Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei R. D., ieškovės atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui E. A., institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 14,26).

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – institucija teikianti išvadą byloje) išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima institucijai nėra žinoma. Mažametis Ą. D. gyvena kartu su motina, todėl manytina, kad ieškovei kasdien tenkinant sūnaus poreikius, geriausiai žinomos patiriamos sūnaus išlaikymo išlaidos. Mažametį Ą. D. privalo išlaikyti abu tėvai, prašomas išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas protingiems vaiko poreikiams ir atitiktų tėvų realias galimybes tuos poreikius tenkinti. Socialinės paramos informacinėje sistemos SPIS duomenimis atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką D. A. (DOK-149042).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, kurios paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu atsakovas E. A. pripažintas nepilnamečio Ą. D. tėvu, tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis (115,00 Eur). Nuo šalių susitarimo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) sprendimu, yra praėję daugiau kaip penkeri metai. Teismas sutinka su ieškove, kad augant vaikui keičiasi, didėja jo poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Pasikeitus šalių sūnaus poreikiams jam augant ir pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo ir išlaidos išlaikymui, todėl spręstina koks išlaikymo dydis laikomas pakankamu ir turėtų būti priteisiamas iš atsakovo.

Vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina viena ieškovė, todėl į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio kartu atsižvelgiant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio poreikius mėnesiui sudaro: komunaliniai mokesčiai, internetas – 40,00 Eur, maistas – 180,00 Eur, apranga, avalynė (uniforma, sportinė apranga, kasdienė apranga ir kt.) – 65,00 Eur, higienos priemonės (dantų pasta, šepetėlis, šampūnas, muilas, tualetinis popierius, namų valymo priemonės, skalbimo priemonės ir kt.) – 30,00 Eur, pramogos, laisvalaikis, ekskursijos, spektakliai, kelionės ir kt. – 40,00 Eur, mokymosi ir kanceliarinės priemonės, knygos, pratybos, užduočių sąsiuviniai – 40,00 Eur, išlaidos viešajam transportui, kurui – 35,00 Eur, vaistai, maisto papildai, vitaminai – 10,00 Eur, viso 440,00 Eur.

Nepilnamečiui be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos ir jo ugdymui, lavinimui. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Be to, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio.

Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus Ą. D. poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga skirti ne mažesnę nei 440,00 Eur sumą (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 28 d. Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jai yra suteiktas socialinis būstas (2016 m. gegužės 26 d. Nuomos sutartis Nr. SRK-0358). Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjos vardu yra registruota transporto priemonė. Ieškovės pajamos mėnesiui iš darbo santykių yra 1 387,58 Eur su mokesčiais. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

Valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neregistruota, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje oficialių pajamų negauna. Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovas išvykęs į Vokietiją. Turi vieną išlaikytinį.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo sunkią sveikatos būklę ar specialiųjų poreikių turėjimą, kas ribotų atsakovo galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo E. A. nepilnamečiui Ą. D. po 220,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 15 d. iki jo pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina R. D. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje patyrė 363,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ruošiant teismui ieškinį, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 28,00 Eur (220,00 Eur -115,00 Eur = 105,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteisiamas 28,00 Eur žyminis mokestis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečiui Ą. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui Ą. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660; kvitas pristatytas į teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.