- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-405-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32146-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio D. S. neveikimo, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas (skolininkas) S. R. pateikė skundą dėl antstolio D. S. neveikimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 12 d. siuntė antstoliui D. S. 2018 m. vasario 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų, bet iš antstolio negavo jokio atsakymo. Pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. skundu prašė (kalba netaisyta): „panaikinti antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 3-3800 ir išduoti kitą, teises SVĮ nuostatas atitinkantį patvarkymo formą dėl skolos mažesnės nei 100 Eur išieškojimo, mažinant išieškojimo vykdymo išlaidas iki SVĮ leidžiamo dydžio vykdant išieškojimą iš sumos mažesnės nei 100 Eur, bei patvarkyme nurodant, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA per mėnesį (CPK 668 str.), bei mažinti pačią skolą, nes ji, skaičiuojant nuo pradinio išieškojimo dalinai yra padengta ir šie duomenys yra nagrinėjamoje vykdomojoje byloje; panaikinti antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 3-3800 ir vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 ir kt. nutraukti CPK 629 str. 1 d. 4 p. pagrindu dėl išieškojimo senaties termino suėjimo“. Pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. skundu prašo išnagrinėti jo skundą dėl antstolio neveikimo ir toje pačioje byloje išnagrinėti jo 2018 m. vasario 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų.
2. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad:
2.1. 2018 m. sausio 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pareiškėjui buvo įteiktas antstolio D. S. 2018 m. sausio 18 d. patvarkymas dėl skolininkui priklausančių lėšų Nr. 3-3800, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0033/03/04828, kuriuo vykdomas 83,99 Eur skolos (administracinės nuobaudos) ir 477,85 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas iš S. R.. Išieškoma skola neviršija 100 Eur. Prieš priimant skundžiamą patvarkymą įsigaliojo naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVĮ) pataisos, kurios numato, kad antstoliai vykdydami ne didesnį kaip 100 Eur skolos išieškojimą, negali imti sau atlygio bei gali ,,užsidėti“ nedideles vykdymo išlaidas, kurios priešingai nei nagrinėjamu atveju negali viršyti išieškojimo sumos;
2.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N/3-904-2004 nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalies 1a punkte nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Nagrinėjamu atveju S. R. administracinės nuobaudos paskirtos 2002 – 2011 metais per dvejus metus nebuvo išieškotos ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vengė mokėti baudą (pagal BK 96 straipsnio 3 dalį senaties eiga sustoja tik tuo atveju jeigu nuteistasis po nuosprendžio vengia atlikti bausmę). Antstolė 2014-01-24 atliko procesinį veiksmą, sekantis veiksmas atliktas išduodant skundžiamą patvarkymą (2018-01-29) tai yra daugiau kaip du metus antstolė nesiėmė veiksmų dėl baudos išieškojimo, todėl šiam išieškojimui turi būti taikoma išieškojimo senatis ir vykdomosios bylos nutraukiamos;
2.3. antstolis vykdo išieškojimą iš S. R. darbo užmokesčio bei nurodo daryti išskaitas ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kurias prilygino darbo užmokesčiui ir išieškojimui pritaikė CPK 733-743 straipsnius, reglamentuojančius išieškojimą iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų. Lėšos gaunamos iš trečiųjų asmenų nėra darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos. Kadangi lėšos gaunamos iš trečiųjų asmenų nėra reglamentuojamos CPK LI skyriaus, jos turi būti priskiriamos S. R. turtui, o išieškant iš turto pagal CPK 668 straipsnį draudžiama išieškoti iš piniginės sumos neviršijančios vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Antstolis privalo pakeisti vykdomus patvarkymus juose nurodant, kad skolininkui paliekama teisė laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis neviršijančiomis 1 MMA per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo S. R. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad:
4.1. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0033/03/04828 sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę. Vykdomojoje byloje nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus, todėl turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą;
4.2. sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nl8-1653/2007). Vykdomosios bylos Nr. 0033/03/04828 duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu (CPK 644 straipsnio 4 punktas), bet ne dėl antstolio aplaidumo, vykdymas užsitęsė ilgiau nei dvejus metus. Būdamas sąžiningu, rūpestingu bei atidžiu, skolininkas galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolį ir informuoti, kad jis dėl kokių nors priežasčių negali įvykdyti vykdomųjų dokumentų laiku. Antstolis nuolat tikrino sąskaitas bankuose, užklausinėjo Sodrą apie skolininko įsidarbinimą, tikrino kituose registruose esančius duomenis apie skolininką, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/03/04828 ir kitas vykdomąsias bylas. Be to, nei vykdomosiose bylose, nei nagrinėjamoje byloje, duomenų, jog skolininkas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, kad būtų kuo greičiau padengtas įsiskolinimas, nėra (CPK 176–185 straipsniai).
4.3. nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Būtent tai ir nurodyta skundžiamame antstolio 2018-01-18 patvarkyme. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas S. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti kitą nutartį – S. R. 2018 m. vasario 7 d. skundą dėl išieškojimo senaties taikymo antstolio D. S. užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0033/03/04828 ir kt. tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010);
5.2. pirmosios instancijos teismas, aiškindamas išieškojimo senaties termino instituto taikymą, nepagrįstai skolininko galimo nebendradarbiavimo su antstoliu bei galimo nesidomėjimo vykdymo eiga faktus prilygino vengimui mokėti administracinę baudą, nes tokios aplinkybės kaip nesidomėjimas vykdymo eiga ar nebendradarbiavimas su antstoliu, net jeigu jos ir pasitvirtintų, nėra pakankamos vengimui vykdyti antstolio nutarimus konstatuoti. Todėl šiuo atveju nėra nustatyti skolininko veiksmai – siekis išvengti baudos mokėjimo;
5.3. iki skundo dėl antstolio procesinių veiksmų pateikimo yra suėję daugiau nei dveji metai, kai bauda nebuvo išieškota. Dėl baudų, kurios buvo pradėtos vykdyti 2002 – 2003 metais, antstolės procesinis veiksmas – užklausa – daryta 2005 metais, o paskui tik 2014 metais, dėl baudos, kuri buvo pradėta vykdyti 2011 metais, antstolės procesinis veiksmas – areštas – banke buvo atliktas 2011 metais, vėliau tik 2014 metais. Bet kokiu atveju išieškojimas turėjo būti nutrauktas dar 2004, 2008 ir 2013 metais, nes visais atvejais yra praleistas dviejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nieko neatliko dėl baudos išieškojimo (antstolio neveikimas). Šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti išieškojimo senaties terminą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
6. Atsiliepimų į S. R. atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinėje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomųjų bylų nutraukimą suėjus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo.
9. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0033/03/04828, 0033/11/0028, 0033/02/04142, 0033/02/04316, 0033/02/02257 nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo: savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ 2002-09-19 ir 2002-10-07 nutarimus Nr. 50151 ir Nr. 52454 dėl 5,79 Eur ir 5,79 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai; Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002-02-06 nutarimą Nr. 11201 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados 2011-01-18 nutarimą Nr. 18N-708223-11 dėl 14,48 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2003-03-01 nutarimą Nr. 3-3800 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 m. sausio 18 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 3-3800, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0033/03/04828, antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėtame patvarkyme pateikta ši informacija: vykdomosios bylos Nr. 0033/03/04828 ir kt.; vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija / pareigūnas – Vilniaus m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba; vykdomojo dokumento išdavimo data – 2003-03-01; skolininkas – S. R.; išieškotojas – Vilniaus m. VPK Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba; skola – 83,99 Eur; vykdymo išlaidų suma – 477,85 Eur; iš viso išieškoma – 561,84 Eur (v. b. Nr. 0033/03/04828, l. 375).
11. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio 2018 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. 3-3800, pateikė skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, skundą motyvuodamas iš esmės šiomis argumentų grupėmis: 1) išieškoma skola neviršija 100 Eur, antstoliai, vykdydami ne didesnį kaip 100 Eur skolos išieškojimą, negali imti sau atlygio bei gali ,,užsidėti“ nedideles vykdymo išlaidas, kurios negali viršyti išieškojimo sumos; 2) pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas terminas; 3) antstolis nurodė išskaitas daryti ir iš S. R. darbo užmokesčio, ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų pagal CPK 733–743 straipsnius, reglamentuojančius išieškojimą iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų. Lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų, turi būti priskiriamos S. R. turtui, o išieškant iš turto pagal CPK 668 straipsnį, draudžiama išieškoti iš piniginės sumos neviršijančios vienos MMA.
12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs S. R. skundą dėl antstolio veiksmų, 2019 m. sausio 4 d. nutartimi skundą atmetė.
13. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti kitą nutartį – S. R. skundą dėl išieškojimo senaties taikymo antstolio D. S. užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0033/03/04828 ir kt., tenkinti.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu (šiuo atveju skundo) nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį (šiuo atveju skundą) asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
15. Nurodytos teisės ir normos ir teismų praktika yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai procesinei situacijai. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas ginčijo patvarkymus, nurodydamas, jog iš jo išieškoma suma neviršija 100 Eur, todėl antstolis negali skaičiuoti vykdymo išlaidų už tokią mažą sumą; pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas terminas; taip pat, kad antstolis neteisėtai nurodė išskaitas daryti ir iš S. R. darbo užmokesčio, ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų pagal CPK 733–743 straipsnius, reglamentuojančius išieškojimą iš darbo užmokesčio. Tuo tarpu atskirajame skunde pareiškėjas skundžiamą nutartį prašo panaikinti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kitų argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis laikoma neteisėta, nenurodydamas. Taigi būtent tokiais pareiškėjo reikalavimais ir juos grindžiančiais argumentais yra apibrėžtos nagrinėjamos civilinės bylos, pradėtos pagal pateiktą atskirąjį skundą, ribos.
16. Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti apeliacinės bylos ribas, nustatytas skolininko atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdant išieškojimą buvo pažeistos CPK 773 – 743 ar 668 straipsnių nuostatos, taip pat vykdymo išlaidų apsakičiavimo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų pasisakė.
17. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
18. CPK administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.
19. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. ANK 5 straipsnio 4 dalies pagrindu kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK).
20. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
21. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl baudų išieškojimo vykdymui pateikti laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis): 1) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2002-09-19 ir 2002-10-07 nutarimai Nr. 50151 ir Nr. 52454 dėl 5,79 Eur ir 5,79 Eur išieškojimo iš S. R. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai antstolio kontoroje buvo gauti 2002-11-21 ir 2002-12-02 (v. b. Nr. 0033/02/04316 l. 1; v. b. Nr. 0033/02/04142 l. 1); Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2002-02-06 nutarimas Nr. 11201 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš S. R. antstolio kontoroje buvo gautas 2002-02-13 (v. b. Nr. 0033/02/02257 l. 1-2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados 2011-01-18 nutarimas Nr. 18N-708223-11 dėl 14,48 Eur išieškojimo iš S. R. antstolio kontoroje buvo gautas 2011-03-21 (v. b. Nr. 0033/11/00228 l. 1; 3); Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2003-03-01 nutarimas Nr. 3-3800 dėl 28,96 Eur išieškojimo iš S. R. antstolio kontoroje buvo gautas 2003-04-30 (v. b. Nr. 0033/03/04828 l. 1).
22. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog priėmus vykdomuosius dokumentus vykdyti pareiškėjui buvo siunčiami raginimai susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, nuolat tikrintos duomenų bazės dėl pareiškėjo pajamų, priimami patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, periodiškai pateikiamos užklausos įvairiems registrams (Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Kelių transporto priemonių registrui, bankui) ir duomenų bazėms tikrinant pareiškėjo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, užklausos teikiamos iki šiol. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat vykdomosios bylos Nr. 0033/03/04828 medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas periodiškai teikia skundus dėl antstolių veiksmų, prašydamas taikyti išieškojimo senatį, bei kitais pagrindais.
23. Pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0033/03/04828 yra dvejų metų laikotarpis, kurio metu antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo nėra. Nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. 0033/03/04828 užvesta dar 2003 metais, tačiau baudos neišieškotos, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad jam paskirtos nuobaudos būtų įvykdytos, tai yra pareiškėjas, padaręs pažeidimus, geranoriškai skolų nedengė. Todėl negalima teigti, jog antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių būtų neatlikęs veiksmų dėl nuobaudos išieškojimo daugiau kaip dvejus metus.
24. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad vykdomosios bylos turi būti nutrauktos dėl senaties ir pareiškėjas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo neveikimas nuo administracinės nuobaudos jam skyrimo dienos iki skundo nagrinėjimo dienos buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.
25. Nurodytų išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde nurodyta teismų praktika. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014).
26. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.