P., T. N., M. D., A. D., N. N., T. K. dėl skolos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Mano būstas Baltija“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame atsakovei G. T. nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K. – butas Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovės daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atlikti gerbūvio (nuogrindos remonto) darbai ir priešgaisrinio liuko įrengimo darbai gali būti vertinami kaip susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir atsakovų pareigos už juos sumokėti proporcingai turimos nuosavybės daliai. Ieškovė įrodinėjo, kad atlikti ginčo darbai atitinka būtinų privalomųjų darbų sąvoką ir jų atlikimui nereikėjo gyventojų susirinkimo ir sutikimo, atsakovai tą neigė, nurodydami, jog ieškovė negalėjo jų vykdyti be gyventojų pritarimo, be to, name buvo atliekami modernizacijos darbai, kuriuos atlikęs rangovas bankrutavo, o ieškovė be jokio pagrindo papildomai užsakė tuos pačius darbus ir gyventojai yra priversti du kartus mokėti už tuos pačius darbus; be to, sudarytu notariniu susitarimu A. A. įsipareigojo ir turėjo apmokėti liuko įrengimo darbus, todėl atsakovai neturi pareigos už juos mokėti.

11. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

13. Minėtas reguliavimas reiškia ir tai, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

14. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas).

15. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

16. Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

17. Bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (ieškovas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoja valdytoją (nagrinėjamu atveju – ieškovę) laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad gerbūvio darbai buvo atlikti 2022 m. lapkričio 3 – 18 d. pagal ieškovės ir UAB ,,Būsto imperija“ 2022 m. spalio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai, remdamiesi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, atsisako sumokėti už ieškovės nurodytos apimties darbus, kadangi dėl tokių darbų atlikimo jie nėra davę sutikimo, jie nėra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, be to, šie darbai yra namo modernizavimo metu blogai atlikti darbai, šie darbai turi būti finansuojami iš valstybės skiriamos paramos, o mokėtina už šiuos darbus suma namo gyventojų bus sumokėta pradėjus dengti namo modernizavimui gautą kreditą. Ieškovė neginčija, kad dėl ieškovės inicijuotų nuogrindos remonto darbų nėra priimtas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, atsakovai nėra davę sutikimo dėl tokių darbų atlikimo, todėl sprendžiant byloje kilusį ginčą būtina išsiaiškinti, ar gerbūvio darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurių vykdymas nepriklauso nei nuo administratoriaus, nei nuo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkių valios, kadangi patenka į Reglamento 96 punkto veikimo sritį ir turi būti vykdomas nedelsiant.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę, vadovaujantis Reglamento 96 punktu, nedelsiant atlikti ginčo gerbūvio (nuogrindos remonto) darbus. Tiek 2023 m. vasario 7 d. pranešimuose namo savininkams, tiek byloje pateiktame dublike ieškovė akcentavo tai, jog tam, kad namas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būtų tinkamai priduotas ir būtų gauta valstybės parama, reikėjo pabaigti sutvarkyti gerbūvį (buvo likę apie 3 proc. nebaigtų darbų darbų), kurių UAB ,,Lyderio grupė“ neatliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nedelsdama pasamdė rangovą UAB ,,Būsto imperija“ gerbūvio darbams atlikti, kurių vertė 8 180,18 Eur. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. balandžio 15 d. rašte nurodyta, kad tik pašalinus statybos užbaigimo komisijos nustatytus stogo rekonstrukcijos trūkumus, administratorius galės užbaigti objekto atnaujinimo (modernizavimo) statybos užbaigimo procedūras. Taigi, minėto rašto turinys liudija, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso procedūros negali būti užbaigtos tik dėl neužbaigtos stogo rekonstrukcijos, ir, kaip akcentuojama pačiame rašte, adresato rašte įvardyti gerbūvio trūkumai tiesiogiai nesusiję su objekto atnaujinimo (modernizavimo) TDP sprendimų įgyvendinimu. Rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 23 d. vykdytoja UAB „Lyderio grupė“ buvo įsipareigoju atlikti sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą (sutarties 4.3 punktas), tačiau jokie gerbūvio darbai sutartyje nenumatyti, bet Projekte buvo numatyta, kad darbų eigoje už tvarkomos teritorijos ribų išardytos arba apgadintos esamos dangos turi būti pilnai atstatytos pagal pirminę padėtį. Aplinkybę, kad dar 2019 m. atsakovas informavo ieškovę apie namo atnaujinimo rangovo UAB „Lyderio grupė“ sugadintas šaligatvio plyteles bei namo gerbūvį, patvirtina pačios ieškovės 2019 m. liepos 10 d. elektroninis laiškas. Iš ieškovės 2022 m. balandžio 1 d. rašto turinio matyti, kad namo rekonstrukcijos darbus organizavo ir vykdė patys namo butų ir kitų patalpų savininkai bei rekonstrukcijos vykdytojai. Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo išdavusi statytojui A. A. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimo darbus pagal rekonstravimo projektą. Vėliau minėtą pirminę versiją, kad pabaigti sutvarkyti gerbūvį reikėjo siekiant gauti valstybės paramą, ieškovė pakeitė, teigdama, kad nuogrindos remonto darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl jų atlikimui nereikėjo gyventojų susirinkimo ir sutikimo. 2023 m. balandžio 11 d. rašte ieškovė nurodė, kad gerbūvio tvarkymo darbai buvo atlikti pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) privalomąjį 2022 m. liepos 5 d. nurodymą (toliau – ir Nurodymas). 2022 m. liepos 5 d. Inspekcijos Nurodymas rodo, kad buvo atliekamas tyrimas pagal 2022 m. balandžio 4 d. užregistruotą reg. Nr. 3D-817 skundą (toliau – ir Skundas), kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie įėjimo į namą lietaus metu telkiasi vanduo, sutrūkinėjusi atstatyta betono danga, semia namo nuogrindą ir užlieja rūsius, vakarinėje namo pusėje takas ne naujai išklotas, o plytelės ne visur ir netvarkingai suklotos, taip pat neišlyginta veja, žolė auga nevientisa ant statybos atliekų ir žemės mišinio, todėl Inspekcija ieškovei pateikė privalomąjį nurodymą, iki 2022 m. liepos 15 d. pateikti rašytinį paaiškinimą atsakant į 4 klausimus:1) ar atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, pagal statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą 2019 m. birželio 19 d., visi statybos darbai, kurie nurodyti skunde buvo tinkamai atlikti; 2) ar skunde minimi statybos darbai buvo tinkamai surašyti statybos darbų vadovo statybos darbų žurnale ir perduoti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui; 3) <...> kodėl atlikus pamato šiltinimo ir įrengiant nuogrindą netinkamai atstatytos dangos <...>; 4) <...> kodėl vakarinėje daugiabučio gyvenamojo namo pusėje pėsčiųjų takelis netolygiai ir nepilnai atstatytas betoninėmis plytelėmis, bet dalis takelio tiesiog užbetonuota <...>? 2022 m. liepos 13 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte nurodyta, kad problema – broko-defektų pašalinimas ir turi būti atliekami gerbūvio tvarkybos darbai. 2022 m. spalio 20 d. papildomos apžiūros–defektinis aktas liudija, kad apžiūros pagrindas – reikalinga papildomai įvertinti atliekamus gerbūvio darbus, o apžiūros duomenys, pateikiamos pastato fasado fotonuotraukos ir rekomendacijos, jog pagal esamą padėtį geriausias sprendimas įrengti –_suformuoti vandens nuvedimo kanalą ties nuogrinda iš asfaltbetonio mišinio, teikia pagrindą išvadai dėl gerbūvio, bet ne nuogrindos darbų atlikimo. Taigi, nei Inspekcijos Nurodyme, nei minėtuose 2022 m. liepos 13 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte, 2022 m. spalio 20 d. papildomos apžiūros–defektiniame akte nėra nurodyta, kad buvo nustatyti tokie defektai, dėl kurių gresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir juos būtina pašalinti nedelsiant; o apie gerbūvio tvarkybos darbų poreikį ieškovei neabejotinai buvo žinoma dar 2019 m. 2022 m. spalio 31 d. ieškovė su UAB „Būsto imperija“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda gerbūvio tvarkybos darbų (minėtos sutarties 1.2 ir 1.3 punktai). Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo gerbūvio darbus reikėjo atlikti nedelsiant, nepriimant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl šių darbų atlikimo poreikio.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 1 d. notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pardavėjų J. T. ir A. J. T., O. R. ir A. V. R., M. K., S. S., A. G. (visi kartu – pardavėjai) ir pirkėjo A. A. (pirkėjas) bei 2017 m. kovo 13 d. notariškai patvirtintu Susitarimu, kuris papildė minėtą sutartį, šalys susitarė, kad pirkėjas A. A., įgijęs nuosavybės teisę į parduodamą pastogės dalį, įsipareigoja savo lėšomis apšiltinti ir suremontuoti pastogės, kuri parduodama, ir stogo dalį, taip pat įsipareigoja savo lėšomis atlikti gyvenamojo namo, kuriame yra daiktas, laiptinės remonto darbus. Viena vertus, minėto susitarimo šalimi ieškovė nebuvo ir, kita vertus, šiame susitarime nėra numatyta, kad laiptinės remonto darbai apima ir naujo liuko įrengimą ir turi būti finansuojami iš palėpės patalpas įsigijusio asmens A. A.. Pastogės rekonstravimo į keturis butus daugiabučiame name Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), techniniame darbo projekte, kurio statytojas/užsakovas yra A. A., jo (t. y. projekto) gaisrinės saugos esminių reikalavimų projekte išpildyme yra numatomas 1 evakuacinis išėjimas: per laiptinę – tiesiai į lauką, ir vietoje esamos pastogės buvusio liuko, projektuojamos pastogės apdailos plane, jokių duomenų apie liuką nėra, jo nėra ir projektuojamo stogo plane, tik bendruose reikalavimuose stogo įrengimui patekimui ant stogo numatomos pristatomos kopėčios. Projektą tikrinančios institucijos išduotame el. dokumente 2021 m. gruodžio 30 d. dėl statybos užbaigimo akto nurodyta, kad jo nepasirašo komisijos narys – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas, pateikdamas nepasirašymo motyvus, kad ant pastato stogo neįrengta 0,60 m apsauginė tvorelė ir neįrengtas vidinis arba išorinis patekimas ant stogo. Ieškovė 2021 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ragino butų ir kitų patalpų savininkus bei palėpės rekonstrukcijos atlikėjus kuo greičiau organizuoti galutinai atlikti rekonstrukcijos baigiamuosius darbus, gauti rekonstrukcijos statybos užbaigimo aktą. 2022 m. rugpjūčio 1 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užsakovas yra ieškovė, numatytas sprendimas įrengti ant stogo priešgaisrinį išlipimo liuką. Liuko įrengimą patekimui ant stogo patvirtina atliktų darbų aktas už 2022 m. lapkričio mėnesį 2 272,04 Eur su PVM sumai.

22. Pati ieškovė nurodo, kad buvo įgyvendinami du projektai: namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir namo rekonstrukcijos projektas. Pažymėtina, kad ieškovė buvo (yra) ne tik namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administratorius. Į bylą pateiktų ir šioje nutartyje aptartų rašytinių įrodymų duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė negalėjo nežinoti ir žinojo namo rekonstrukcijos dokumentaciją ir atliekamus veiksmus. Iš jau minėto techninio darbo projekto matyti, kad pagal sprendinius yra numatyta demontuoti seną liuką ir nėra suprojektuotas naujas priešgaisrinis liukas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad dėl tokių sprendinių, kaip prieštaraujančių Gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams, ieškovė kada nors buvo iškėlusi klausimą. Ieškovė du kartus buvo pateikusi prašymus į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl atnaujinimo (modernizavimo) daugiabučio gyvenamojo namo statybos (toliau – ir objektas) procedūrų užbaigimo. Statybos inspekcija objekte buvo organizavusi dvi statybos užbaigimo komisijas; antros komisijos metu buvo nustatyti (aukščiau jau minėti) trūkumai, vienas iš jų – neįrengtas vidinis arba išorinis patekimas ant stogo. Taigi, bylos duomenimis net ir vėliausiai vertinant, ieškovei dar 2021 m. pabaigoje buvo žinoma situacija, kad nėra priešgaisrinio liuko, tačiau liukas buvo įrengtas tik 2022 m. lapkričio mėnesį. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo pripažinti liuko įrengimo darbų būtinaisiais atlikti nedelsiant ir pateisinti jų atlikimo be namo savininkų susirinkimo sprendimo arba balsavimo raštu.

23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi administracinių nusižengimo bylose priimtais sprendimais.

24. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį dėl tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

25. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019, 45 pastraipa).

26. Kadangi prejudiciniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl visų skirtinguose ginčuose nurodytų reikšmingų aplinkybių (ne) buvimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-127-963/2024 ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-132-606/2024, kuria minėta apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, nustatytais prejudiciniais faktais, konstatuojant, jog nėra pagrindo pripažinti nuogrindos remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų privalomaisiais ir pateisinti jų atlikimo be namo savininkų sprendimo.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti arba pakeisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30. Atsakovui A. K. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (pastaba: pažymoje nurodyta – apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip rašymo apsirikimą) ir dėl to buvo patirta 200,00 Eur išlaidų. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteisina 200,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 ir 99 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 200,00 Eur (du šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.