Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį C. T. U. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 18 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertės dalį atitinkanti pinigų sumą – 3 000 Eur),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. E., žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus (iki 2024 m. spalio 17 d.) ir 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos probacijos tarnyboje būdamas pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamosios priemonės vykdymo tvarka bei teisinėmis nevykdymo pasekmėmis, 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 22.08 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais veiksmais A. E. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Be to, A. E. 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 22.08 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 73, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0029, patikros sertifikato Nr. 2194638, nustatytas 2,85 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. E. 2023 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 3, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 14.20 val. sugrįžo į įvykio vietą ir jam 14.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šiais veiksmais A. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. E., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad tėvynėje įsigijo namus su paskola, todėl atvyko į Lietuvą užsidirbti. Gaudavo 500 Eur darbo užmokestį. Negalėjo atsiskaityti už namą, todėl šiuo metu vėl gyvena bute. Apėmė depresija, labai gėda dėl tokio poelgio. Žinojo, kad negali vairuoti, tačiau įvykio dieną pasijautė blogai, buvo sunku kvėpuoti, todėl norėjo nusipirkti raminančių vaistų vaistinėje. Automobiliu naudojasi jis (kaltinamasis), tačiau automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra priklausomas nuo alkoholio, šiuo metu nedirba ir planuoja išvykti iš Lietuvos, kadangi šeimai nebesiunčia pinigų, jie gyvena nuomojame name, laukia jo (kaltinamojo) grįžimo.

Kadangi kaltinamasis A. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismui išaiškinus BPK 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to prieštaravimų nepareiškė ir prokuroras, vadovaujantis BPK 273 ir 291 straipsniais, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. E. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugsėjo 26 d. veikos)

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. 2024 m. rugsėjo 26 d. patruliavo Kauno mieste, apie 21.53 val. gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link Kauno, automagistrale, važiuoja galimai pavogtas automobilis „Škoda Fabia“, kurį galimai vairuoja neblaivus pilietis. Važiuojant automagistrale link (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą raudonos spalvos automobilį „Škoda Fabia“, jį sustabdė ties (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo galimai (duomenys neskelbtini) ar kitos valstybės pilietis, su juo bendravo rusų kalba. Vairuotojui suprantama kalba pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo pateiktas. Pilietis sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Kolega pasiteiravo piliečio, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo nurodė, kad prieš kelias valandas gėrė alaus. Asmuo negalėjo paaiškinti, kur važiavo, nurodė, kad automobilis priklauso draugui, kuris dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir jis. Patikrinus neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, po 19 minučių buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas. Asmeniui atlikus neblaivumo testą, tiesia linija, pėda po pėdos, jis eiti galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą taip pat galėjo (3 t., b. l. 90–93).

Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadybininkas. Įmonėje nuo 2023 m. elektrinio krautuvo vairuotoju logistikos sandėlyje dirba A. E., kuris yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Žino, jog 2023 m. A. E. įmonės automobiliu padarė eismo įvykį, vairavo neblaivus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris pasibaigė laidavimu. A. E. buvo paskirta baudos bausmė už eismo įvykį, todėl antstoliai iš jo atlyginimo atskaičiuodavo tam tikrą sumą pinigų. 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 20.00 val. darbiniame elektroniniame pašte pradėjo gauti pranešimus iš įmonėje naudojamos programos „Lematics“, kad įmonės automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra viršijamas greitis, t. y. automobilis važiavo apie 160 km/h greičiu. Taip pat automobilis išvažiavo iš leistinos teritorijos, t. y. išvyko (duomenys neskelbtini), nors jis skirtas važinėti tik Kauno mieste. Tai pamatęs parašė žinutę darbuotojui D. M., kuriam priskirtas automobilis. D. M. susisiekė ir nurodė, kad miegant iš namų dingo automobilio rakteliai, suprato, jog automobilį galimai paėmė jo kolega, gyvenantis kartu – A. E.. D. M. paminėjo, jog A. E. gali būti neblaivus, todėl jis (liudytojas) nedelsiant pranešė bendruoju pagalbos numeriu apie įvykį. Įmonė nusprendė pareiškimo dėl automobilio vagystės neteikti. A. E. įmonėje dirba gana gerai, problemų nėra buvę, jis (kaltinamasis) yra paslaugus, tačiau galimai turi problemų su alkoholiu (3 t., b. l. 84–87).

Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. gautas Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. L. tarnybinis pranešimas. Jame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 22.08 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 73, A. E., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo motorinę transporto priemonę „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0029, patikros sertifikato Nr. 2194638, 22.11 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumo laipsnis. 22.30 val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis (3 t., b. l. 23–28).

Iš 2024 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl patikslinimo su A. E. matyti, kad 2024 m. spalio 23 d. apie 15.00 val. telefonu susisiekta su A. E.. Asmuo paaiškino, kad labai gailisi dėl savo padaryto nusižengimo, tačiau neturėjo tyčios to padaryti, nurodė, kad transporto priemonę vairavo, tačiau manė, kad yra jau pasibaigęs paskirtos poveikio priemonės terminas, jis prisiminė, kad jam praeitais metais rudenį buvo paskirtas įpareigojimas metams – uždraudimas vairuoti transporto priemonę. Manė, kad paskirto įpareigojimo terminas baigėsi, kadangi kiekvieną mėnesį dėl paskirtos piniginės baudos nuo banko sąskaitos nuskaičiuodavo dalį pinigų ir paskutinį mėnesį piniginės lėšos nuskaičiuotos nebuvo. Nepagalvojo, kad dėl to reikėtų pasitikslinti informaciją (4 t., b. l. 39–40).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus pranešimo matyti, kad į Lietuvos probacijos tarnybos registrą 2023 m. gruodžio 11 d. įrašytas A. E., kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. 2023 m. gruodžio 19 d. A. E. Lietuvos probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2024 m. spalio 16 d. patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą apie fizinį asmenį, nustatyta, kad asmens atžvilgiu 2024 m. rugsėjo 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-37834-24) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kadangi A. E. supranta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį ir jos atlikimo tvarką bei žino, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, prašo svarstyti klausimą dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį (4 t., b. l. 18).

Iš baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros plano matyti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kurios vykdymo pradžia – 2023 m. spalio 18 d., pabaiga – 2024 m. spalio 17 d. (4 t., b. l. 20–22).

Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. – 2024 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pravėrus dešinės automobilio pusės keleivio dureles, matyti girtavimo pėdsakai, ant automobilio grindų yra plastikinis butelis, ant kurio baltomis raidėmis užrašyta „Utenos šviesusis alus 5,0%“, kuris paimtas ir supakuotas į popierinį paketą. Daugiau įvykiui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Minėtas automobilis bei užvedimo rakteliai paimti ir perduoti UAB „Augenas“, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (3 t., b. l. 6–22).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. A. E. 22.11 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, o 22.30 val. – 2,85 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (3 t., b. l. 34).

Iš 2024 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. M. pranešė, kad darbuotojas pavogė įmonės automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir galimai neblaivus važiuoja link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad įmonės darbuotojas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis gyvena kartu su kitu darbuotoju, kuriam buvo perduotas šis automobilis. Tačiau pabudęs darbuotojas automobilio ir asmens, kuris jį pavogė, nerado. (duomenys neskelbtini) piliečiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dabartiniu laiku, pasitelkęs GPS sistemą, mato, kad jis važiuoja apie 160 km/h greičiu per miestelį lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini), nuo Kauno link (duomenys neskelbtini). Gavo žinutę, kad prieš kelias minutes buvo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50–52).

Iš 2024 m. spalio 8 d. – 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kūno kamerų vaizdo įrašai. Veiksmas vyksta gatvėje. Policijos pareigūnai pasisveikina su vyru, sėdinčiu už vairo. Vyras nurodo, kad važiuoja į Kauną įmonės automobiliu, yra neblaivus. Prieš 2 valandas vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Prie savęs turi mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, kuriuos paėmė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai nurodo, kad palauks 15 minučių ir bus pakartotinai tikrinamas neblaivumas. Vyras atsisako. Policijos pareigūnas paaiškina, kad, jei atsisako, bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Įrašo pabaiga.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240926-220418UTC+0300.mp4“. Policijos pareigūnas klausia, ar buvo leista vairuoti šį automobilį. Vyras atsako, kad ne. Policijos pareigūnas klausia, kodėl vairuoja. Vyras atsako, kad šiandien mirė mama, reikėjo važiuoti. Policijos pareigūnas sako, kad neatsiklausęs paėmė automobilį. Vyras atsako, kad tarnybiniu automobiliu gali važiuoti, tik ne tokios būsenos, kokioje yra dabar. Policijos pareigūnas klausia, ar vyras turi vairuotojo teises, vyras atsako, kad turi. Policijos pareigūnas liepia pūsti 5 sekundes, sako 294, nurodo, kad lauks 15 minučių ir neblaivumas bus tikrinamas pakartotinai, taip pat nurodo, kad dabar negali nei rūkyti, nei gerti. Vyras sako, kad tada numirs, nusižudys. Vyras prašo paaiškinti, nori advokato. Policijos pareigūnas sako vėliau, dabar lauks 15 minučių. Vyras atsisako. Policijos pareigūnas paaiškina, kad, jei atsisako, bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vyras atsisako. Policijos pareigūnas klausia, ar atsisako tikrintis blaivumą antrą kartą. Vyras sako taip. Įrašo pabaiga.

Peržiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20240926-222400UTC+0300.mp4“. Policijos pareigūnas klausia, ar tikrinsis antrą kartą. Vyras sako ne, atsisako tikrintis blaivumą. Policijos pareigūnas perspėja, kad jeigu atsisako bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vyras sako, kad žino, koks straipsnis ir kokia atsakomybė bus taikoma. Policijos pareigūnas vėl klausia, ar atsisako tikrintis blaivumą. Vyras klausia, ar jį verčia. Policijos pareigūnas sako, kad neverčia. Vyras klausia, kas atsitiks, kai pasitikrins blaivumą antrą kartą. Policijos pareigūnas atsako, kad priklauso nuo to, koks bus neblaivumas. Vyras sako gerai, bet neverskite. Policijos pareigūnas sako vėl pūsti 5 sekundes. Policijos pareigūnas sako 285. Įrašo pabaiga (3 t., b. l. 53–64).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 48, 4 t., b. l. 35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Škoda Fabia 1.0 TSI Ambition“, 2021 m., kaina Lietuvoje yra 9 240 Eur su PVM (3 t., b. l. 49).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. spalio 15 d. veika)

Liudytojas K. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Abejose įmonėse dirba užsieniečiai. Vienas jų – A. E.. Įmonė savo darbuotojams, atvykusiems iš kitų šalių, nuomoja butus Kaune, suteikia galimybę jiems naudotis įmonės automobiliais. Automobiliais darbuotojai važiuoja iš/į darbo vietas. A. E. dirba įmonėje kelis mėnesius sandėlio darbuotoju. Su šiuo darbuotoju pasirašyta sutartis, leidžianti jam vairuoti automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo grąžinti įmonei priklausantį automobilį, kadangi jis reikalingas darbuotojams važinėti į darbą. Perdavimo darbuotojui momentu automobilis neturėjo jokių išorinių apgadinimų (1 t., b. l. 86–87).

Liudytojas N. F. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nuosavybės teise jam priklauso automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį vairavo 2023 m. spalio 14 d., apie vidurdienį. Sugrįžo namo, pastatė automobilį prie daugiabučio gyvenamojo namo, prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. atėjo į namus kaimynas ir pasakė, kad būdamas balkone išgirdo didelį trenksmą, o tada pamatė, kad raudonos spalvos automobilis Hyundai su logotipu ant šono „(duomenys neskelbtini)“ stabtelėjo ir nuvažiavo. Kaimynas atpažino, kad raudonos spalvos automobilis dažnai yra laikomas prie jų namo, minėjo, kad nuėjo iki tos vietos, kur matė sustojusį automobilį Hyundai, pamatė, kad apgadintas automobilio Opel kairės pusės šonas ties priekiniu ratu. Kartu su kaimynu išėjo į kiemą, nuėjo apžiūrėti savo automobilio. Atėjęs pamatė, kad automobilis apgadintas. Iš vakaro pastatė automobilį be išorinių defektų toje vietoje. Jam žinoma, kad raudonos spalvos automobiliais Hyundai, ant kurių šono yra logotipas „(duomenys neskelbtini)“, naudojasi užsienio šalių piliečiai, gyvenantys namo 6 bute. Anksčiau ten gyveno ukrainiečiai, dabar – kitos tautybės vyrai. Aplinkui apsidairius tikrai nematė automobilio Hyundai. Iš asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį su vairuotoju. Labai greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnams paaiškino, kad galimai iš eismo įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas gali būti bute Nr. 6. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo iki nurodyto buto. Buto duris pravėrė jaunas vaikinas, kalbėjo rusiškai. Pasiteiravo, kur šiuo metu yra raudonos spalvos automobilis Hyundai, kas jį vairuoja ir kur yra vairuotojas. Vaikinas pasakė, kad jis automobilio nevairavo, galimai vairavo vyriškis, gyvenantis kartu su juo. Savo mobilaus ryšio telefone per programėlę „WhatsApp“ susisiekė su jam nepažįstamu vyriškiu ir leido su juo pasikalbėti. Vaizdo nematė, girdėjo tik pašnekovo balsą. Matė, kad adresatas į telefoną suvestas kaip „A. Kaunas“. Atsiliepus vyriškiui, iš karto paklausė, kodėl jis, atsitrenkęs į automobilį ir apgadinęs jį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vyras atsakė, kad nebuvo palikta telefono numerio, todėl negalėjo paskambinti ir pranešti. Vyriškis nurodė automobilio valstybinį numerį, kurį tuo momentu vairavo – (duomenys neskelbtini) Kaip vėliau paaiškėjo, rusiškai ištarta raidė „S“, reiškė lietuvišką raidę „C“. Vyras pasakė, kad tuoj sugrįš. Su policijos pareigūnais nusileido į kiemą prie savo automobilio, laukė atvažiuojant raudonos spalvos automobilio su vairuotoju. Praėjo apie pusvalandis, tačiau vyras nepasirodė. Antrą kartą su policijos pareigūnais pakilo iki šešto buto. Tas pats vaikinas surinko tą patį kontaktinį numerį ir jis vėl rusiškai kalbėjosi su vyriškiu. Pasiteiravo, kur jis yra. Vyras atsakė, kad yra žvejyboje, tačiau jau grįžta namo. Po pusvalandžio prie namo privažiavo raudonos spalvos automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vienas vyras iš karto priėjo prie policijos pareigūnų. Vyras pasakė rusiškai, kad vairavo automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį, teigė, kad eismo įvykio momentu automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo jau po to, kai išvažiavo iš įvykio vietos. Pasiteiravus, kodėl nepasiliko įvykio vietoje, vyras atsakė, kad nebuvo paliktas jo telefono numeris, todėl jam negalėjo paskambinti. Atvykęs vyras su nuostaba pasakė: „o tai kas čia baisaus nutiko?“. Šis vyras ir kitas vyriškis, kuris tuo metu atvairavo automobilį Hyundai, buvo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Vyras, sukėlęs eismo įvykį, pasirodė esantis neblaivus. Vyras pateikė savo asmens dokumentą. Pamena, kad vyro vardas buvo A.. Alkoholio kiekio matuoklis pirmu tikrinimu parodė 2,77 promilių, antru – 2,91 promilių girtumą. Vairuotojas, kuris atvairavo automobilį į įvykio vietą, buvo blaivus (1 t., b. l. 93–94).

Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. spalio 15 d. apie 13 val. namų balkone rūkė. Išgirdo gana stiprų trenksmą. Pažvelgęs žemyn pamatė, kad raudonos spalvos lengvasis automobilis išsisukinėjo ir vienu metu stabtelėjo. Nebuvo pradžioje tikras, kad jis į kažką atsitrenkė, nes gerai viską matyti trukdė didelis medis. Matė, kaip raudonos spalvos automobilis pajudėjo ir nuvažiavo tolyn. Matė ant nuvažiuojančio automobilio priklijuotą logotipą „(duomenys neskelbtini)“. Jam žinoma, kad toks automobilis stovi namo kieme, nes juo važinėja užsienio piliečiai, kurie gyvena namo antrame aukšte. Vis dar nebūdamas tikras, kad raudonas automobilis į kažką atsitrenkė, iš balkono užėjo į kambarį. Paskui nuėjo į kitą kambarį, pažvelgė pro langą ir pamatė, kad toje vietoje, kur buvo stabtelėjęs raudonos spalvos automobilis, stovi kaimyno mėlynos spalvos „Opel Vectra“ automobilis. Aiškiai matė, kad apgadinta automobilio kairės pusės priekinių durų apačia. Nuėjo iki kaimyno, nes žinojo, kur šis gyvena. Atėjęs pasakė, kad galimai kaimynų užsieniečių vairuojamas automobilis atsitrenkė ir apgadino jo automobilį. Abu kartu išėjo į kiemą ir tikrai rado apgadintą automobilį „Opel Vectra“. Aiškiai buvo matyti, kad yra likę raudonos spalvos dažų pėdsakų apgadinimo vietose. Prie automobilio matėsi nukritusios kelios žibinto šukės. Kaimynas iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jis nematė, kas vairavo raudonos spalvos automobilį Hyundai, kiek žmonių buvo automobilio salone. Gan greitai atvyko policijos pareigūnai. Jiems atvykus, Opel automobilio savininkas nuėjo į butą, kur gyvena užsieniečiai. Duris atidarė rusiškai kalbantis vyriškis. Policija pasiteiravo, kur yra asmenys, išvažiavę su automobiliu Hyundai. Vyras sakė nežinantis, tačiau pasinaudojęs programėle paskambino kitiems savo buto gyventojams. Girdėjo, kad atsiliepė vyriškis, kalbantis rusiškai. Su tuo vyriškiu kalbėjo Opel savininkas. Iš vyrų pokalbio suprato, kad kitame laido gale kalbantis vyras prisipažino, kad jis vairuodamas automobilį atsitrenkė ir apgadino automobilį Opel. Vyras nurodė, kad greitai atvažiuos į įvykio vietą. Kartu su policijos pareigūnais sugrįžo į įvykio vietą. Gan ilgai laukė, tačiau automobilis Hyundai su vairuotoju nepasirodė. Dar kartą grįžo į užsieniečių butą. Dar kartą namuose buvęs vyras paskambino tam pačiam asmeniui. Suprato, jog atsiliepęs vyras sakė, jog žvejoja. Vyrui buvo nurodyta kuo skubiau atvykti, nes yra atvykusi policija. Vėl sugrįžo prie apgadinto automobilio Opel. Praėjus 15–20 minučių, atvažiavo automobilis Hyundai, iš jo išlipo du asmenys. Iš keleivio vietos išlipęs vyras pasakė, kad tai jo vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, jis iš įvykio vietos pasišalino. Matė, kad policijos pareigūnai abu atvykusius rusiškai kalbančius vyrus patikrino alkoholio kiekio matuokliu. Automobilio Hyundai vairuotojas buvo blaivus, o keleivis, kuris įvykio metu vairavo automobilį Hyundai, buvo neblaivus. Prietaisas parodė 2,77 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 96–97).

Liudytojas C. T. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su A. E. į Lietuvą atvyko šiais metais, vasaros pabaigoje, yra pažįstami apie metus. Šeimomis bendravo dar gyvendami (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad A. E. turi žmoną ir sūnų. Kartu su juo atvyko į Lietuvą užsidirbti pinigų ir padėti šeimai, kartu įsidarbino toje pačioje įmonėje. Gyvena tame pačiame bute, kurį firma nuomoja. Penkias dienas per savaitę dirba, o savaitgalis – poilsio laikas. Šeštadieniais kartu su A. E. žaidžia futbolą. 2023 m. spalio 15 d. buvo poilsio diena, jis buvo namuose. A. E. irgi buvo savo kambaryje. Kada A. E. išėjo iš namų ir dėl kokios priežasties, tikrai nežino. Tos dienos vakarą planavo kartu eiti pasivaikščioti po apylinkes, o dienos metu tiesiog ilsėjosi kiekvienas atskirai. Negali nurodyti tikslaus laiko, tačiau pats išėjo iš namų pasivaikščioti. Nežino, ar tuo metu A. E. buvo namuose. Namuose buvo kitas vyriškis. Laikas galėjo būti po vidurdienio, kai sulaukė telefoninio skambučio iš A. E., kuris prašė iki jo ateiti ir parvairuoti automobilį namo. Atėjęs į automobilių stovėjimo aikštelę, rado A. E., sėdintį ant priekinės keleivio sėdynės automobilyje „Hyundai i20“. Tai buvo automobilis, kuriuo jie važiuoja į darbą ir iš jo. Jis (liudytojas) sėdo prie automobilio vairo. Tada A. E. papasakojo, kad neseniai vairavo automobilį ir važiavo į parduotuvę. Išvažiuodamas iš kiemo kliudė stovintį automobilį, kurį apgadino. Matė, kad A. E. yra išsigandęs, sakė, kad labai išsigando pamatęs apgadintą automobilį, nežinojo, ką daryti, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. A. E. nurodė, kad nebegali vairuoti automobilio, nes išgėrė alaus, kad suvaldytų stresą. Jis (liudytojas) pasakė, kad reikia grįžti į įvykio vietą. Vairuodamas automobilį atvežė A. E. į įvykio vietą. Atvykus prie jų gyvenamojo namo matė, kad jau stovi policijos tarnybinis automobilis. A. E. papasakojo, kaip viskas nutiko. Draugas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, jis irgi. Prietaisas parodė, kad yra blaivus (1 t., b. l. 99–100).

Iš 2023 m. spalio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniosios tyrėjos J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini) pilietis A. E., vairuodamas automobilį „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį – kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie 14.20 val. asmuo grįžo į eismo įvykio vietą, 14.25 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, metrologinės patikros Nr. 1936161, pirmuoju tikrinimu A. E. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, o antruoju – 2,91 promilių neblaivumas. Automobilis „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 1).

Iš 2023 m. spalio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 3, Kaune, fotografuota, sudaryta fotolentelė, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, apžiūrėti automobiliai „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–26).

Iš 2023 m. spalio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Valdytojas – savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 27–44).

Iš 2023 m. spalio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai, sudaryta fotolentelė. Valdytojas – savininkas N. F. T. (1 t., b. l. 45–54).

Iš 2023 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje prie automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos šukės atitinka automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužto priekinio žibinto apgadinimus. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 55–59).

Iš 2023 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, 2023 m. spalio 15 d. 14.25 val. A. E. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, 14.43 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matavimo patikros sertifikatas Nr. 1936161 galiojantis (1 t., b. l. 68–69).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 73–75).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Hyundai i20“, gamybos metai 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 7 220,60 Eur, su PVM yra 9 140 Eur (1 t., b. l. 80).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. E. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021, 2K-184-648/2021, 2K-72-976/2022).

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Kaltinamasis A. E. pripažino, kad žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, paaiškino, kad įvykio dieną pasijautė blogai, buvo sunku kvėpuoti, todėl norėjo nusipirkti raminančių vaistų vaistinėje. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus pranešime nurodyta informacija patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 19 d. A. E. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros plane numatyta, kad A. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kurios vykdymo pradžia – 2023 m. spalio 18 d., pabaiga – 2024 m. spalio 17 d. Šie duomenys, taip pat 2024 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl patikslinimo su A. E. užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti, tačiau šio draudimo nesilaikė. Teismo vertinimu, šių įrodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, nes jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokia išvada daroma atsižvelgus į kaltinamojo duotus paaiškinimus, kad jis supranta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kadangi apie tai buvo informuotas ir pasirašytinai supažindintas 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos probacijos tarnyboje, supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir šių veiksmų pasekmes, t. y. supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jam buvo labai svarbu ir būtina vairuoti transporto priemonę (nuvažiuoti į vaistinę), nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenis, kaltinamojo elgesio nepateisina ir jo kaltės nešalina.

Kaltinamasis A. E. taip pat patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje A. E. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, antru – 2,85 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad būdamas neblaivus, vairavo įmonei priklausantį automobilį. Jo vairavimo faktą patvirtina ir liudytojo D. M. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 20.00 val. darbiniame elektroniniame pašte pradėjo gauti pranešimus iš įmonėje naudojamos programos „Lematics“, jog įmonės automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra viršijamas greitis. Taip pat automobilis išvažiavo iš leistinos teritorijos, t. y. išvyko (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nors jis skirtas važinėti tik Kauno mieste. Suprato, kad darbuotojui D. M. patikėtą automobilį paėmė kaltinamasis. Darbuotojas D. M. jam (liudytojui) taip pat nurodė, kad kaltinamasis galimai neblaivus. A. E. vairavimo bei neblaivumo faktą patvirtina ir liudytojo M. L. parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 21.53 val., važiuojant automagistrale, link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Škoda Fabia“, kurio vairuotojas nurodė, kad prieš kelias valandas vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, be kita ko, patvirtina 2024 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei 2024 m. spalio 8 d. – 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Juose užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 22.08 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 73, A. E., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo motorinę transporto priemonę „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas neblaivumas.

Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, apie kuriuos nurodė ir policijos pareigūnas liudytojas M. L.. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. A. E. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. sausio 22 d. (1 t., b. l. 35). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (1 t., b. l. 34).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas bei kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog A. E. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, A. E. veikė tiesiogine tyčia.

Be to, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. E., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, jį perduodant C. T. U. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 18 d. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertės dalį atitinkanti pinigų sumą – 3 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad A. E., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus nuo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio priėmimo padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, ankstesnis teismo procesinis sprendimas atleisti A. E. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl A. E. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstas Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendis, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teisminio bylos Nr. 1-3453-1165/2023 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai buvo įrodyta, kad kaltinamasis A. E. 2023 m. spalio 15 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 3 vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 14.20 val. sugrįžo į įvykio vietą ir jam 14.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0710 nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais A. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. E. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (2024 m. rugsėjo 26 d. veikos), 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. spalio 15 d. veikos) numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta, jo padarytos veikos kvalifikuotos teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis A. E., veikdamas tyčia, padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o viena – mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 58–61). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad A. E. baustas 3 kartus (neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje atvejai, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas, greičio viršijimas), baudos sumokėtos (4 t., b. l. 54–57). Iš teismų informacinės sistemos Liteko ir „Sodros“ išrašo matyti, kad kaltinamasis nedirbantis, nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 46–48). Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (4 t., b. l. 53), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą 5 metų laikotarpyje dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (4 t., b. l. 51), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

BK 243 straipsnyje numatytos 2 alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda arba areštas.

Iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirbantis, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu sunki materialinė padėtis, į Lietuvą atvyko siekdamas užsidirbti, tačiau darbą prarado ir turi išvykti iš Lietuvos. Atsižvelgus į tai, spręsti, kad A. E. turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų paskyrus baudos bausmę, objektyviai nėra pagrindo.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė laikotarpiu, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tyčinį nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, jog A. E. tikslinga skirti arešto bausmes. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto. Įvertinus paminėta, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (2023 m. spalio 15 d. veika) skiriama arešto bausmė, kurios dydis artimas minimaliam – 20 parų arešto. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) skiriama mažesnė nei šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis arešto bausmė – 45 paros arešto. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje (2024 m. rugsėjo 26 d. veika), padarymą skiriama artima bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui arešto bausmė – 30 parų arešto.

Kadangi padarytos kelios nusikalstamos veikos, kaltinamajam už jas paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo ir sudėjimo būdu, t. y. 45 parų arešto bausmė, paskirta už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) padarymą, apėmimo būdu subendrintina su 30 parų arešto bausme, paskirta už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) padarymą, ir skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Ši subendrinta 45 parų arešto bausmė bendrintina su 20 parų arešto bausme, paskirta už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2023 m. spalio 15 d. veika) padarymą, jas iš dalies sudedant, ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. E. šiuo nuosprendžiu arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, yra neteistas, saistomas socialiniais, šeiminiais ryšiais, siekiant išlaikyti turimus socialinius ryšius bei sudaryti galimybę kaltinamajam dirbti, įvertinus tai, kad kaltinamajai skiriama antra pagal griežtumą arešto bausmė, jos vykdymas atidėtinas vidurkiui artimam 6 mėnesių terminui, netaikant intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. E. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis nėra teistas, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 27 d. (3 t., b. l. 138–141). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis A. E. padarė naudodamasis transporto priemonėmis – automobiliais „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ir BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo – vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimas naudotis specialiąja teisę vairuoti transporto priemones) – sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobiliai aptariamu atveju pripažįstami nusikalstamų veikų darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad A. E. nėra transporto priemonių savininkas.

Bylos duomenimis, automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o šio automobilio valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė) (3 t., b. l. 48; 4 t., b. l. 35). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. prašymas buvo patenkintas ir jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui (3 t., b. l. 67), automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas 2024 m. rugsėjo 30 d. vyresniosios tyrėjos P. G. nutarimu (3 t., b. l. 75–77). Automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 73). Ši transporto priemonė 2023 m. spalio 17 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo grąžinta savininko įgaliotam atstovui – K. D. (1 t., b. l. 81–83).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad juridiniams asmenims (jų įgaliotiems atstovams) buvo žinoma, kad kaltinamasis transporto priemones vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Škoda Fabia 1.0 TSI Ambition“, 2021 m., kaina Lietuvoje yra 9 240 Eur su PVM (1 t., b. l. 49). VšĮ „Emprekis“ pažymoje taip pat numatyta, kad automobilio „Hyundai i20“, 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 9 140 Eur su PVM (3 t., b. l. 80). Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų.

Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K‑315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo vertinimą proporcingumo aspektu sąlygoja ir skirtingi turto konfiskavimo, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020).

Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės (9 240 Eur) ir visos automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės (9 140 Eur) išieškojimas iš kaltinamojo A. E. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, kita vertus, A. E. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirbantis, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilių Škoda ir Hyundai) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. atitinkamai 5 000 Eur ir 3 000 Eur, išieškojimas. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-3453-1165/2023 taip pat buvo nuspręsta išieškoti automobilio Hyundai vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 138–141). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. gruodžio 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. E., kurias sudaro 352,09 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti:

1. Automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo rakteliai, prie kurių prisegta 3 vnt. raktų, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 75–77), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini disponuoti turto savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2. Plastikinis butelis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK (3 t., b. l. 6–8), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3. A. E. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. E. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

4. A. E. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

5. CD diskas su BPC garso įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. spalio 15 d. veika) – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2024 m. rugsėjo 26 d. veika) paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, griežtesnei 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmei apimant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir A. E. paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. spalio 15 d. veika) paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės pridedant paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų arešto, ir A. E. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. E. sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. E. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. E. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. E. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

A. E. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 352,09 Eur (trys šimtai penkiasdešimt du eurai devyni centai), iš A. E. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktais,

1. Automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelius, prie kurių prisegta 3 vnt. raktų, grąžintus UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–77), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti turto savininkui;

2. Plastikinį butelį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK (1 t., b. l. 6–8), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3. A. E. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. E.;

4. A. E. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“;

5. CD diską su BPC garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.