Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti jai iš atsakovo 34 650 Eur kompensacijos už atidalijamas 55/100 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbiami), nustatant, kad nurodytas turtas nuosavybės teise atitenka atsakovui arba 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 28 350 Eur kompensaciją už atidalijamas 45/100 dalis nurodyto turto, nustatant, kad turtas nuosavybės teise atitenka ieškovei. Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso trijų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbiami): ieškovei – 55/100, o atsakovui – 45/100 dalys. Ieškovės teigimu, atsakovas kartu su savo šeima disponuoja visu butu ir nesuteikia galimybės ieškovei turtu naudotis ar gauti iš jo naudos. Ieškovės nuomone, šio turto neįmanoma padalyti natūra, todėl jis padalytinas vienam iš bendraturčių priteisiant visą turtą, o kitam piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad viso turto rinkos kaina yra 63 000 Eur, todėl kompensacijų dydžiai už 55/100 ir 45/100 dalis turėtų būti atitinkamai 34 650 Eur ir 28 350 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nurodytame bute gyvena, todėl tik jis butą ir išlaiko, tačiau ieškovė sumoka jai priklausančią dalį, susijusią su bendrųjų paslaugų teikimu (bendrosios dalinės nuosavybės administravimu). Po byloje atliktos teismo ekspertizės ginčo turtui įvertinti, ieškovė sutiko su ekspertės nurodyta bendra 62 200 Eur turto verte, tačiau nesutiko su ekspertės apskaičiuota turto dalies pardavimo tretiesiems asmenims kaina, t. y. 19 200 Eur, nes šiuo atveju po atidalijimo vienas savininkas įgytų 62 200 vertės turtą, be to, nagrinėjamu atveju siekiama ne buto dalies pardavimo, o būtent atidalijimo, po kurio visas turtas atitektų vienam savininkui. Jeigu ieškovei būtų priteisiama teismo ekspertės nurodyta suma, tai atsakovas nesąžiningai praturtėtų, įgydamas gerokai didesnės vertės turtą.

2. Atsakovas prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 55/100 dalis buto (duomenys neskelbiami), išmokant ieškovei 23 893 Eur kompensaciją ir nustatant, kad visas nurodytas butas su rūsiu nuosavybės teise atitenka atsakovui; kitą ieškinio dalį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo butas pirktas tam, kad jame gyventų atsakovas su motina, tačiau motina savo dalį vėliau padovanojo ieškovei. Ginčo butas yra atsakovo ir jo šeimos vienintelis būstas, todėl atsakovas nesutinka gauti iš ieškovės piniginės kompensacijos už jam priklausančią turto dalį. Atsakovo nuomone, net jeigu ieškovė ir rastų jai tenkančios buto dalies pirkėją, tai ji negalėtų tikėtis, kad pirkėjas sutiktų mokėti 34 650 Eur. Be to, tokios kompensacijos priteisimas atsakovei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovė jai priklausančią turto dalį įsigijo neatlygintinai. Kadangi Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vidutinė rinkos vertė nurodyta 50 200 Eur, tai ieškovei priklausančios dalies rinkos kaina 27 610 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo butas 2013 metais buvo pirktas už 150 000 Lt (43 443 Eur), todėl ieškovei padovanota turto dalis buvo įgyta už 23 893 Eur. Būtent tokia kompensacijos suma, atsakovo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad butą išlaiko tik atsakovas, o ieškovė visiškai neprisideda prie buto išlaikymo. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė niekada neketino gyventi ginčo bute, nes turi kitą būstą ir tik norėjo gauti pinigų už jai padovanotą buto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 23 893 Eur kompensaciją už ieškovės atidalijamas 55/100 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rūsiu nuosavybės teise atitenka atsakovui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso trijų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbiami). Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 55/100, o atsakovui 45/100 dalys nurodyto turto. Nė viena iš ginčo šalių neišreiškė valios turtą atidalinti natūra. Šalys ginčijo kitos šalies nurodomus priteistinų kompensacijų dydžius, t. y. ieškovė nurodė, kad atsakovo nurodoma jai priteistina 23 893 Eur kompensacija per maža, o atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovės reikalaujama iš jo priteisti 34 650 Eur kompensacija per didelė.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė neneigė atsakovo argumentų, kad ginčo butas yra atsakovo vienintelis būstas ir kad ieškovės nurodomos kompensacijos atsakovui neužtektų kitam panašiam būstui įsigyti. Atsižvelgdamas į šalių išreikštas procesines pozicijas (kad ieškovę tenkintų turto atidalijimas bet kuriam bendrasavininkiui, o atsakovas sutiktų su turto atidalijimu tik jam), teismas sprendė būtent dėl turto atidalijimo atsakovui ir kompensacijos priteisimo ieškovei.

6. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame 2020 m. vasario 7 d. teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad lyginamuoju metodu nustatyta ginčo buto vertė 2020 m. sausio 9 d. buvo 62 200 Eur, o jo 55/100 dalių vertė – 19 200 Eur. Posėdžio metu teismo ekspertė nurodė, kad atlikinėjant ekspertizę buvo rasti sandoriai būtent dėl buto dalių pardavimo ir kad ekspertizės atlikimo metu buvo vertintas buto dalių pardavimas tretiesiems asmenims (o ne vienam iš bendraturčių).

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto atidalijimas išmokant kompensaciją savo esme, įgyvendinimo tvarka-mechanizmu ir padariniais turi esminių panašumų į turto (jo dalies) pirkimą-pardavimą, nes tokiais atvejais bendraturtis savo turto dalį perleidžia už piniginę kompensaciją. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovui nesutinkant įsigyti ieškovės perleidžiamos turto dalies, jai priklausančią turto dalį ieškovė galėtų nevaržoma perleisti kitiems-tretiesiems asmenims. Tokiais turto dalies perleidimo atvejais kaina būtų nustatoma būtent pagal įprastas rinkos kainas, t. y. tokias kainas, kurias sutiktų mokėti pirkėjas (būtent už įgyjamą turto dalį) ir kurias sutiktų gauti pardavėjas. Hipotetiškai modeliuojant tokias situacijas, teismo vertinimu, nebūtų pagrindo tikėtis, jog tretieji asmenys už ieškovės perleidžiamą turto dalį sutiktų mokėti ne būtent tos dalies rinkos kainą (19 200 Eur), o ieškovės nurodomą sumą, kuri apskaičiuota proporcingai viso buto (įskaitant ir kito bendraturčio dalies) vertei.

8. Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies normoje kalbama būtent apie „kompensaciją“, kuri, teismo vertinimu, reiškia, kad savo turto dalį perleidžiančiam bendraturčiui turi būti kompensuojama būtent jo turimo turto dalies vertė, t. y. tokia vertė, kokią perleidžiamo turto dalis turi būtent turtą perleidžiančiam bendraturčiui, o ne ta (būsima) vertė-nauda (jos atitinkama dalis), kokią įgis viso turto savininkas nelikus bendrosios dalinės nuosavybės.

9. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma atsakovo turtinė nauda, kurią atsakovas įgis po turto atidalijimo, nepatenka į Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodomą „kompensaciją“. Priešingai, įstatyme nurodoma „kompensacija“ turi būti suprantama-aiškinama kaip perleidžiamos turto dalies atlyginimas, atsižvelgiant į perleidžiamos turto dalies vertę, apskaičiuotą būtent pagal vykdomo perleidimo aplinkybes-sąlygas, be kita ko, egzistuojančią būtent dalinę nuosavybę. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad viso buto, kaip vientiso-vienalyčio objekto, rinkos vertė (paklausa-likvidumas) visada didesnė negu atskirų buto dalių verčių (rinkos kainų) suma, todėl nagrinėjant būtent dalies perleidimo aplinkybes, teismo vertinimu, neteisinga, neprotinga ir nesąžininga vadovautis turto dalies verte, kuri būtų apskaičiuojama nuo buto kaip vientiso-vienalyčio objekto, vertės. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad nėra pagrindo atsižvelgti į teismo ekspertizės išvadoje nurodytą ieškovei priklausančios buto dalies rinkos vertę, kuri įvertinta kaip tretiesiems asmenims (o ne kitam bendraturčiui) perleidžiama ieškovės turto dalis.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nurodė sutinkantis sumokėti ieškovei 23 893 Eur kompensaciją, sprendė iš atsakovo priteisti ne teismo ekspertizės akte nurodytą 19 200 Eur, o būtent paties atsakovo nurodomą 23 893 Eur kompensacijos sumą.

11. Tokią bylos procesinę baigtį, kai iš dalies (2/3 dalimis) patenkinamas vienas iš dviejų alternatyviųjų ieškinio reikalavimų, teismas vertina kaip ieškinio reikalavimų patenkinimą 60 proc. Atsižvelgdamas į šią proporciją, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 645 Eur (1075 / 100 x 60), o atsakovas į 592 Eur (1480 / 100 x 40) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikęs šių vienarūšių sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Kadangi teismo ekspertizės išvada dėl priteistinos kompensacijos dydžio nurodė gerokai mažesnę ieškovei priteistinos kompensacijos sumą, negu nurodyta ieškinio reikalavimuose, ir ne didesnę kompensacijos sumą, kurią sutiko mokėti atsakovas, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei atlyginti jos patirtų 400 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė A. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo. Prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo J. S. 34 650 Eur kompensacijos, A. B., naudai už atidalijamą 55/100 dalį buto su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuosavybes teise atitenka atsakovui J. Š. arba priteisti iš A. B. 28 350 Eur kompensacijos J. Š. naudai už atidalijamą 45/100 dalį buto su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu (duomenys neskelbiami), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuosavybes teise atitenka A. B.; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. Š. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. teismas atsakovo interesus iškėlė aukščiau ieškovės interesų. Nors teismas ir nurodė, kad kompensacija už dalies turto priteisimą turi būti teisinga, tačiau visiškai nepagrįstai vertino žodžio „teisinga“ reikšmę. Bendrinė sąvoka teisinga bylos kontekste reiškia, teisinga ne vienos kurios šalies atžvilgiu, o teisinga abiejų šalių atžvilgiu. Teisinga kompensacija būtų tada, kai nei viena iš šalių nepagrįstai nepraturtėtų, o kita šalis nepagrįstai nenukentėtų;

13.2. teismas kompensaciją nustatė tokią, kiek atsakovas buvo pasiruošęs sumokėti ieškovei, t. y. 23 893 Eur. Pagal tokį teismo argumentavimą atsakovas turėdamas 45/100 turto dalis įgis daiktą, kurio vertė 63 000 Eur sumokėdamas 23 893 Eur, t. y. 10 757 Eur mažiau nei tos dalies proporcinga vertė, reiškia tokia suma praturtės. Tuo tarpu ieškovė tokia pačia suma nukentės;

13.3. atidalijant nuosavybę šioje byloje turto dalis nėra perleidžiama trečiajam asmeniui, o ji priteisiama buvusiam bendraturčiui, kuris tampa viso vientiso objekto savininku, taigi įgyja ne dalį, o visą turtą. Todėl teismo pasirinktas kriterijus dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims čia negali būti taikomas. Šioje situacijoje teismas turėjo įvertinti, ne tik už kokią sumą ieškovė galėtų parduoti savo dalį tretiesiems asmenims, tačiau ir tai, kokia dalimi atsakovo turtinė padėtis pagerės jam priteisus visą nekilnojamojo turto objektą – butą;

13.4. teismo sprendimo aiškinimai apie kompensacijos atidalijamam bendraturčiui dydžio nustatymo prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir nūnai tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma;

13.5. ieškovė ieškinyje pateikė du alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė arba priteisti iš atsakovo kompensaciją arba priteisti iš jos kompensaciją atsakovui. Ieškovė kompensacijai skaičiuoti taikė tą patį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje naudojamą kriterijų apskaičiuotą nuo bendro vientiso daikto – buto vertės, atsižvelgiant į turimas bendraturčių dalis. Ieškovė buvo pasiruošusi sumokėti atsakovui už jo turimas 45/100 dalis nuosavybėje 28 350 Eur, tuo tarpu atsakovas ieškovei siūlė sumokėti už jos turimas 55/100 dalis nuosavybėje 23 893 Eur.

14. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. pirmos instancijos teismas nustatė, kad nė viena iš ginčo šalių neišreiškė valios turtą atidalinti natūra. Ieškovė nurodė, kad ją tenkintų turto atidalijimas bet kuriam bendrasavininkiui, o atsakovas pabrėžė, kad jis sutiktų su turto atidalijimu jam, nes jis neturi kito būsto ir neturėtų galimybės jį įsigyti už kompensaciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neneigė atsakovo argumentų, nei susijusių su šalių ilgalaikiais konfliktiškais santykiais, nei susijusių su ieškovės ketinimais parduoti butą, t. y. gauti pinigų, kaip gerokai likvidesnį turtą (negu turima nuosavybės teisės idealioji dalis, neturint galimybės realiai-faktiškai naudotis turima nuosavybės dalimi). Atsižvelgdamas į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abiejų šalių interesus atitiktų turto atidalijimas vienam bendraturčiui, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją;

14.2. pirmos instancijos teismas nustatė, kad ginčo butas yra atsakovo vienintelis būstas ir kad ieškovės nurodomos kompensacijos atsakovui neužtektų kitam panašiam būstui įsigyti. Šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių išreikštas procesines pozicijas (kad ieškovę tenkintų turto atidalijimas bet kuriam bendrasavininkiui, o atsakovas sutiktų su turto atidalijimu tik jam), visiškai pagrįstai sprendė būtent dėl turto atidalijimo atsakovui ir kompensacijos priteisimo ieškovei;

14.3. pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, - kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-969/2017);

14.4. pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės neįtvirtina atidalijamos turto dalies rinkos vertės kaip vienintelio-svarbiausio priteistinos kompensacijos dydžio kriterijaus, o tik nurodo, jog rinkos vertę atitinkanti kompensacija „paprastai“ vertintina kaip teisinga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos dydžio, ypač tais atvejais, kai kiti byloje esantys įrodymai atspindi tik bendrą viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę. Tuo pačiu turėtų būti įvertinamos tos turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio (-ių), kuriuo (-iais) ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumai, sandorio (-ių) šalių ryšiai, laiko tarpas, praėjęs nuo sandorio (-ių) sudarymo iki turto atidalijimo, ir kt. ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017);

14.5. apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti jai 34 650 Eur kompensacija, kai to tarpu jos dalies (55/100 dalis) vertė pagal ekspertizės aktą (viso buto įvertinimas 62200Eur) sudarytų 34 210 Eur, o šios dalies reali vertė – 19200 Eur;

14.6. ginčo butas įgytas už 150 000 Lt arba 43 443 Eur. Ieškovei priklausanti buto dalis 55/100 buvo įgyta už 23 893 Eur. Šalys sieja artimi giminystės ryšiai, atsakovas butą pirko tam, kad jame gyventi, o ne perparduoti. Atsakovo vertinimu pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės turto dalies kompensaciją nustatė tokią, už kurią buvo įgyta 55/100 būto dalis ir priteisė jai 23 893 Eur, nors pagal 2020 m. vasario 7 d. teismo ekspertizės akto išvadą 55/100 buto dalies reali vertė yra tik 19 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Byloje kilos ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

16. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad butas su rūsiu (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, t. y. ieškovei priklauso 55/100 dalys nurodyto buto, o atsakovui - 45/100 turto dalys (e. b. tomas I, l. 6-7).

18. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ginčo turtui įvertinti. Teismui pateiktame 2020 m. vasario 7 d. teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad lyginamuoju metodu nustatyta ginčo buto rinkos vertė 2020 m. sausio 9 d. buvo 62 200 Eur, o jo 55/100 dalių rinkos vertė – 19 200 Eur (e. b. tomas I, l. 103).

19. Pirmosios instancijos teismas atidalijo ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbiami), tokiu būdu: atsakovui nuosavybės teise priteisė 55/100 dalis buto, o ieškovei iš atsakovo priteisė 23 893 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančias 55/100 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbiami).

20. Apeliantė nesutinka su jai iš atsakovo priteistos kompensacijos dydžiu ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo 34 650 Eur kompensacijos arba priteisti iš ieškovės 28 350 Eur kompensacijos atsakovui už atidalijamą 45/100 dalį buto, nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), nuosavybes teise atitenka ieškovei.

21. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

22. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-416-969/2017).

24. Kasacinis teismas, be kita ko, taip pat yra išaiškinęs, kad atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos už atidalijamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį dydžio, ypač tais atvejais, kai kiti byloje esantys įrodymai atspindi tik bendrą viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę. Kita vertus, vertinant, ar atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina konkrečiu atveju laikytina reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos nustatymo turto atidalijimo atveju, be kita ko, turėtų būti įvertinamos tos turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio (-ių), kuriuo (-iais) ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumai, sandorio (-ių) šalių ryšiai, laiko tarpas, praėjęs nuo sandorio (-ių) sudarymo iki turto atidalijimo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-416-969/2017).

25. Taigi pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, atidalijamos dalies rinkos vertė nėra vienintelis kriterijus, nustatant teisingos kompensacijos dydį. Priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių reikšmingos taip pat gali ir kiti, šios nutarties 24 punkte nurodyti kasacinio teismo suformuoti kriterijai.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atidalinti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, vieno bendraturčio buto dalį priteisiant kitam bendraturčiui, pirmajam atitinkamai priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovas sutiko su turto atidalijimu tik jam, motyvuodamas tuo, kad tai yra vienintelė jo ir jo šeimos gyvenamoji vieta ir gautos kompensacijos neužtektų įsigyti kitą būstą, tuo tarpu ieškovė niekada neketino gyventi ginčo bute.

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė neneigė atsakovo argumentų, kad ginčo butas yra atsakovo vienintelis būstas ir kad ieškovės nurodomos kompensacijos atsakovui neužtektų kitam panašiam būstui įsigyti. Dėl nustatytų aplinkybių, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog butas turi būti atidalijamas atsakovui priteisiant ieškovės buto dalį, o ieškovei priteisiant iš atsakovo piniginę kompensaciją.

28. Ieškovė, siūlydama bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantus, prašė jai priteisti iš atsakovo (už jai priklausančią buto dalį) 34 650 Eur dydžio kompensaciją. Šios kompensacijos dydžio pagrįstumą ieškovė įrodinėjo teigdama, kad viso buto rinkos kaina yra 63 000 Eur, todėl kompensacijų dydžiai už 55/100 ir 45/100 dalis turėtų būti atitinkamai 34 650 Eur ir 28 350 Eur. Ieškovė sutiko su teismo ekspertizės išvada, kad bendra turto vertė 62 200 Eur, tačiau nesutiko su ekspertės apskaičiuota turto dalies pardavimo tretiesiems asmenims kaina, t. y. 19 200 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aukščiau aptartus kasacinio išaiškinimus dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo, pagrįstai pripažino, jog ieškovei už jos turimą buto dalį turi būti kompensuojama būtent atsakovo nurodyta kompensacijos suma, teismas atsižvelgė į ginčo buto įgijimo aplinkybes, į buvusią buto vertę atsakovo buto dalies įsigijimo nuosavybėn metu. Ekspertė ieškovės buto dalies rinkos verte pripažino 19 200 Eur sumą. Ieškovė jai priklausančią buto dalį įgijo neatlygintinai, ją parduodama tretiesiems asmenims, nebūtų gavusi daugiau nei 19 200 Eur sumą. Todėl pirmosios instancijos teismo priteista 23 893 Eur dydžio kompensacija laikytina teisinga, išlaikančia abiejų bendraturčių interesų balansą.

30. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodyta buto dalies verte ir atsižvelgęs į atsakovo norą sumokėti ieškovei didesnę, t. y. 23 893 Eur kompensaciją, nusprendė ieškovei priteisti iš atsakovo ieškovei būtent atsakovo pasiūlytos kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistinos ieškovei iš atsakovo kompensacijos dydis buvo nustatytas teisingai ir atitinkamo dydžio kompensacija priteista pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 700, 00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

ieškovės A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Š. (J. Š.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700, 00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.