Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-132-606/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-23
Bylos Nr.: AN2-132-606/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00039-2024-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Edita Lapinskienė
Pažeidėjas: I. B.
Advokatai: Egidijus Langys

Kategorijos

21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-132-606/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00039-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 10 d. nutarimas (toliau – ir Nutarimas), kuriuo I. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 150 Eur dydžio bauda už tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriui atlikus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos neplaninį patikrinimą už 2022 ir 2023 metus, 2023 m. birželio 28 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. BE-13. Patikrinimo metu nustatyti administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: 1. Administratorius nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.3 papunktyje nustatyto reikalavimo ir nuogrindos remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų, kurie (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 2022 m. lapkričio 21 d. pagal administratoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. MBL-SUT-22-000595, pirkimą vykdė nesivadovaujant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių, parengtų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų atnaujinimo darbų pirkimo taisykles, 32 punktu, pagal kurį sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina. Administratoriaus su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. sudarytoje rangos sutartyje Nr. MBL-SUT-22-000595 nurodyta darbų kaina 8 180,18 Eur su PVM neatitinka tiekėjo pasiūlytos kainos, nes konkurso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta kaina buvo 7 203,37 Eur su PVM (Akto 3.4 papunktis). Tokiais veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 349 straipsnio 3 dalyje. 2. Administratorius netinkamai vykdė Nuostatų 3 punkte nurodytą funkciją (uždavinį) – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. CK 4.85 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (patalpų savininkų susirinkime arba balsuojant raštu). Minėtų nuogrindos remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų pirkimas buvo vykdomas be daugiabučio gyventojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų pritarimo (Akto 3.5 papunktis). Tokiais veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 349 straipsnio 1 dalyje. 3. Administratorius netinkamai vykdė Nuostatų 14 punkte nurodytas funkcijas – Nuostatų 14.1 ir 14.2 papunkčiuose nurodytu būdu (interneto svetainėje ir namo skelbimų lentoje) nepaskelbė Nuostatų 14.1.4.4 papunktyje nurodytos informacijos, t. y. administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų pirkimo, administratoriui su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius 2022 m. spalio 31 d. rangos sutartį Nr. MBL-SUT-22-000595, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams nepateikė informacijos apie šių pirkimų rezultatus (Akto 3.4 papunktis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovas advokatas E. Langys prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir tenkinti I. B. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2024 m . sausio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje bei administracinę teiseną I. B. nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Nutarime nebuvo pateikti Institucijos jokie motyvai, iš kurių būtų galima spręsti, kad Institucija būtų atlikusi administracinio nusižengimo bylos tyrimą, o teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad: ,,iš priimto nutarimo, matyti, kad išsamiai išanalizuoti pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai“, laikytinas visiškai nepagrįstu. Vien tai, kad prie ,,Kitos aplinkybės“ Institucija nurodė, jog buvo gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, visiškai neįrodo ir nepagrindžia, kad Institucija tyrė pareiškėjos argumentus ir tinkamai motyvavo Nutarimą. Nagrinėjamoje byloje Institucijos priimtas Nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų, o procesinio dokumento trūkumai nebuvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme, šie pažeidimai yra esminiai, turėjo įtakos neteisėto Nutarimo priėmimui, todėl tiek Institucijos Nutarimas, tiek teismo nutartis turėtų būti naikintini.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, Institucijai atliekant patikrinimą, buvo pateikęs papildomus paaiškinimus, kad atlikus papildomą apžiūrą, 2022 m. spalio 20 d. buvo surašytas defektavimo aktas, kurio pagrindu buvo būtinas visiškai kitoks technologinis darbų sprendinys. Ankstesnis konkursas, kurio rezultatais neva remiamasi teismo nutartyje, nurodant 2022 m. rugpjūčio 24 d. konkurso vertinimo protokolą, pirkimas neįvyko ta apimtimi, kad pagal konkurso sąlygas (darbų apimtis) nebuvo pasirašyta jokia rangos darbų sutartis. Nagrinėjamu atveju rangovų pasiūlymai pateikti iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. konkurso vertinimo protokolo surašymo neatitiko defektavimo akte Nr. MBB-S.D-36 nustatytų sprendinių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. sudaryta rangos sutartis Nr. MBL-SUT-22-000595 buvo sudaryta būtent pagal darbų sprendinius nurodytus defektavimo akte Nr. MBB-S.D-36. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. pirkimas buvo organizuojamas pagal 2022 m. liepos 13 d. defektinį aktą. Būtent pagal šio akto sprendinius tiekėjai teikė savo kainos pasiūlymus.

2.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl esminių sąlygų. Tuo tarpu CK 6.645 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutarties esminė sąlyga konkretūs darbai. Nagrinėjamu atveju, buvo ne pakeista darbų kaina, bet visų pirmą pasikeitė darbų objektas, ir dėl darbų objekto pasikeitimo buvo organizuotas kitas pirkimas su kita kaina. Teismas net nevertino 2022 m. rugpjūčio mėn. pirkimo objekto pagal 2022 m. liepos 13 d. defektinį aktą ir 2022 m. spalio mėn. pirkimo pagal 2022 m. spalio 20 d. defektinį aktą, iš kurių matosi, kad pirmu atveju buvo planuojama pirkti trinkelių klojimo darbus, kitu atveju asfaltavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintose „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 29 punkte numatyta, kad administratorius bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad būtent remiantis defektavimo aktu (tai yra, būtent jame nustatytais sprendiniais) turi būti formuojamas pirkimas, tačiau kartu siekia paneigti 2022 m. spalio 20 d. defektavimo aktą, kurio pagrindu ir buvo organizuotas kitas pirkimas. Teismas akcentuoja tik kainos pakeitimą, visiškai nenagrinėdamas pirkimo objekto pasikeitimo. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad 2022 m. spalio mėn. pirkimas pagal 2022 m. spalio 20 d. defektinį aktą buvo organizuotas apklausos būdu. Kadangi I. B. buvo kaltinama pažeidusi konkrečiai Taisyklių 32 punktą, Institucija privalėjo įrodyti, kad jokio kito pirkimo nevyko, administratorius nevykdė apklausos. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo perkelti I. B. pareigos įrodyti savo nekaltumą. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti galimo Taisyklių 30 punkto (ne)pažeidimo klausimo, reikalauti įrodymų, susijusių su šiuo punktu. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

2.4. Nurodoma, kad skunde teismui buvo akcentuojama ir tai, jog nei protokole, nei Nutarime nėra klausimų apie lėšų kaupimą ir jų panaudojimą, aktuali norma šiai bylai. Lietuvių kalboje „pirkimas“ yra vyriškos giminės daiktavardis, naudojamas vienaskaita – vienas „pirkimas“ ir daugiskaita – ,,pirkimai“, reiškiantį du ir daugiau. Nagrinėjamu atveju teisės normoje žodis panaudotas daugiskaita – ,,pirkimų“. Atsižvelgiant į tai, lingvistiškai aiškinant nagrinėjamą teisės normą, Institucija, siekdama pritaikyti ANK 349 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, privalėjo nustatyti ne vieną, bet ne mažiau kaip du pirkimus, kurie buvo vykdomi nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau iš Nutarimo turinio minimas tik vienas pirkimas, kurį Institucija laikė vykdytą netinkamai. Atsižvelgdamas į tai, kad pirkimas, kurį nagrinėjo Institucija, neįvyko, jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nagrinėjamos teisės normos saugomas gėris nenukentėjo, apeliantas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį.

2.5. Taip pat nurodoma, kad Nuostatų (ginčui aktualios redakcijos) 4.6.3. punkte nustatyta, jog „Jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis (toliau – Pirkimų taisyklės). Pirkimų taisykles rengia pagal aplinkos ministro patvirtintas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles ir per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia Nuostatų 14.1 ir 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais“. Taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 2.9 punkte nustatyta, kad „pirkimas – Administratoriaus atliekamas ir Pirkimų taisyklių reglamentuojamas paslaugų ar darbų pirkimas. Jei administratorius administruoja kelis namus, tų pačių paslaugų, prekių ar darbų pirkimus jis gali jungti į vieną pirkimą. Pirkimai skirtingiems namams išskiriami į atskiras pirkimo dalis ir kiekvienam namui sudaroma pirkimo sutartis; Taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 4 punkte nustatyta, kad „Administratorius užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme“. Taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 8 punkte nustatyta, kad „Darbų pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į visų sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių sumą, įskaitant ir numatomo projekto parengimo (tuo atveju, kai kartu perkamas darbų atlikimas ir projekto parengimas), ir kitų darbų pirkimo sutarčiai atlikti būtinų prekių ir paslaugų numatomas vertes“. Taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 32 punkte nustatyta, kad „Pirkimo sutartis sudaroma (pasirašoma) su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju arba, kai kreipiamasi tik į vieną tiekėją, su vienintelį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, kurio galutinis pasiūlymas atitinka Administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina (jei buvo vykdytos derybos Pirkimo taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka, derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina) ir pirkimo dokumentuose bei galutiniame pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant sutartį gali būti reikalaujama, kad tiekėjas pateiktų sutarties įvykdymo garantiją ar užtikrintų prievolių įvykdymą kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais“. Teisės normose yra aiškiai įtvirtintos dvi skirtingos sąvokos „pirkimas“ ir „pirkimai“. Teisės teorijoje visuotinai pripažįstama, kad nėra nusikaltimo (administracinio nusižengimo) be tikslaus įstatymo (nulla poena sine lege stricta) – draudžiama taikyti analogiją, taip pat plečiamąjį (įstatymo) aiškinimą, kuriuo yra (ap)sunkinama kaltininko padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo plečiamai aiškinti ANK 349 straipsnio 3 dalies dispozicijos, nurodant, kad tai yra tiesiog „blanketinė dispozicija“. Akivaizdu, kad teisės aiškinimo prasme tai kvalifikuota blanketinė dispozicija, kad tam, jog būtų galima taikyti sankciją, įstatymų leidėjas nurodė – būtina nustatyti „pirkimų“, o ne vieno pirkimo, pažeidimus.

2.6. Akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte nustatyta, kad „Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“. Šiuo atveju administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos yra detalizuojamos toliau einančiuose Nuostatų punktuose. Teisiškai neįmanoma situacija, kad I. B. (ar jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“) kažkuriais veiksmais pažeidė uždavinį, tačiau tuo pat metu nebuvo pažeistos nei administratoriaus funkcijos nei pareigos. Dekonstruojant Nuostatų 3 punktą, jį pagrįstai galima išskirti į dvi dalis: (i) ,,administruoti namo bendre jo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus“, tačiau nei protokole, nei Nutarime, nei teismo nutartyje nėra užfiksuota jokių faktinių aplinkybių, įrodymų ar kitų pagrindimų, kad U. B. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu būtų neužtikrinta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (ar bet kurio kito daugiabučio namo) techninė priežiūra pagal privalomuosius reikalavimus; (ii) ,,įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“, tačiau nei protokole, nei Nutarime, nei teismo nutartyje nėra užfiksuota jokių faktinių aplinkybių, įrodymų ar kitų pagrindimų, kad I. B. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu būtų neįgyvendintas koks nors daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnio tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas konstatuoja, kad teismo išvada dėl Nuostatų 3 punkto pažeidimo yra visiškai nepagrįsta.

2.7. Kartu nurodoma, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra absoliuti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi šiose normose iš esmės išdėstyta ta pati taisyklė, kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, kai yra nustatoma, kad darbai privalomieji pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ reglamentą, butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas nėra būtinas. Apelianto teigimu, I. B. aiškiai buvo nurodžiusi, kad 2022 m. spalio mėn. pirkimas buvo organizuotas pagal 2022 m. spalio 20 d. defektinį aktą. Defektinis aktas parengtas pagal STR 1.07.03:2017 reikalavimus ir buvo laikoma, kad darbai yra būtinieji. Institucija manydama, kad šie konkretūs darbai neturėjo būti kvalifikuoti kaip būtinieji, privalėjo įrodyti tai, o teismas konkrečiai nustatyti. Šiuo atveju byloje nėra nei vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, jog darbai atlikti pagal 2022 m. spalio 31 d. sutartį buvo nebūtinieji. Atsižvelgdamas, į tai, apeliantas konstatuoja, kad Institucija netinkamai aiškino teisės normas ir nenustatė administracinio nusižengimo sudėties elementų pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.

2.8. Taip pat teigiama, kad skunde teismui aiškiai buvo nurodyta, jog nėra nė vieno įrodymo, kad daugiabučio namo gyventojams nebuvo pateikta informacija apie darbus. Teismas vietoje to, kad tirtų įrodymus, reikalautų jų iš Institucijos, neteisėtai perkelia įrodinėjimo naštą I. B. ir preziumuoja jos kaltę. Pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymima, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.N663-156/2007).

2.9. Apeliantas visiškai nesutinka su teismo išvada, kad neva nepaskelbimas pagal Nuostatų 14.1, 14.2 punktus, ,turėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms, teisėtiems interesams bei sukėlė jiems teisines pasekmes, kadangi mokestis už gerbūvio tvarkymo darbus buvo paskaičiuotas patalpą savininkams. Apeliantas akcentuoja, kad 2022 m. spalio 31 d. rangos sutartis buvo sudaryti pagal būtinųjų darbų organizavimą. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, gyventojų pritarimas nebūtinas ir gyventojai privalo prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo ir remonto, o pirkimo rezultatų paskelbimas ar nepaskelbimas savaime nesukelia gyventojams pareigos mokėti už atliekamus darbus.

2.10. Apeliantas nurodo ir tai, kad skunde buvo akcentuojamas veiklos mažareikšmiškumas, nes teisinių pasekmių nekilo, net jei būtų nustatyti atskiri požymiai. Teismų praktikoje konstatuoti administracinio nusižengimo pripažinimo nepavojingu ar mažareikšmiu kriterijai: administraciniai nusižengimai nepavojingais ar mažareikšmiais gali būti pripažįstami tada, kai savo esme formaliai atitinka ANK įtvirtinto nusižengimo sudėtį, tačiau realiai nesukelia jokių padarinių ar nėra pažeidžiamas joks įstatymo saugomas teisinis gėris (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-513-209/2018). ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismas, šių argumentų net nevertino, dėl jų nepasisakė. Taip neabejotinai padarė dar vieną šiurkštų teisės normų pažeidimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas M. P. prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovo advokato E. Langio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

6. Apeliaciniame skunde nepripažįstama, kad I. B. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 349 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, ir prašoma jai administracinę teiseną nutraukti. Be to, jei ir būtų nustatyti pažeidimai, apelianto teigimu, tokia veikla turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė, nes teisinių pasekmių nekilo. Be to, teigiama, kad Institucijos priimtas Nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų, o procesinio dokumento trūkumai nebuvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme, šie pažeidimai yra esminiai, turėjo įtakos neteisėto Nutarimo priėmimui, todėl tiek Institucijos Nutarimas, tiek teismo nutartis turėtų būti naikintini.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 349 straipsnio 1 dalyje

8. ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus (aktuali redakcija).

9. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

10. Nagrinėjamu atveju I. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nubausta už tai, kad administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte nurodytą funkciją (uždavinį) – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, nes nuogrindos remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų pirkimas buvo vykdomas be daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų pritarimo. Be to, administratorius netinkamai vykdė Nuostatų 14 punkte nurodytas funkcijas – Nuostatų 14.1 ir 14.2 papunkčiuose nurodytu būdu (interneto svetainėje ir namo skelbimų lentoje) nepaskelbė Nuostatų 14.1.4.4 papunktyje nurodytos informacijos, t. y. administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų pirkimo, administratoriui su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius 2022 m. spalio 31 d. rangos sutartį Nr. MBL-SUT-22-000595, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams nepateikė informacijos apie šių pirkimų rezultatus.

11. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir apeliaciniame skunde teigiama, jog, kai yra nustatoma, kad darbai privalomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos“ patvirtintą reglamentą, butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas nėra būtinas.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos“ patvirtinto reglamento (toliau – ir Reglamentas) 10.1 punkte numatyta, kad privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.4 punkte numatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – kaupimo tvarkos aprašas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti. Patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. Nuostatų 4.5 punkte numatyta, kad administratorius rengia ir namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. Ūkinio plano pavyzdinę formą nustato aplinkos ministras.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 12 punkte prie nenumatytų darbų ilgalaikiame plane, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, priskiriami bendrųjų konstrukcijų nenumatyti defektai ir deformacijos, inžinerinių sistemų sutrikimų ir gedimų šalinimas, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingi darbai, kurie apmokami iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.

15. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2022 m. liepos 13 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte nebuvo nurodyta, jog apžiūros metu būtų buvę nustatyti tokie defektai, dėl kurių grėstų materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, o šiuo atveju, kaip aptarta, teisinis reguliavimas įpareigoja administratorių bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, privalomus pagal Reglamento reikalavimus, numatyti ūkiniame finansiniame plane ar ilgalaikiame plane, šiuos planus nustatyta tvarka pateikti derinti patalpų savininkams, tokiu būdu patalpų savininkus įtraukiant į šių planų rengimo procesą. Bendrojo naudojimo objektų remonto darbai, nenumatyti ilgalaikiame plane ar ūkiniame finansiniame plane, pagal savo pobūdį negalėtų būti priskiriami prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros darbų, kaip tai įtvirtinta Reglamente. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas labai išsamiai, be kita ko, išnagrinėjo ir aptarė ir visus byloje teiktus I. B. rašytinius duomenis bei pagrįstai nustatė, jog administratoriaus paaiškinimai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, juose skirtingai nurodomas gerbūvio tvarkymo darbų atliko reikalingumas, juolab nenustatyta, kad gerbūvio tvarkymo darbai buvo privalomieji. Tai, kad gerbūvio tvarkybos darbai nebuvo privalomi, ir jų atlikimui reikėjo gyventojų pritarimo, patvirtina ir 2023 m. vasario 7 d. „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. MBL-RS-23-4946 užfiksuoti duomenys, kuriuo patalpų savininkas informuotas, jog „prieš 7 metus buvo pradėti Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai, tačiau rangovas bankrutavo. Tam, kad Namas būtų tinkamai priduotas ir būtų gauta valstybės parama, reikėjo pabaigti sutvarkyti gerbūvį (buvo likę apie 3 proc. nebaigtų darbų). Pažymi, kad Administratorius pasamdė rangovą gerbūvio sutvarkymo darbams atlikti, už juos mokestis 8 180,18 Eur buvo priskaičiuotas namo gyventojams“. Šis rašto turinys aiškiai parodo, kad dėl rangovo bankroto tiesiog nebuvo pabaigtas sutvarkyti gerbūvis, ir akivaizdu, kad administratorius, žinodamas situaciją, turėjo pakankamai laiko, jog tai tinkamai įgyvendintų nepažeisdamas CK 4.85 straipsnyje nustatyto reikalavimo. Pažymėtina, kad iš 2023 m. balandžio 11 d. advokatui R. M. teikto rašto Nr. MBL-RS-23-5123 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad gyventojų susirinkimas, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl nurodytų gerbūvio darbų atlikimo ir kainos nustatymo, šaukiamas nebuvo. Gerbūvio tvarkymo darbai buvo vykdomi pagal 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą. 2023 m. birželio 8 d. rašte Nr. MBL-RS-23-5331 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą atlikusiam Statinių administravimo skyriui taip pat paaiškino, kad 2022 m. organizuoti ir atlikti gerbūvio tvarkybos darbai buvo vykdomi pagal 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Statybos inspekcija 2022 m. liepos 5 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-1375 taip pat neįpareigojo administratoriaus atlikti kokius nors su gerbūvio sutvarkymu susijusius darbus, juo labiau skubos tvarka, apie tai neinformavus patalpų savininkų, o tik nurodė iki 2022 m. liepos 15 d. pateikti paaiškinimą ir dokumentus, atsakant į privalomajame nurodyme pateiktus klausimus. Pažymėtina, kad ir 2022 m. liepos 13 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte įvardinta problema „Broko – defektų pašalinimas“. Ir šiuo atveju aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad gerbūvio tvarkymo darbų pirkimui organizuoti ir vykdyti buvo privalomas patalpų savininkų pritarimas, tačiau šio reikalavimo akivaizdžiai nebuvo laikomasi, I. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė netinkamai vykdė Nuostatų 3 punkte nurodytą funkciją (uždavinį) – įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, t. y. gerbūvio tvarkybos darbų pirkimą administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė be daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų pritarimo, kai tokie nuogrindos remonto darbai nebuvo būtini pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimus.

16. Be to, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir skundžiamoje nutartyje aptarti duomenys patvirtina, kad daugiabučio namo gyventojams nebuvo laiku pateikta ir informacija apie darbus.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 14.1.4.4 – 4.1.4.5 punktuose nustatyta, jog informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams interneto svetainėje: informaciją apie namą – registruotiems šios svetainės lankytojams (patalpų savininkams (naudotojams), savivaldybės vykdomosios institucijos specialistams) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų paslaugų pirkimo – apie jų rezultatus; ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamų atlikti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pradžios – apie šiuos darbus, jų mastą, kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą, darbų rangovą, darbų vadovą ir jo telefono numerį. Nuostatų 14.2 punkte numatyta, kad administratorius namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose (I aukšto laiptinių aikštelėse, holuose), skelbia patalpų savininkams Nuostatų 14.1.2, 14.1.4.2, 14.1.4.3, 14.1.4.4 ir 14.1.4.5 papunkčiuose nurodytą informaciją. Minėto nutarimo 14.4. punkte numatyta administratoriaus pareiga, kad patalpų savininkams į pašto dėžutes arba jų pageidavimu paštu ar elektroniniu paštu pateikia: objektų aprašo, ilgalaikio plano, ūkinio plano, metinės veiklos ataskaitos kopijas, sąskaitas faktūras, mėnesinius mokėjimų pranešimus, informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, organizuojant balsavimą raštu – patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra. Vykdydamas anksčiau nurodytą pagrindinį uždavinį, administratorius rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas.

18. Šiuo atveju iš byloje pateiktos administratoriaus savitarnos svetainės fotonuotraukos nustatyta, kad informacija savitarnos svetainėje apie atliktus gerbūvio tvarkymo darbus už 8 180,18 Eur buvo paskelbta 2022 m. lapkričio 21 d., nurodytas šių darbų pagrindas „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai (LR statybos įstatymas)“, taip pat nurodyta, kad mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui, t. y. informacija patalpų savininkams paskelbta 2022 m. lapkričio 21 d., tik po to, kai darbai jau buvo atlikti, nors Nuostatų 14.1, 14.1.4.4, 14.2 papunkčiuose imperatyviai numatyta, kad informacija apie bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų paslaugų pirkimo rezultatus interneto svetainėje ir namo skelbimų lentose turi būti paskelbta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pirkimo. Ir šiuo atveju vienareikšmiškai buvo nesilaikyta pareigos tinkamai informuoti patalpų savininkus apie gerbūvio tvarkymo darbų pirkimo rezultatus. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad informacijos skelbimo būdai nėra įtvirtinti kaip alternatyvūs būdai, o būtent nurodyti kaip imperatyvus reikalavimas, įpareigojantis administratorių veikti taip, kad informacija Nuostatuose nurodytais būdais ir laikantis nustatytų terminų būtų paskelbta interneto svetainėje ir namo skelbimų lentoje. Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad administratoriaus neveikimas, nesilaikant Nuostatuose nurodytos informacijos apie pirkimų rezultatus paskelbimo tvarkos, turėjo reikšmingos įtakos patalpų savininkų teisėms, teisėtiems interesams bei sukėlė jiems teisines pasekmes, kadangi mokestis už gerbūvio tvarkymo darbus buvo paskaičiuotas patalpų savininkams, patalpų savininkai neturėjo net galimybės pareikšti galbūt pastabų ir prieštaravimų dėl gerbūvio tvarkymo darbų kainos ir panašiai.

19. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad I. B. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 3 dalyje

20. ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų (aktuali redakcija).

21. I. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nubausta už tai, kad administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.3 papunktyje nustatyto reikalavimo ir nuogrindos remonto (gerbūvio tvarkybos) darbų, kurie (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 2022 m. lapkričio 21 d. pagal administratoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. MBL-SUT-22-000595, pirkimą vykdė nesivadovaujant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių, parengtų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų atnaujinimo darbų pirkimo taisykles, 32 punktu, pagal kurį sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina. Administratoriaus su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. sudarytoje rangos sutartyje Nr. MBL-SUT-22-000595 nurodyta darbų kaina 8 180,18 Eur su PVM neatitinka tiekėjo pasiūlytos kainos, nes konkurso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta kaina buvo 7 203,37 Eur su PVM.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.3 papunktyje numatyta, kad jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis (toliau – pirkimų taisyklės). Pirkimų taisykles rengia pagal aplinkos ministro patvirtintas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles ir per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia Nuostatų 14.1 ir 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė kvietimą pateikti pasiūlymą, jame nustatė konkurso sąlygas, reikalavimus dalyviams, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas, pasiūlymų pateikimo būdą bei terminą. Kvietime taip pat nurodyta, kad kaina apskaičiuojama pagal numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą (pagal 2022 m. liepos 13 d. sudarytą numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą). 2022 m. rugpjūčio 24 d. iš komisijos pirmininko bei 2 komisijos narių susidedanti komisija surašė konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolą Nr. MB-KONK-22-00573, jame nurodė, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinamai pagal mažiausios kainos kriterijų, darbus vykdyti parinkta mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pateiktos 2 lokalinės sąmatos: 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata nuogrindos remonto darbams už 16 451,06 Eur sumą ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. lokalinė sąmata šaligatvio ir vandens nubėgimo sistemos remontui už 7 203,37 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lokalinę sąmatą už 7 203,37 Eur. 2022 m. spalio 20 d. surašytas papildomas apžiūros – defektinis aktas Nr. MBB-S.D-36, apžiūros pagrindas akte nurodytas – reikalinga papildomai įvertinti atliekamus gerbūvio darbus, surašyti apžiūros duomenys bei rekomendacijos. 2022 m. spalio 24 d. sudaryta lokalinė sąmata asfaltbetonio ir šaligatvio plytelių dangų remonto darbams 8 180,18 Eur sumai, lokalinės sąmatos sudarytojas nenurodytas. 2022 m. spalio 31 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta rangos sutartis Nr. MBL-SUT-22-00595 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gerbūvio tvarkybos darbams 8 180,18 Eur su PVM. Ir šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad gerbūvio tvarkymo darbų pirkimas įvyko, paslauga buvo perkama konkurso būdu, laimėtoju buvo išrinkta mažiausią – 7 203,37 Eur – kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau rangos darbų sutartis buvo pasirašyta jau dėl darbų atlikimo už didesnę – 8 180,18 Eur – kainą nei buvo nurodyta konkurso vertinimo protokole.

24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių, parengtų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų atnaujinimo darbų pirkimo taisykles, 32 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis sudaroma (pasirašoma) su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju arba, kai kreipiamasi tik į vieną tiekėją, su vienintelį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, kurio galutinis pasiūlymas atitinka Administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina (jei buvo vykdytos derybos Pirkimo taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka, derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina) ir pirkimo dokumentuose bei galutiniame pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant sutartį gali būti reikalaujama, kad tiekėjas pateiktų sutarties įvykdymo garantiją ar užtikrintų prievolių įvykdymą kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pirkimo taisyklių 30 punkte numatyta, kad priėmęs sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, Administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie šį sprendimą pranešti visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, o jeigu pirkimo procedūros nutraukiamos iki galutinio pasiūlymo pateikimo termino, – visiems pirkimo sąlygas ir (arba) pirkimų dokumentus turintiems tiekėjams. Jeigu pirkimo sąlygos ir (arba) pirkimo dokumentai skelbiami viešai (pavyzdžiui, interneto svetainėje), ten pat skelbiamas pranešimas apie pirkimo procedūrų nutraukimą (galiojusi redakcija).

25. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent administratorius ir privalo pateikti visus duomenis dėl vykdomos veiklos, t. y., kokios konkrečiai pirkimo procedūros ir kokiu pagrindu yra vykdomos konkrečiu atveju, jas vykdyti privalo būtent taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, I. B. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pirkimo procedūra būtų buvusi nutraukta, o jei ji buvo nutraukta – nepateikė duomenų, įrodančių, kad buvo laikomasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklių, parengtų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų atnaujinimo darbų pirkimo taisykles, 30 punkte nurodytų pirkimo procedūros nutraukimo reikalavimų, bei pagrįstai padarė išvadą, jog tai, kad administratorius rangos darbų sutartyje pakeitė laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, nesudaro pagrindo laikyti pirkimo neįvykusiu ar pirkimo procedūros nutraukimu. Taip pat nenustatyta, kad buvo vykdomos ir derybos, kaip numatyta Pirkimo taisyklių 23 punkte, t. y., kad nepriklausomai nuo pasirinkto pirkimo būdo Administratorius, užtikrindamas Pirkimų taisyklių 3–4 punktuose nustatytų principų laikymąsi, turi teisę derėtis su tiekėjais dėl techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdamas ekonomiškiausio rezultato. Derybos turi būti vykdomos su visais tiekėjais, pateikusiais Administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus atitikusius pirminius pasiūlymus. Derybų metu tiekėjai neturi būti diskriminuojami jiems pateikiant skirtingą informaciją arba kaip nors kitaip ribojant atskirų tiekėjų galimybes pagerinti savo pasiūlymus. Derybų rezultatai įforminami protokolu. Šiuo atveju bylos duomenimis nenustatyta ir tai, kad pirkimas buvo vykdomas neva ir apklausos būdu, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių 25 punkte nustatyta, kad pirkimų organizatorius arba pirkimo komisija apklausos atveju turi parengti ir užpildyti tiekėjų apklausos pažymą.

26. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad defektavimo aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojama bendrojo naudojimo objekto būklė, o nustačius defektus – fiksuojami rekomenduojami darbai defektams šalinti. Apžiūros akte užfiksuoti defektai bei rekomenduojami darbai padeda įvertinti remontui reikalingų prekių ir darbų poreikį, techninius ir funkcinius perkamų darbų reikalavimus ir kartu nustatyti numatomo pirkimo vertę, kuri yra reikšmingas kriterijus nustatant pirkimo būdą. Todėl defektavimo aktas yra pirminis dokumentas, padedantis nustatyti defektų šalinimo darbų ir jiems atlikti reikalingų prekių poreikį, o juos nustačius – organizuoti ir vykdyti remonto darbų pirkimą, nustatant tikslius ir aiškius perkamus darbus ir norimą rezultatą. Atsižvelgdamas į defektavimo akto reikšmę, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų priežiūros paslaugų ir darbų reikalavimus ir norimą rezultatą administratorius privalo nustatyti būtent pirkimo pradžioje, ir šiuo atveju pirkimas ir buvo vykdomas bei konkursas vyko būtent pagal 2022 m. liepos 13 d. sudarytą numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą, o iš pateikto konkurso vertinimo protokolo turinio nustatyta, kad konkursas įvyko ir jo metu buvo išrinktas laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2022 m. spalio 31 d. sudarytoje rangos sutartyje Nr. MBL-SUT-22-000595 nurodyta darbų kaina 8 180,18 Eur su PVM neatitinka tiekėjo pasiūlytos kainos, nes konkurso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta kaina buvo 7 203,37 Eur su PVM. Todėl neginčytinai buvo pažeistas imperatyvus Pirkimo taisyklių 32 punkto reikalavimas. Ir ši aplinkybė vienareikšmiškai turėjo tiesioginės įtakos būtent patalpų savininkų teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi mokestis už atliktus rangos darbus buvo paskaičiuotas būtent patalpų savininkams, o toks vienašališkas kainos keitimas nesilaikant procedūrų, surašant papildomą defektavimo aktą, sudaro prielaidą apskritai abejoti dėl darbų kainos pagrįstumo bei sudaro prielaidą administratoriui nesilaikyti teisės aktų reikalavimų vykdant darbų pirkimus. Ir šiuo atveju nekyla net mažiausios abejonės, kad yra nustatyti Nuostatų 4.6.3 papunkčio ir Pirkimo taisyklių 32 punkto pažeidimai, todėl I. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nubausta pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį pagrįstai ir teisėtai.

27. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju lemiamą reikšmę kvalifikuojant administracinį nusižengimą turi ne netinkamai vykdytų pirkimų kiekis, o apskritai pirkimų vykdymas nesilaikant Nuostatų ir Pirkimų taisyklių imperatyvių normų.

Dėl ANK 618 straipsnio reikalavimų

28. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2024 m. sausio 10 d. nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų, kadangi šiame procesiniame dokumente išsamiai išdėstyta padarytų administracinių nusižengimų esmė ir nustatytos veikos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis ir jo dalys, kuriose nustatyta atsakomybė, taip pat specialūs teisės aktai, kurių pažeidimu ir nevykdymu kaltinama I. B.. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinis procesas yra vientisas, Institucijos padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovas, kuris davė teismui paaiškinimus, bei išnagrinėjus skundą, buvo priimta motyvuota nutartis, su kuria nesutikdama I. B. padavė apeliacinį skundą.

29. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl I. B. kaltės.

Dėl paskirtos nuobaudos

30. Apeliaciniame skunde akcentuojamas veiklos mažareikšmiškumas, tačiau pažymėtina, kad ANK 349 straipsnyje numatytos administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos nepriskiriamos prie mažai pavojingų veikų (ANK 12 straipsnis).

31. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

32. Pažymėtina, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

33. Kartu pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta bei bylos duomenimis nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo atveju I. B. kaip juridinio asmens vadovė privalėjo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais bei laikytis teisės aktuose numatytų imperatyvių reikalavimų, susijusių su vykdoma namo administravimo veikla, ir nepažeidinėti patalpų savininkų teisėtų interesų, juolab, kai tai tiesiogiai susiję su finansiniais įsipareigojimais patalpų savininkams. Ir šiuo atveju I. B. tiek paskirtos nuobaudos už atskirus padarytus administracinius nusižengimus, tiek paskirta galutinė nuobauda nepažeidžiant bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų (ANK 32 straipsnis), vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, už kurio padarymą pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį (aktuali redakcija) nustatytas tik minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis.

35. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą ir I. B. atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė